Administracinė byla Nr. AS-657-789/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02886-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. spalio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (toliau – ir atsakovas, Generalinė prokuratūra), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. birželio 10 d. rezoliuciją „Siūlymui pritariu, nuobaudos neskirti“.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymu (toliau – ir Prokuratūros įstatymas), Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. Nr. I-181 įsakymu patvirtintais Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatais (toliau – ir Nuostatai), sprendė, kad Prokuratūros įstatymas numato galimybę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apskųsti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymą, kuris priimtas paskyrus nuobaudą, ar įsakymą dėl prokuroro, atleisto iš tarnybos, kuriam turėtų būti skirta nuobauda (Prokuratūros įstatymo 42 straipsnio 5 dalis). Teismas akcentavo, kad šiuo atveju pareiškėjai nėra skirta nuobauda ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras nėra priėmęs atitinkamo įsakymo, kaip numatyta Nuostatų 46 punkte. Teismas vertino, kad nors pareiškėjos skundžiama rezoliucija yra galutinis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimas, tačiau, remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, darė išvadą, kad Prokuratūros įstatymas numato galimybę apskųsti tik tuos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro galutinius sprendimus, kurie priimti dėl paskirtų nuobaudų ar nuobaudų, kurios turėtų būti skirtos. Apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundžiama rezoliucija nepriskirtina sprendimams, kurie skųstini ABTĮ nustatyta tvarka.
Teismas, įvertinęs skundžiamos rezoliucijos turinį, konstatavo, kad ji nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
III.
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį.
Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais motyvais pareiškėja grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-1348-556/2015, kurioje teismas konstatavo, jog sisteminė Prokuratūros įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų analizė leidžia teigti, kad vien tarnybinio nusižengimo konstatavimas, neskiriant tarnybinės nuobaudos, gali turėti realią įtaką prokuroro materialiniams bei karjeros prokuratūros sistemoje interesams, kadangi padaryti tarnybiniai nusižengimai parodo (atskleidžia) prokuroro gebėjimus, jo darbo kokybę, organizacinius gebėjimus ir pan. Minėtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad nepagrįsta būtų teigti, jog skundžiamas aktas – rezoliucija – akivaizdžiai nesukelia jokių teisinių pasekmių prokurorui. Nutartyje pažymima, kad prokuroro profesinės karjeros siekis, kuris, be kita ko, susijęs su materialinėmis paskatomis, yra teisėtas interesas, gintinas teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, teisėtumas ir pagrįstumas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. birželio 10 d. rezoliuciją „Siūlymui pritariu, nuobaudos neskirti“, užrašytą ant 2022 m. birželio 9 d. Prokurorų etikos komisijos išvados “Dėl prokurorės R. V. veiksmų“ Nr. 1.6.-6, kurioje konstatuota, jog pareiškėja R. V. pažeidė Prokurorų etikos kodekso 6 punkto reikalavimą, tačiau, atsižvelgiant į jos veiksmų vertinimo metu nustatytas aplinkybes, pasiūlyta neskirti tarnybinės nuobaudos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30
straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. LVAT praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taigi nagrinėjamu atveju spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjos reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės rezoliuciją, kuria pritarta Prokurorų etikos komisijos išvadai pripažinti pareiškėją pažeidus Prokurorų etikos kodekso 6 punkto reikalavimą, tačiau siūloma neskirti tarnybinės nuobaudos, negali būti nagrinėjamas teismo ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja atskirajame skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2015 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-1348-556/2015, kurioje teismas sprendė klausimą, ar Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimas pritarti teikimui ir pripažinti, jog prokuroras padarė tarnybinį pažeidimą, bet neskirti jam tarnybinės nuobaudos, yra nagrinėtinas administracinių teismų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, 2015 m. lapkričio 24 d. nutartyje atlikusi sisteminę Prokuratūros įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų analizę, be kita ko, prokuroro tarnybos vertinimo ir atrankos į laisvas (atsilaisvinančias) prokuroro vietas procedūros eigą (ypatumai), konstatavo, kad vien tarnybinio nusižengimo konstatavimas, neskiriant tarnybinės nuobaudos, gali turėti realią įtaką prokuroro materialiniams bei karjeros prokuratūros sistemoje interesams. Teismas taip pat nurodė, kad neatmestina prielaida, jog tarnybinio nusižengimo faktas gali kelti pagrįstas abejones dėl nepriekaištingos reputacijos egzistavimo ir tokiu būdu užkirsti kelią prokuroro karjerai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teismas savo praktikoje jau yra pripažinęs, jog teisėjo profesinės karjeros siekis, kuris, be kita ko, susijęs ir su materialinėmis paskatomis, yra teisėtas interesas, gintinas teisme (žr. 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-756-575/2015).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, remiantis Prokuratūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, asmuo priimamas į tarnybą prokuratūroje ir paskiriamas į prokuroro pareigas, jeigu jis, be kita ko, yra nepriekaištingos reputacijos. Viena iš įstatyme nustatytų sąlygų, patvirtinančių, kad asmuo yra nepriekaištingos reputacijos, yra tai, kad asmens elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatas (Prokuratūros įstatymo 25 str. 3 d. 2 p.). Taigi aplinkybė apie prokuroro padarytus tarnybinius pažeidimus, nustatytus atlikus tarnybinį patikrinimą ir (ar) tyrimą Prokurorų etikos komisijoje, gali daryti realią įtaką prokuroro karjerai, kadangi padaryti tarnybiniai nusižengimai parodo (atskleidžia) prokuroro gebėjimus, jo darbo kokybę, organizacinius gebėjimus ir pan.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės rezoliucijos yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis