Civilinė byla Nr. 2-96-805/2021

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00547-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.3.4.1; 2.3.4.6; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.9; 3.2.6.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 8 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

sekretoriaujant Rasai Naruševičienei, Aurelijai Paškevičienei,

dalyvaujant pareiškėjai I. M., jos atstovui advokatui Vladislovui Milukui,

suinteresuoto asmens Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centro atstovei J. V. Ž.,

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių skyriaus atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centrui, išvadą byloje teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Prienų rajono savivaldybėje, dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose gautas pareiškėjos I. M. patikslintas pareiškimas suinteresuotiems asmenims Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centrui, išvadą byloje teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Prienų rajono savivaldybėje, dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, kuriuo prašoma:

1. panaikinti ieškovei laikiną motinos valdžios apropojimą jos mažamečių vaikų S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kuris nustatytas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3442-805/2018;

2. panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi nustatytą laikiną globą ir atleisti Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centrą nuo globėjo, lėšų tvarkytojo ir turto administratoriaus pareigų;

3. nustatyti vaikų S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. M.;

4. nutraukti išlaikymo išieškojimą S. K. ir I. M., priteistą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3442-805/2018.

Patikslintame pareiškime pareiškėja nurodė (b. l. 22-23), kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2018 m. spalio 25 d. sprendimu laikinai apribojo pareiškėjai motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu bei priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams – po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. 2018 m. gruodžio 10 d. teismo nutartimi nepilnamečiams S. K. ir I. M. nustatyta nuolatinė globa, jų globėju paskirtas Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centras. Priimdamas minėtus procesinius sprendimus teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja netinkamai rūpinosi nepilnamečiais vaikais dėl susiklosčiusios situacijos gyvenant faktinėje santuokoje su A. K., ką įtakojo nedarbas, netinkamas gyvenimo būdo vedimas, šeimos aplinkoje besilankantys pašaliniai asmenys, socialinių įgūdžių stoka, nenoras bendradarbiauti su pagalbą teikiančiais specialistais, gyvenamajam būstui (butui) reikalingas remontas. Teismas nurodė, kad dėl minėtų aplinkybių, namuose nebuvo sukurtos tinkamos ir saugios namų buities ir gyvenimo sąlygos, namuose trūko švaros ir tvarkos, buvo smurto atvejų.

Pažymėjo, kad šiuo metu yra pasikeitusios aplinkybės ir pareiškėja gali pati auginti ir auklėti mažamečius vaikus. Patvirtino, kad nuo minėtų procesinių sprendimų priėmimo dienos iš esmės pakeitė gyvenimo būdą, stengėsi atsikratyti rūkymo, nustojo rūkyti namuose ar šalia vaikų, bute buvo atliktas remontas (ištapetuotas kambarys, perdažytos virtuvės sienos, pastatyta nauja kriauklė virtuvėje, atvežti plastikiniai langai), patraukta administracinėn atsakomybėn ar baudžiamojon atsakomybėn nebuvo, jokių nuobaudų neturi, tinkamai rūpinasi kartu gyvenančiais vaikais V. K., gimusia (duomenys neskelbtini), ir L. K., gimusia (duomenys neskelbtini). Niekuomet nebuvo palikusi vaikų be priežiūros, motinos valdžia vaikų atžvilgiu niekada nepiktnaudžiavo, žiauriai su savo vaikais nesielgė, jiems žalingos įtakos nedaro, yra pasiruošusi tinkamai įgyvendinti motiniškas teisės ir pareigas. Pareiškėja dalyvavo Stiprios šeimos Prienų krašte projekto programoje, buvo sudarytas šeimos paramos planas, kurio visus reikalavimus sąžiningai vykdo. Be nurodytų aplinkybių pareiškėja lankosi pas psichologę, buvo sudarytas anksčiau susidariusių skolų mokėjimo grafikas, sudarė bute visiems vaikams gyventi tinkamas sąlygas – pasirūpino atskiromis lovomis, spinta drabužiams ir kt. Namuose nesilanko pašaliniai žmonės, galintys daryti vaikams neigiamą įtaką. Nors pareiškėjos pajamos yra nedidelės, ji stengiasi papildomai uždirbti šeimos pragyvenimui reikalingas lėšas. Taigi iš esmės išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo apribota pareiškėjos, kaip motinos, valdžia vaikų atžvilgiu, ji gali tinkamai auklėti visus savo vaikus, atstovauti juos, ginti jų teisės ir vykdyti kitas tėvų pareigas. Be to, vaikų tėvas A. K., nors šiuo metu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau dažnai savaitgaliais lanko šeimą, paremia materialiai, kas mėnesį duoda 50-100 Eur pragyvenimui. Pareiškėja savo vaikus pastoviai lanko, nuneša lauktuvių, vaikai labai laukia jos atvykstančios aplankyti. Nelankė vaikų tik tuomet kai eidavo užsidirbti pragyvenimui, prieš gimdant L. ir karantino metu, nes vaikų lankymas buvo uždraustas. Vaikai pareiškėją pažįsta, labai džiaugiasi ją pamatę, išsiskiriant – verkia. Pareiškėją ir vaikus sieja stiprus emocinis ryšys, nori, kad vaikai gyventų kartu su pareiškėja, nes ji turi realias galimybes užtikrinti pagrindines savo vaikų teises gyventi šeimoje ir sveikai vystytis. Vaikai yra mažamečiai, bet ji geba jais pasirūpinti, be to, esant reikalui, jai padeda draugė E. K., todėl nėra pagrindo riboti motinos valdžią vaikų atžvilgiu.

