Pranešėja Erika Misiūnienė                                                    Civilinė byla Nr. 2A-1228-524/2015

Teisėja Inga Sakalauskaitė                                           (Proceso Nr. 2-24-3-02681-2014-5)

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

21.4.; 24.; 30.5.; 30.12.; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi  civilinę bylą, iškeltą pagal  ieškovų D. N. ir V. K. ieškinį atsakovei V. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir ieškovų apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo  2015-05-08  sprendimo,

n u s t a t ė :

ieškovai prašė iš atsakovės priteisti kiekvienam po 1448,10 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė aplinkybes, kad atsakovė, neturėdama jų sutikimo, internetinėje erdvėje išplatino jų nuotraukas su komentarais ir tokiu būdu  šiurkščiai pažeidė jų abiejų teises. Nurodė, kad atsakovė yra V. K. sutuoktinė, tačiau  šiuo metu vyksta jų skyrybų procesas. Paaiškino, kad ieškovai tarpusavyje pradėjo bendrauti nuo 2014 m. ir jų santykiai yra artimi, tačiau labai trapūs ir giliai asmeniniai, ir jokiu būdu nepateiktini neapibrėžto dydžio viešosios nuomonės vertinimui. Pažymėjo, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė reputacijos tarp artimųjų  pablogėjimą ir stiprų nesaugumo jausmą, dėl to stipriai sumažėjo bendravimo galimybės, jų tarpusavio santykiai tapo komplikuoti, atsirado pagrįsta baimė, kad šios nuotraukos bet kada ateityje gali būti panaudojamos bet kokiam tikslui. Be to, dėl patirto streso ieškovė susirgo depresija, buvo priversta kreiptis pagalbos į psichologą, o ieškovas dėl atsakovės veiksmų patyrė reputacijos pablogėjimą tiek pažįstamų asmenų, tiek tarp verslo partnerių, sumažėjo bendravimo galimybės, be to, patyrė didelį stresą, pasverdamas galimas negatyvias pasekmes verslo reikaluose, patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), ji  nuolat gyveno su sutuoktiniu ir dukromis, nes tai jų šeimos turtas. Pažymėjo, kad 2014-11-29 ryte ji įėjusi į savo gyvenamojo namo miegamąjį pamatė, kad jos lovoje miega nepažįstama moteris kartu su jos sutuoktiniu. Ji skyrybų procese įrodinėjo, kad ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo dėl psichologinio ir fizinio smurto, o pastarasis priešieškiniu įrodinėjo, jog atsakovė kalta dėl santuokos iširimo, nes galbūt buvo neištikima, todėl ji nufotografavo ieškovus tam, kad išsiaiškintų, kas yra ieškovė, o šiuos įrodymus pateikė santuokos nutraukimo byloje. Nurodė, kad padarytas ieškovų nuotraukas ji išsiuntė ieškovo draugui A. V. į el. pašto dėžutę, nes norėjo įsitikinti, ar su jos sutuoktiniu lovoje buvusi moteris nėra buvusi A. V. draugė, daugiau niekam nuotraukų nesiuntė, siųstos nuotraukos buvo be komentarų. Mano, kad ieškovai nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji būtų  paskelbusi ieškovų nuotraukas internetinėje erdvėje ar būtų išsiuntusi šias nuotraukas kitiems asmenims, išskyrus A. V. į jo el. paštą. 

