Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-658-210-2009].doc
Bylos nr.: 2A-658-210/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

 

 

                                                        Kopija

  Pranešėjas V. Kursevičius                                                Civilinė byla Nr. 2A-658-210/2009

  Teisėja A. Alčauskienė                                                  Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8

(S)

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. gruodžio 22 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, 

kolegijos teisėjų Laisvės Aleknavičienės ir Birutės Simonaitienės,

sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant ieškovui V. J. ir jo atstovui advokatui Virgilijui Kadauskui,

atsakovo akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas“ atstovui  Gintarui Keliauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1183-671/2009 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui AB „Žemaitijos pienas“ dėl grąžinimo į darbą.

Teisėjų kolegija,išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:             

 

             Ginčo esmė

             Ieškovas V. J. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui AB “Žemaitijos pienas”, prašydamas pripažinti 2009 m. kovo 31 d. AB „Žemaitijos pienas“ direktoriaus įsakymą Nr.9-583 neteisėtu; grąžinti ieškovą į pirmesnį darbą ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas AB „Žemaitijos pienas“ 2009-03-31 direktoriaus įsakymu Nr. 9-583 nutraukė darbo sutartį su ieškovu LR DK  136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Minėtame atsakovo įsakyme nurodoma, kad ieškovas neperdavė darbdaviui priekabos-šaldytuvo bei automobilio MB 1726 ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė darbo drausmę. Ieškovo teigimu, jis nebuvo nušalintas nuo darbo šiomis transporto priemonėmis, darbo sutarties sąlygos nebuvo pakeistos, su įsakymu dėl materialinių vertybių perdavimo supažindintas nebuvo, todėl įsakymas dėl drausminės nuobaudos taikymo yra neteisėtas ir naikintinas. Vadovaudamasis LR DK 297straipsnio 3 dalimi, ieškovas prašė grąžinti jį į pirmesnį darbą ir už priverstinės pravaikštos laiką priteisti vidutinį  darbo užmokestį. Ieškovas taip pat prašė  priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už dėl neteisėto ir netikėto atleidimo iš mėgstamo darbo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, jo geram vardui ir reputacijai padarytą nepataisomą žalą.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas AB „Žemaitijos pienas“ prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad 2009 03 06 AB „Žemaitijos pienas“ direktoriaus įsakymu Nr. 9-427 ieškovas buvo įpareigotas iki 2009 03 09 priėmimo-perdavimo aktu transporto skyriaus techniniams kontrolieriams perduoti priekabą-šaldytuvą, automobilį MB 1726, dokumentus, kitas automobiliui priklausančias priemones. Ieškovas su įsakymu susipažino, tačiau jį  pasirašyti ir vykdyti atsisakė. Transporto priemonių dokumentus ir raktelius ieškovas atidavė tik Telšių apskrities VPK pareigūnams pradėjus tyrimą. Tokiais savo veiksmais ieškovas šiurkščiai pažeidė bendrovės nustatytą vidaus tvarką, AB „Žemaitijos pienas“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginių nuostatų 3.29 p., 3.30 p. reikalavimus, bei DK 228 straipsnio reikalavimus. Atlikę patikrinimą, policijos pareigūnai ieškovui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 188 straipsnį (savavaldžiavimas). Atsakovo teigimu, ieškovui tinkamai ir pagrįstai taikytas LR DK 235 str. 2d. 11 p. ir DK 136 str. 3 d. 2 p.

