Administracinė byla Nr. ATP-833-107/2014
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00588-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija
50.; 79.1.(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. gruodžio 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-22 nutarimo, kuriuo V. B., gim. (duomenys neskelbtini) , pagal Lietuvos Respublikos ATPK 18916 straipsnio 6 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas,
n u s t a t ė :
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-22 nutarimu V. B. nubausta pagal ATPK 18916 straipsnio 6 dalį už tai, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) komisijos 2014-03-12 kompleksinio derinimo, kurio išvados įformintos 2014-03-12 protokolu Nr. TP10-12, metu priėmė sprendimą nesuderinti D. Š. prašymo suderinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ), detaliuoju planu numatytos planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdo keitimo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). V. B. atsisakymas derinti planą, nurodant, kad detaliojo plano organizatorius turi vykdyti savo įsipareigojimą ir kad dėl šių įsipareigojimų nevykdymo vyksta teisminiai ginčai, yra neteisėtas, kadangi teisminiai ginčai nekliudo pareiškėjui, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi (galiojusio iki 2014-01-01), numatyti vietinius inžinerinius tinklus, kol bus įgyvendintas detaliojo plano organizatoriaus įsipareigojimas arba kol teismas priims sprendimą dėl detaliojo plano organizatoriaus įsipareigojimo nevykdymo. Neteisėtas V. B. atsisakymas derinti teritorijų planavimo dokumentą komisijoje pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatas (Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalis (nauja įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2014-01-01). Šio įstatymo priedo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta: „Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reglamentavimą“.
Apeliaciniame skunde V. B. nurodo, kad iš Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų akivaizdžiai matyti, kad šio įstatymo 26 straipsnis bei 28 straipsnio 8 dalis reglamentuoja visiškai skirtingas ir tarpusavyje nesusijusias procedūras teritorijų planavimo procese, kurias atlieka Teritorijų planavimo komisijos. Atsakomybė pagal ATPK 18916 straipsnio 6 dalį numatyta būtent už neteisėtą atsisakymą derinti teritorijų planavimo dokumentą, o tai procedūra, kurią reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnis, ir ji atliekama dar iki patvirtinant teritorijų planavimo dokumentą. ATPK atsakomybė už Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje reglamentuotos procedūros pažeidimus nėra numatyta, ši procedūra atliekama, kai pageidaujama keisti jau patvirtinto detaliojo plano sprendinius statinio projekto rengimo metu. Apeliantės tvirtinimu, šioje situacijoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų – objekto, objektyviosios pusės, subjekto bei subjektyviosios pusės, taigi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalėjo būti pradėta, o pradėtoji turėjo būti nutraukta. Klaipėdos rajono apylinkės teismas priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje visiškai nenagrinėjo anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, sutapatino visiškai skirtingas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu nustatytas procedūras ir iš esmės nenurodė jokių priimto nutarimo motyvų.