Pabrėžė, kad gyvena vieno kambario bute, kuris liko po močiutės mirties ir šiuo metu tvarkomi buto paveldėjimo klausimai. Bute yra vienas kambarys ir virtuvė, būtiniausi baldai, stengiasi, kad namuose būtų švaru, tvarkinga. Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnija nėra gavusi nusiskundimų dėl pareiškėjos elgesio. Pastebėjo, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-317-939/2020 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. M. ir Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centrui dėl tėvų valdžios apribojimo pakeitimo jos nepilnamečių vaikų S. K. ir I. M. atžvilgiu – neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir 2020 m. birželio 23 d. sprendimu atmetė visus pareiškėjo reikalavimus, kas sudaro savarankišką pagrindą dėl teismo nustatyto laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, kadangi išnyko aplinkybės, buvusios pagrindais nustatyti pareiškėjai laikiną tėvų valdžios apribojimą. 

Teismo posėdyje pareiškėja I. M. ieškinį palaiko. Ji siekia susigrąžinti vaikus, kurie galėtų gyventi biologinėje šeimoje. Dėl dukrų priežiūros, kurias augina pati namuose, jokių priekaištų nėra gavusi, mergaitės aprūpintos būtinomis reikmėmis, lankosi su vaikais pas šeimos gydytoją poliklinikoje Jiezne „Pagalba ligoniui“, vykdo medikų rekomendacijas. Vaikų tėvas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau jis vaikais domisi, atsiunčia pinigų, paremia materialiai. Patvirtino, kad ji nėra įrašyta psichiatro narkologo įskaitoje, vaiko teisių apsaugos institucija jokių nusiskundimų dėl dukrų priežiūros neturi, pažeidimų nėra fiksuota. Ji su dukromis gyvena paveldėtame po močiutės mirties 35 kv. m. bute, kambario plotas 21 kv. m., yra kreipusis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, bet nuosavybės dokumentai iki galo dar nesutvarkyti, nes trūksta piniginių lėšų, kurių tam nemažai reikia. Palaipsniui moka senelės paliktas 1300 Eur skolas paslaugų tiekėjams. Ji su vaikais pragyvena iš valstybės skiriamų lėšų, kadangi šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose. Ateityje planuoja vyresnę dukrą leisti į darželį. Namuose vaikams nieko netrūksta, ji sugeba taupiai ir tvarkingai gyventi. Berniukams paruošta dviaukštė lova, turi rūbelių. Nurodė, kad aną kartą apribojo tėvų valdžią dėl neva buvusio smurto, nors iš tikrųjų taip nebuvo, su kūdikiu ji bėgo iš Kazlų rūdos socialinių globos namų, kadangi nenorėjo tenai gyventi, į kuriuos po gimdymo buvo privalomai patalpinta. Tuo metu butas buvo prastos būklės, tačiau jį pagal galimybes palaipsniui susiremontavo ir susitvarkė, namuose visko pakanka. Pareiškėja turi vidurinį išsilavinimą, iki dukros gimimo dirbo lentpjūvėje Jiezne. Ji priklausomybių neturi, nerūko, niekada neatsisakė savo vaikų, o neatvyko praeitą kartą į teismą todėl, kad neturėjo jų kam palikti. Tam reikia susirasti atsakingą žmogų, kuris pagelbėtų, nes gyvena viena, artimųjų neturi. Dėl nedažno berniukų lankymo paaiškino, kad neturi nuosavos transporto priemonės, be to, dėl mažamečių dukrų kyla susisiekimo problemos, ji neturi kaip nuvažiuoti aplankyti sūnų, be to, egzistavo ir karantino rėžimas. Su vyresniu sūnumi ryšys nenutrūkęs, jis ją žino ir prisimena, mažasis sūnus buvo atimtas vos trijų mėnesių, todėl natūralu, kad didelio prieraišumo būti ir negali. Dėl nedažno vaikų lankymo paaiškino, kad tą sąlygojo dukrų amžius, kurių vienai sueis vieneri, kitai dveji metai, artimųjų, kurie pagelbėtų, nebuvimas, neturėjimas išvykos laikotarpiu kam palikti prižiūrėti namie auginamų mažamečių mergaičių bei susiklosčiusi šalyje epidemiologinė situacija dėl Covid viruso plitimo ir to pasekoje taikyti karantino rėžimo ribojimai. Be to, nurodė, kad susitikimų metu ji visuomet buvo kritikuojama bei pašiepta įstaigos darbuotojų. Ji paskutinė kartą lankėsi Paramos šeimai centre Jiezne 2020 m. vasario mėnesį, paskui dar liepos mėnesį Klebiškyje prie ežerėlio buvo susitikusi su savo vaikais. Paskutinį kartą lankantis, pasak pareiškėjos, sūnus globos įstaigos prižiūrimas, jeigu ne ji, būtų nuskendęs. Pareiškėja prašo grąžinti vaikus jai, ji niekada nesakė atsisakanti savo vaikų ir, kad ją tenkina esama situacija.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaiko atstovaujamosios poziciją, prašo tenkinti pareiškimą. Vaiko teisių apsaugos institucija jokių trūkumą pareiškėjos atžvilgu nenustačiusi, priekaištų atstovaujamajai dėl namuose augančių vaikų neturi, kas sudaro pagrindą išvadai, kad ji gali pasirūpinti savo vaikais. Nurodė, kad vien tik lankymasis globos įstaigoje dar nereiškia rūpinimąsi vaikais. Sąlygos, esant kurioms buvo laikinai apribota motinos valdžia, išnyko. Svarbi ir ta aplinkybė, kad buvo norima paimti vaikus iš pareiškėjos visam laikui, tačiau teismas tokį reikalavimą atmetė, teismo sprendimas įsiteisėjęs, tai irgi yra svarbus domuo, kad pagrindai motinos valdžios ribojimui yra išnykę, kadangi teismas vertino buities sąlygas, lankymąsi, domėjimąsi ir kt. Institucija savo pareigos taip pat neatliko, jie privalėjo informuoti pareiškėją, kad vaikai yra išvežti iš Jiezno Paramos šeimai centro, kas nebuvo padaryta. Pažymėjo, kad situaciją įtakojo ir mirtinos ligos pandemija, kas vienareikšmiškai ribojo bendravimo galimybę. Pareiškėja sūnus lankė iki 2020 m. vasario mėn. Nesutinka su institucijos teiginiu, kad nepasikeitė sąlygos, dėl kurių buvo apribota motinos valdžia, priešingai, jos esmingai pasikeitė, pareiškėja gyvena dorai, ji susitvarkė butą, prieš parodymų jos atžvilgiu nėra, iš neigiamos pusės charakterizuojančių duomenų taip pat nėra. Neteisingi vaiko teisių apsaugos institucijos teiginiai, kad ji atsisako savo vaikų ir į posėdį nevažiuos, jo atstovaujamoji tą paneigė, tiesiog bandoma apsunkinti susigrąžinti vaikus, nors tam jokio pagrindo nėra. Valstybės pareiga paremti šeimą ir vaikams leisti augti šeimoje, juolab, kad motina geba tinkamai rūpintis kitais dviem mažamečiais vaikais.