 

             Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo argumentai

 

            Telšių rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, išklausęs šalių atstovus, liudytojus ir ištyręs rašytinius įrodymus nustatė, kad ieškovas buvo priimtas į darbą vairuotojo-ekspeditoriaus pareigoms ir jo darbo sutartyje nenumatyta, kad V. J. priimtas į darbą dirbti tik konkrečia transporto priemone. Byloje nėra jokių duomenų, kad pasikeitus transporto priemonei, būtų pasikeitusios esminės ieškovo darbo sutartyje numatytos darbo sąlygos. 2009 03 06 AB „Žemaitijos pienas“ direktoriaus įsakymu Nr. 9-427 ieškovas buvo įpareigotas iki 2009 03 09 perduoti priekabą-šaldytuvą SCHMITZ SKO 24 ir automobilį MB 1726, nuo 2009 03 09 perkeliant ieškovą dirbti kitu automobiliu. Ieškovas susipažino su įsakymu, tačiau pasirašyti ir vykdyti įsakymą atsisakė, todėl  2009 03 10 buvo surašytas aktas. Su ieškovu vyko žodiniai pokalbiai ir derybos dėl transporto priemonės perdavimo, tačiau ieškovas kas kart atsisakydavo bendrovėje nustatyta tvarka perduoti transporto priemonę, bei pateikti transporto priemonės dokumentus ir raktelius. Tik Telšių apskrities VPK pareigūnams pradėjus tyrimą, 2009 03 27 ieškovas perdavė atsakovui transporto priemonių dokumentus ir raktelius. Teismas, vertindamas ieškovo atleidimo iš darbo pagrįstumą, nurodė, kad sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas yra priskirtinas prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius, bei kitokias neigiamas pasekmes, darbuotojo kaltę ir jos formas. Teismas nurodė, kad ieškovas ilgą laiko tarpą (nuo 2009 03 09 iki 2009 03 27) nevykdė teisėto darbdavio reikalavimo - iki 2009 03 09 perduoti priekabą-šaldytuvą SCHMITZ SKO 24 ir automobilį MB 1726. Teismas pažymėjo, kad į ieškovo pareigas neįeina pareiga organizuoti atsakovo transporto skyriaus darbą, nustatyti, koks vairuotojas kokia transporto priemone ir kokiu reisu važiuos. Teismas sprendė, kad dėl šių priežasčių ieškovo nepaklusimas AB „Žemaitijos pienas“ generalinio direktoriaus įsakymui buvo neteisėtas, šiurkščiai pažeidžiantis nustatytą vidaus darbo tvarką ir drausmę bei darbuotojo pareigas numatytas LR DK 228 straipsnyje. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir liudytojų paaiškinimais, teismas sprendė, kad drausmės pažeidimas padarytas tyčia, jis pagrįstas tik asmeniniais ieškovo motyvais - prisirišimu prie senosios transporto priemonės, nenoru dirbti komandoje. Teismas atkreipė dėmesį, kad darbo drausmės pažeidimą ieškovas nutraukė ne savo noru, o tik po to, kada to pareikalavo Telšių apskrities VPK pareigūnai. Ieškovas siekdamas sau palankaus bendrovės administracijos sprendimo, savo veiksmais (neveikimu) - trukdė atsakovui disponuoti savo turtu (transporto priemonė nebuvo perduota kaip kad buvo planuota į filialą Klaipėdos mieste, tą klausimą atsakovas buvo priverstas išspręsti kitaip, transporto priemonė nevažiavo į reisus, nedavė bendrovei pelno), be to, tyčia nevykdydamas teisėto administracijos įsakymo, ne tik nepakluso nustatytai bendrovės darbo tvarkai ir drausmei, tačiau žemino bendrovės administracijos darbuotojų autoritetą kitų darbuotojų akyse. Teismas, nustatęs šias aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai ieškovo atsisakymą vykdyti įsakymą kvalifikavo kaip darbo drausmės pažeidimą, kuris šiurkščiai pažeidė darbo tvarką, pagrįstai atleido ieškovą iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio  3 dalies  2 punktą,  todėl  ieškinį tiek dėl grąžinimo į darbą ir darbo užmokesčio priteisimo, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažino nepagrįstu ir atmetė.