V. B. nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, nes D. Š. jokio teritorijų planavimo dokumento derinti neprašė ir jokio teritorijų planavimo dokumento Teritorijų planavimo komisijai nepateikė. D. Š. savo prašymu prašė tvirtinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto sklypo sutvarkymo dalį, kadangi teritorijos planavimo organizatorius nevykdo įsipareigojimo įrengti kvartalinius tinklus, dėl to ginčas yra ilgai nagrinėjimas teismuose, prašė leisti laikinai numatyti vietinius valymo ir vandentiekio tinklus projekte. Todėl daugiau negu akivaizdu, kad jokio teritorijų planavimo dokumento derinimo procedūra nebuvo atliekama, juolab kad to neprašė ir D. Š.. Be to, 2014-03-12 Teritorijų planavimo komisijos protokolo TP10-12 priede jos nurodyti nepritarimo motyvai: „Detalusis planas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ) patvirtintas kartu planavimo organizatoriaus įsipareigojimu dėl infrastruktūros vystymo ir planavimo organizatorius privalo įsipareigojimą vykdyti, todėl projektui nepritariu“, skiriasi nuo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų nepritarimo motyvų. V. B. tvirtinimu, ji apie jokius teisminius ginčus nepritarimo motyvuose nepasisakė. Tiek protokolą surašęs asmuo, tiek Klaipėdos rajono apylinkės teismas veiką kvalifikuoja kaip neteisėtą atsisakymą derinti teritorijų planavimo dokumentą, tačiau teisės akto norma, kuri neva pažeista, nurodoma ta, kurioje apie teritorijų planavimo dokumento derinimo procedūrą net neužsimenama. Neteisingai protokole nurodoma, kad pažeista Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis, galiojusi iki 2014-01-01. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (įsigaliojo 2014-01-01) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Apeliantės teigimu, detalusis planas, pagal kurį buvo suformuotas D. Š. priklausantis žemės sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini), parengtas, nustatyta tvarka suderintas ir patvirtintas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2010-03-25 sprendimu Nr. T1 1-164. Šis planas Teritorijų planavimo dokumentų registre – registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) . Akivaizdu, kad visos detaliojo planavimo procedūros baigtos iki 2014-01-01, todėl D. Š. 2014-02-25 prašymas „Dėl projekto sklypo sutvarkymo dalies teikimo tvirtinimui“ Teritorijų planavimo komisijoje turėjo būti ir buvo nagrinėjamas pagal nuo 2014-01-01 įsigaliojusį teisinį reglamentavimą. V. B. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą jai nutraukti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vedėja R. K. pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio, teritorijų planavimo dokumentų derinimą atlieka Teritorijų planavimo komisija (ši nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje). Minėto įstatymo 28 straipsnyje buvo numatytas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimas ir koregavimas (pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnį). Vadovaujantis minėta nuostata, D. Š. pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybei prašymą suderinti sklypo detaliuoju planu numatytos planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdo keitimą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (šią aplinkybę įrodo 2014-03-12 (duomenys neskelbtini) savivaldybės Teritorijų planavimo komisijos kompleksinio derinimo protokolo Nr. TP 10-12 dalis „svarstyta“. Nurodo, kad ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, Teritorijų planavimo komisija turi pritarti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentui, jai pateikiant statinio projekto sutvarkymo dalį (sklypo planą). Teritorijų planavimo komisijos narė V. B. 2014-03-12 Teritorijų planavimo komisijos protokolu Nr. TP10-12 nepritarė plano derinimui ir protokolo priede nurodė plano nederinimo motyvus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, išnagrinėjęs V. B. plano nederinimo motyvus, nustatė, kad jos plano nederinimo motyvai yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi detaliojo plano planavimo organizatoriaus sutartiniai įsipareigojimai ir jų vykdymas nekliudo koreguoti plano sprendinius, numatant vietinius inžinerinius tinklus, kol bus įgyvendintas detaliojo plano organizatoriaus įsipareigojimas. Papildomai nurodoma, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos priežiūros įstatymo 6 straipsnio 12 dalimi, Skyrius 2014-05-29 raštu Nr. 2D-8465 Teritorijų planavimo komisijos pirmininkui pateikė 2014-05-29 privalomąjį nurodymą Nr. PN-417(16.52), kuriame nurodė panaikinti 2014-03-12 kompleksinio derinimo protokolinį sprendimą Nr. TP10-12 ir iš naujo svarstyti detaliojo plano keitimo derinimo klausimą teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu bus gautas pareiškėjo prašymas dėl pakartotinio detaliojo plano keitimo derinimo. (duomenys neskelbtini) savivaldybės Teritorijų planavimo komisija 2014-06-04 raštu Nr. (34.12)L1-327 panaikino 2014-03-12 kompleksinio derinimo protokolinį sprendimą Nr. TP10-12.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vedėja R. K. mano, kad V. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš 2014-02-25 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje gauto D. Š. prašymo matyti, kad, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 punktu, buvo prašoma Klaipėdos rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisijos patvirtinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , statybos projekto sklypo sutvarkymo dalį (suvestinis inžinerinių tinklų planas), kadangi teritorijos planavimo organizatorius nevykdo įsipareigojimo įrengti kvartalinius tinklus, dėl to ginčas ilgai nagrinėjamas teismuose, D. Š. prašė leisti laikinai numatyti vietinius valymo ir vandentiekio tinklus projekte. Kai bus įrengti centralizuoti arba kvartaliniai tinklai, D. Š. įsipareigojo prie jų prisijungti. Nurodė, kad vietinių tinklų statyti galbūt neprireiks, bet norint gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įgyvendinti savo teisę pradėti statyti namą, būtina atlikti papildomas biurokratines procedūras (b. l. 37).