Suinteresuotas asmuo Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centras per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (b. l. 53), kuriame nurodė, jog nesutinka su I. M. pareikštais prašymais.

Pažymėjo, kad I. M. savo nepilnamečius vaikus S. K. ir I. M. paskutinį kartą buvo aplankyti 2020 m. kovo 7 d. Atšaukus karantiną nuo 2020 m. birželio 1 d. ugdytinių lankymas įstaigoje neribojamas. Pareiškėja neskambina telefonu, nesidomi vaikais, jų sveikata, poreikiais, išlaikymo vaikams neteikia, dėl išlaikymo į įstaigos administraciją nesikreipė. Vaikams nėra susiformavęs prieraišumas su motina.

Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad motina nededa pastangų susigrąžinti sūnų, ji nepalaiko ryšio su globojamais berniukais. Ryšys su vaikais smarkiai nutrūkęs, mama deda per mažas pastangas jį atkurti, ji ir telefonu nepaskambina, nesiteirauja apie vaikų sveikatos būklę, pareiškėja, kaip motina, atstovės nuomone, nerodo intereso vaikams, augantiems globoje. Dėl karantino mano, kad ne visą laiką buvo pandemija, vasarą to nebuvo, be to susitikimai buvo galimi lauke 2 metrų atstumu kuomet įsigaliojo draudimai. Pareiškėjos vaikai iš Jiezno globos įstaigos trumpam buvo išvežti į Pakuonį, po ko perkelti į Klebiškį. Mano, kad šiuo atveju reikia kalbėti ne apie motinystės jausmus, o apie motinos pareigas vaikų atžvilgiu. Per keletą metų tebuvo motinos apsilankymų tiek, kad, padalijus kalendoriniams metams tenkantį dienų ir paros valandų skaičių, kuomet vaikas turi būti be perstojo prižiūrimas, sudarytų itin mažą laiko trukmę, kai vaikams reikalinga kasdienė nepertraukiama priežiūra, motiniška šiluma, bendravimas su jais, kas rodo, kad pareiškėja vengia rūpintis, ugdyti, auklėti savo vaikus ir tokiu savo neveikimu daro didelę žalą vaikams, kurie nėra žaisliukai ir negali laukti kada mama ras laiko ir galės jais pasirūpinti. Jeigu būtų buvęs kreipimasis ar interesas iš pareiškėjos pusės, globos įstaiga būtų suorganizavusi susitikimus saugius atstumu, tačiau pareiškėjos iniciatyvos šiuo klausimu nebuvo Pareiškėjai visuomet kažko trūksta, ji neįrodė, kad kažkas stipriai pasikeitė.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Prienų rajono savivaldybėje, per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą (b. l. 35-36), kurioje nurodė, jog nepalaiko pareiškime nurodytų reikalavimų ir daro išvadą, kad pareiškimo tenkinimas pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Joje nurodė, kad pokalbio metu I. M. paaiškino, kad su nepilnamečiais vaikais S. K. ir I. M. nebendrauja, neaplanko jų Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centre (paskutinį kartą berniukus matė 2020 m. vasario mėn.), kadangi neturi tam laiko, nes dirba, taip pat nelanko berniukų dėl priešiško centro darbuotojų jos atžvilgiu. I. M. šeima nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir nelikus rizikos šeimų apskaitos nuo 2018 m. liepos 2 d. šeimai taikoma atvejo vadyba. Be to, 2020 m. liepos 24 d. vykusio šeimos atvejo posėdžio metu buvo svarstomas klausimas dėl vaikų grąžinimo į šeimą, tačiau buvo priimtas sprendimas tęsti socialinių paslaugų teikimą, I. M. paskirti įpareigojimai, jų atlikimo terminas iki 2021 m. liepos 26 d. 2020 m. rugpjūčio 20 d. vaiko teisių apsaugos specialistai bendravo su nepilnamečiu S. K., tačiau berniukas per mažo amžiaus, atsakinėja į klausimus pagal paklausimą, nesupranta susidariusios situacijos. Su nepilnamečiu I. M. pabendrauti nepavyko, kadangi vaikas labai mažo amžiaus ir mažai kalba.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė A. U. paaiškino, kad pareiškėja anksčiau gyveno faktinėje santuokoje su A. K., kuris po bausmės atlikimo mano, kad grįš į tą pačią šeimą. Atstovės nuomone sąlygos, dėl kurių vienam iš tėvų A. K. buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia, pareiškėjai – laikinai apribota, neišnykusios, tuose namuose augti ir vystytis vaikams sąlygų nebuvo . Mano, kad pagrindai naikinti laikiną tėvų valdžios apribojimą neišnyko. Pagrindinė priežastis – pareiškėjos faktinė santuoka su vaiko, kurio atžvilgiu neterminuotai apribota tėvo valdžia, tėvu, nes A. K. bausmės pabaiga š. m. balandžio mėnuo, jis galimai grįš pas ieškovę, todėl laiko, jog nesudarytos sąlygos vaikams sugrįžti į šeimą, iš kurios šie buvo paimti. Pareiškėjos namuose pakankamai švaru ir tvarkinga. Šeimoje