Baudžiamoji byla Nr. 1S-92-576/2021

Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00132-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2021 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė :

1.       V. J. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, kurį pakeitė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 233 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 5 metams.

2.       Nuteistajam V. J. paskirtos bausmės pradžia – 2018 m. gruodžio 17 d., pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 10 d. Pusė bausmės atlikta 2021 m. vasario 10 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. sausio 21 d. – 2 metai 6 mėnesiai 20 dienų. Tuo pačiu pastebėtina, kad į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d. (asmens bylos I tomo I dalis, b. l. 3), todėl tinkamai nustatyta tiek bausmės pradžia, tiek bausmės pabaiga, tiek pusės atliktos bausmės laikas.

3.       Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistojo V. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 28 taškai (statinių – 10, dinaminių – 18), stebima pažanga mažinant pakartotinio elgesio riziką, nuteistasis vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos rekomendacijas, moka priteistus ieškinius, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju turės oficialią darbo vietą, nuostatos į priežiūrą teigiamos, formaliai patvirtino įsidarbinimo bei gyvenamosios vietos galimybes po paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju sutinka su intensyvia priežiūra, kas padėtų ir turėtų teigiamą įtaką nuteistojo tolimesniam resocializacijos procesui, prižiūrint nuteistąjį ir skiriant individualizuotas sąlygas, kurių privalėtų laikytis bausmės dalį atliekant mažiau struktūruotoje aplinkoje.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. J. nuteistas ir šiuo metu atlieka subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę už kelių nusikaltimų – įskaitant ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nutartyje pažymėta, kad svarbu atsižvelgti ne vien į nuteistojo interesus, tačiau ir į kitų visuomenės narių bei nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų teisėtus interesus. Įvertinta ir tai, kad nuteistasis yra atlikęs kiek daugiau nei pusę jam paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės, taigi likusi nemaža neatlikta bausmės dalis. Atsižvelgiant į nuteistojo finansines galimybes, teismo vertinimu, jo daromos įmokos kas mėnesį neturtinės žalos atlyginimui vertinamos kaip formalios, toks elgesys nėra laikytinas aktyviais ir pakankamais veiksmais, kurių tikslas kiek įmanoma labiau sumažinti turimus finansinius įsipareigojimus bei padarytos nusikalstamos veikos neigiamas pasekmes. Atsižvelgta ir į tai, kad du komisijos nariai siūlė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Teismo vertinimu, V. J. dar nėra visiškai pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti visiškai neizoliuotas nuo visuomenės, be to, jau šiuo metu bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, t. y. lengvesnėmis sąlygomis, dirba su teise vykti be sargybos ar palydovo už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

5.       Nesutikdamas su minėta nutartimi V. J. pateikė skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį ir patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

5.1.       Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota, joje remiamasi prielaidomis ir neegzistuojančiais faktais, nutarties motyvai prieštarauja teismo padarytos išvadoms ir nėra paremti jokiais faktiniais duomenimis. V. J. vertinimu, šiuo metu jis dalį gyvenimo gyvena kartu su visuomene (dirba, lankosi parduotuvėse, gydymo įstaigoje), be to, yra įvykdęs visas sąlygas, kad galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas.

5.2.       Skunde taip pat nurodoma, kad ankščiau V. J. nebuvo teistas, bausmę pataisos įstaigoje atlieka pirmą kartą, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies, įstatymų nustatyta tvarka moka priteistus ieškinius, palaiko ir turi stiprius ryšius su giminaičiais ir sužadėtine, laisvėje turi gyvenamąją vietą bei galimybę dirbti ir gauti žymiai didesnį darbo užmokestį. Nurodoma, jog lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis planuoja sukurti šeimą, turėti vaikų, dirbti darbą, nesusijusį su ankstesnėmis veiklomis.

5.3.       Skunde nurodoma, kad vieninteliu įrodymu to, kad nuteistasis pasitaisė ir jį galima laikyti neizoliuotą, remiantis įstatymų reikalavimais, yra Komisijos išvados ir pateikta medžiaga apie nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje. Nurodoma, kad nuteistasis nėra pavojingas visuomenei, todėl prašo teismo sudaryti galimybę dirbti laisvėje ir uždirbti didesnį atlyginimą siekiant ne tik finansiškai padėti šeimai, mokėti ieškinius, maitintis iš gaunamo darbo užmokesčio, tačiau ir mokėti didesnes ieškinių sumas. Nurodoma, kad Pusiaukelės namuose jis privalo save išlaikyti visapusiškai, todėl gaunamo darbo užmokesčio bausmės atlikimo metu neužtenka.

5.4.       V. J. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis remiantis lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra šiuo metu negalimas. Teigiama, kad išieškojimą pagal vykdomuosius raštus vykdo antstoliai, savarankiškai vykdyti finansines operacijas atliekant bausmę uždrausta. V. J. vertinimu, nutartimi buvo pažemintas ne tik nuteistojo, bet ir jam artimų žmonių orumas, ribojant galimybę turėti šeimą, vaikų bei nurodant, kad nuteistasis turi save apriboti finansiškai tiek, kad būtų suvaržytas iki žemiausio lygio.

