Administracinė byla Nr. eA-1036-442/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08399-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas M. G. (toliau – ir pareiškėjas, ir užsienietis) teismui pateiktame 2023 m. rugsėjo 17 d. skunde ir 2023 m. rugsėjo 27 d. skunde (toliau kartu – ir skundas) (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartimi bylos pagal šiuos skundus sujungtos) prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamento) 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 23S150435, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas 1); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 23S152406, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos (toliau – ir Sprendimas 2) (toliau Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 kartu – ir Sprendimai).
2. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Sprendimai iš esmės grindžiami viena aplinkybe, jog pareiškėjas nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai ir tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neva pritaria Rusijos karinei agresijai ir kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Tai yra laisvai ir tendencingai traktuojamos aplinkybės, kurios neatspindi jo faktinio požiūrio.
2.2. Pareiškėjas nekvestionuoja Ukrainos teritorinio vientisumo su visomis šiuo metu Rusijos okupuotomis teritorijomis įskaitant Donbaso, Donecko regionus bei Krymo pusiasalį. Pareiškėjas neturi specialaus teisinio, istorinio ar politikos mokslų išsilavinimo, todėl galėjo netiksliai suformuluoti atsakymus ar klaidingai suvokti klausimo esmę. Klausimą dėl Krymo priklausomybės suvokė pirmiausia kaip esamos situacijos konstatavimą. Terminas „okupacija“ yra apibrėžiamas kaip laikinas kitos valstybės teritorijos užėmimas, panaudojant karinę jėgą, ir faktinis jos valdymas. Skundžiamuose Sprendimuose pateikiama situacijos traktuotė, kad pareiškėjas, atsakydamas į klausimą apie Krymo priklausymą, pritaria Rusijos vykdomai karinei agresijai ir Ukrainos teritorijų okupacijai, visiškai neatitinka pareiškėjo požiūrio šiais klausimais.
2.3. Sprendimuose paminėta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika visiškai nepagrindžia teiginių ir aplinkybių nurodytų skundžiamuose Sprendimuose, kadangi EŽTT sprendimų pagrindai ir aplinkybės visiškai neatitinka pareiškėjo situacijos ir todėl skundžiami Sprendimai negali būti grindžiami tokia EŽTT praktika.
2.4. Skundžiami Sprendimai yra nepagrįsti nei teisiniais argumentais, nei faktinėmis aplinkybėmis. Tendencingas aplinkybių traktavimas ir prielaidos negali būti pagrindas priimti sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas nekelia jokio pavojaus Lietuvos Respublikos valstybės interesams. Priešingai, daug metų gyvena Lietuvoje, čia yra sukūręs tvirtą ir darnią šeimą su Lietuvos Respublikos piliete. Pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja labai tamprūs ekonominiai ryšiai. Pareiškėjas nuo atvykimo į Lietuvą dirba siauros specializacijos darbą – yra naras ir atlieka įvairius darbus po vandeniu. Daugiau nei prieš 9 metus įkurtos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir darbuotojas. Niekada nebuvo teistas, pareiškėjo įmonė dalyvauja viešų pirkimų konkursuose ir atitinka tiek ekonominius, tiek reputacinius kriterijus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pelningai veikianti, mokesčius į Lietuvos biudžetą mokanti bei suteikianti darbą 6 asmenims įmonė. Išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, iškiltų grėsmė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų Klaipėdos uosto direkcijai. Tokiu atveju atsirastų itin didelė ir sunkiai atitaisoma žala.