lankėsi du darbuotojai, kurie vertino buities sąlygas, pažeidimų dėl namuose augančių dukrų nenustatyta. Be to, pasak vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės, namuose nėra būtinų baldų – lovos, vaikams skirtų erdvių, yra ploto trūkumas. Be to A. U., nepaisant Covid situacijos, pritaria, kad pareiškėja nesidomėjo vaikų sveikata, jų nelankė, ji, nors ir turi telefono numerį, bet nepaskambino, nesiteiravo apie sūnus. Nepritaria prašymui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Todėl pasikeitus situacijai ir pareiškėjui pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį (pareiškėjas turi susirasti darbą; padėti išlaikyti vaikus (teikti išlaikymą); pradėti realiai bendrauti su vaikais, savo doru elgesiu siekti vaikų palankumo savo atžvilgiu; priimti Vaikų teisių apsaugos tarnybos teikiamą pagalbą, vykdyti jų rekomendacijas ir galimą veiksmų planą, siekiant susigrąžinti vaikus ir pan.), t. y. išnykus apribojimo pagrindams, pareiškėjas turi galimybę kreiptis dėl tėvų valdžios  apribojimo panaikinimo (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-655-856/2016).

Laikinas tėvų valdžios apribojimas savaime nesibaigia ir gali būti panaikintas teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ne tik CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, bet ir CK 3.181 straipsnyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-655-856/2016). Sutiktina, jog prioritetas teikiamas nepilnamečiams vaikams augti biologinėje šeimoje, tačiau tam turi būti pagrindai ir sąlygos, atitinkančios įstatymo reikalavimus.

Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 176 straipsnis). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-833-513/2016).

Taigi nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjai nustatyta įrodinėjimo pareiga patvirtinti aplinkybes, kad jos elgesys yra pasikeitęs ir ji gali tinkamai auklėti vaikus, ir kad motinos valdžios panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos elgesys pradėjo keistis į gerąją pusę, tačiau tokie pasikeitimai dar nėra pakankami, kad būtų galima panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą ir grąžinti vaikus motinai. 

Bylos duomenimis nustatyta, kad I. M. yra nepilnamečių vaikų S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. M., gimusio (duomenys neskelbtini), motina (b. l. 14). Pareiškėja pagimdė iš viso keturis vaikus. Be paminėtų sūnų, kurie auga institucinėje globoje, ji augina dar dvi dukras – L. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), ir V. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). I. M. savo gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3442-805/2018, laikinai apribota I. M. motinos valdžia nepilnamečių vaikų S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu bei neterminuotai apribota A. K. tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus S. K. atžvilgiu; priteista iš A. K. išlaikymas nepilnamečiui S. K. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jis sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteista iš I. M. išlaikymas nepilnamečiams S. K. ir I. M. po 100,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui iki jie sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-8582-805/2018, S. K. ir I. M. nustatyta nuolatinė globa, jų globėju paskiriant Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centrą, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centre, jų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtas Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centras. 2019 m. gegužės 28 d. Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centro raštu pareiškėja informuota, kad nepilnamečiams vaikams iš jos yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 100 Eur, pateikti išlaikymo mokėjimui reikalingi rekvizitai (b. l. 15). Prienų rajono Jiezno paramos ir sveikatos šeimai centro 2020 m. sausio 27 d. rašte užfiksuota (b. l. 9), kad I. M. savo vaikus S. M. ir I. K., gyvenančius Jiezno paramos ir sveikatos šeimai centre lankė 2019 m. kovo 17, 19, 25 d., balandžio 2, 4, 8, 11, 14, 24, gegužės 6, 22 d., liepos 15, 23 d., rugpjūčio 22 d., 2020 m. sausio 6, 9, 14, 16, 18, 21 d. Lankymaisis trukdavo iki 1 valandos. Pareiškėja dalyvavo 16 valandų Stiprios šeimos Prienų krašte projekto Pozityvios tėvystės programoje (b. l. 11).

Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnija nėra gavusi nusiskundimų I. M. elgesiu nėra gavusi, nurodo, kad vaikų tėvas A. K. įkalinimo įstaigoje (b. l. 24). Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2020 m. birželio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-317-939/2020, atmetė pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių skyriaus pareiškimą pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2-3442-805/2018, kurioje laikinai apribota I. M. motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų S. K. ir I. M. atžvilgiu, ir neterminuotai apriboti I. M. motinos valdžią jos vaikų S. K. ir I. M. atžvilgiu (b. l. 25-29).

I. M. bylos duomenimis šiuo metu niekur nedirba, augina mažametes dukras, jai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, pragyvena iš gaunamų socialinių išmokų už vaikus, kurių dalis, kaip nurodė ji pati, pervedama perlaida į paštą, dalis į socialinę kortelę ir į Klebiškį, kur auga globojami sūnūs. I. M. nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2022 m. sausio 19 d. yra drausta valstybės socialiniu draudimu valstybės lėšomis kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų (b. l. 58-62, 110-111, 123-126), ji gauna po 261,25 Eur socialinę pašalpą, po 200,46 Eur išmoką vaikui (b. l. 71). 2020 m. liepos 24 d. pagal Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų Pagalbos planą buvo sprendžiamas klausimas dėl pagalbos I. M. šeimai peržiūrėjimo (b. l. 41-48). Plane pažymėta, kad I. M. slegia dideli įsiskolinimai greitiesiems kreditams, už komunalines paslaugas, nemokant vaikams priteisto išlaikymo. Jai stinga motyvacijos lankyti vaikus, bendrauti, kurti ir stiprinti ryšį, trūksta pozityvios tėvystės įgūdžių. Su vaikais ryšio nėra, sūnūs motinos nepažįsta. Pastebimas I. M. ir jos nesenai gimusių dukterų ryšio šaltumas, nemokėjimas, negebėjimas išreikšti vaikams motiniškų jausmų. Pasitaiko atvejų, kai I. M. nesuvaldo savo emocijų specialistų atžvilgiu, dukroms girdint elgiasi neetiškai, vartoja daug necenzūrinių žodžių, bendrauja nesukalbamai, arogantiškai, ne visada įsileidžia į namus. Nesupranta teikiamos pagalbos svarbos, ne visada priimta teikiamas socialinio darbuotojo paslaugas. Su šeima dirbanti socialinė darbuotoja informavo, kad I. M. nuo praeito posėdžio (2019 m. lapkričio 26 d.) psichologo konsultacijų nelankė, teigė besijaučianti gerai ir konsultacijos jai nereikalingos. Motyvuojama lankyti psichologo konsultacijas, bendrauti su vaikais, juos lankyti, bendradarbiauti su auklėtojomis. Atsitiktinai vaikai su motina buvo susitikę prie ežero, motina bandė paimti sūnų ant rankų, tačiau vaikas neprisileido. Motinai ugdomi pozityvios motinystės ir kasdienio gyvenimo įgūdžiai, konsultuojama elementariais buitiniais, ūkiniais, vaikų priežiūros klausimais, raginama daugiau laiko praleisti su savo dukromis, jas prižiūrėti pačiai, o ne palikti nuolatinei draugės priežiūrai. Priimtas sprendimas tęsti I. M. šeimai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, motina įpareigota ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę lankyti sūnus Jiezno paramos šeimai centre, lankyti psichologo konsultacijas, kiekvieną mėnesį mokėti sūnums išlaikymą ir pan.

Vaiko teisių apsaugos institucija 2020 m. rugpjūčio 18 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodė (b. l. 49-50), kad I. M. šeimoje apsilankymo metu auga nepilnamečiai vaikai L. K., gimusi (duomenys neskelbtini), ir V. K., gimusi (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiai S. K. ir I. M. nuo 2018 m. gruodžio 11 d. gyvena Jiezno paramos šeimai centre, kadangi šių vaikų atžvilgiu motinai apribota motinos valdžia. Akte pažymėta, kad šeima gyvena 1,5 kambario bute su virtuve ir visais patogumais, tačiau po I. M. senelės mirties buto nuosavybės dokumentai nesutvarkyti, nes turtas apsunkintas skolomis, nėra lėšų notaro ir VĮ Registrų centras paslaugoms. Namuose pakankamai švaru ir tvarkinga. Šeimos gyvenamajame kambaryje yra minkšta dalis – kampas, išskleidžiamas fotelis, stalas, sekcija, dvi vaikiškos lovytės, dviaukštė lova, spinta. Sanitarinės sąlygos atitinka higienos normas. 2020 m. rugpjūčio 20 d. vaiko nuomonės išklausymo akte (b. l. 51-52) užfiksuota, jog S. K. teigia mamytės vardo nežinantis, nors mama ir tėtė kartais pas jį ateinantys, ką nors atnešantys. Vaikas nurodė, kad jam patinka čia gyventi, jo niekas neskriaudžia, teigė mamos namuose niekada nebuvęs ir pas ją gyventi nenorintis.

