ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilumera“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. sausio 27 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šilumera“ dėl žalos atlyginimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašė priteisti iš atsakovės UAB „Šilumera“ 14 059,15 Eur žalą ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. valstybei nuosavybės teise priklausančiame komercinės paskirties žemės sklype (duomenys neskelbiami) (išnuomota UAB „Saurida“) (toliau – ir Žemės sklypas) UAB „Šilumera“ direktoriaus G. M. žodiniu nurodymu neteisėtai, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti, buvo nupjauti saugotini medžiai: 34 beržai, kurių skersmuo kelme 27 cm – 1 vnt., 28 cm – 11 vnt., 29 cm – 1 vnt., 30 cm – 7 vnt., 31 cm – 2 vnt., 32 cm – 3 vnt., 33 cm – 1 vnt., 34 cm – 3 vnt., 35 cm – 1 vnt., 38 cm – 1 vnt., 40 cm – 2 vnt., 48 – 1 vnt. Nurodė, kad atsakovė neteisėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto „saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 9 punkto reikalavimus. Dėl to UAB „Šilumera“ direktorius G. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį. 2020 m. kovo 35 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje G. M. paskirta 90 Eur bauda. Atsakovė nukirto medžius, esančius Mažeikių miesto savivaldybei priklausančioje žemėje, neturėdamas tam išduoto leidimo. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo 29 straipsnį, todėl atsakovės veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su gamtai padaryta žala. Atlikus 2019 m. rugpjūčio 22 d. žalos aplinkai apskaičiavimą, nustatyta, kad atsakovė neteisėtai nupjaudama medžius padarė 14 059,15 Eur žalą aplinkai. Žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtinto „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ (toliau – Metodika) V skyriaus nuostatomis ir Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas. Po preliminaraus sprendimo priėmimo gauti atsakovės prieštaravimai, todėl byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje.

Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi į bylą trečiaisiais asmenimis atsakovės pusėje įtraukti G. M. ir UAB „Saurida“. Atsiliepimų į pareikštą ieškinį tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Atsakovės UAB „Šilumera“ su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nesutiko, kad atsakovė UAB „Šilumera“ yra tinkama atsakovė. Teigė, jog byloje neįrodyta, kad G. M. ieškovės nurodytus veiksmus atliko kaip UAB „Šilumera“ vadovas. Administracinio nusižengimo byloje nutarimas surašytas G. M., o ne atsakovei, todėl mano, kad civiline tvarka turėtų atsakyti tas pats subjektas. Pažymėjo, kad G. M. veiksmais nebuvo tenkinami UAB „Šilumera“ interesai. Nurodė, kad teisiškai reikšminga tai, kad ieškovės nurodyti veiksmai buvo atlikti žemės sklype (duomenys neskelbiami). Šiuo adresu UAB „Šilumera“ jokios veiklos nevykdo ir tai paneigia, kad G. M. veikė UAB „Šilumera“ naudai. Nesutinka su ieškovo pozicija, kad nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje bei darbuotojų surašyti paaiškinimai, patvirtina, kad G. M. veikė UAB „Šilumera“ naudai. Nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje, neturi prejudicinės galios. Teigia, kad ieškovas neįrodė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie būtų sukėlę žalą.