 

            Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų esmė

 

Apeliaciniu skundu ieškovas V. J. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

  1. Įsakymas dėl transporto priemonės perdavimo susipažinti ieškovui nebuvo pateiktas: 2009 m. kovo 9 d. ieškovui buvo pateiktas pasirašyti dokumentas, kurio tekstas nebuvo rodomas, šio rašto kopija įteikta taip pat nebuvo. Nors 2009 m. kovo mėnesį ieškovas kalbėjosi su  bendrovės logistikos direktoriumi, tačiau apie tai, kad nevykdo 2009-03-06 direktoriaus įsakymo, sužinojo tik 2009-03-27, policijos pareigūnams pareikalavus nedelsiant perduoti transporto priemones.
  2. Įsakymas dėl kito automobilio skyrimo ieškovui pateiktas taip pat nebuvo,  nes tokio įsakymo nėra. Apie tai, kad 2009-03-06 įsakymu ieškovas yra skiriamas dirbti kitu automobiliu, ieškovas sužinojo tik 2009-03-30. Nors pagal šį įsakymą nauju automobiliu ieškovas turėjo pradėti dirbti nuo 2009-03-09, tačiau jau nuo 2009-03-05 ieškovas nebuvo siunčiamas į reisus, be to, dėl automobilio neperdavimo atsakovas į policiją kreipėsi ne iš karto, o tik po 17 dienų. Šios aplinkybės patvirtina, kad buvo siekiama dirbtinai sukurti darbo drausmės pažeidimą ir tokiu būdu ieškovą atleisti iš darbo.
  3. Automobilis nebuvo eksploatuojamas ne dėl ieškovo kaltės, o todėl, kad 2009-03-12 baigėsi automobilio techninės apžiūros galiojimo laikas, be to, automobilis nebuvo eksploatuojamas iki 2009-05-08.
  4. Drausminė nuobauda buvo paskirta neteisėtai, nes bendrovės administracija nesiaiškino įsakymo perduoti materialines vertybes neįvykdymo priežasčių, neatsižvelgė, kokias pasekmes sukėlė automobilio, kurio techninės apžiūros galiojimo laikas buvo pasibaigęs, prastova ir vėlesnis jo perdavimas, neatsižvelgė į ieškovo kaltę ir priežastis, dėl kurių automobilis nebuvo perduotas laiku, neatsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes ir nesiaiškino, ar šis pažeidimas nėra sukurtas dirbtinai ir ar tai yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, už kurį gali būti skiriama nuobauda – darbo sutarties nutraukimas.
  5. Teismas sprendime nepasisakė dėl to, kad už vieną darbo drausmės pažeidimą ieškovas buvo nubaustas du kartus – administracine tvarka ( 100 Lt bauda) ir atleistas iš darbo. DK 239 straipsnyje numatytas draudimas bausti darbuotoją už tą patį nusižengimą du kartus, todėl 2009-03-31 įsakymas dėl drausminės nuobaudos taikymo yra neteisėtas.
  6. Atsakovo 2009-03-31 įsakymo Nr. 9-583 formulavimas yra ydingas, kadangi minėtame įsakyme nurodyta, jog ieškovas atleistas iš darbo ( nutraukti darbo santykiai), tačiau nenurodoma, kad nutraukta darbo sutartis. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas minėtą įsakymą panaikinti ir grąžinti ieškovą į pirmesnį darbą.

 

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Žemaitijos pienas“ prašė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad administracinės bylos Nr. AP-168  duomenys patvirtina, jog ieškovui jo pareigos, nurodytos 2009-03-06 įsakyme Nr. 9-427, buvo žinomos; teismas teisingai nustatė byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai ieškovo atleidimą iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu pripažino teisėtu; ieškovo apeliacinio skundo argumentai nei patvirtina, nei paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes; ieškovas klaidingai nurodo, kad jam buvo skirtos kelios drausminės nuobaudos, nes atsakovas taikė tik vieną drausminę nuobaudą. 

 

Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl bylai reikšmingų faktų nustatymo, vertinimo ir teisės taikymo

Teisėjų kolegija primena, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina pagal paduotą apeliacinį skundą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, t.y. nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apsprendžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, be to, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra absoliučių teismo priimto sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

 

Dėl bendrųjų taikytinos šiam teisiniam santykiui teisės aiškinimo nuostatų

Atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, jeigu darbuotojas ginčija drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Tokiais atvejais darbdavys privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos.

