Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1299-957/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01009-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2020 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,
sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, vertėjaujant Erikai Vencevičienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P., jo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei,
suinteresuoto asmens UAB „R“ įgaliotai atstovei I. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
S. P. 2020 m. kovo 4 d., apie 21.07 val., Vilniuje, Ateities g.-Baltupio g., pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus, nes vairuodamas automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio bei apgadino metalinę tvorą, kelio ženklą ir automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
Be to, S. P. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, pažeidė KET 222 punkto reikalavimus, nes vairuodamas automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. P. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad su draugu išsinuomojo automobilį. Buvo vakaras, lijo, kelias buvo šlapias. Nuvažiavus apie 1 km nesuvaldė automobilio, kadangi vairas buvo labai minkštas. Mano, kad tuo metu greitis buvo apie 60 km/h, automobilį „užnešė“ į kairę pusę. Bandė ištiesinti, bet kairysis ratas užvažiavo ant „bordiūro“, turbūt dėl šlapio kelio. Pabėgo, nes labai išsigando, be to, su savimi neturėjo dokumentų. Kitą dieną nuėję į policiją papasakojo viską, kaip buvo, alkoholio nevartojo. Žino, kokia žala padaryta, matė ženklo, tvoros ir automobilio nuotraukas. Žalos neatlygino, nes yra studentas, todėl negali visko atlyginti. Gailisi bei atsiprašo, kad taip įvyko, ateityje bus atidesnis.
Suinteresuoto asmens UAB „R“ įgaliota atstovė I. K. apklausiama teisme paaiškino, kad kiekviename automobilyje yra GPS sistema, leidžianti fiksuoti automobilio greitį. Mano, kad tuo metu greitis buvo apie 60 km/h. Kaip įmonės atstovė reikalauja, kad būtų atlyginta žala, kurią yra pagrindę ne kartą teiktomis pretenzijomis ir vadovaujantis ANK nuostatomis, prašo priteisti 13 141,32 Eur žalos atlyginimą, kurią sudaro 300 Eur besąlyginė išskaita, mokėtina draudimo bendrovei, 50 proc. žalos dydžio, kurį iš dalies, 50 proc. atlygino draudimo bendrovė, likusios sumos, kadangi kaltininkas pabėgo iš įvykio vietos, draudimo bendrovė jiems nekompensavo. Taip pat, vadovaujantis automobilio nuomos ir paslaugų sutarties nuostatomis, reikalauja sumokėti 500 Eur baudą už eismo įvykyje sugadintą automobilį, dar 500 Eur, kad pasišalino ir nepranešė apie žalą. Taip pat reikalauja atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė, kuomet automobilis buvo prastovoje ir negalėjo jo naudoti, iki kol buvo išaiškinta, kad automobilio apskritai jau nebegalės naudoti, nes automobilis draudimo bendrovės buvo pripažintas netinkamu remontuoti. Draudimo bendrovė taip pat atlygino UAB „G“ už kelio atitvarus, dėl to nukreipė atgręžtinį reikalavimą į juos atlyginti 1 278,32 Eur išlaidas, kurias atlygino UAB „G“.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialisto T. D. (T. D.) 2020 m. kovo 9 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-18940-2020 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, S. P. inkriminuojamų administracinių nusižengimų esmė ir su tuo susiję duomenys, jog įvykio metu nukentėjo UAB „G“ ir UAB „B“ (b. l. 1).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo L. J. 2020 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dirbant 2020 m. kovo 4 d. apie 21.15 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas iškvietimas, jog Vilniuje, Ateities g. 10, įvyko eismo įvykis. Automobilis „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė į atitvarą, galimai yra prispaustas asmuo, kiek nukentėjusių, nežino. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą, jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, stovėjo sudaužytas automobilis „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ant kurio priekinės sėdynės buvo matomas mobilaus ryšio telefonas „Iphone“. Įvykio vietoje G. Ū. paaiškino, kad stovėdama Ateities stotelėje matė, kaip automobilis važiuodamas ties Ateities g. 10, atsitrenkė į atitvarus ir nuo smūgio perskrido į priešingos krypties eismo juostą. Už vairo sėdėjo vaikinas su juoda striuke, buvo su barzdele, keleivio vietoje sėdėjo vaikinas su oranžine striuke. Po smūgio sustojus automobiliui, abu vaikinai pabėgo į miškelį, link Didlaukio g. Kitas įvykio liudytojas M. P. paaiškino, kad matė kaip iš automobilio link miškelio išbėgo du jaunuoliai, vienas buvo su juoda striuke, kitas – su oranžine (b. l. 2).