Atsakovė 2015-03-23 pateikė prašymą ieškovams už nepagrįstą ieškinį paskirti iki 5792 Eur baudą ir 50 procentų baudos skirti atsakovei.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-05-08 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad N. S. ir A. V. ieškovui siuntė elektroninį laišką su fotografijomis, gautomis iš atsakovės. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė 2014-12-22 kreipėsi UAB „Nefridos“ klinikoje į psichiatrą dėl miego sutrikimų, jai buvo paskirtas migdomasis preparatas. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė nuotraukas būtų siuntusi kitiems asmenims ar šias nuotraukas būtų  įdėjusi į internetinę erdvę ar paskelbusi viešai. Konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovė nuotraukas siuntė tik A. V. el. paštu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė nuotraukas išsiuntė tik vienam adresatui, tai yra ieškovo draugui ir jos pažįstamam A. V. į jo naudojamą elektroninio pašto dėžutę, turėdama vienintelį tikslą įsitikinti, ar su jos sutuoktiniu buvusi moteris yra buvusi A. V. draugė, į tai, kad A. V. telefonu buvo informuotas, kokiu tikslu jam yra siunčiamos nuotraukos, ir liudytojas A. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis suprato, jog nuotraukas gavo  siekiant atpažinti, kas yra nuotraukoje užfiksuota moteris, padarė išvadą, kad pagal ieškovų pateiktus rašytinius įrodymus nėra įrodyta, kad atsakovė nuotraukas įdėjo į internetą. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovė ieškovus nufotografavo be jų sutikimo, tačiau nuotraukos buvo padarytos atsakovės ir ieškovo namuose, atsakovė ir ieškovas yra sutuoktiniai, todėl nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, kad atsakovė, būdama savo namuose ir fotografuodama juose esančius asmenis, pažeidė šių asmenų teises ar privatų gyvenimą. Be to, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo, remiantis atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoti ieškovo nesąžiningumą, teikiant ieškinį, ar piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-05-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo atsižvelgti į apeliaciniame skunde pateikiamus naujus įrodymus, kurie dėl apelianto kaltės negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, šiuos įrodymus pridėti prie bylos. Apeliantai patvirtina ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir papildomai nurodo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nuotraukos su ieškovų atvaizdu pakliuvo į  O. P. rankas, galbūt ir kitų asmenų rankas, bet konkretų tokių asmenų skaičių ieškovai, neturėdami tikslių duomenų, nurodyti negali. Atsižvelgdami į tai, kad minėtos moters nei ieškovai, nei atsakovė nepažįsta, mano, kad atsakovė nebekontroliuoja minėtų nuotraukų keliavimo internetinėje erdvėje, dėl to ieškovams yra padaryta ir toliau daroma neturtinė žala. Teigia, kad aplinkybė, jog nuotraukos su ieškovų atvaizdu keliauja elektroniniu paštu, nepaneigia to, kad minėtos nuotraukos gali patekti į pirmosios instancijos teismo nurodytus socialinio ryšio tinklus, jos gali būti montuojamos, maketuojamos. Pažymi, kad internetinė erdvė neturėtų būti suprantama kaip tik socialinio ryšio tinklų internetiniai puslapiai. Nurodo, kad patirtą neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų pateikti negali, nes jie susideda iš ieškovų paveiktos psichinės sveikatos būklės, išgyvenimų, emocijų, taip pat iš baimės jausmo, kad ateityje minėtos nuotraukos gali būti panaudotos prieš ieškovus. Atkreipia dėmesį, kad nuotraukos buvo daromos ieškovui asmeninės nuosavybės teise valdomame name tuo laikotarpiu, kai atsakovė daugiau nei prieš pusę metų palikusi ieškovą išėjo gyventi pas kitą vyrą, inicijavusi santuokos nutraukimo bylą, ir kai ieškovas pagrįstai nesitikėjo pašalinių asmenų buvimo savo privačiame name. Pažymi, kad atsakovė į ieškovui priklausantį minėtą namą įsibrovė neteisėtai, pro atvirą langą.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad ieškovai keičia ieškinio aplinkybes ir apeliaciniame skunde nurodo, jog nuotraukos su jų atvaizdu platinamos elektroniniu paštu. Pažymi, kad išskyrus tai, kad atsakovė elektroninį laišką su ieškovų atvaizdu išsiuntė A. V., siekdama išsiaiškinti ieškovės tapatybę, daugiau jokių laiškų išsiųsta niekam nebuvo ir ieškovai tokių aplinkybių neįrodė. Teigia, kad teisės į privatų gyvenimą pažeidimas negali būti konstatuotas ieškovų neįrodytomis aplinkybėmis dėl atsakovės tariamo įsibrovimo į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, minėtas pažeidimas negali būti įrodinėjamas aplinkybėmis, kurios nebuvo pateiktos pirmosios instancijos teisme ir jo analizuotos. Pažymi, kad minėtas gyvenamasis namas yra jos ir ieškovo bendroji jungtinė nuosavybė, į  jį atsakovė patekdavo nuolat, turėdama raktus. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais ir pagrindais nėra jokio pagrindo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, svarstė būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgdama į tai,  kad šalių teisės ir pareigos civiliniame procese yra išaiškintos, šalys dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, nutarė bylą nagrinėti rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.