Atsakovė nurodė, kad žalą turėtų atlyginti UAB „Saurida“, kurios naudai veikė G. M.. Būtent jos įpareigotas G. M. nurodė nukirsti medžius UAB „Saurida“ teritorijoje, todėl UAB „Šilumera“ negali būti atsakinga už padarytą žalą, o leidimu turėjo pasirūpinti būtent UAB „Saurida“, nes kaip ir nurodė G. M., UAB „Šilumera“ yra tik UAB „Saurida“ aptarnaujanti įmonė. Taip pat nurodė, kad žala apskaičiuota visiškai nepagrįstai. Sutinka, kad pats veiksmas – medžių iškirtimas be leidimo, yra neteisėtas, bet jis įvertintas administracine tvarka ir tai pakankama atsakomybė, nes realiai pats neteisėtas veiksmas nesukėlė žalos, nes medžiai galėjo būti nukirsti neatlygintinai. Teismui nustačius, kad vis tik UAB „Šilumera“ yra atsakinga už aplinkai padarytą žalą ir žala nustatyta, prašė mažinti žalos dydį atsižvelgus į tai, kad valstybės institucijos skirtingai vertina ginčo situaciją. Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) nurodė, kad žemės sklypas – apleistas, neprižiūrimas, todėl UAB „Saurida“ ėmėsi veiksmų sutvarkyti sklypą. Tie medžiai vis tiek turėjo būti iškirsti, tačiau nebuvo pasirūpinta leidimu. Jei UAB „Saurida“ būtų turėjusi leidimą, tai būtų patyrusi išlaidų tik tiek, kiek būtina leidimui gauti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. sausio 27 d. galutiniu sprendimu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu principu, žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, o byloje nustatyta, kad medžių kirtimo darbus atliko UAB „Šilumera“ darbuotojai, kurie vykdė UAB „Šilumera“ vadovo G. M. nurodymus. Nors trečiasis asmuo G. M. nurodė, kad jis sklypo tvarkymo darbus vykdė pagal žodinį susitarimą su UAB „Saurida“ jai nuomos teise priklausančioje teritorijoje ir ji su UAB „Šilumera“ atsiskaitė pagal išrašytą darbų atlikimo aktą, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų, nurodė, kad sutinkamai su Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, ir jame įtvirtinta nuostata, kad atsakomybė už aplinkai padarytą žalą siejama su neteisėta veikla, dėl kurios atsiranda ar gali kilti žala aplinkai, konstatavo, kad atsakovės UAB „Šilumera“ neteisėti veiksmai, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, šioje byloje yra įrodyta (CK 6.246 straipsnis), nes būtent ji atliko medžių kirtimo darbus neturint tam reikiamo leidimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo, jog buvo iškirsti medžiai negavus tam būtino leidimo, nėra.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl žalos dydžio nurodė, kad nėra pagrindo nesutikti su ieškovu, kad iškirtus 34 beržus aplinkai buvo padaryta žala, o tai patvirtina Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos Šiaulių valdybos Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos ieškovės specialistų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei atliktas žalos aplinkai apskaičiavimas. Ieškovas žalą aplinkai apskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Padaryta žala aplinkai, neteisėtai nukirtus 34 beržus, yra 14 059,15 Eur. Aplinkybių, leidžiančių skaičiuoti žalos atlyginimą kita tvarka, nei paskaičiavo ieškovas, pirmosios instancijos teismas nenustatė.

Atsakovo argumentus, kad šiame sklype negalėjo augti medžiai, nes jame yra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, ir dėl to žala negalėjo būti padaryta, atmetė  kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teisme nurodė, kad sklype, kuriame buvo atlikti neteisėti veiksmai, yra nustatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos: Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona, Šilumos ir karšto vandens teikimo tinklų apsaugos zona, sklype įrengtos melioracijos sistemos bei įrenginiai, elektros linijų apsaugos zona bei Ryšių linijų apsaugos zona. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog sklype yra nustatytos žemės ir miško specialiosios naudojimo sąlygos, dar savaime nesuponuoja išvados, kad jie ten iš viso negalėjo augti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors atsakovė prašė mažinti priteistinos žalos dydį, esminis atsakovės argumentas buvo tai, kad NŽT davė nurodymą sutvarkyti apleistą sklypą ir tai buvo padaryta, tik nebuvo pasirūpinta leidimu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus sprendė, kad NŽT siekė nutraukti žemės nuomos sutartį su UAB „Saurida“ dėl to, kad dalis sklypo nėra naudojama pagal paskirtį, tačiau nei vienu raštu NŽT nenurodė UAB „Saurida“ sutvarkyti šią sklypo dalį iškertant jame esančius saugotinus medžius, t. y. 34 beržus. Taigi atsakovės argumentai, kad valstybinės institucijos, t. y. NŽT ir Aplinkos apsaugos departamentas šiuo atveju išreiškė skirtingas pozicijas, yra nepagrįsti. Vien tai, kad NTŽ raštuose nurodyta, kad dalis žemės sklypoyra apleista, nesudaro pagrindo teigti, kad NŽT liepė šią sklypo dalį sutvarkyti iškertant joje esančius saugotinus medžius. Argumentai, kad iškirsti saugotini medžiai bet kokiu atveju būtų buvę iškirsti ir dėl to žala aplinkai realiai nėra padaryta, neparemti jokiais įrodymais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovė UAB „Šilumera“ apeliaciniu skundu prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. sausio 27 d. galutinį sprendimą ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. preliminarų sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi byloje Nr. 3K-7-465/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-165/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 24 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-125/2014, kadangi nesutampa minėtų kasacinio teismo ir ginčo bylos ratio decidendi.