5.5.       Skunde nurodoma, kad atliekant bausmę Pusiaukelės namuose ir išleidžiant nuteistąjį į darbą Vilniaus mieste, į darbą jis vyksta be jokios palydovo pagalbos ir su jokiu palydovu nei elektroninio, nei kito ryšio neturi. Nuteistasis nurodo, kad teismas pasityčiojo iš jo, pažemino jo orumą, nurodydamas bausmės atlikimą su kažkokiu palydovu. V. J. prašo teismo juo patikėti, jog pasitaisė ir gali likusią bausmės dalį atlikti būdamas paleistas, taikant lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.

6.       Atsiliepimų į V. J. skundą negauta.

Nuteistojo V. J. skundas atmetamas

7.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 4 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo). Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Taigi, tik esant bent vienam iš dviejų nurodytų formaliųjų kriterijų, yra pagrindas svarstyti, ar bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės. BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, neatlikus visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės.

8.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad V. J. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas nuostatas, kadangi jis jau yra atlikęs pusę paskirtos bausmės, be to, sutinka, kad lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, ir jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

9.       Iš V. J. asmens bylos nustatyta, kad jis antrą kartą buvo svarstomas dėl lygtinio paleidimo taikymo instituto. Pirmąjį kartą Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta V. J. taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, tačiau vieno Komisijos nario pateikta atskirąja nuomone pasisakyta prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam, Pažymėtina, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika 2021 m. sausio 4 d. įvertinta 28 taškais (10 taškų – statiniai veiksniai, 18 taškų – dinaminiai veiksniai). Tuo tarpu 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo nustatyti 38 taškai, o 2020 m. balandžio 14 d. nustatytas 31 taškas. Taigi matyti, kad V. J. nusikalstamumo rizika išreikšta balais sistemingai mažėja. Taip pat nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 16 d. jis priskirtas paprastajai grupei, nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. perkeltas iš paprastos grupės į lengvąją, 2019 m. liepos 24 d. pateikė prašymą dirbti kirpėju, nuo 2020 m. sausio 1 d. dirbo Turto valdymo skyriuje pagalbiniu darbininku (Vilniaus pataisos namų administracijos pasiūlytas darbas 0,5 etato, nuo 2020 m. sausio 24 d. – 0,25 etato), nuo 2020 m. sausio 23 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą – pagalbiniu darbininku 0,25 etato (iki 2020 m. spalio 16 d.), 2020 m. spalio 21 d. nutarta nuteistąjį perkelti į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus tęsti bausmės atlikimą, nuo 2020 m. lapkričio 20 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, gauna 607 Eur darbo užmokestį. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis nuteistasis nebaustas, skatintas 3 kartus. Nuteistasis vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas. Taigi visos šios išdėstytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog bausmės atlikimo metu jo elgesys yra nepriekaištingas. Visgi atliekant laisvės atėmimo bausmę elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nėra vieninteliai, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

10.       Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas itin daug dėmesio skyrė nuteistojo turimiems finansiniams įsipareigojimams, pažymėdamas, kad, atsižvelgiant į nuteistojo finansines galimybes, jo daromos įmokos kas mėnesį neturtinės žalos atlyginimui, vertinamos kaip formalios, toks elgesys nėra laikytinas aktyviais ir pakankamais veiksmais, kurių tikslas kiek įmanoma labiau sumažinti turimus finansinius įsipareigojimus bei padarytos nusikalstamos veikos neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutinka tik iš dalies. V. J. atžvilgiu 2020 m. kovo 24 d. buvo du vykdomieji dokumentai – vienoje vykdomojoje byloje jam priskaičiuota sumokėti 4958,79 Eur, liko mokėti 4897,79 Eur, kitoje vykdomojoje byloje jam priskaičiuota sumokėti 8874,45 Eur, liko mokėti 8799,04 Eur, 2020 m. lapkričio 24 d. jo atžvilgiu buvo vykdomos trys vykdomosios bylos, kurių suma sudarė 12138 Eur, o atlyginta žala siekė 526,54 Eur (pagal nuteistojo pateiktus kvitus padengta 560 Eur). Pastebėtina, kad Vilniaus pataisos namuose ir Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose jis dirbo administracijos pasiūlytą darbą, tuo tarpu tik nuo jo perkėlimo į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus jis įsidarbino nuo 2020 m. lapkričio 20 d. ir dirba statybininku bei gauna 607 Eur darbo užmokestį. Teismas pastebi, kad nėra duomenų, kiek buvo iš nuteistojo išieškota po jo įsidarbinimo statybininku, t. y. nuo to laiko, kai jis gauna pakankamą atlyginimą tiek savo būtinosioms išlaidoms padengti, tiek skolų dengimui. Vadinasi negalima kategoriškai teigti, jog nuteistasis skolas dengia tik formaliai. Svarbu ir tai, jog Komisija nutarime šios aplinkybės neišskyrė kaip trukdančios asmeniui taikyti lygtinį paleidimą, todėl ir teismas neturėtų to suabsoliutinti. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. sausio 13 d. srityje „Lėšų tvarkymas ir pajamos“ balas pakeistas iš 2 į 1, t. y. šioje vietoje dinaminiai balai sumažėjo. Pastebėtina, kad V. J. sutiko dirbti iš esmės bet kokį administracijos pasiūlytą darbą, jis yra motyvuotas dirbti ir supranta darbo naudą, iš jo darbo užmokesčio yra išieškoma dalis sumos, todėl negalima teigti, jog nuteistasis vengia atlyginti padarytą žalą. Šiame kontekste tik pažymėtina, kad, nors nuteistasis teigia, jog pataisos įstaigoje finansinės operacijos yra uždraustos, tačiau jis turi galimybę priteistus civilinius ieškinius dengti savo iniciatyva, pinigus pervedant per pataisos įstaigą. Be kita ko, nuteistojo pateikti pinigų pervedimo kvitai patvirtina, jog jis turi galimybę ir pats mokėti priteistas pinigų sumas, pasinaudojant kitomis teisėtomis pinigų pervedimo priemonėmis.