            Šioje byloje iš LITEKO duomenų nustatyta, kad 2015-05-15 Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo paskelbtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-123-729/2015, iškeltoje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, santuokos metu įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo bei atsakovo V. K. priešieškinį V. Š.. Ši byla buvo iškelta 2014-05-21 ir paminėtam teismo sprendimui neįsiteisėjus buvo sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią namas, kurioje buvo padaryta ginčo nuotrauka atiteko šios bylos ieškovui V. K.. Paminėtos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad dėl šio namo nuosavybės teisės bei buities daiktų  nuo 2014-05-21 iki 2015-06-09 buvo iškeltas ginčas tarp šios bylos atsakovės ir ieškovo, todėl šis namas, kuriame buvo padarytos ginčo nuotraukos, 2014-11-29 laikytinas buvusia atsakovės ir jos šeimos gyvenamąja vieta. Teritorine prasme asmens privatus gyvenimas yra jo gyvenamoji patalpa, todėl tik neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias patalpas, aptvertą jo privačią teritoriją yra laikomas privataus gyvenimo pažeidimu (CK 2.23 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje byloje tokios išvados padaryti negalima, t. y. neįrodyta, jog atsakovė neteisėtai įėjo į ieškovų gyvenamąsias patalpas. Byloje nustatyta, kad nuotraukų padarymo metu ši patalpa laikytina tiek atsakovės, tiek ieškovo nuolatine gyvenamąja vieta, nes santuokos nutraukimo byla tuo metu nebuvo baigta, ginčas dėl namo, buities daiktų neišspręstas. Atkreiptinas šalių dėmesys, jog neįsiteisėjusiu 2015-05-14 teismo sprendimu šis namas buvo pripažintas bendrąja jungtine buvusių sutuoktinių nuosavybe ir tik po šio sprendimo priėmimo ieškovas ir atsakovė šį ginčą sprendė abipusiu susitarimu. Todėl darytina išvada, jog atsakovė nepažeidė ieškovų teisės į privatų gyvenimą, nes šis namas nuotraukų padarymo metu buvo laikomas jos ir ieškovo nuolatine gyvenamąja vieta. Byloje nėra įrodymų, jog namas buvo ieškovės gyvenamoji vieta. Prie apeliacinio skundo pridėta pažyma, su kuria atsakovė susipažino ir neprieštaravo dėl jos pridėjimo prie bylos, įrodo, jog ji su dukromis nuo 2014-10-01 (b. l. 72) gyvena kitame bute, tačiau ieškovai ieškinyje nurodo, jog ji turėjo šio namo raktus, tai buvo jos ir ieškovo dukrų nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl paneigtas apeliacinio skundo motyvas, jog atsakovė įsibrovė į ieškovo namą. Be to, CK 2.12 str. ir 2.16 str. prasme fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau gyvenamųjų vietų jis gali turėti keletą. Ši pažyma įrodo, jog atsakovė neturi nuosavybės teise kito būsto, laikinai gyveno draugės bute. Jokių įrodymų dėl įsibrovimo ieškovai nepateikė, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovei nebuvo apribota teisė tuo metu patekti į dar buvusį tarp sutuoktinių turto dalybų objektą, ji tą vietą, kurioje buvo darytos nuotraukos, suvokė kaip savo nuosavybės teisės objektą. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje byloje taikytinos nurodytos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, t. y. šalys turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovai privalėjo įrodyti, jog jų teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą buvo pažeistos atsakovės veiksmais CK 2.22 str. ir 2.23 str. prasme, tačiau šios bylos kontekste tokios išvados padaryti negalima, nes atsakovė be ieškovų sutikimo užfiksavo tai, kas vyko jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Teisės į atvaizdą apsaugos esmė yra ta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu (CK 2.22 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-91/2004; 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Joneda“, bylosNr. 3K-3-113/2007). Šios bylos ypatumas yra tas, kad joje nepakanka įrodymų konstatuoti, jog ieškovų nuotrauka buvo išplatinta taip, kaip nurodo ieškovai, – internetinėje erdvėje. Būtina įvertinti šios bylos šalių asmeninius santykius ir asmenį – A. V., kuriam atsakovė išsiuntė ginčo nuotraukas, nes iš jo parodymų ir atsakovės paaiškinimo nustatyta, kad ieškovė yra buvusi jo draugė, todėl šios bylos kontekstas yra ieškovų, atsakovės ir asmens, kuriam nuotrauka buvo išsiųsta, privatūs santykiai. Iš liudytojo A. V. parodymų nustatyta, kad jam buvo žinoma, jog ieškovas susitikinėja su N. S.. Todėl darytina išvada, jog visi šie asmenys buvo pažįstami, susiję asmeniniais ryšiais. Byloje neginčijamai įrodyta, jog atsakovė nuotraukas išsiuntė tik A. V. elektroniniu paštu, t. y. tik vienam adresatui, kuris gerai pažįsta šios bylos šalis ir N. S.. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė šias nuotraukas siuntė kitiems asmenims ar skelbė jas internetinėje erdvėje. Taip pat byloje ieškovai neįrodė, kad nuotraukas atsakovė siuntė O. P., todėl nėra pagrindo padaryti išvados, kad atsakovė šias nuotraukas išplatino didesniam žmonių ratui.

