Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-150-540/2017

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-09145-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.3.; 2.14.3

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2017 m. vasario 3 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja V. M.,

sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, Ramunei Gudaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Teismas

n u s t a t ė :

            2016 m. gruodžio 2 d., apie 04.50 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. ties namu Nr. 34, T. V. vairavo transporto priemonę – automobilį Opel Zafyra, valst. nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas - 0,48 promilės, neblaivumo laipsnis. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

            Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. V. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad, jo nuomone, alkotesterio parodymai nebuvo teisingi. Pripažįsta, kad vakare išgėrė apie 300 gr. brendžio, nes buvo jo gimtadienis. Alkoholį baigė gerti iki 22 val., todėl mano, kad ryte apie 5 val. kai buvo tikrinamas jo girtumas, T. V. jau buvo blaivus. Jis neturėjo galimybės per valandą laiko nuvažiuoti į gydymo įstaigą ir pasitikrinti girtumo, nes pareigūnai jį paleido tik po valandos laiko. T. V. iš karto nuvyko į Kauno klinikas, kur jį pralaikė apie 1,5 val. ir pasakė, kad ten negali atlikti pilno kraujo tyrimo. Tik po to jis buvo nusiųstas į priklausomybės ligų centrą. Ten vėl laukė kol atėjo gydytoja, kol paėmė kraują, todėl jo kraujas buvo paimtas tik po maždaug trijų valandų nuo jo girtumo patikrinimo.

             Liudytojas R. A. parodė, kad 2016 m. gruodžio 2 d. nakties metu buvo sustabdytas taksi vairuotojas bei patikrinti jo ir automobilio dokumentai. Buvo pasiteirauta ar jis nėra vartojęs alkoholio. Vairuotojas atsakė, kad nėra vartojęs, nes tuo metu jis dirbo. patikrinus vairuotojo blaivumą, buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis -0,48 promilės. Parodžius jam alkotesterio parodymus, vairuotojas pradėjo aiškinti, kad jis yra vartojęs vaistus, kuriuose yra alkoholio. Kai vairuotojas atsisėdo į policijos tarnybinį automobilį, nuo jo pasijautė silpnas alkoholio kvapas. Surašius vairuotojui protokolą bei paprašius jame parašyti paaiškinimą, vairuotojas parašė, jog pripažįsta pažeidimą, nes yra gėręs brendžio. Kiek laiko truko dokumentų pildymas, R. A. neprisimena, tačiau patvirtino, kad paskutinis dokumentas, kurį jie užpildė ir vairuotojas pasirašė, buvo šaukimas nuvykti į teismą.

           Liudytoja M. V. parodė analogiškai kaip ir liudytojas R. A.. Liudytoja papildomai parodė, kad vairuotojo girtumas buvo tikrinamas praėjus apie 10 min. nuo jo sustabdymo. Tikrinant girtumą, M. V. vairuotojui pačiam davė išsiimti antgalį ir jam išėmus, ji uždėjo antgalį ant alkotesterio. Bendraujant su vairuotoju, matėsi, kad jis yra išsigandęs, sutrikęs, pasimetęs ir vis kartojo, kad vartojo vaistus. Paklausus kokius vaistus yra vartojęs, vairuotojas sutriko ir pasimetė, tačiau netrukus pasakė, kad nuo astmos. Pareigūnai jo paklausė ar vaistuose yra alkoholio. Surašius jam protokolą, jis jame parašė, kad buvo gėręs alkoholio. Pareigūnai jo dokumentus pabaigė pildyti po 30-40 min. nuo jo sustabdymo. Nustačius, jog vairuotojas yra neblaivus, jam buvo pasakyta apsirūpinti jo automobilio vairuotoju, tačiau vairuotojas delsė ir vairuotojo neieškojo. Užpildžius dokumentus, vairuotojas dar kartą prašė, kad jie jį paleistų ir jam leistų važiuoti, tačiau pareigūnai nesutiko ir tik tada vairuotojas paskambino savo draugei, kuri  atvažiavo panašiai už pusvalandžio nuo vairuotojo skambučio jai. Kiek liudytoja prisimena, tada vairuotojas pasirašė šaukimą nuvykti į teismą ir pareigūnai vairuotoją paleido.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu, kur jis nurodė, jog kaltę pripažįsta pilnai, labai gailisi ir paaiškino, kad iš vakaro vartojo alkoholį (b. l. 1), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad T. V. 2016 m. gruodžio 2 d., 05.00 val. nustatytas 0,48 promilės neblaivumas, kuris, įvertinus alkotesterio ±0,017 promilės paklaidą, atitinka lengvą neblaivumo laipsnį (b. l. 2), alkotesterio patikros sertifikatas, kuris galioja iki 2016 m. gruodžio 10 d. (b. l. 3), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 4; 5), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 6), šaukimo šaknelė, iš kurio matyti, kad T. V. ją pasirašė 2016 m. gruodžio 2d. 6.00. val. (b. l. 7), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 8-19), pažyma apie asmens finansinę būseną (b. l. 21), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 22), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 771, iš kurio matyti, kad 2016 m. gruodžio 2d. 8.45 val. patikrinus jo girtumą alkotesteriu, buvo gautas rezultatas 0,00 promilių (b. l. 24), specialisto išvada Nr. T-A8679/2016(01), iš kurios matyti, kad T. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 39).