2.5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog jis pats yra kilęs iš Ukrainos. Aplinkybė, jog pareiškėjas turi Rusijos Federacijos pilietybę yra susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių pasekmė, o ne tikslingas pasirinkimas. Sovietų sąjungai subyrėjus, pareiškėjas ilgą laikotarpį dirbo ir gyveno Rusijos teritorijoje ir atitinkamai, keičiant pasą, įgijo Rusijos pilietybę. Jo motina yra Ukrainos pilietė ir gyvena Ukrainoje, bei yra nukentėjusi nuo Rusijos agresijos. Karo veiksmams priartėjus prie Zaporižės regiono, kuriame gyvena pareiškėjo motina, ji buvo atvykusi ir kurį laiką gyveno Lietuvoje, pareiškėjo su sutuoktine namuose. Pareiškėjas su sutuoktine aktyviai padėjo Ukrainos karo pabėgėliams Lietuvoje, kurį laiką savo namuose buvo priėmę gyventi šeimą iš Ukrainos. Taip pat pareiškėjas padėjo Caritas organizacijai teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Papildomos apklausos metu Migracijos departamentas paprašė pareiškėją pateikti išsamesnį paaiškinimą dėl jo pasirinkto atsakymo į klausimyno klausimą dėl Krymo priklausomybės Rusijos Federacijai. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo nuomone galbūt yra klaidinga, kad Krymas priklauso Rusijai. Jei jį kas nors įtikins, kad yra kitaip, jis pakeis savo nuomonę. Pareiškėjas pasakojo, kad tarnavo Kryme (Sevostopolyje), teigė, jog žino žmonių nuotaikas. Referendumas buvo teisėtas, jei būtų neteisėtas, tuomet kiltų neramumai ir vyktų karinai veiksmai, kaip Donbase, tačiau ten (Kryme) jau seniai yra ramu. Kariniams veiksmams pareiškėjas nepritarė, teigė, kad bet koks karas yra blogai. Į klausimą ar Rusija turėjo pagrindą vykdyti tokius veiksmus prieš Ukrainą, užsienietis neatsakė, tik teigė, kad politika yra purvinas reikalas ir jis nenori to aptarinėti.
4.2. Pareiškėjas Šengeno ar Lietuvos nacionalinių vizų neturėjo, nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. turėjo galiojančius leidimus gyventi. Aktualiausiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2008 m. sausio 11 d. dirba skirtingose Lietuvos įmonėse. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis 2007 m. susituokė su Lietuvos Respublikos piliete, nepilnamečių vaikų neturi.
4.3. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis nesuprato klausimyno klausimo apie Krymo priklausomybę, yra nepagrįsti. Net ir klausimyne neigiamai atsakius į tai, ar asmuo pritaria kariniams veiksmams Ukrainoje, būtent klausimas dėl Krymo priklausymo leidžia identifikuoti tikrąsias leidimo gyventi Lietuvoje prašančio asmens pažiūras. Minėto klausimo formuluotė „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas“ reiškia – kaip asmuo mano, kokia yra jo personalinė pozicija, kokios valstybės dalis yra Krymas. Dabartiniame kontekste klausimas yra nedviprasmiškas, o atsakymas išreiškia akivaizdžią poziciją. Lietuvos kaip valstybės pozicija nagrinėjamu klausimu yra akivaizdi, t. y., Rusija įvykdė Ukrainos teritorijos dalies – Krymo pusiasalio aneksiją pažeisdama pamatinius tarpvalstybinių santykių ir teritorinio vientisumo principus. Rusijos Federacijos armija neteisėtai yra įžengusi į Krymo teritoriją ir ten vykdo karo nusikaltimus. Klausimyne nurodyta formuluotė yra korektiška, nedviprasmiška, atsakymas į ją leidžia identifikuoti asmens pažiūras, vertybes. Pareiškėjo atsakymus klausimyne patvirtina pareiškėjo apklausos metu išsakyti teiginiai.
4.4. Priimdamas ginčijamą Sprendimą 2 Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 18-3956 (toliau – ir Išvada). Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti, tuo labiau, kad ši Išvada nėra nemotyvuota.
4.5. Nagrinėjamu atveju atsižvelgta į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl grėsmės valstybės saugumui vertinimo: Sprendimas 2 priimtas įvertinus pareiškėjo veiksmus (jo pateiktus atsakymus), iš atliktų veiksmų (pateiktų atsakymų) galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje, leidžia identifikuoti tikrąsias pareiškėjo pažiūras, o tokios pažiūros kelia grėsmę valstybės saugumui. Taip pat buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai – ir padaryta išvada, kad tokio pobūdžio ryšiai nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Taip pat buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą.