Kaip nustatyta bylos duomenimis pareiškėja I. M. praeityje neteista (b. l. 56, 83, 112), 2015 m. lapkričio 22 d. bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirtą nuobaudą – baudą sumokėjusi (b. l. 57, 84, 113), psichikos ligų ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašyta (b. l. 10, 68, 75). Pareiškėja savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 12, 114), butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena pareiškėja, registruotas E. M. vardu, nuo 2018 m. lapkričio 20 d. areštuotas (b. l. 85). I. M. po E. M. mirties yra priėmusi pastarosios palikimą, kreipdamasi į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (b. l. 86).

Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centras pateiktais duomenimis S. K. ir I. M. nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. gyvena Klebiškio bendruomenės vaikų globos namuose (b. l. 88), kurie, bylos duomenimis, yra Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centro veiklos padalinys (b. l. 100-103, 104), nuo vaikų apgyvendinimo šioje vietoje iki 2020 m. lapkričio 30 d. I. M. vaikais nesidomėjo, jų nelankė, telefonu neskambino, išlaikymo neteisė (b. l. 89, 91, 115). Psichologė E. T. tarnybiniame pranešime nurodė (b. l. 90), jog S. K. ir I. M. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo iki 2020 m. spalio mėnesio teikė konsultacijas, kurių metu pastebėjo, kad tik paklausus ir pasidomėjus vaikai prakalba apie mamą, teigia, kad ją žino ir prisimena, tačiau neturi susiformavusio saugaus prieraišumo stiliaus, susiformavusio nuoseklaus mamos vaizdo, dienos rutinos metu mamos nemini, jos nepasigenda, neklausinėja ir neieško. Vaikai dažnai siekia fizinio kontakto su darbuotojais, retkarčiais darbuotojas pavadina mama, neidentifikuodami mamos vaidmens vaizdinio, todėl teigia, kad vaikai neturi užsimezgusio tvaraus, stipraus ir ilgalaikio psichosocialinio ryšio su mama.

Vaiko teisių apsaugos institucija 2020 m. lapkričio 30 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodė (b. l. 107-109), kad I. M. šeimoje jos lankymo metu auga nepilnamečiai vaikai L. K., gimusi (duomenys neskelbtini), ir V. K., gimusi (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiai S. K. ir I. M. nuo 2018 m. gruodžio 11 d. gyvena Jiezno paramos šeimai centre. Vaikų tėvas iki 2021 m. balandžio mėn., atlieka bausmę. Akte pažymėta, kad šeima gyvena 1,5 kambario bute su virtuve ir visais patogumais, tačiau po I. M. senelės mirties buto nuosavybės dokumentai nesutvarkyti, nes turtas apsunkintas skolomis, nėra lėšų notaro ir VĮ Registrų centras paslaugoms. Namuose pakankamai švaru ir tvarkinga. Vaikams skirtose patalpose yra minkšta dalis – kampas, dvi vaikiškos lovytės, spinta, miegamas fotelis, sekcija, stalas, televizorius. Šeima turi vaikams reikiamas priemones. Dviaukštė lova, kuri turėjo būti skirta I. ir S., išardyta, nes kambaryje užima daug vietos. Lankymosi šeimoje metu vaikams I. ir S. nesudarytos sąlygos – nėra lovos, poilsio erdvės. Lankymosi metu I. M. teigė, kad pasikeitė jos socialinė darbuotoja, jai pateikė Jiezno globos namų kontaktus, tačiau iki šio laiko nesusisiekė.

Kaip pažymėjo Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2020 m. birželio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-317-939/2020, atmesdami pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių skyriaus pareiškimą pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2-3442-805/2018, kuria laikinai apribota I. M. motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų S. K. ir I. M. atžvilgiu, ir neterminuotai apriboti I. M. motinos valdžią jos vaikų S. K. ir I. M. atžvilgiu, jog byloje nustatytas I. M. elgesys po Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3442-805/2018 įsiteisėjimo rodo I. M. pastangas šalinti priežastis, dėl kurių jos šeimai teikiamos socialinės paslaugos, keisti buvusią situaciją. Kaip matyti bylos duomenimis, pasikeitus socialinei darbuotojai, I. M. kontaktas su pagalbą teikiančiais asmenimis ženkliai pagerėjo, ji geranoriškai reaguoja į teikiamas rekomendacijas, priima patarimus, stengiasi vykdyti pagalbos plane numatytus įpareigojimus, stengiasi plane numatytas priemones, taip stengdamasis šalinti priežastis, dėl kurių jos šeimai teikiamos socialinės paslaugos, ji dalį pajamų skyrė minimaliam buto remontui, dėjo pastangas jį susiremontuoti. Buityje švara ir tvarka patenkinama. Apsilankymų šeimos namuose metu nepastebėta, kad šeimoje būtų vartojamas alkoholis ar lankytųsi pašaliniai asmenys. Iš bendruomenės narių informacijos negauta dėl triukšmo namuose ar girtavimo savaitgaliais bei kitokio netinkamo I. M. elgesio. Pagal sudarytą pagalbos planą I. M. lankė psichologės konsultacijas, kelis kartus gerino savo emocinę savijautą.

Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjos elgsena per praėjusį laiko tarpą nuo teismo sprendimo laikinai apriboti motinos valdžią keičiasi teigiama linkme, pareiškėja teigia nerūkanti, nepalaikanti ryšių su netinkamos elgsenos asmenimis, nėra įrašyta narkologo psichiatro įskaitoje, po 2015 metų nebausta administracine tvarka, neteista, pagal finansines galimybes susitvarkė gyvenamąjį būstą, likusį po senelės mirties, nefiksuota vaiko teisių pažeidimų pareiškėjos namuose auginamų mažamečių dukrų atžvilgiu, nusiskundimų iš aplinkinių nėra gauta, tačiau vis tik, kaip nustatyta bylos duomenimis, yra išlikęs pareiškėjos nenoras bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais, globos įstaigos darbuotojais, jų teikiamos pagalbos atsisakymas, pagalbos plane numatytų psichologo konsultacijų nutraukimas. Be to, kaip tvirtina suinteresuoto asmens atstovė, per mažas ir nepakankamas, vaikų, augančių institucinėje globoje lankymas, sąlygojo ryšio tarp motinos ir vaikų atšalimą, nesidomėjimas jų sveikata, augimu bei vystymusi netgi telefonu, bet kokiomis aplinkybėmis nėra pateisinami siekiant motinai susigrąžinti vaikus į šeimą ir pripažinti pilnumoje išnykus pagrindams, dėl kurių buvo laikinai apribota motinos valdžia. Juolab, kad patektais duomenimis vyresnis amžiumi už brolį I. M. ieškovės sūnus S. K., kuris, atsižvelgiant į amžių, socialinę brandą, pagal galimybes išsakė savo nuomonę teigė mamytės vardo nežinantis, nors mama ir tėtė kartais pas jį ateinantys, mamos namuose niekada nebuvęs ir pas ją gyventi nenorintis, jaunesnio amžiumi ieškovės sūnaus nuomonės dėl vaiko amžiaus ir raidos nei vaiko teisių apsaugos institucija, nei suinteresuotas asmuo nepateikė. Be to, bylos duomenimis pareiškėją slegia ir dėl prastos materialinės padėties likę pasak jos pačios neapmokėti apie 1300 Eur sumoje įsiskolinimai kreditoriams už komunalines paslaugas, kuriuos ji teigia dengianti dalimis. Nepakanka ir išlaikymo vaikams, kurie auga institucinėje globoje. Šie veiksniai yra išlikę po anksčiau teismo priimto procesinio sprendimo. Todėl, teismo vertinimu, šios aplinkybės neleidžia konstatuoti fakto, kad pareiškėja savo elgesį iš esmės pakeitusi teigiama linkme ir, kad yra pilnumoje išnykę pagrindai laikinam motinos valdžios apribojimui.

Tikėtina, kad pagal galimybes pareiškėja padengs mokesčių įsiskolinimą, atliks einamuosius mokėjimus. Sutiktina, kad sunki finansinė padėtis iš dalies sąlygota aplinkybių, kad pareiškėja paskutiniuoju metu buvo nėščia, viena po kitos gimė dukros, paskutinioji L. gimė (duomenys neskelbtini), šiuo metu ji viena augina dvi mažametes (netrukus vienerių metų amžiaus ir dviejų metų amžiaus sulauksiančias) dukras, dėl ko neturėjo ir neturi galimybių dirbti ir gauti pastovių pajamų, kad perspektyvoje ketina vieną jų leisti į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, o paaugus mažesniajai dukrai turės galimybę sugrįžti dirbti, kadangi darbo santykiai buvusioje darbovietėje Jiezno lentpjūvėje nėra nutrūkę, suteikus jai vaiko priežiūros atostogos. Duomenų, jog I. M. netinkamai prižiūrėtų dukras nei suinteresuotas asmuo nei vaiko teisių apsaugos institucija nepateikė. Pagrindo vienareikšmiškai vertinti, kad naikinti laikiną motinos valdžios apribojimą nagrinėjamoje situacijoje trukdo I. M. sugyventinis, vaikų tėvas A. K. ir buvęs jo gyvenimo būdas, kuriam vieno pareiškėjos sūnaus atžvilgiu neterminuotai apribota tėvo valdžia ir, kuris, vaiko teisių apsaugos institucijos manymu, šių metų balandžio mėnesį atlikęs laisvės atėmimo bausmę grįš į pareiškėjos šeimą, remiantis vien prielaidomis ir spėliojimais šiandienos situacijoje, nėra.