           Pažymėtina, kad paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (LAT nutartis Nr. 2AT-39-2014). Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) patikrinimo tvarką reglamentuoja Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau Taisyklės). Šių Taisyklių 2 punkto penktoji pastraipa numato, kad tikrinimas – policijos <.....> veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, <.....> yra neblaivus (girtas). Iš bylos domenų matyti, kad asmens neblaivumo testą su alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFM-0411 atliko policijos pareigūnas R. A. ir 2016 m. gruodžio 2 d. 05.00 val. T. V. buvo nustatytas 0,48 promilių girtumas. T. V. administracinio teisės pažeidimo protokole parašė paaiškinimą dėl nurodyto pažeidimo, jį pripažino, gailėjosi bei nurodė, jog vakare išgėrė 0,2 buteliuką brendžio, t.y. pripažino alkoholio vartojimo faktą, taip pat pasirašė ir alkotesterio rezultatų kvite, kas rodo, jog T. V. nekilo abejonių dėl pareigūno kompetencijos atliekant procesinius veiksmus jo administracinėje byloje. Tačiau vertinant T. V. veiksmus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo paaiškinimai dėl jo vartoto alkoholio yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Liudytojai R. A. bei M. V. patvirtino, kad iš pradžių T. V. neigė bet kokį alkoholio vartojimo faktą, tačiau nustačius jo girtumą, pradėjo teigti, jog jis yra vartojęs vaistus, kurių sudėtyje yra alkoholio, tačiau nenurodė vaistų pavadinimo, tačiau surašius jam protokolą, savo ranka parašė, jog iš vakaro buvo gėręs 0,2 buteliuką brendžio. Teismo posėdžio metu T. V. pripažino, jog iš vakaro iki 22 val. išgėrė apie 300 gr. brendžio. Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto Nr. 771 matyti, kad jis gydytojai nurodė, jog iš vakaro apie 20 val. išgėrė apie 150 gr. degtinės.

            Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 42 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 punkte neblaivumas (girtumas) apibrėžiamas kaip asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), pirmiausia įvertina bendrą asmens būklę, požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Iš policijos pareigūnų R. A. bei M. V. tarnybinių pranešimų bei jų parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad bendraujant su vairuotoju, nuo jo jautėsi silpnas alkoholio kvapas. Iš byloje esančio patikros sertifikato matyti, kad alkotesteriui „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFM-0411, kuriuo buvo tikrintas T. V. girtumas, atlikta metrologinė patikra galioja iki 2016 m. gruodžio 10d. Tai patvirtinama, kad T. V. girtumas buvo tikrintas su tinkama priemone.

  Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau gydymo įstaigoje T. V. girtumo tikrinimo alkotesteriu rezultatai skiriasi, todėl esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. 2016 m. gruodžio 2d. apie 04.50 val. sustabdžius T. V. vairuojamą automobilį ir 05.00 val. patikrinus jo blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFM-0411, buvo nustatytas lengvas (0,48 prom.) neblaivumo (girtumo) laipsnis (b. l. 2). Kaip matyti iš byloje esančio pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto vairavimo, T. V. nuo vairavimo buvo nušalintas 5.00 val. Iš liudytojos M. V. parodymų matyti, kad pildant dokumentus, T. V. neskubėjo ieškoti vairuotojo ir prašė leisti jam pačiam nuvairuoti automobilį. Iš byloje esančio šaukimo atvykti į teismą matyti, kad T. V. jį pasirašė 6.00 val. Iš liudytojų R. A. bei M. V. parodymų matyti, kad tai buvo paskutinis jų veiksmas pildant dokumentus ir po to T. V. turėjo galimybę išvykti iš patikrinimo vietos. Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto Nr. 771 matyti, kad T. V. į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą atvyko tik 8.40 val., t.y. praėjus daugiau nei trims valandoms po jo girtumo nustatymo. 2016 m. gruodžio 2d. 08.40 val. T. V. atvykus į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą bei jo girtumą 08.45 val. patikrinus alkotesteriu 7410, buvo gautas rezultatas 0,00 promilių (b. l. 24). Iš specialisto išvados Nr. T-A8679/2016(01) matyti, kad atlikus T. V. kraujo, paimto 2016 m. gruodžio 2d. 8.50 val., tyrimą, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 39). Laiko tarpas, per kurį asmuo atvyksta į medicinos įstaigą, yra itin svarbus – ne tik kai policijos pareigūnai pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros nedelsdami, ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo (Taisyklių 10 p.), tačiau ir vairuotojas, nesutinkantis su medicininės apžiūros ar tikrinimo rezultatais, ne vėliau kaip per valandą nuo apžiūros ar tikrinimo atlikimo gali pats kreiptis į pageidaujamą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 17 p.). Nėra abejonės, kad tokie reikalavimai nustatyti tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni, ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Taigi, nors Taisyklių 27 p. nėra nustatytas terminas, laikytina, kad ilgesnis nei vienos valandos nuvykimo į medicinos įstaigą terminas didina tikimybę, kad tyrimo rezultatai labiau skirsis nuo pirminės patikros ir bus mažiau patikimi. Būtent savalaikis atvykimas į medicinos įstaigą užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento: asmens organizme pirminio patikrinimo metu aptikus nors šiek tiek maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje (0,4 prom.) viršijantį alkoholio kiekį, jis per vieną valandą iš organizmo nepasišalintų ir būtų aptiktas, todėl būtų galima nustatyti pakankamai tikslų alkoholio koncentracijos sumažėjimą per tam tikrą laiko tarpą ir moksliniais metodais patikrinti tokio sumažėjimo įmanomumą. Iš bylos duomenų matyti, kad T. V. kraujo mėginys buvo paimtas bei gydymo įstaigoje jo girtumas alkotesteriu buvo patikrintas praėjus ženkliam laiko tarpui nuo pirminės patikros ir per tokį laiką alkoholis galėjo išsiskaidyti organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams. 

T. V. nurodytas motyvas, jog kai pareigūnai jam leido pasitraukti iš patikrinimo vietos, jis iš karto nuvyko į Kauno klinikas, kur pralaukus virš 1,5 val., nebuvo tinkamai paimtas jo kraujas ir tik tuomet jam buvo nurodyta nuvykti į priklausomybės ligų centrą, kur dar taip pat reikėjo laukti gydytojos, kuri jį apžiūrėjo, yra neįtikinantis ir vertinamas, kaip sąmoningas tyrimo laiko vilkinimas, siekiant, jog per ilgesnį laiką dėl oksidacijos procesų organizme išblaivėtų. Kaip ne kartą tokio pobūdžio bylose atliekant ekspertizes girtumui nustatyti bei apklausiant ekspertus teismo posėdžių metu, buvo nustatyta, jog suaugusio vyro kraujyje per 1 val. minimaliai gali sumažėti 0,1 prom. etilo alkoholio (per 1 min. 0,0017 prom.), maksimaliai per 1 val. gali sumažėti 0,25 prom. etilo alkoholio (per 1 min. 0,0042 prom.), be to, alkoholio koncentracija kraujyje ir iškvepiamame ore gali skirtis, nes tiriamos skirtingos organizmo terpės – iškvėptas oras  ir kraujas.

           Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, šis laipsnis parodo tai, ar vairuotojas buvo neblaivus kraujo paėmimo metu, bet gali skirtis nuo duomenų, kokios būsenos jis buvo tuo metu, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nes tarp šių dviejų patikrinimų praeina tam tikras laiko tarpas, per kurį alkoholis laipsniškai pasišalina iš žmogaus kraujo.

            Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad nėra pagrindo netikėti alkotesterio parodymais, kuriais T. V. 2016 m. gruodžio 2d. 05.00 val. nustatytas girtumas (0,48 promilės), kas atitinka lengvą girtumo laipsnį.

            Įvertinus byloje surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog T. V. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį. (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu)

             Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymų Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. T. V. padaryta veika atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Įvertinus (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies ir ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijas, matyti, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje yra numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė negu (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, todėl vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 8 dalies normomis T. V. veika neperkvalifikuotina ir skirtina (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. 

T. V. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, T. V. skirtina administracinė nuobauda -bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose bei papildoma nuobauda-teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 302 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

           Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16063740035.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                    V. M.