Be to, visos minėtos nutartys yra priimtos iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., kuomet įsigaliojo Aplinkos apsaugos įstatymo 323 straipsnis, reglamentuojantis reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, kuriuo atsakovė rėmėsi. Teismas skundžiamame sprendime niekaip neįvertino atsakovės argumentų, susijusių su minėto Aplinkos apsaugos įstatymo 323 straipsnio taikymu. Pirmosios instancijos teismas nustatė vienintelį ir konkretų neteisėtą veiksmą – kirtimo darbų atlikimas neturint leidimo kirsti medžius. Byloje yra aktualu nustatyti, ar žala buvo padaryta, kadangi jei leidimas kirsti medžius būtų buvęs išduotas, atsakovės atlikti veiksmai negalėtų būti laikomais neteisėtais ir žala aplinkai negalėtų būti laikoma padaryta.

Aiškinant neteisėtus atsakovės veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį nagrinėjamos bylos kontekste yra svarbus leidimo kirsti medžius gavimo reglamentavimas. Aprašo 4 punktas numato atvejus, kuomet saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami). Byloje atsakovė rėmėsi šiais atvejais: auga urbanizuotose teritorijose kaip nepageidaujamos rūšys (Aprašo 4.13 p.); auga apsaugos zonose, kuriose pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – Sąlygos), neturi augti (Aprašo 4.15 p.). UAB „Saurida“ žemės sklypo, kuriame UAB „Šilumera“ vykdė sklypo valymo darbus, paskirtis – „Komercinės paskirties objektų teritorijos“. Nekilnojamojo turto registro, kuriame įregistruotas Žemės sklypas, 9.1-9.5 punktuose nurodomos šios reikšmingos specialios žemės naudojimo sąlygos: Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zona; ryšių linijų apsaugos zona. Šioms zonoms, vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatomis (Sąlygų 193.5 p., 199.2 p.) yra taikomi specialūs apsaugos režimai, o žemės sklypo faktinė būklė (esant užaugusiems medžiams) pažeidžia Sąlygose nurodytus draudimus ir buvo galimai pavojingi saugiam minėtų tinklų ir linijų eksploatavimui, medžiai galėjo riboti prieigą specialiosioms tarnyboms prie šių linijų ir tinklų. Tai reiškia, kad UAB „Saurida“, pagal Žemės sklypo naudojimo paskirtį Aprašo 4.13 ir 4.15 punktų pagrindu galėjo pretenduoti į leidimą medžių iškirtimui neatlyginant jų vertės, kadangi augančių medžių rūšys urbanizuotoje teritorijoje nebuvo pageidaujamos ir nesudarė galimybių naudoti Žemės sklypo pagal jo paskirtį.

Byloje atsakovas buvo netinkamas, kadangi prievolę gauti leidimą medžių kirtimui turėjo UAB „Saurida“ kaip teisėta žemės sklypo valdytoja, kadangi nėra jokių duomenų, kad tokį pavedimą ir įgaliojimą būtų gavusi UAB „Šilumera“. UAB „Saurida“, negavusi leidimo, pateikė galimai neteisėtą nurodymą atsakovei UAB „Šilumera“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014 nurodyta, kad specialiuoju žalos aplinkai atveju žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas.

Nagrinėjamoje byloje besąlyginis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos taikymas nėra protingas ir teisingas. Neprotingumą ir neteisingumą lemia šiame skunde aprašytos aplinkybės, kurios susijusios su trečiojo asmens teise neatlygintinai iškirsti medžius Žemės sklype tiek siekiant užtikrinti Žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį, tiek užtikrinant draudimų Žemės sklypui, kurie nustatyti dėl specialiųjų Žemės sklypo naudojimo sąlygų, laikymąsi. Nagrinėjamu atveju Teismas skundžiamame sprendime neturėjo pagrindo nustatyti žalos fakto, o jei paaiškėtų, kad žalos faktas įvyko, žalos dydis turėtų būti prilyginamas nuliui, nes medžiai Žemės sklype galėjo būti iškirsti neatlygintinai.

Ieškovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atsakovės UAB „Šilumera“ apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Medžių iškirtimas visada reiškia žalos gamtai padarymą, todėl nesutiktina su atsakovo teiginiais, kad žalos gamtai atsakovė nepadarė. Nagrinėjamu atveju, leidimas nebuvo gautas, todėl daryti išvados, kad nukirsti medžiai galėjo būti kertami neatlygintinai, nėra pagrindo. Pagal Aprašą saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami) šiais atvejais, kai: 4.15 punktą – auga apsaugos zonose, kuriose pagal Sąlygas, neturi augti; 4.13. punktą – auga parkuose, skveruose ir kitose urbanizuotose teritorijose kaip nepageidaujamos rūšys. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Nei vienos iš Aprašo 10 punkte nurodytų sąlygų, kuomet leidimas medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui nereikalingas, nagrinėjamu atveju nebuvo, todėl leidimas buvo privalomas. Atsakovė visiškai nepagrįstai, remdamasi prielaidomis teigia, kad leidimas šalinti medžius neatlygintinai būtų buvęs išduotas, todėl žala aplinkai nepadaryta.