Iš 2020 m. kovo 4 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad joje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Ateities g.-Baltupio g, taip pat eismo įvykio situacija, t. y. automobilio „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pozicija, atstumai, apgadinti atitvaras ir kelio ženklas, šukės (b. l. 3).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti automobilio „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)): priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės ir kairės pusės durys, užpakalinės dešinės ir kairės pusės durys, priekinis dešinės ir kairės pusės ratai, užpakalinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės ir kairės pusės sparnai, užpakalinis dešinės ir kairės pusės sparnai, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas, šoninis priekinis dešinės pusės stiklas, šoninis užpakalinis dešinės pusės stiklas, variklio dangtis, priekinis dešinės ir kairės pusės žibintai, priekinis dešinės ir kairės pusės posūkio žibintai, radiatoriaus grotelės (b. l. 4).
2020 m. kovo 4 d. UAB „R“ darbuotojos R. S. paaiškinime nurodoma, kad UAB „R“ el. būdu sudarė sutartį ir automobilį išnuomojo Ukrainos piliečiui S. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), kuris, vairuodamas UAB „R“ valdomą automobilį „Nissan Leaf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuodamas Ateities g. nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į atitvarus. Liudytojų duomenimis, automobiliui sustojus, vairuotojas su keleiviu išlipę iš automobilio pasišalino (b. l. 5).
Iš UAB „G“ pateiktos lokalinės sąmatos matyti, kad pėsčiųjų apsaugos tvorelės įrengimas kainavo 1 596,68 Eur (b. l. 8).
Iš S. M. elektroninio laiško matyti, kad UAB „B“ padarytą žalą vertina 48,40 Eur su PVM (b. l. 9).
2020 m. kovo 5 d. A. C. (A. C.) paaiškinime nurodoma, kad 2020 m. kovo 4 d. jis kartu su S. P. važiavo išsinuomotu „Spark“ automobiliu „Nissan“. Apie 21.00 val. važiuojant Ateities g., automobilis pradėjo slysti slidžiu keliu (lijo). S. P. bandė suvaldyti automobilį, bet jis nuslydo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į atitvarą. Jis labai išsigando ir pradėjo panikuoti, tai išprovokavo jam astmos priepuolį. S. P. pasakius, kad neturi dokumentų, nutarė pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Vairuotojui pretenzijų neturi (b. l. 11-12).
2020 m. kovo 5 d. S. P. paaiškinime nurodoma, kad 2020 m. kovo 4 d., apie 21.07 val., su draugu išsinuomojo automobilį „Nissan“ automobilių nuomos bendrovėje „Spark“. Privažiavus prie Ateities-Baltupio g. sankryžos, automobilis staigiai pradėjo važiuoti į kairę, tikėtina, kad buvo pradurtas ratas. Jiems slystant į kairę, įvyko susidūrimas su kelio atitvaru. Po susidūrimo jie išsigando, nes neturėjo prie savęs dokumentų, patyrė šoką, todėl pabėgo iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio vietoje jis pametė telefoną „Iphone 7 Plus“ (sidabrinės spalvos mėlyname dėkle), kuris jam buvo grąžintas komisariate. Pretenzijų neturi (b. l. 13-14).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pateiktų fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuoti nagrinėjamo įvykio metu padaryti automobilio „Nissan Leaf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinimai bei matomi apgadinti kelio ženklas ir atitvaras (b. l. 28-29).