11.       Pažymėtina, kad V. J. už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos išvykti gali tik nuo 2020 m. lapkričio 11 d., taigi Komisijai svarstant lygtinio paleidimo klausimą buvo praėję tik du mėnesiai. Atitinkamai daryti kategoriškos išvados, jog dviejų mėnesių laikotarpis yra pakankamas teigti, kad nuteistasis yra pasiruošęs grįžti į visuomenę, negalima. Be kita ko, pastebėtina, kad į Pusiaukelės namus jis buvo perkeltas 2020 m. spalio 27 d., taigi Komisijos nutarimo priėmimo metu buvo per anksti teigti, jog nuteistasis gali toliau atlikti jam paskirtą bausmę neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.

12.       Tuo pačiu pažymėtina, kad V. J. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis nors nėra laikomas esminiu pagrindu, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) klausimą, tačiau jis yra vertinamas visų duomenų kontekste, sprendžiant, ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad V. J. jo vertinimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir nors mato savo netinkamus veiksmus bei sprendimus, tačiau nesutinka su veikos traktavimu, taip pat jis yra linkęs ignoruoti savo veiksmų pasekmes, be to, nustatyta, kad jam būdingos tam tikros dalinės diskriminacinės nuostatos moteriškosios lyties atžvilgiu, o tai svarbu, atsižvelgiant į tai, už kokias nusikalstamas veikas jis buvo nuteistas. Kaltės pripažinimas iš dalies nesutinkant su veikų traktavimu, rodo, jog asmuo nėra linkęs visiškai pripažinti savo klaidų ir jas vertinti kritiškai. Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo bendravimo stilius pasireiškia agresyvumu, jis veikia neapgalvotai, o tai rodo savikontrolės trūkumą, galintį turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui. Tai, kad nuteistasis turi stiprius socialinius ryšius su artimaisiais bei sužadėtine, kad nori kurti šeimą yra vertintina teigiamai, tačiau nesudaro pagrindo iškelti jo asmeninius interesus aukščiau bausmės tikslų, kurie Komisijos nutarimo priėmimo dieną dar negalėjo būti pasiekti taikius lygtinį paleidimą, bei nukentėjusiųjų ir visuomenės interesų.

13.       Teismas itin svarbia aplinkybe laiko tai, kad Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą buvo priimtas ne vienbalsiai, o tik 3 iš 5 narių balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą. Buvo pateiktos dvi atskirosios nuomonės, kuriose buvo siūloma netaikyti nuteistajam V. J. lygtinio paleidimo, kadangi kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pripažįsta tik iš dalies, yra pakankamai impulsyvus, turi savitvardos problemų, yra linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, o tai leidžia manyti, kad nuteistasis palaiko tam tikras kriminalinio elgesio nuostatas, kad taikant nuteistajam lygtinį paleidimą liktų neįgyvendintas teisingos ir progresyvios bausmės atlikimo principas, nuteistasis per mažai laiko praleido mažiau struktūruotoje aplinkoje (į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus perkeltas 2020 m. spalio 27 d.). Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys vienbalsiai nepadarė išvados, jog jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti dar švelnesnėmis sąlygomis, net ir taikius lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. 

14.       Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nors nuteistasis ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jo naikinti vadovaujantis nuteistojo skunde nurodytais teiginiais. Kadangi pirmosios instancijos teismas, įvertinus reikšmingų duomenų visumą, padarė išvadą, jog lygtinis paleidimas yra negalimas, todėl papildomai neprivalėjo motyvuoti, kodėl lygtinis paleidimas negali būti skiriamas su intensyvia priežiūra. Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad V. J. turi visas galimybes dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką (18 veiksnių yra dinaminiai), toliau sėkmingai vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauti elgesio pataisos programose ir laikytis bausmės atlikimo vietos taisyklių, taip siekiant pašalinti visas kylančias abejones dėl galimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 364 straipsnio 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo V. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                        Nida Vigelienė