4.6. Nagrinėjamu atveju nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas 2 atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
4.7. Ginčijamame Sprendime 2 yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui yra pagrįsta ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo pozicija). Reikalavimas, kad užsienietis būtų atlikęs konkrečius veiksmus, keliančius grėsmę valstybės saugumui, yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai ir pernelyg rizikingas esant tokiai geopolitinei situacijai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus konkrečius veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie keliamą grėsmę valstybės saugumui migracijos teisės kontekste.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
6. VSD atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Skundžiami Migracijos departamento sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
6.2. Pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl Rusijos įvykdytos karinės agresijos Ukrainoje ir jos teritorijos okupacijos pateisinimo visiškai atitinka Rusijos valdančiojo režimo propagandines nuostatas. Nors formaliai pareiškėjas klausimyne pažymėjo, jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje, tačiau apklausos metu išsakyta pareiškėjo pozicija paneigia tokį atsakymą. Atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, užsieniečių, pritariančių Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
6.3. Pareiškėjo atsakymai į klausimyno klausimus rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. VSD vertinimu, tai taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
6.4. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo gyventi panaikinimo klausimą. Kadangi pareiškėjas pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų. Tai, kad ankstesniais laikotarpiais pareiškėjui buvo pratęsiami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime nereiškia, kad šioje situacijoje (Rusijos karinės agresijos Ukrainoje sąlygomis bei esant išreikštam pareiškėjo palankumui Rusijos režimui) leidimas nuolat gyventi pareiškėjui turėjo būti pratęstas automatiškai.
6.5. Pareiškėjo sąmoninga pozicija teisinant ne tik Rusijos (t. y. valstybės, kurios pilietis yra pareiškėjas ir kuri kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai) įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją, bet ir neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą, Rusijos įvykdytus karo nusikaltimus, sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjas, reikšdamas palankumą Rusijos režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo M. G. skundą atmetė.
8. Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad:
8.1. Pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis. Pareiškėjas 2007 m. kovo 10 d. Lietuvoje sudarė santuoką su I. V. (kuri po santuokos pasirinko G. pavardę). Nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena su leidimais laikinai gyventi, išduotais šeimos susijungimo pagrindu. Pareiškėjas nuo 2008 m. sausio 11 d. iki šiol dirba Lietuvoje.
8.2. Į bylą pareiškėjas pateikė: 1) valstybės įmonės Registrų centras 2020 m. sausio 17 d. pažymos Nr. 502935 nuorašą, 2023 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nuorašą, iš kurių matyti, kad 2014 m. vasario 26 d. įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas ir vienintelis akcininkas yra pareiškėjas; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos nuorašus, iš kurių matyti, kad įmonė įsiskolinimų neturi, dirba pelningai; 3) Suminės priskaitymų–atskaitymų suvestinės nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. nuorašą, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 6 darbuotojai: 4 narai (pagrindinis darbas) ir 2 darbuotojai (nepagrindinis darbas); 4) 2021 m. birželio 10 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) (duomenys neskelbtini) sudarytos Rangos darbų pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – ir Sutartis) nuorašą, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo savo rizika, lėšomis ir medžiagomis atlikti VĮ (duomenys neskelbtini) patikėjimo teise valdomų krantinių povandeninės dalies remonto darbus pagal pateiktas technines užduotis, Sutarties 2.1 papunktyje nurodyta, kad ji įsigalioja pasirašius abiem šalims ir galioja ne ilgiau nei 2 metus; 5) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Dauparų–Kvietinių seniūnijos 2023 m. spalio 17 d. pažymos Nr. (2023-264-PS)-112 nuorašą, iš kurio matyti, kad sutuoktiniai I. G. ir M. G. savo gyvenamąją vietą yra deklaravę (duomenys neskelbtini), pareiškėjas minėtu adresu gyvenamąją vietą yra deklaravęs nuo 2017 m. birželio 26 d.; 6) 2023 m. spalio 16 d. elektroninis laiškas, kuriame pareiškėjui dėkojama už pagalbą Caritas organizacijai. Byloje yra duomenys, kad Lietuvoje nuo 2022 m. lapkričio 21 d. gyvena pareiškėjo motina Ukrainos pilietė L. H. Su leidimu laikinai gyventi, išduotu laikinosios apsaugos Lietuvoje pagrindu.
8.3. Pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė.
8.4. Pareiškėjas užpildė klausimyną. Atsakydamas į klausimyno 1 klausimą, pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mokėsi Aukštojoje Lenino ordino karinėje jūrų F. E. Dzeržinskio vardo mokykloje ir įgijo aukštąjį išsilavinimą, inžinierius–laivų statytojas, specializacija – gelbėjimo darbų ir darbų po vandeniu. Atsakydamas į klausimyno 2 klausimą pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Atsakydamas į klausimyno 3 klausimą, pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) atliko karinę tarnybą kariniame jūrų laivyne, buvo povandeninių darbų grupės vadas, leitenantas; tarnybos atsisakė dėl etatų mažinimo. Klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą yra du: „Taip“ arba „Ne“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11-tą klausimą yra du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“. Pareiškėjas į klausimyno 10-tą klausimą atsakė „Ne“. Pareiškėjas į klausimyno 11 klausimą, atsakė, kad Krymas priklauso Rusijai 1) istoriškai; 2) Krymo piliečiai referendumo keliu priėmė sprendimą prisijungti prie Rusijos.