              Šioje byloje ieškovai prašo tik atlyginti jiems padarytą neturtinę žalą. CK1.138 straipsnyje, kuris vertintinas kaip bendroji norma, įtvirtintas nebaigtinis civilinių teisių gynimo būdų sąrašas (tarp jų – ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimas), CK 2.22 straipsnio 3 dalyje – specialieji teisių gynimo būdai teisės į atvaizdą pažeidimo atveju. Pastarojoje normoje nurodyta, kad fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo nustatyta tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Pažymėtina, kad teisių pažeidimo konstatavimas kaip savarankiškas teisių gynimo būdas taip pat neįtvirtintas nei CK 1.138, nei 2.22 straipsnyje, tačiau 1.138 straipsnio 8 punkto nuoroda į kitus įstatymus apima ir Lietuvos tarptautines sutartis, tarp jų ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija). Lietuvos teismai privalo taikyti Konvencijos nuostatas, taip pat vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl šio teisės akto taikymo. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas žmogaus teises, tam tikrais atvejais konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Kita vertus, kiekvienoje byloje, kurioje keliami civilinės atsakomybės klausimai, teisių pažeidimas yra būtina sąlyga atsakomybei taikyti. Taigi teismas tokiose bylose pagrįstai ir teisėtai vertina, buvo ar nebuvo pažeistos ieškovų konkrečios subjektinės teisės. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo pareikštas dėl neturtinės žalos, susijusios su teisių pažeidimu, atlyginimo, būtina atsakyti į klausimą, ar teisių pažeidimo konstatavimas būtų pakankama priemonė pažeistoms teisėms apginti. Šioje byloje nustačius, jog nuotraukos padarytos be ieškovų sutikimo tuo metu, kada dar nebuvo baigtas ieškovo ir atsakovės skyrybų procesas, o ieškovė ir A. V., kuriam atsakovė išsiuntė nuotraukas, yra bendravę, nelaikytina ieškovų teisės pažeidimu ta apimtimi, jog būtų pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003, § 33; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis  Nr. 3K-3-569/2006). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52).