Sprendžiant, ar darbdavys tinkamai įvykdė savo įrodinėjimo pareigą, būtina atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo civiliniame procese principus ir darbo bylų specifiką. Bendra taisyklė, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Šis principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo, tikimybę.

Tačiau šį principą būtina taikyti atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos materialinį teisinį pobūdį. Ginamo intereso ir ginčo materialinis teisinis pobūdis gali lemti, kad vienose bylose taikomi griežtesni, kitose – liberalesni įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijai.

Kokius gi įrodymus šioje byloje pateikė atsakovas – AB „Žemaitijos pienas“, ar jie buvo  pakankami atleisti ieškovą iš darbo nurodytu pagrindu – pagal Lietuvos Respublikos DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Bylos duomenimis, kuriuos atskleidė pirmosios instancijos teismas ir kuriuos patvirtina byloje esantys dokumentai, ieškovas V. J. AB „Žemaitijos pienas“ dirbo pagal darbo sutartį vairuotoju – ekspeditoriumi. Jam pagal darbo pobūdį konkretus automobilis sutartimi nebuvo priskirtas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2009 03 06 AB „Žemaitijos pienas“ direktoriaus įsakymu Nr. 9-427 ieškovas V. J. buvo įpareigotas iki 2009 03 09 perduoti priekabą-šaldytuvą SCHMITZ SKO 24 ir automobilį MB 1726 AB „Žemaitijos pienas“, taip pat automobilio raktelius, dokumentus, kitas automobiliui priklausančias priemones priėmimo – perdavimo aktu transporto skyriaus techniniams kontrolieriams, nuo 2009 03 09 perkeliant ieškovą dirbti kitu automobiliu. Ieškovas susipažino su įsakymu, tačiau pasirašyti ir vykdyti įsakymą atsisakė, todėl  2009 03 10 buvo surašytas aktas. Su ieškovu vyko žodiniai pokalbiai ir derybos dėl transporto priemonės perdavimo, tačiau ieškovas kas kart atsisakydavo bendrovėje nustatyta tvarka perduoti transporto priemonę, bei pateikti transporto priemonės dokumentus ir raktelius. Tik Telšių apskrities VPK pareigūnams pradėjus tyrimą, 2009 03 27 ieškovas perdavė atsakovui transporto priemonių dokumentus ir raktelius. Šias atsakovo nurodytas faktines aplinkybes byloje patvirtino rašytiniai dokumentai, bei apklausti liudytojai V. B., A. B., A. L., A. B., E. P.. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais atsakovo pateiktais įrodymais, kurie patvirtina, kad ieškovas nevykdė įmonės direktoriaus įsakymo, taigi bylos duomenų pagrindu konstatuotina, kad jam drausminė nuobauda buvo paskirta teisėtai, todėl apelianto teiginys, kad jis apie minimą įsakymą nieko nežinojo, kad jam įsakymas pateiktas nebuvo, o naujo automobilio jam niekas nepriskyrė, nors turėjo pradėti dirbti jau nuo 2009-03-09, nepagrįstas įrodymais, todėl atmetamas.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde šias jo ginčijamas faktines aplinkybes iš esmės aiškina prieštaringai. Pripažįsta, kad jam dar vasario mėnesį AB „Žemaitijos pienas“ transporto skyriaus direktorius nurodė, kad jis turės pereiti dirbti kitu automobiliu poroje su kitu vairuotoju, nors jis ir aiškino, kad taip dirbti negalima, nes vienam automobiliui du vairuotojai per daug, nebus naudos nei vairuotojams, nei įmonei. Vertinant tokį apelianto paaiškinimą akivaizdu, kad apeliantas nenorėjo siūlomų jam įmonės administracijos darbo pasikeitimų, todėl ši aplinkybė iš dalies, netiesiogiai taip pat patvirtina, kad ieškovas V. J. vengė perduoti jo turimą automobilį, nors jau nuo 2009 m. kovo 5 d. į reisus minėtu automobiliu nebuvo siunčiamas. Šias aplinkybes patvirtina bylos duomenys. Todėl šiuo atveju, vertinant ieškovo apeliacinio skundo argumentą, kad automobilis nebuvo naudojamas pervežimams ne dėl jo neperdavimo, bet todėl, kad 2009-03-12 baigėsi automobilio techninė apžiūra ir jis dėl šios priežasties nebuvo eksploatuojamas, neturi šiam teisiniam ginčui esminės reikšmės.