8.5. VSD Išvadoje nurodyta, jog jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Rusija iki šiol nėra nutraukusi tarptautinę teisę akivaizdžiai pažeidžiančių agresyvių veiksmų ir akivaizdžiai grasina neva prieš Rusiją veikiantiems Vakarams. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, dėl susidariusios padėties grėsmė visuomenės rimčiai išlieka ir nemažėja. VSD vertinimu, leidimo gyventi Lietuvoje suteikimas asmenims, prijaučiantiems Rusijos režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, užsieniečių, pritariančių Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
8.6. 2023 m. liepos 19 d. įvyko pokalbis tarp pareiškėjo ir Migracijos departamento atstovo. Pokalbio metu pareiškėjas paaiškino, kad 2007 m. susituokė, tada kreipėsi dėl leidimo gyventi Lietuvoje ir persikraustė į Lietuvą, vaikų su sutuoktine neturi. Paklaustas, ką mano apie Rusijos Federacijos veiksmus Ukrainos teritorijoje, pareiškėjas paaiškino, kad jo požiūris į karą neigiamas; ten pareiškėjo giminės, kuriuos jis kviečia čia, jie buvo atvykę ir iš Charkovo; jie pokalbio metu yra Klaipėdoje; bet koks karas yra blogai. Pareiškėjas paaiškino, kad pats yra ukrainietis. Paklaustas, kaip atsidūrė Rusijoje, paaiškino, kad gimė Tarybų Sąjungoje, Ukrainos teritorijoje; įstojo į karo mokyklą esant Tarybų Sąjungai, o baigė esant Rusijai; atitinkamai gavo paskyrimą, tapo Rusijos armijos karininku, gavo paskyrimą baigęs tarnybą; pirma žmona buvo rusė iš Sankt Peterburgo; atitinkamai tapo Rusijos Federacijos piliečiu; pareiškėjas ukrainietis, jo mama rusė, tėtis ukrainietis; pirma žmona rusė, antra žmona lietuvė. Paklaustas, ar turėjo Rusijos Federacija pagrindą vykdyti tokius veiksmus prieš Ukrainą, pareiškėjas paaiškino, kad čia jis nepasakys, politika, jo nuomone, gali būti klaidinga, nešvarus dalykas, nenori to aptarinėti; paaiškino, kad tai, jog anketoje į klausimyno klausimus pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai; pareiškėjas tarnavo Kryme Sevastopolyje, žino liaudies nuotaikas. Dėl to, kad pareiškėjas parašė, jog Krymo piliečiai nusprendė referendume, kad jie turi prisijungti prie Rusijos, pareiškėjas paaiškino, kad jo nuomone šis referendumas buvo teisėtas; jei referendumas būtų neteisėtas, ten būtų sujudimai, būtų karo veiksmai, tokie pat kaip Donbase. Paklausus, kas formuoja pareiškėjo nuomonę, pareiškėjas paaiškino, kad per įvairius kanalus seka karo veiksmus. Pareiškėjas paaiškino, kad tai jo nuomonė, galbūt ji klaidinga, bet jei jį kas nors įtikins pakeisti nuomonę, jis pakeis savo nuomonę.
8.7. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 11 d. priėmė Sprendimą 1, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (pareiškėjas neteisėtai okupuotą suverenios Ukrainos valstybės teritorijos dalį – Krymo pusiasalį – priskiria Rusijos Federacijai, tokiu būdu išreikšdamas palaikymą Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje, todėl tokio asmens buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui).
8.8. 2023 m. rugsėjo 13 d. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 2, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos, nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
9. Teismas byloje nustatė, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, vadovavosi VSD Išvada. Išvadoje VSD konstatavo, kad, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, užsieniečių, pritariančių Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
10. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ypač svarbi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023, kurioje buvo vertinamos aplinkybės, susijusios su Rusijos Federacijos piliečio atsakymu į klausimyno 11 klausimą ir atsakymo paaiškinimu labai panašiu kaip nagrinėjamoje administracinėje byloje. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos administracinės bylos faktines aplinkybes, sprendė, kad neturi pagrindo nukrypti nuo minėtoje byloje suformuotos praktikos.
11. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nekvestionuoja Ukrainos teritorinio vientisumo su visomis šiuo metu Rusijos okupuotomis teritorijomis įskaitant Donbaso, Donecko regionus bei Krymo pusiasalį ir, kad atsakydamas į klausimą dėl Krymo padėties atsakė tiesiog kaip į fakto klausimą, o ne į politines ar teisines šio klausimo implikacijas, tačiau, įvertinęs bylos medžiagą (ypač pareiškėjo atsakymus į klausimyno klausimus, atsakymo į klausimyno 11 klausimą paaiškinimus, pokalbio su Migracijos departamento atstove pateiktus paaiškinimus, paaiškinimus pateiktus teismo posėdžio metu), sprendė, kad pareiškėjas aiškiai suprato klausimyno 11 klausimo „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“ turinį ir sąmoningai pažymėjo atsakymą „Rusijos Federacijai“. Taip pat pareiškėjas, akivaizdžiai žinodamas susiklosčiusią geopolitinę saugumo situaciją, atsakydamas į pastarąjį klausimą, išdėstė savo asmeninę poziciją, pateisinančią Rusijos įvykdytą kitos suverenios valstybės (Ukrainos) teritorijos (Krymo) aneksiją, t. y. nurodė, jog tiek istoriškai Krymas priklauso Rusijos Federacijai, tiek ir Krymo gyventojai referendumo būdu priėmė sprendimą prisijungti prie Rusijos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog pareiškėjas yra privatus asmuo, kuris išreiškė savo pažiūras inicijuotų administracinių procedūrų dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje pakeitimo metu, o ne per plačiai visuomenei ar jos daliai prieinamas priemones, tai tik iš dalies apriboja jo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui neigiamą vertinimą.
12. Teismas kritiškai vertino per teismo posėdį naujai paaiškėjusias aplinkybes, jog pareiškėjas Rusijoje atliko ne privalomąją karinę tarnybą, o visgi tarnyba Rusijos Federacijos kariuomenėje pagal kontraktą. Teismas vertino, kad šios informacijos pareiškėjas aiškiai ir tiksliai nenurodė nei pildydamas Migracijos departamento pateiktą klausimyną, nei vykdytos apklausos metu.
13. Teismas, atsižvelgęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į Rusijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl vykdomos neišprovokuotos agresijos prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 1 d.), vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, sprendė, kad neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu, pareiškėjo aiškiai ir nedviprasmiškai (sąmoningai) deklaruojamos pozicijos, be kita ko, atsakant į klausimyno 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas“, vertinimu. Teismo vertinimu, pareiškėjo sąmoninga pozicija dėl įvykdytos neteisėtos Ukrainos teritorijos aneksijos sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jo laikinas gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui, o jis pats, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti.
14. Taip pat teismas akcentavo ir tai, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui nekeičia ir tai, kad jis, atsakydamas į klausimyno 10 klausimą, nurodė, jog nepritaria Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje. Pastarasis atsakymas tik patvirtina selektyvų pareiškėjo požiūrį į Rusijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą ir atskirus šios agresijos epizodus, kurie pripažinti akivaizdžiai neteisėtais ir keliančiais grėsmę Lietuvos valstybingumui.
15. Teismas vertino, kad vadovaujantis EŽTT praktika teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui. Teismas pabrėžė, kad Migracijos departamentas įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo šeiminiais ryšiais, faktą, kad pareiškėjas yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, kad pareiškėjas su sutuoktine neturi nepilnamečių vaikų.
16. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu 1 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendime 1 pagrįstai konstatuota, kad susiklosčiusių egzistencinių išorinių grėsmių Lietuvos valstybingumui kontekste pareiškėjo, kuris sąmoningai ir nedviprasmiškai pateisina Rusijos įvykdytą ir vykdomą agresiją prieš suverenią valstybę (Ukrainą), t. y. pateisina neteisėtą Krymo aneksiją, gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami.
17. Atsižvelgdamas į motyvus, kuriais remiantis padaryta išvada, kad nėra pagrindo naikinti Sprendimo 1, į tai, kad Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgiant į Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismas vertino, kad nėra pagrindo naikinti ir Sprendimo 2, nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises ir kad Sprendime 2 nustatytas 30 mėnesių uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas.
III.
