Civilinė byla Nr. e2YT-1913-1167/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15464-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 3.4.1.6

(S)

        VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Adomaitytė,

sekretoriaujant Viktorijai Beduchai,

dalyvaujant pareiškėjai S. M., pareiškėjos atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei,

suinteresuotam asmeniui V. M.,

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei G. V.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo – V. M., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Pareiškėja S. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo: 1) panaikinti nustatytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą S. M. nepilnamečio vaiko D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) panaikinti nepilnamečiam vaikui D. J. nustatytą nuolatinę globą; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina S. M.

2.       Pareiškime nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4395-1102/2022 buvo neterminuotai apribota pareiškėjos motinos valdžia sūnaus D. J. atžvilgiu. Nepilnamečiam vaikui buvo nustatyta nuolatinė globa ir jo nuolatine globėja paskirta R. S., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. Pareiškėjos teigimu, jai motinos valdžia buvo ribota dėl to, kad ji 2019 metais išvyko į Angliją, dirbo įvairiuose maisto fabrikuose, galvojo ir toliau ten gyventi, dirbti ir padėti mamai R. S. rūpintis sūnumi. Pažymėjo, kad jos motina mirė (duomenys neskelbtini), tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Netekusi abiejų tėvų pareiškėja grįžo į Lietuvą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-14429-1168/2023 nepilnamečio vaiko nuolatine globėja buvo paskirta V. M., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėja, jos gyvenamojoje vietoje. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2023 m. birželio 3 d. gyvena Lietuvoje nuolat, šiuo metu nedirba, sutvarkė turto  paveldėjimo klausimus, šiuo metu gyvena tėvams priklausiusiame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), kur nepilnamečiam vaikui sudarytos visos sąlygos, kad sūnus galėtu grįžti į šeimą. Pareiškėjos teigimu, ji su vaiku ryšio neprarado ir norėtų, kad vaikas gyventų kartu su ja.

3.       Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

4.       Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) – pateikė išvadą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, kurioje nurodė, kad pareiškimas atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, be to, užtikrintų jo teisę augti šeimoje, todėl pareiškimas gali būti tenkintas.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

5.       Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė prašė pareiškimą tenkinti. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad nori stengtis dėl vaiko ateities ir gerovės. Taip pat paaiškino aplinkybės dėl 2024 m. sausio 8 d. įvykusio incidento, kuomet jai buvo nustatytas girtumas, nurodė, kad priklausomybės ir problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, neturi, minėtą dieną buvo draugės gimtadienyje. Pažymėjo, kad alkoholį vartoja tik per šventes. Gailisi dėl šio įvykio, pasižadėjo, kad tai daugiau nepasikartos, kadangi jai svarbiau yra vaikas. Prašo duoti galimybę pasitaisyti, sutinka priimti specialistų pagalbą. Papildomai nurodė, kad šiuo metu nedirba, gauna išmokas iš Anglijos. Planuoja dirbti pakuotoja, baigti viešbučių vadybos administravimo kursus. Pareiškėjos atstovė paaiškino, kad vaiko gerovei nebūtų padaryta žala, jei vaikas būtų grąžintas motinai, prašo minėtą įvykį, kurio metu pareiškėja buvo namuose su vaiku neblaivi, vertinti kaip vienetinį, iš kurio buvo padaryta išvada.

6.       Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. M. nurodė, kad palaiko pareiškimą, prašo jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja palaiko ryšius su vaiku, rūpinasi juo, domisi jo sveikata bei mokslais, be to, vaikas yra prisirišęs prie mamos, po mokyklos užeina pas mamą, išsako, kad pasiilgo mamos. Teigė, kad nepilnametį vaiką verta grąžinti pareiškėjai, kadangi aplinkybės dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo susiklostė ne dėl pareiškėjos ydų, o dėl jos išvykimo į užsienį. Paaiškino aplinkybes dėl 2024 m. sausio 8 d. įvykio, papildomai nurodė, kad mano, jog pareiškėjos alkoholio vartojimas nėra dėsningas, tai yra tik vienkartinis įvykis. Pažymėjo, kad nepilnametį vaiką faktiškai globoja nuo 2023 m. liepos mėnesio, šiuo laikotarpiu dažnai susitikdavo su pareiškėja, vasarą išvažiuodavo kartu į kaimą, su pareiškėja palaiko ryšį telefonu, nepilnametis vaikas taip pat dažnai lankosi pareiškėjos namuose, po mokyklos užeina pas ją, su nakvyne buvo tik vieną kartą. Suinteresuoto asmens teigimu, kai vaikas bus šalia, pareiškėja dar labiau stengsis, kad jam būtų gerai šeimoje.