2014-03-12 (duomenys neskelbtini) savivaldybės Teritorijų planavimo komisijos kompleksinio derinimo protokolo Nr. TP 10-12 priede nesuderindama D. Š. prašymo suderinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ) detaliuoju planu numatytos planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdo keitimą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini) , V. B. nurodė, kad „Detalusis planas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ) patvirtintas kartu su planavimo organizatoriaus įsipareigojimu dėl infrastruktūros vystymo, ir planavimo organizatorius privalo įsipareigojimą vykdyti, todėl projektui nepritariu“.
1995 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 (nauja 2013-06-27 įstatymo Nr. XII-407 redakcija įsigaliojo nuo 2014-01-01) 28 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad detaliuosiuose planuose nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis gali būti koreguojami, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų statinio projekto rengimo metu. Prieš tai šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, jai pateikiant statinio projekto sklypo sutvarkymo dalį (sklypo planą) (įstatymo redakcija nuo 2014-01-01). Šio įstatymo priedo 3 straipsnio (Įstatymo taikymas ir įsigaliojimas) 1 dalyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.
Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014-01-01) numatyta, kad detaliajame plane išnagrinėjami galimi teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis būdai. Konkretus teritorijos aprūpinimas inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis nustatomas statinių techninių projektų sprendiniais.
Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti.
1995 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2 straipsnio 2 dalyje (nauja įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2014-01-01) detaliojo planas įvardijamas kaip urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas.
Nėra pagrindo nesutikti su tuo, kad V. B. atsisakymas nederinti D. Š. prašymo leisti laikinai numatyti vietinius valymo ir vandentiekio tinklus projekte motyvuojant tuo, kad „Detalusis planas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ) patvirtintas kartu su planavimo organizatoriaus įsipareigojimu dėl infrastruktūros vystymo, ir planavimo organizatorius privalo įsipareigojimą vykdyti“, yra nepagrįstas, nes detaliojo plano planavimo organizatoriaus sutartiniai įsipareigojimai ir jų vykdymas nekliudo koreguoti plano sprendimus, numatančius vietinius inžinerinius tinklus, tol, kol bus įgyvendintas detaliojo plano organizatoriaus įsipareigojimas (Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalis). Tai neprieštarauja ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014-01-01), 28 straipsnio 8 dalies (įstatymo redakcija nuo 2014-01-01) nuostatoms bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos L. M. išvadai, kurios pagrindu, vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 12 dalimi, Teritorijų planavimo komisijai nurodyta panaikinti 2014-03-12 kompleksinio derinimo protokolinį sprendimą Nr. TP 10-12 ir iš naujo svarstyti detaliojo plano keitimo derinimo klausimą teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 17–19, 20). V. B. kitų, be paminėtų, teritorijų planavimo dokumento nederinimo priežasčių nenustatė ir nenurodė.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei Klaipėdos rajono apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog pagal D. Š. prašymą derinti teritorijų planavimo dokumentą V. B. atsisakė neteisėtai, todėl ir buvo nubausta pagal ATPK 18916 straipsnio 6 dalį.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-22 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
n u t a r i a :
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-22 nutarimą palikti nepakeistą, V. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Stasys Valužis