Vertinant tai, ar asmeniui dėl jo teisės į atvaizdą pažeidimo buvo padaryta neturtinės žalos ir ar dėl jos atlyginimo nepakanka vien teisės pažeidimo pripažinimo, o turi būti priteista žalos atlyginimo suma, svarbu kiekvienu konkrečiu atveju pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tai, ar asmuo galėjo patirti ir patyrė dėl teisės į atvaizdą pažeidimo neigiamus emocinius padarinius, kurie atitiktų CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.). Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą. Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą ( McMichaelv. United Kingdom, 24 February 1995; Series A No. 307-B); bejėgiškumo jausmą ( Papamichalopoulusv. Greece, 31 October 1995, no. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą ( Olssonv. Sweden, 24 March 1988, no. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą ( Lopez Ostra v. Spain, 9 December 1994, no. 16798/90, 65 par., Series A No. 303-C) ir pan. Ieškovė dėl atsakovės veiksmų patyrė  tai, kad A. V. buvęs ar nuotraukos padarymo metu esamas  draugas sužinojo apie jos santykius su ieškovu, tačiau byloje nenustatyta, jog dėl šios aplinkybės iširo ar pablogėjo jos ir A. V. santykiai ar kad ji prarado rimtus santykius su kitu vyru, nes tokių aplinkybių ieškovė nenurodė. Tai, kad jai nepatogu dėl įvykusios situacijos ir pablogėjo sveikata, nėra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą šios bylos kontekste iš atsakovės. Ginčo nuotraukos padarytos ieškovo ir atsakovės skyrybų proceso metu, kai jie dar buvo sutuoktiniai, todėl ieškovas taip pat neįrodė, jog patyrė jo nurodomą  neturtinę žalą. Iš liudytojo A. V. parodymų nustatyta, jog jam buvo žinoma, kad ieškovas susitikinėja su kita moterimi N. S., todėl dėl to, jog A. V. sužinojo, kad jis sutikinėja su ieškove, byloje neįrodyta, jog dėl to ieškovas patyrė nerimą, nepatogumus, įtampą. Ieškovas, pakviesdamas ieškovę į namą, dėl kurio nuosavybės teisės buvo iškeltas ginčas ir dar buvo neišnagrinėtas, prisiėmė neigiamų pasekmių, sukeltų ieškovei,  kurios nurodytos ieškinyje, riziką. Akivaizdu, kad ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau byloje konstatuoti, jog tai įvyko dėl atsakovės veiksmų, nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju atsakovės šeimą sudarė ieškovas, nes jie dar buvo neišsituokę. Kiekvienas šeimos narys turi asmenines neturtines teises, kurias teisė saugo ir gina individualiai, todėl ieškovai neįrodė pagrindų, nustatytų CK 6.250 str., neturtinei žalai priteisti. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį teisingai įvertino pažeistos neturtinės vertybės pobūdį, jos padarymo vietą,   ieškovų nuotraukų sklaidą – tik vienam asmeniui, kuris yra susijęs su šalimis, ir joms yra žinomas, atsakovės kaltės laipsnį – nuotraukos padarytos jos įrodinėjamoje nuosavybėje, buvusioje šeimos gyvenamojoje vietoje ir dėl jos šeimos nario. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas kruopščiai išanalizavo šalių teisinį santykį ir teisingai įvertino bylos įrodymus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

          Teisės pripažinimas, užkirtimas kelio teisę pažeidžiantiems veiksmams yra savarankiški pažeistų asmens teisių gynimo būdai (CK 1.138 straipsnio 1, 3 punktai), kurių taikyti šioje byloje neprašė ieškovai, todėl teismas išeiti už ieškinio reikalavimo ribų neturi teisinio pagrindo.

          Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

              Klaipėdos rajono apylinkės teismo  2015-05-08  sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                 Erika Misiūnienė

Kolegijos teisėjos                                                                           Aušra Maškevičienė

                                                                                         Virginija Nijolė Griškevičienė