7.       Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad atsižvelgdama į gautą naują informaciją apie 2024 m. sausio 8 d. pareiškėjai nustatytą 2,32 promilių girtumą, anksčiau pateiktos išvados nebepalaiko. Tarnybos atstovė pateikė pasiūlymą ne panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą, o pakeisti jį laikinu. Tokiu atveju pareiškėjai būtų inicijuojamas atvejo vadybos procesas, pareiškėjai būtų teikiama pagalba, ji būtų stebima specialistų. Tarnybos atstovė išreiškė nuogąstavimus, kad kai vaiko nėra šalia, pareiškėja galimai alkoholį vartoja dažniau, tik tai nėra fiksuojama. Papildomai nurodė, kad pareiškėja dar nėra visiškai pasiruošusi prisiimti savo, kaip motinos, pareigų vaiko atžvilgiu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

III. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

8.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir viešų teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4395-1102/2022 neterminuotai apribojo pareiškėjos S. M. motinos valdžią nepilnamečio vaiko D. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Teismas, išnagrinėjęs nurodytą bylą, nustatė, kad atsakovė S. M. pastaruosius dvejus metus yra visiškai nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko auklėjimo ir priežiūros, nesudaro sūnui tinkamų sąlygų augti ir vystytis, nesuteikia saugios ir jo poreikius atitinkančios gyvenamosios vietos, kartu negyvena, nesiekia susigrąžinti vaiko, įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių ir pareigų, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nebendrauja su vaiko ugdymo įstaigos darbuotojais (mokytojais), nesidomi vaiko ugdymu, pasiekimais (pedagogų teigimu, vaiko motina mokykloje lankėsi prieš trejus metus, t. y. kai sūnus mokėsi 1-oje klasėje), vaiko ugdymu domisi tik seneliai. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovei būtų svarbus motinos valdžia pagrįsto santykio su vaiku išsaugojimas, kad atsakovė prieštarautų neterminuotam tėvo valdžios apribojimui. Ir priešingai, atsakovė raštu yra išreiškusi sutikimą, kad vaiko nuolatine globėja taptų vaiko močiutė R. S., ir neprieštarauja, kad jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia. Todėl teismas, atsižvelgdamas į teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys atitinka keletą tėvų valdžiai apriboti būtinų sąlygų, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nepakankamą rūpinimąsi vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovės kaltė pasireiškia ne vienerius metus trunkančiu neveikimu. Atsakovė yra nusišalinusi nuo savo pareigų sūnaus atžvilgiu vykdymo, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais (gyvena Jungtinėje Karalystėje), prie vaiko išlaikymo prisideda minimaliai (globėjos teigimu, motina kartais nuperka kompiuterinių žaidimų, atsiuntė Kalėdinę dovaną) ir nors atsakovė nėra nutraukusi ryšio su vaiku (paskambina, atsiunčia dovanų), tačiau toks minimalus bendravimas nelaikytinas motinos valdžios tinkamu įgyvendinimu. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė nesiekia rūpintis sūnumi, užtikrinti tinkamas vaiko auginimo ir priežiūros sąlygas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad atsakovei S. M. yra pagrindas taikyti neterminuotą motinos valdžios nepilnamečio vaiko D. J. atžvilgiu apribojimą (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

9.       CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.181 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu.

10.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžios apribojimas yra reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės dalyvės užtikrina, jog vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas (jei vaikas neįvaikintas), jei tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Sprendžiant dėl CK 3.181 straipsnio 1–3 dalių taikymo, turi būti įvertinama, kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą nagrinėjimo teisme. Tokiu atveju vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko (visiškai ar iš dalies), kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios, pagrindžiančios tėvų valdžios ribojimo panaikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021).

11.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą motyvuojamas tuo, kad netekusi abiejų tėvų (pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o motina – (duomenys neskelbtini).) pareiškėja grįžo į Lietuvą, nuo 2023 m. birželio 3 d. pareiškėja nuolat gyvena Lietuvoje, šiuo metu nedirba, tačiau sutvarkė turto paveldėjimo klausimus, tvarko savo močiutės rūpybos klausimą, gyvena tėvams priklausiusiame bute, kur, pasak pareiškėjos, yra sudarytos visos sąlygos vaikui grįžti į šeimą. Pažymi, kad ryšio su vaiku nėra praradusi ir norėtų, jog vaikas gyventų kartu su ja. Teismui pateiktoje pradinėje Tarnybos išvadoje dėl pareiškėjos reikalavimų nurodoma, kad pareiškėja aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime, domisi jo ugdymu, auklėjimu, visą laiką bendradarbiauja, palaiko ryšį su nuolatine vaiko globėja. Iš teismui pateiktų Vaiko nuomonės išklausymo akto, taip pat 2024 m. sausio 9 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad vaikas teigiamai atsiliepia apie pareiškėją, išreiškia norą gyventi su mama. Taigi po teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjai neterminuotai apribota motinos valdžia, priėmimo vienos pagrindinių priežasčių, lėmusių, kad motinos valdžia pareiškėjai buvo apribota neterminuotai, išnyko: pareiškėja grįžo į Lietuvą, aktyviai įsitraukė į nepilnamečio vaiko gyvenimą, išreiškia norą rūpintis vaiku ir jį auginti, vaikas teigiamai atsiliepia apie motiną, išreškia norą gyventi su ja. Tačiau, kaip minėta, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas (jei vaikas neįvaikintas), jei tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Sprendžiant dėl CK 3.181 straipsnio 1–3 dalių taikymo, vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko (visiškai ar iš dalies), kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios, pagrindžiančios tėvų valdžios ribojimo panaikinimą.