Iš UAB „R“ pateiktų duomenų matyti, kad vartotojas S. P. automobilį „Nissan Leaf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) užrezervavo 2020 m. kovo 4 d. 21.05.19 val., kelionė buvo pradėta 2020 m. kovo 4 d. 21.06.51 val. adresu Vilnius, Jeruzalės g. 4, nuo parduotuvės „Rimi“, o kelionė baigta 2020 m. kovo 4 d. 21.43.32 val. ties sankryža adresu Vilnius, Ateities g.-Baltupio g. (b. l. 82)
Iš 2020 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos teisės grupės rašytinių paaiškinimų matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta Vilniaus miesto savivaldybei priklausanti nuosavybė, pridedama UAB „G“ sąmata dėl 1 596,68 Eur vertės remonto darbų atlikimo, UAB „G“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pirkimo sutartis, kuria UAB „G“ įsipareigojo atlikti apsauginių sistemų įrengimą ir priežiūrą, pėsčiųjų atitvarų ir metalinio tinklo skydų tvorų įrengimą, kelio atšvaitų įrengimą, apsauginių stulpelių ir dviračių stovų įrengimo darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija – sumokėti už atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, prašoma iš S. P. Vilniaus miesto savivaldybės naudai priteisti 1 645,08 Eur administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimą (b. l. 83-106).
Dėl S. P. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Tuo tarpu ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 127 punktą, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo S. P., kaip automobilio „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo, kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Pirmiausia pažymėtina, kad šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino pats administracinėn atsakomybėn traukiamas S. P., kuris pripažinęs pažeidimus parodė, kad su draugu išsinuomojo automobilį. Buvo vakaras, lijo, kelias buvo šlapias. Nuvažiavus apie 1 km nesuvaldė automobilio. Mano, kad tuo metu greitis buvo apie 60 km/h, automobilį „užnešė“ į kairę pusę. Bandė ištiesinti, bet kairysis ratas užvažiavo ant „bordiūro“, turbūt dėl šlapio kelio. Pabėgo, nes labai išsigando, be to, su savimi neturėjo dokumentų. Kitą dieną nuėję į policiją papasakojo viską, kaip buvo, alkoholio nevartojo. Iš esmės S. P. analogiškas aplinkybes nurodė ir nuo tyrimo pradžios, savo paties rašytiniame paaiškinime išdėstęs, jog 2020 m. kovo 4 d., apie 21.07 val. su draugu išsinuomojo automobilį „Nissan“ automobilių nuomos bendrovėje „Spark“. Privažiavus prie Ateities-Baltupio g. sankryžos, automobilis staigiai pradėjo važiuoti į kairę, tikėtina, kad buvo pradurtas ratas ir susidūrė su atitvaru. Neturėjo prie savęs dokumentų, patyrė šoką, išsigando, todėl pabėgo iš eismo įvykio vietos (b. l. 13-14). Teismas neturi pagrindo netikėti minėtais administracinėn atsakomybėn traukiamo S. P. paaiškinimais, kadangi juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Štai iš A. C., važiavusio kartu su S. P., rašytinių paaiškinimų matyti, jog 2020 m. kovo 4 d. apie 21.00 val. važiuojant išnuomotu automobiliu Ateities g., automobilis pradėjo slysti slidžiu keliu. A. C. teigimu, S. P. bandė suvaldyti automobilį, bet jis nuslydo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į atitvarą. S. P. pasakius, kad neturi dokumentų, nutarė pasišalinti iš eismo įvykio vietos (b. l. 11-12). Tuo tarpu policijos pareigūno L. J. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. kovo 4 d. apie 21.15 val. buvo gautas iškvietimas, jog Vilniuje, Ateities g. 10, įvyko eismo įvykis. Automobilis „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė į atitvarą, galimai yra prispaustas asmuo, kiek nukentėjusių, nežino. Atvykus į įvykio vietą, G. Ū. paaiškino, kad stovėdama Ateities stotelėje matė, kaip automobilis važiuodamas Ateities g. atsitrenkė į atitvarus ir nuo smūgio perskrido į priešingos krypties eismo juostą. Už vairo sėdėjo vaikinas su juoda striuke, buvo su barzdele, keleivio vietoje sėdėjo vaikinas su oranžine striuke. Po smūgio sustojus automobiliui, abu vaikinai pabėgo į miškelį, link Didlaukio g. Kitas įvykio liudytojas M. P. taip pat paaiškino, kad matė kaip iš automobilio link miškelio išbėgo du jaunuoliai, vienas buvo su juoda striuke, kitas – su oranžine (b. l. 2). Antai ir UAB „R“ darbuotojos R. S. paaiškinime nurodoma, kad automobilis buvo išnuomotas Ukrainos piliečiui S. P., kuris, vairuodamas UAB „R“ valdomą automobilį „Nissan Leaf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuodamas Ateities g. nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į atitvarus. Liudytojų duomenimis, automobiliui sustojus, vairuotojas su keleiviu išlipo iš automobilio ir pasišalino (b. l. 5). Be kita ko, eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 3), papildomuose duomenyse (b. l. 4) nurodytus automobilio apgadinimus sugretinus kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pateiktomis fotonuotraukomis iš eismo įvykio (b. l. 28-29) bei su UAB „R“ pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, kad vartotojo S. P. kelionė automobiliu „Nissan Leaf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pradėta 2020 m. kovo 4 d. 21.06.51 val. adresu Vilnius, Jeruzalės g. 4, nuo parduotuvės „Rimi“, o baigta 2020 m. kovo 4 d. 21.43.32 val. ties sankryža adresu Vilnius, Ateities g.