18. Pareiškėjas M. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
19.1. Faktinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje nesutampa su pirmosios instancijos teismo cituotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023 esančiomis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi minėtu procesiniu sprendimu. Neaišku kokiais bylos įrodymais remiantis pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje padarė išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai ir nedviprasmiškai pateisina Rusijos įvykdytą ir vykdomą agresiją prieš suverenią valstybę. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo cituojamoje byloje pareiškėjas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad Krymas priklauso Rusijai.
19.2. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas precedentą, neatliko bylai reikšmingų faktų atrankos, teisės normas pritaikė a priori. Minėtoje administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023 buvo nustatyti pareiškėjos tamprūs ryšiai su Rusija, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturi jokio turto ir ryšių. Rusijoje gyvena jo pilnametė dukra iš pirmos santuokos, tačiau jis nepalaiko ryšių jau daugelį metų. Pareiškėjas yra kilęs iš Ukrainos. Pareiškėjas materialiai padeda savo motinai, kuri priartėjus karui prie jos gyvenamojo rajono atvyko gyventi pas jį. Visi jo asmeniniai ryšiai jį sieja su Lietuva arba Ukraina. Išsiųstas į Rusiją pareiškėjas atsidurtų šalyje vykdančioje agresiją prieš Ukrainą, sistemiškai pažeidinėjančią žmogaus teises ir jam kiltų tiesioginis pavojus būti mobilizuotam į Rusijos armiją.
19.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie savo karinę tarnybą, kadangi tai suponuotų išvadą, kad 1995 m. ir šių dienų Rusijos armiją yra tapačios. 1995 m. Rusija buvo normaliai veikianti demokratija, kai šiuo metu ji vykdo karo nusikaltimus ir pareiškėjas su ja nenori turėti nieko bendro.
19.4. Teismo posėdžio metu vertėjas, turėjęs išversti pareiškėjui klausimus, netinkamai atliko vertimą, iškraipė klausimo esmę, praleido svarbius niuansus, pvz. į Migracijos departamento atstovo išduotą klausimą „ar pareiškėjas atsisakytų Rusijos pilietybės“, vertėjas išvertė „ar pareiškėjas atsisakys Rusijos pilietybės“. Pareiškėjo atstovui net kelis kartus paprašius patikslinti formuluotę, vertėjas nesugebėjo to padaryti.
19.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra grindžiamas bendro pobūdžio VSD Išvada, kuri tiesiogiai nėra sietina su pareiškėju. Nesant konkrečiai identifikuotų grėsmių, skundžiamas sprendimas grindžiamas prielaidomis.
19.6. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai neįvertinus individualių faktinių aplinkybių. Pareiškėjo vertinimu buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam.
20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
21. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
21.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad faktinės aplinkybės byloje, kurią cituoja pirmosios instancijos teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Nr. eA-1770-968/2023), nėra analogiškos nagrinėjamai bylai. Nors pareiškėjas cituoja savo apklausos ištrauką, kurioje neva jis prieštarauja Krymo aneksijai, tačiau Migracijos departamento vertinimu, visuma aplinkybių rodo, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė nedviprasmiškus įsitikinimus, pareiškėjo sąmoningą poziciją teisinant Rusijos įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėta praktiką.
21.2. Dėl aplinkybių susijusių su karine tarnyba, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendime administracinėje byloje eA-2284-575/2023, kuriame taip pat buvo vertinama, kad asmuo tarnavo kariuomenėje 1995 m., konstatavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose jėgos struktūrose dirbančiais Rusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
21.3. Ginčijamas Sprendimas Nr. 2 priimtas atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus: ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo veiksmus (pareiškėjo atsakymus į apklausos klausimus), iš atliktų veiksmų (pareiškėjo atsakymų į apklausos klausimus) VSD surinktos informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant ginčijamą Sprendimą Nr. 2 buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, visos su pareiškėju susijusios aplinkybės ir, kad ginčijamas Sprendimas Nr. 2 yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
23. VSD atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
23.1. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne vieno Rusijos piliečio teisėms ir interesams.
23.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad pareiškėjo sąmoninga pozicija teisinant ne tik Rusijos (t. y. valstybės, kurios pilietis yra pareiškėjas ir kuri kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai) įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją, bet ir neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą, sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.