12.       Iš teismui pateiktos 2024 m. sausio 9 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad 2024 m. sausio 9 d. buvo gautas pranešimas, jog adresu: (duomenys neskelbtini) (t. y. pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu) vaiko motina yra apsvaigusi nuo alkoholio, o vaikas (D. J.) yra be priežiūros. Patikrinus pranešimą, pareiškėjai nustatytas 2,31 promilių girtumas. Nors teismo posėdžio metu pareiškėja teigė, kad labai gailisi dėl šio įvykio, žadėjo daugiau negerti, o suinteresuotas asmuo V. M. (nuolatinė vaiko globėja) nurodė, jog tai buvo vienkartinis atvejis ir nėra dėsningumas, kad globėja nematė pareiškėjos išgėrusios per vaiko globos laikotarpį, teismas sprendžia, jog šie nauji duomenys neleidžia daryti išvados, kad minėti teigiami pokyčiai pareiškėjos gyvenime yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jos galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai buvo nustatytas vidutinis girtumas, tuo metu, kai, kaip paaiškėjo, vaikas pirmą kartą liko pas pareiškėją nakvoti, pokalbio su specialistais metu vaikas papasakojo, kad mama kartais geria alkoholinius gėrimus, tą dieną gėrė su draugėmis, vėliau gėrė viena namuose, nes buvo susinervinusi (2024 m. sausio 9 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa).  

13.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nors pareiškėja įsitraukė į nepilnamečio vaiko gyvenimą, palaiko su juo ryšį, tačiau teismas taip pat pritaria Tarnybos išvadai, kad šiuo metu (dėl pirmiau nurodytų aplinkybių) grąžinti vaiką pareiškėjai yra per anksti – pagal esamus teigiamus pokyčius yra pagrindas neterminuotą motinos valdžios apribojimą švelninti, t. y. pakeisti į laikinąjį. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai toliau stabiliai keičiant savo elgesį ir tai įrodžius, o specialistams ir teismui įsitikinus, jog teigiami pokyčiai iš tiesų yra stabilūs ir apima visas sritis siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, ateityje bus galima panaikinti ir laikinąjį motinos valdžios apribojimą.

14.       Kaip yra išaiškinta kasacinio teismo, teismas, nagrinėjantis prašymą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, turi teisę, nustatęs CK 3.181 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, spręsti dėl neriboto tėvų valdžios apribojimo pakeitimo laikinu savo iniciatyva (lot. ex officio). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai išnagrinėjus ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo panaikinimo matyti, jog tėvai stengėsi ir jų elgesys rodo juos siekiant vykdyti savo pareigas vaikams, tačiau aplinkybės nėra pasikeitusios taip, kad būtų galima konstatuoti tėvus galint jas vykdyti, ir nesant pagrindo riboti tėvų valdžią, neterminuotas tėvų valdžios ribojimas gali būti pakeistas laikinu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021).

15.       Remdamasis nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, bylos rašytiniais įrodymais, pateiktais paaiškinimais ir Tarnybos išvada, teismas daro išvadą, kad egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti byloje CK 3.181 straipsnio 3 dalyje nustatytą teismo teisę pakeisti neterminuotą motinos valdžios apribojimą laikinu.

16.       Laikinas pareiškėjos motinos valdžios apribojimas vaiko atžvilgiu byloje nustatytomis aplinkybėmis yra suderinamas su pareiškėjos vaiko geriausių interesų užtikrinimu ir proporcingas pareiškėjos teisės į privataus (šeimos) gyvenimo apsaugą ribojimas.

17.       Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 408 straipsniu, CK 3.181 straipsnyje nurodytas tėvų valdžios apribojimo panaikinimas ar tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimas kitu nagrinėjamas ypatingąja teisena. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus tuos atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi nebuvo priešingas, o pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. liepos 4 d. sprendimu 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, bylinėjimosi išlaidos šioje byloje neatlyginamos ir padengiamos iš valstybės biudžeto.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4395-1102/2022 nustatytą neterminuotą motinos S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu laikinu motinos (pareiškėjos) S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžios apribojimu nepilnamečio vaiko D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                          Renata Adomaitytė