Kaip kad nurodė pareiškėja, ji pagal finansines galimybes susitvarkė ir susiremontavo po senelės mirties likusį gyvenamąjį būstą, stengiasi gyventi tvarkingai, susikūrė gerbūvį sau ir vaikams, pati rūpinasi bei augina mažametes dukras, o šiuo metu nedirba dėl mažamečių vaikų priežiūros, vis tik, teismo manymu, pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, tam, kad pokyčiai taptų stabiliais, būtina įsitikinti, jog I. M. elgesys yra negrįžtamai pasikeitęs ir ji visapusiškai gali rūpintis visų keturių savo vaikų auklėjimu bei priežiūra, juos išlaikyti, užtikrinti tinkamą auklėjimą bei ugdymą, būti jiems doro elgesio pavyzdžiu, suteikti visiems jiems būtinas tinkamas gyvenimo, sveikatos priežiūros bei vystymosi sąlygas. Pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, kad, be valstybės teikiamos paramos, skirtos vaikams ir šeimai, ji turėtų kitų lėšų šaltinių likusiems skoliniams įsipareigojimams padengti, einamiesiems mokesčiams susimokėti ir gebės išlaikyti ne tik save pačią, bet ir vaikus, kad sudarys tinkamas, sveikas ir saugias vaikams gyvenimo sąlygas, auklės juos, rūpinsis jų lavinimu ir sveikata. Deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo teismui padaryti kitokias išvadas pirmiau aptartų bylos duomenų kontekste. Be to, bylos duomenimis nuo 2018 m. liepos 2 d. šeimai taikoma atvejo vadyba iki šiol nėra nutraukta, yra priimtas sprendimas tęsti I. M. šeimai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, motina įpareigota ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę lankyti sūnus Jiezno paramos šeimai centre, šiuo metu Klebiškio bendruomenės vaikų globos namai, lankyti psichologo konsultacijas, kiekvieną mėnesį mokėti sūnums išlaikymą ir pan. Bylos duomenimis 2020 m. liepos 24 d. vykusio šeimos atvejo posėdžio metu buvo svarstomas klausimas dėl vaikų grąžinimo į šeimą, tačiau buvo priimtas sprendimas tęsti socialinių paslaugų teikimą, I. M. paskirti įpareigojimai, jų atlikimo terminas iki 2021 m. liepos 26 d. Kita vertus, pareiškėjos vertinimu, vien tik buities sąlygų pagerinimo ir, jos manymu, būtinos vaikui augti ir vystytis aplinkos sukūrimas, šiuo momentu nėra pakankamas, kad grąžinti vaikus motinai, tam itin svarbus be pirmiau aptartų teismo aplinkybių ir glaudus vaiko ir motinos ryšys, emocinis prieraišumas, bendrystė. Pasak specialistų, pareiškėjai būtina bendrauti su vaikais, juos lankyti, domėtis jais, tikslu ne tik atkurti prarastą tarpusavio ryšį, bet ir nuolat jį palaikyti, kad vaikai jaustųsi reikalingi, mylimi ir saugūs, žinotų apie šeimą, joje augančias seseris, pažintų namų aplinką, kas nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjos nurodomų susiklosčiusių asmeninių šeimyninių aplinkybių (nėštumų bei gimdymų, mažamečių dukrų priežiūros bei susiklosčiusios šalyje epidemiologinės situacijos, atstumo nuo pareiškėjos gyvenamosios vietos Jiezne iki sūnų, perkėlus šiuos iš pareiškėjos gyvenamosios vietos į Klebiškio bendruomenės vaikų globos namus) nebuvo tinkamai įgyvendinta. Be kita ko, nors pareiškėjos atstovas teigė, kad be jos žinios vaikai buvo perkelti iš vienos įstaigos į kitą, kas sąlygojo bendravimo galimybės stoką, deja, pažymėtina tai, kad sūnūs iš pareiškėjos gyvenamojoje vietoje Jiezne esančios vaikų globos įstaigos į tame pačiame rajone esančius kitus, t y. Klebiškio bendruomeninius vaikų globos namus tebuvo perkelti tik 2020 m. rugpjūčio 27 d., po ko visiškai vaikais nesidomėjo, jų nelankė, kas nesudaro imti domėn nurodytas aplinkybes dėl vaikų nelankymo duotuoju laikotarpiu kaip pateisinamas dėl objektyvių priežasčių, kadangi gyvenant tame pačiame miestelyje ypatingai didelių pastangų, kad bendrauti ir matytis su savo vaikais nereikia. Geriausių vaiko interesų prioriteto principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Beje, kaip patvirtino tiek Jiezno paramos šeimai centras vadovė V. Ž., tiek vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė A. U., pareiškėjai rodant iniciatyvą ir pageidaujant komunikuoti, lankyti ir bendrauti su sūnumis, institucijos tarpininkautų ir užtikrintų pagalbą ir paramą organizuojant pasimatymus, pavežant vaikus ir pan., padėtų įgyvendinti kokybišką šeimos funkcionavimą, deja jokios iniciatyvos iš pareiškėjos nebuvo parodyta. Taigi, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, faktinėje situacijoje pagrindo panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą nėra, todėl pareiškimas atmestinas, tačiau tai neužkerta kelio įvykdžius specialistų rekomendacijas pagal pagalbos plane nustatytą terminą, kurio laikotarpis dar nėra pasibaigęs, atkūrus emocinius ir socialinius ryšius, bendraujant su vaikais kreiptis į teismą pakartotiniu prašymu, kad panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą. Išaiškinti pareiškėjai, kad, sutinkamai su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 34 straipsnio nuostatomis, vaikui ir šeimai užtikrinama nuosekli, individuali ir planinga prevencinė ir kompleksinė pagalba, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir šeimos gyvenimo būdą bei elgseną, tereikia dėl jos kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka.

Valstybė šioje byloje patyrė 12,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu pareiškėjai buvo suteikta 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 16). Taigi pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų atleista CPK 83 straipsnio pagrindu. CPK 96 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog tuo atveju, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad proceso dalyviai nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atleisti, atsižvelgiant į inicijuotą civilinės bylos pobūdį, pareiškėjos šeiminę-turinę prastą padėtį, iš proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 406 straipsniu, 408 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja        Loreta Radzevičienė