23.3. Pareiškėjas, leidimo laikinai gyventi pakeitimo procedūros metu pildydamas Migracijos departamento parengtą klausimyną, pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai (atsakymas į klausimyno 11 klausimą). Papildomai pareiškėjas įrašė dvi pastabas: „istoriškai“ ir „Krymo gyventojai referendumo būdu priėmė sprendimą prisijungti prie Rusijos“. Tikslindamas klausimyne pateiktą informaciją, pareiškėjas žodinės Migracijos departamento apklausos metu patvirtino, kad, jo nuomone, Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad, jo įsitikinimu, referendumas Kryme buvo teisėtas. Pareiškėjas vengė aiškiai ir konkrečiai atsakyti į klausimą, ar Rusija turėjo pagrindą vykdyti karinius veiksmus Ukrainoje, atsakydamas tik abstrakčiomis frazėmis „bet koks karas yra blogai“, „politika – purvinas reikalas“ ir pan. Pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl Rusijos įvykdytos karinės agresijos Ukrainoje ir jos teritorijos okupacijos pateisinimo visiškai atitinka Rusijos valdančiojo režimo skleidžiamas propagandines nuostatas. Nors formaliai pareiškėjas klausimyne pažymėjo, jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje (atsakymas į klausimyno 10 klausimą), tačiau Migracijos departamento apklausos metu išsakyta pareiškėjo pozicija paneigia tokį atsakymą.
23.4. Pareiškėjas šioje byloje vykusio teismo posėdžio metu į kai kuriuos jam užduodamus klausimus bandė teikti atsakymus, visiškai neatitinkančius jo išreikštų įsitikinimų pildant Migracijos departamento klausimyną bei žodinės Migracijos departamente apklausos metu. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai kritiškai įvertino tokį pareiškėjo pozicijos nenuoseklumą ir selektyvų požiūrį. Manytina, kad pareiškėjas savo poziciją dėl Rusijos neteisėtų veiksmų ir agresyvios užsienio politikos vertinimo pakeitė „teisinga“ linkme akivaizdžiai siekdamas išvengti neigiamų sprendimų dėl savo kaip užsieniečio teisinio statuso Lietuvoje. Jokio kito racionalaus pozicijos pasikeitimo paaiškinimo pareiškėjas nepateikė nei teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde.
23.5. Pareiškėjo sąmoninga pozicija, išreikšta leidimo laikinai gyventi pakeitimo procedūros metu, teisinant ne tik Rusijos (t. y. valstybės, kurios pilietis yra pareiškėjas ir kuri kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai) įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją, bet ir neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą, Rusijos įvykdytus karo nusikaltimus, sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.
23.6. Pareiškėjas, reikšdamas palankumą Rusijos režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. Be to, dėl Rusijai pritaikytų sankcijų, ribojančių jos piliečių keliones į Lietuvą, sumažėjo ir su Rusijos žvalgyba bendradarbiaujančių šios šalies piliečių galimybės lankytis Lietuvoje, todėl tikėtina, kad Lietuvos–Rusijos valstybinę sieną kertant mažiau žmonių, Rusijos žvalgyba intensyviau verbuos tuos asmenis, kurie neturi gerų žvalgybinių galimybių.
23.7. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, buvęs Rusijos kariuomenės karininkas, ilgą laiką gyvenantis Lietuvoje, tačiau iki šiol neišmokęs lietuvių kalbos. Valstybinės lietuvių kalbos nemokėjimas lemia tai, kad pareiškėjas iki šiol gyvena Rusijos dezinformaciniame propagandos lauke, tiesiogiai prisidedančiame prie pareiškėjo vertybinių nuostatų, keliančių grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui, formavimosi. Pareiškėjas nesiekia įgyti nei leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, nei Lietuvos Respublikos pilietybės. Pareiškėjas teismo posėdžio metu išgirdęs VSD atstovo užduotą klausimą, ar pareiškėjas atsisakytų Rusijos pilietybės, akivaizdžiai sutriko ir nepateikė jokio atsakymo. Rusijoje gyvena pareiškėjo pilnametė dukra, taip pat ir jo buvusi sutuoktinė. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pareiškėjas turi pakankamai stiprius ryšius su Rusija. Stiprius ryšius su Rusija turinčio pareiškėjo, kurio atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien pareiškėjo ar jo šeimos interesais. Tokiu būdu analogiškos situacijos aiškinamos ir teismų praktikoje.