Nepagrįstas apelianto V. J. skundo argumentas, kuriuo teigiama, kad bendrovės administracija, atleisdama jį iš darbo nurodytu pagrindu, nesiaiškino įsakymo perduoti materialines vertybes neįvykdymo priežasčių, neatsižvelgė, kokias pasekmes sukėlė automobilio, kurio techninės apžiūros galiojimo laikas buvo pasibaigęs, prastova ir vėlesnis jo perdavimas, neatsižvelgė į ieškovo kaltę ir priežastis, dėl kurių automobilis nebuvo perduotas laiku, neatsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes ir nesiaiškino, ar šis pažeidimas nėra sukurtas dirbtinai ir ar tai yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, už kurį gali būti skiriama nuobauda – darbo sutarties nutraukimas. Byloje esantieji tarnybiniai pranešimai, aktas dėl įsakymo nevykdymo konstatavimo (b.l. 14), tarnybinis bendrovės transporto direktoriaus raštas (b.l. 15), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikti dokumentai dėl V. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį (b.l. 16-18) liudija, kad AB „Žemaitijos pienas“ administracija paskirdama ieškovui drausminę nuobaudą – t.y. atleisdama iš darbo (nutraukdama darbo santykius) ieškovą V. J. visas turinčias reikšmės aplinkybes ištyrė ir įvertino.  Įvertino ir tai, kad V. J., atsisakydamas vykdyti teisėtą darbdavio nurodymą, šiurkščiai pažeidė bendrovės nustatytą vidaus tvarką, AB „Žemaitijos pienas“ vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginių nuostatų 3.29 ir 3.30 punktų reikalavimus, įpareigojančius darbuotojus vykdyti teisėtus administracijos nurodymus, bei DK 228 str.

Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas.

Lietuvos Respublikos DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas - tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama, ar ieškovo – apelianto V. J. padarytas darbo drausmės pažeidimas iš tiesų gali būti vertinamas šiurkščiu, už kurį galima skirti pačią griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, sutinka su pirmosios instancijos teismo šio pažeidimo vertinimu. Kolegija sutinka, kad ieškovas ilgą laiką nevykdė teisėto darbdavio reikalavimo, dėl šios priežasties atsakovas ilgą laiką negalėjo visa apimtimi disponuoti jam priklausančiu turtu. Bylos aplinkybės ir pateikti duomenys atskleidė, kad ieškovas darbo drausmę pažeidė (neperdavė pagal nustatytą tvarką jam priskirtos darbo priemonės) tyčia, todėl jo nepaklusimas įmonės administracijos nurodymui buvo ne tik neteisėtas, bet ir šiurkščiai pažeidė nustatytą vidaus tvarką ir drausmę, bei darbuotojo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos DK 228 straipsnyje. Kolegija pažymi ir tą faktą, kad darbo drausmės pažeidimą darbuotojas (ieškovas) nutraukė tik po to, kai buvo pranešta Telšių apskrities VPK pareigūnams ir ieškovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį. Todėl akivaizdu, kad apeliantas, nevykdydamas teisėto administracijos nurodymo, ne tik nepakluso nustatytai bendrovės darbo tvarkai ir drausmei, bet tokius savo tyčiniu nepaklusimu žemino bendrovės administracijos vadovų autoritetą kitų darbuotojų akyse. Todėl pagrįstai AB “Žemaitijos pienas” administracija, bei bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas šį darbo drausmės pažeidimą kvalifikavo kaip darbo drausmės pažeidimą, šiurkščiai pažeidžiantį darbo tvarką ir pagrįstai atleido darbuotoją iš darbo  Lietuvos Respublikos DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. 