Žala apskaičiuota vadovaujantis Metodika ir vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 (su pakeitimais 2010 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. D1-665). Nupjautų želdinių skersmenis išmatavo ir jų būklę nustatė kompetentingi Aplinkos apsaugos departamento specialistai. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad Metodikos taikymas skaičiuojant žalos dydį yra neprotingas ir neteisingas. Žalos apskaičiavimas atliktas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo ja abejoti.

Kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams (pavyzdžiui, žala aplinkai, sveikatai, energetikos įmonių patiriama žala), taip pat nematerialiems objektams (pavyzdžiui, intelektinei nuosavybei), žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių žalos dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Byloje tarp šalių ginčas kilo dėl žalos aplinkai, atsakovės UAB „Šilumera“ darbuotojams neleistinai, neturint tam reikiamo leidimo nupjovus saugotinus medžius valstybei priklausančiame ir trečiajam asmeniui UAB „Saurida“ išnuomotame žemės sklype. 

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. 35SD-2845-(14.35.104.), adresuotame UAB „Saurida“, nurodyta, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nuomos teise valdomo žemės sklypo dalis naudojama pagal paskirtį, vykdoma veikla, teritorija tvarkoma. Kita dalis sklypo (apie 2,31 ha) yra nenaudojama, nuo naudojimo sklypo dalies atitverta gelžbetonine tvora, šioje teritorijoje pastatų nėra, auga miškas ir krūmai.

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 25 raštu Nr. 35SD-1475 – (14.35.104.) „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo“ UAB „Saurida“ nurodė, kad nenaudojamoje valstybinės Žemės sklypo dalyje auga krūmai, medžiai, daugelį metų nešienauta žolinė augmenija. Minėta žemės sklypo dalis nenaudojama pagal nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą, nevykdoma jokia veikla. Dėl to UAB „Saurida“ informuota, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.565 straipsnio 1 dalį kitos paskirties žemės sklypo nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta. Informavo, kad valstybinė žemės nuomos sutartis bus nutraukta 2019 m. liepos 1 d.

UAB „Saurida“, 2019 m. liepos 25 d, raštu NŽT prie ŽŪM Mažeikių skyriaus prašė nesiimti veiksmų dėl įmonei išnuomoto žemės sklypo, nes minėtas sklypas yra būtinas Įmonei ir jos veiklai ir jos plėtrai, be to, nurodė, kad UAB „Saurida“ visą sklypą tinkamai prižiūri bei moka nuomos mokesčius pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis. Prie šio rašto yra pridėtos sklypo nuotraukos, kuriose matyti, kad sklype auga beržai.

Byloje nustatyta, kad G. M. 2020 m. vasario 20 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. valstybei priklausančiame (išnuomotame UAB „Saurida“) komercinės paskirties žemės sklype, UAB „Šilumera“ vadovo G. M. žodiniu nurodymu įmonės darbininkai neleistinai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė saugotinus medžius, 34 beržus, kurių skersmuo kelme: 27 cm – 1vnt., 28 cm – 11 vnt., 29 cm – 1 vnt., 30 cm. – 7 vnt., 31 cm. – 2 vnt., 32 cm. – 3 vnt., 33 cm – 1 vnt., 34 cm. – 3 vnt., 35 cm. – 1 vnt., 38 cm. – 1 vnt., 40 cm. – 2 vnt., 48 cm – 1 vnt.

2020 m. kovo 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje UAB „Šilumera“ direktorius G. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį 90 Eur bauda už tai, kad pažeisdamas Aprašo 9 punkto reikalavimus valstybei priklausančiame (išnuomotame UAB „Saurida“) komercinės paskirties žemės sklype, UAB „Šilumera“ vadovo G. M. žodiniu nurodymu įmonės darbininkai neleistinai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė saugotinus medžius, 34 beržus. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra įsiteisėjęs.