-Baltupio g. (b. l. 82), be to, jo greitis siekė net 102 km/h miesto ribose (b. l. 137), leidžia pagrįstai manyti, jog protokole nurodytu metu, administracinėn atsakomybėn traukiamas S. P. padarė jam inkriminuotus nusižengimus. Teismo vertinimu, pirmiau aptartų įrodymų visiška pakanka išvadai, jog S. P. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, nes buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio.
Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad S. P. 2020 m. kovo 4 d., apie 21.07 val., Vilniuje, Ateities g. – Baltupio g., vairuodamas automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio bei apgadino metalinę tvorą, kelio ženklą ir automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei taip pažeidė KET 127 punkto reikalavimus. Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
Sprendžiant dėl S. P. administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Be to, teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eismo įvykio metu vairavęs automobilį, jo nesuvaldęs ir atsitrenkęs į kelio atitvarą, suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau, jo paties teigimu, išsigando ir pabėgo iš eismo įvykio vietos, nes neturėjo su savimi reikiamų dokumentų. Kitą dieną nuėjęs į policiją papasakojo viską. Tokie jo veiksmai yra laikomi tyčiniais, nes akivaizdu, kad jis suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas sąmoningai iš jos pasišalino. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2017 m. gruodžio 13 d. įstatymo redakcija) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad 1 MGL yra 50 Eur bei į tai, kad S. P. veiksmais dėl kelio įrengimų ir ženklo apgadinimų padaryta žala siekia 1 645,08 (1 596,68 Eur + 48,40 Eur) (b. l. 8-9), t. y. viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (750 Eur), pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog S. P., protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir padaręs eismo įvykį, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir pažeidė KET 222 punktų reikalavimus. Ši jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.
Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad S. P. pažeidė KET 9 punktą ir šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su eismo įvykio sukėlimu. Tačiau teismų praktikoje suformuota nuostata, jog KET 9 punkto reikalavimas yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą. Be kita ko, teismas pažymi, jog tikslintina protokole nurodyta aplinkybė, kad S. P., vairuodamas automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir, be kita ko, automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi iš S. P. surašyto protokolo KET 9 punktas šalintinas ir tikslintina faktinė aplinkybė. Paminėtų aplinkybių tikslinimas neturi esminės reikšmės jo veikos kvalifikavimui bei nesunkina jo teisinės padėties.
Dėl S. P. skirtinų nuobaudų
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Tuo tarpu ANK straipsnio 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą S. P., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (jis padarė gana šiurkščius administracinius nusižengimus – vairuodamas transporto priemonę, apgadino kelio atitvarą, kelio ženklą, vairuojamą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos bei tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, nes nusižengimai padaryti gana judrioje miesto gatvėje, netoli autobusų stotelės), į administracinėn atsakomybėn traukiamo S. P. asmenybę – jauno amžiaus, jo paties teigimu, studentas, administracine tvarka per paskutinius penkerius metus Lietuvoje nebaustas (b. l. 10), duomenų apie jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn byloje nėra, tai matyti ir iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų. S. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes S. P. skirtinos ANK 417 straipsnio 7 dalies, 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini minimalūs. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į tai, jog S. P. yra studentas, nedirba, jo atstovo advokato M. Paukštės teigimu, Lietuvoje S. P. mokytis liko 2 metai ir kol mokysis, tikisi sumokėti visas baudas, be to, iš tėvų gauna išlaikymą, todėl teismas sprendžia, jog tikslinga S. P. skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis dvidešimties mėnesių laikotarpiui.