Apelianto [darbuotojo] V. J. nurodoma aplinkybė, kad dėl jo atliktų veiksmų darbdavys nepatyrė žalos, t.y. kad jo atlikti veiksmai – automobilio neperdavimas nesukėlė jokių pasekmių bendrovei, nekeičia aplinkybių vertinimo, nes tam, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos, būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realią turtinę žalą. Darbdavys tiesiog gali netekti pasitikėjimo šiurkščiai darbo pareigas ar darbo tvarką pažeidusiu darbuotoju. Be to, darbdaviui dėl darbuotojo padaryto pareigų pažeidimo net ir nepatiriant realios turtinės žalos, galima padaryti neturtinio pobūdžio žalą profesijos, tarnybos ar institucijos vadovų prestižui ir geram vardui. Tai ir buvo akcentuojama priimant sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo nurodytu pagrindu.             

Kadangi atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmė pažeidimą yra drausminė nuobauda, būtina išsiaiškinti, ar darbdavys laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, taip pat ar nepraleido terminų nuobaudai skirti dėl darbuotojo įvykdyto pažeidimo. Vertinant nuobaudos paskyrimą šiuo aspektu byloje nebuvo nustatytą aplinkybių, kurios bylotų apie tai, kad darbuotojui ieškovui V. J. drausminė nuobauda buvo paskirta pažeidžiant jos skyrimą reglamentuojančias teisės nuostatas. Nepagrįstai apeliantas teigia, jog jam už tą patį pažeidimą buvo apskirtos dvi nuobaudos – administracinė bauda – 100 Lt ir atleidimas iš darbo. Vertinant šį apelianto skundo argumentą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tik į tai, kad šiuo atveju apeliantas supainiojo dvi teisinės atsakomybės rūšis - administracinę ir drausminę, kurios tarpusavyje nekonkuruoja ir gali būti skiriamos kiekviena savarankiškai.

 

Dėl atleidimo iš darbo formuluotės

Akivaizdu ir teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio atsiranda tada, kai darbuotojas ir darbdavys susitaria dėl pagrindinių darbo sąlygų ir tai įforminama šalių sutartimi. Taigi ir nutraukiant darbo santykius, turi būti nutraukiama ir darbuotojo ir darbdavio sudaryta darbo sutartis. Šiuo tiriamu ir analizuojamu atveju darbdavys – AB “Žemaitijos pienas” atleisdamas darbuotoją - ieškovą V. J. 2009-03-31  įsakymu nurodė: atleisti V. J. iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu ir nutraukti su juo darbo santykius. Pagal savo teisinį turinį ir prasmę darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio susiformuoja sutarties pagrindu, taigi nurodymas įsakyme nutraukti darbo santykius šiuo atveju reiškia ir darbo sutarties pasibaigimą. Tokia formuluotė įstatymui ir teisei neprieštarauja, yra suprantama ir aiški, todėl šis apelianto skundo teiginys atmetamas, kaip neturintis esminės reikšmės sprendžiant jo atleidimo iš darbo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad darbo teisės normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą (darbo santykių nutraukimą) DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kad jų tikslas – suderinti darbo teisinių santykių subjektų interesus, užtikrinant tiek darbuotojo teisių, tiek ir teisėtų darbdavio interesų apsaugą. Šis proporcingumo principas šioje byloje buvo išlaikytas, todėl ieškovo – apelianto  V. J. apeliacinis skundas atmetamas, paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio  1 dalies  1 punktu,

 

n u t a r i a :  

 

  Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

  Priteisti iš ieškovo V. J. valstybei 4,83 Lt ( keturis litus 83 ct ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

 

Kolegijos pirmininkas                                                                   Vytautas Kursevičius

Teisėjai                                                                                  Birutė Simonaitienė                          

                                                                               Laisvė Aleknavičienė

 

Kopija tikra

Teisėjas

 

 

Vytautas Kursevičius