UAB „Šilumera“ direktorius G. M. paaiškinime nurodė, kad dėl žemės sklypo sutvarkymo į jo vadovaujamą įmonę kreipėsi šio sklypo valdytoja UAB „Saurida“; dėl paslaugų suteikimo buvo sutarta žodžiu; jis, kaip UAB „Šilumera“ direktorius, davė nurodymus įmonės darbuotojams atlikti sklypo sutvarkymo darbus. Nurodė, kad supranta, jog galimai padarė nusižengimą, nes dėl savo neatidumo ir nepatyrimo nepaprašė paslaugų užsakovo UAB „Saurida“ dokumentų, leidžiančių pašalinti medžius tvarkomame sklype. Manė, kad visus reikiamus leidimus UAB „Saurida“ yra gavusi, o dėl savo nepatyrimo nepaprašė pateikti susipažinti tų dokumentų, dėl to nuoširdžiai gailisi.

Apeliaciniame skunde apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą. Atsakovės UAB „Šilumera“ teigimu, UAB „Šilumera“ nėra tinkamas atsakovas byloje, nėra įrodyti jos neteisėti veiksmai ir žala. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad UAB „Saurida“, negavusi leidimo, pateikė galimai neteisėtą nurodymą atsakovei UAB „Šilumera“, todėl turėjo būti sprendžiamas solidariosios atsakomybės klausimas. 

Teismui sprendžiant klausimą, kokia konkretaus asmens procesinė padėtis – kaip atsakovo ar kaip trečiojo asmens atsakovo pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, – byloje yra tinkama, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį.

Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytos fizinių ir juridinių asmenų teisės želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje, 2 dalyje įtvirtina asmenų pareiga neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų teisės ir pareigos sukonkretintos įstatymo 15 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta valdytojų ir savininkų pareiga išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą savininkai ir valdytojai turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų.     

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.), o kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015, 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant klausimą dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą. Vadinasi, šioje byloje sprendžiant klausimą, ar apeliantė veikė neteisėtai, turi būti nustatyta, ar atsakovės veiksmai (neveikimas) pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Teisėjų kolegija nurodo, kad kaip nustatyta šios nutarties 19-21 punktuose, atsakovė atliko saugotinų medžių kirtimo darbus neįsitikinusi, kad yra pasirūpinta tokiems darbams būtinais leidimais.  Vis dėlto nesutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad vien tik UAB „Šilumera“, prieš atlikdama medžių kirtimo darbus, neįsitikinusi, kad yra gautas leidimas iškirsti saugotinus medžius, yra atsakinga dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad kaip nurodyta šios nutarties 16-18 punktuose, jog šiuo atveju būtent UAB „Saurida“ kaip teisėta žemės sklypo, kuriame buvo atlikti neteisėti veiksmai, valdytoja, o ne atsakovė UAB „Šilumera“, buvo tas juridinis asmuo, turintis pareigą neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti. Aplinkybė, kad  UAB „Saurida“ asmeniškai medžių nekirto, kad tai padarė kiti asmenys,  jos pareigos atlyginti gamtai padarytą žalą neeliminuoja.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiga gauti leidimą saugotiniems medžiams kirsti teko UAB „Saurida“ kaip teisėtam žemės sklypo naudotojui, turinčiam pareigą tinkamai tvarkyti želdynus ir tiesioginį suinteresuotumą žemės sklypo tolesniu naudojimu, o ne rangovui UAB „Šilumera“, atlikusiam medžių pjovimo darbus sutarties ar atskiro pavedimo pagrindu.

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad teismas pasiūlė, o ieškovė nesutiko pakeisti trečiojo asmens UAB „Saurida“ procesinės padėties, nors atsakovo tinkamumo klausimas atsakovės UAB „Šilumera“ buvo keliamas nuo prieštaravimų dėl teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. priimto preliminaraus sprendimo pateikimo momento.

Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Pagal CPK 43 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą, nes pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014; 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-916/2019). 

Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad visais atvejais teismas privalo išaiškinti ieškovui ne tik teisę įtraukti kitą atsakovą, bet ir išaiškinti procesinius padarinius, jeigu ieškovas nesutinka to padaryti.

Dėl bylos procesinės baigties

1.                      Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nenustatė ir neįvertino visų teisingam bylos išnagrinėjimui aktualių faktinių aplinkybių, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį užtikrinant, jog byla būtų teisingai, pagal bylų proceso taisykles išnagrinėta. Nustatytas proceso teisės pažeidimas negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų tinkamai išspręsti proceso teisės klausimai, kuriais reglamentuojama dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties nustatymas, todėl apeliacinės instancijos teismas priima sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos procesinei baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų pagrįstumo nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

2.                      Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. sausio 27 d. galutinį sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos                              Jurga Kramanauskaitė – Butkuvienė

                      Lina Muchtarovienė

                      Irena Stasiūnienė