Dėl S. P. skirtinos administracinio poveikio priemonės
Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi šiuo aspektu pažymėtina, jog tokios poveikio priemonės taikymas ar netaikymas yra teismo diskrecijos teisė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. P., vairuodamas transporto priemonę, padarė gana šiurkščius ir pavojingus administracinius nusižengimus, kuriais sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, turtui, eismo saugumui, t. y. šiais savo veiksmais apgadino kelio atitvarą, kelio ženklą ir vairuojamą automobilį ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių. Akivaizdu, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos S. P. aiškiai suvokė, kad dėl tokio jo elgesio gali atsirasti pasekmės, kadangi tiek apklausiamas teisme, tiek savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog įvykus smūgiui į kelio atitvarą, su savimi neturėjo dokumentų ir išsigandęs nusprendė pasišalinti. Būtent tai, teismui leidžia pagrįstai manyti, kad S. P., siekdamas išvengti atsakomybės, nusprendė pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tačiau teismas, diskrecijos teise spręsdamas dėl šios administracinio poveikio priemonės būtinumo kartu įvertina ir tai, kad S. P. tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, byloje itin blogai jį apibūdinančių duomenų nesurinkta, išreiškė akivaizdų gailėjimąsi dėl nusižengimų, nurodė, jog atlygins padarytą žalą, šiuo metu yra studentas, jam šiuo nutarimu skiriama pakankamai griežta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas pakankamai didelis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad ANK numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti šiuo atveju nėra būtina skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, todėl tokia administracinio poveikio priemonė neskirtina.
Dėl padarytos turtinės žalos
ANK 664 straipsnyje numatyta, kad administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.
ANK 563 straipsnyje įtvirtinta administracinių nusižengimų teisenos paskirtis greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Taigi žalos atlyginimo priteisimo išsprendimo klausimas administracinio nusižengimo byloje neturi sudaryti kliūčių operatyviam bylos išnagrinėjimui, įstatymu įtvirtinta šios teisenos paskirtimi; sudėtingesni žalos atlyginimo klausimai, kurių išnagrinėti visapusiškai, išsamiai ir kartu operatyviai administracinio nusižengimo byloje nėra galimybės, nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteisimą toje pačioje administracinio nusižengimo byloje įstatymas sieja su galimybe nustatyti žalos dydį neatidėjus bylos nagrinėjimo (ANK 665 straipsnio 1 dalis). Žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą. Kai žalos padarymo faktas akivaizdus, tačiau negalima apskaičiuoti žalos dydžio, teismas gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio pats perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 655 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje pareikštas civilinis ieškinys iš esmės turėtų atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso keliamus ieškinio formos ir turinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje 2AT-16-511/2018).
Pažymėtina, kad ANK nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, todėl tokia situacija aiškintina analogiškai kaip ir baudžiamosios bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2011, 2K-278/2011). Teismo vertinimu, kaip ir baudžiamosios bylose, administracinių nusižengimų bylose civilinis ieškinys turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (tokia pozicija dėl baudžiamųjų bylų išdėstyta kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015). Šiuo atveju formos ir turinio prasmes įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepateikė. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog žalą patyrusiais asmenimis pripažinti UAB „B“ ir UAB „G“ (b. l. 1). Kartu iš byloje esančių duomenų matyti, jog pagal UAB „G“ pateiktą lokalinę sąmatą pėsčiųjų apsaugos tvorelės įrengimas kainavo 1 596,68 Eur (b. l. 8), o iš S. M. siųsto elektroninio laiško UAB „B“ padarytą žalą vertina 48,40 Eur su PVM (b. l. 9). Tuo tarpu iš 2020 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos teisės grupės rašytinių paaiškinimų matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta Vilniaus miesto savivaldybei priklausanti nuosavybė, nes iš UAB „G“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytos pirkimo sutarties matyti, kad UAB „G“ įsipareigojo atlikti apsauginių sistemų įrengimą ir priežiūrą, pėsčiųjų atitvarų ir metalinio tinklo skydų tvorų įrengimą, kelio atšvaitų įrengimą, apsauginių stulpelių ir dviračių stovų įrengimo darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija – sumokėti už atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, rašytiniais paaiškinimais Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo iš S. P. Vilniaus miesto savivaldybės naudai priteisti 1 645,08 Eur administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimą (b. l. 83-106). Taigi pateikti rašytiniai paaiškinimai, o ne ieškinys, juose nurodytos ne visos žalos atlyginimo klausimui spręsti reikšmingos aplinkybės, neįvardinti visi proceso dalyviai, jų teisinė padėtis. Išties, byloje yra pateikta UAB „G“ lokalinė sąmata, S. M. elektroniniame laiške nurodyta UAB „B“ vertinama padaryta žala. Kita vertus byloje yra ir duomenys apie tai, jog draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ išmokėjo UAB „G“ 1 278,32 Eur draudimo išmoką (b. l. 33), tačiau kaip nurodė teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens UAB „R“ įgaliota atstovė, draudimo bendrovė atlygino UAB „G“ už kelio atitvarus, dėl to nukreipė atgręžtinį reikalavimą į juos atlyginti 1 278,32 Eur išlaidas, kurias atlygino UAB „G“. Teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. P. veiksmais neabejotinai padaryta žala viršijanti 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Tačiau susiklosčius pirmiau minėtai situacijai, kai žalą atlyginusi draudimo bendrovė galimai pareiškė atgręžtinį reikalavimą UAB „R“, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracija apskritai prašo jai atlyginti visą žalą bei nesant pareikšto įstatymo reikalavimus atitinkančio civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės žalos, nėra pakankamai aiškus žalos dydis bei kitos aplinkybės (pvz., kam turi būti atlyginta žala, kas turi teisę reikšti tokį reikalavimą, kas turi dalyvauti procese trečiaisiais asmenimis ir pan.), žalos klausimas šioje byloje nespręstinas. Šių aplinkybių teismas neatidėdamas bylos nagrinėjimo nustatyti negali, kadangi spręsdamas padarytos žalos klausimą, neabejotinai turėtų remtis civilinės teisės normomis, spręsti dėl kitų proceso dalyvių įtraukimo ir pan. Esant tokiai situacijai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju žalos atlyginimo klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka, suinteresuotiems asmenims pareiškus įstatymo reikalavimus atitinkantį civilinį ieškinį.
Iš esmės analogiškai vertintina situacija dėl UAB „R“ atstovės teismo posėdyje išdėstyto reikalavimo atlyginti įmonei padarytą žalą už automobilio remontą. Pažymėtina, kad įmonė ieškinio nepateikė, be to, S. P. atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su reikalauja priteisti suma nesutinka, mano, kad įmonė taip pat atsakinga už kilusią žalą, todėl prašė palikti šį klausimą spręsti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas taip pat sprendžia, kad šiuo atveju žalos atlyginimo klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka, UAB „R“ pareiškus įstatymo reikalavimus atitinkantį civilinį ieškinį.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 35, 36, 38 straipsniais, 417 straipsnio 7 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646, 664, 665 straipsniais,
n u t a r i a :
S. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam dešimties eurų (10 Eur) dydžio baudą.
S. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio vieno šimto eurų (1 100 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, S. P. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio vieno šimto eurų (1 100 Eur) dydžio baudą.
Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis dvidešimties (20) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant S. P. kas mėnesį sumokėti po penkiasdešimt penkis eurus (55 Eur), pirmą įmoką sumokant ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti proceso dalyviams, kuriems padaryta žala, kad jie turi teisę kreiptis civilinio proceso tvarka, teismui pateikdami įstatymo reikalavimus atitinkantį civilinį ieškinį.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20111832109.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjas Marijus Kursevičius