23.8. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog Migracijos departamentas įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo šeiminiais ryšiais, faktą, kad pareiškėjas yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, pareiškėjas su sutuoktine neturi nepilnamečių vaikų. Todėl laikytinas nepagrįstu pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra grindžiamas ne individualiomis faktinėmis aplinkybėmis.
23.9. VSD teikia nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms. Kadangi sprendžiant, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas, VSD išvadoje, kuria pagrįsti Migracijos departamento Sprendimai, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie agresyvią, Lietuvos nacionaliniam saugumui grėsmę keliančią Rusijos užsienio politiką remiančius asmenis, Rusijos valdžios institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Būtent taip analogiškas situacijas aiškina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje.
23.10. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai pagrįstai įvertino ir aplinkybes dėl pareiškėjo atliktos tarnybos Rusijos kariuomenėje. Nors pareiškėjas, pildydamas klausimyną, nurodė, kad Rusijoje atliko tik privalomąją karinę tarnybą, tačiau tiek teismo posėdžio metu, tiek ir apeliaciniame skunde pareiškėjas patvirtino, jog tarnybą Rusijos kariuomenėje atliko pagal kontraktą, pabaigęs studijas Rusijos aukštojoje karo mokykloje. Iš klausimyno matyti, kad pareiškėjas buvo Rusijos kariuomenės karininkas, dalinio (grupės) vadas, įgijęs leitenanto karinį laipsnį, atleistas iš tarnybos dėl etatų mažinimo (žr. atsakymą į 3 klausimą). Šios bylai reikšmingos informacijos pateikimas klausimyne tik prie klausimo apie privalomąją karo tarnybą, o ne prie klausimo apie darbovietes patvirtina pareiškėjo siekį valstybės institucijoms teikiant netikslią informaciją išvengti neigiamų sprendimų dėl savo kaip užsieniečio teisinio statuso.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Migracijos departamento Sprendimų, kuriais nuspręsta atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, konstatavus, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.
25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamento Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nes pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023, neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.
28. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą 1 (atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi), vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris nustato, kad atsisakoma užsieniečiui išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. o priimdamas Sprendimą 2 (uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką), vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, kuris nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
29. Byloje iš esmės sprendžiamas klausimas, ar Migracijos departamentas ginčijamuose Sprendimuose priėjo pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, išdėstytų šios nutarties 8 punkte.
31. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, kuri cituojama, pvz., 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023).
32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vertinant kompetentingų valstybės institucijų išvadas dėl užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui, siejamos su asmens pažiūromis į situaciją, kurią sukėlė Rusijos vyriausybė Ukrainoje, yra pažymėta, kad sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui turi būti grindžiamas individualiu nagrinėjimu. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja, kad klausimyno atsakymus būtina vertinti kaip vieningą visumą ir tik individualiu vertinimu pagrįstų argumentų visumos bei duomenų, kad išsiaiškinta tikroji užsieniečio pozicija, pagrindu gali būti priimtas sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1610-822/2023).
33. Nagrinėjamomis aplinkybėmis mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) svarbūs ir EŽTT praktikoje nagrinėti atvejai, susiję su susitariančiųjų valstybių taikytomis teisinės atsakomybės priemonėmis, reaguojant į taip vadinamus nusikaltimų atsiprašymus (angl. apology of crime), kai tam tikri nusikaltimai neigiami, pateisinami, vertinami teigiamai, idealizuojami (EŽTT 2008 m. spalio 2 d. sprendimas byloje Leroy prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 35109/03) arba neigiami tam tikri didelės svarbos istoriniai įvykiai (2019 m. sausio 8 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Williamson prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 64496/17). Visais šiais atvejais EŽTT reikalauja taikyti individualų požiūrį ir atsižvelgti į tai, ar pažiūros išdėstytos įtemptoje politinėje ir socialinėje aplinkoje, koks yra pažiūrų pareiškimo tiesioginis ir platesnis kontekstas bei koks šių pažiūrų išsakymo būdas (EŽTT didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Perincek prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 27510/08).
34. Minėtų išaiškinimų kontekste teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitinkinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2602-815/2023).
35. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pokalbio su Migracijos departamento atstove metu bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jo nuomonė dėl Krymo priklausymo Rusijai galimai buvo klaidinga, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atsakymus į klausimyno klausimus, Migracijos departamento atstovei duotus paaiškinimus, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą, kuriame pareiškėjas pateikė paaiškinimus, kodėl, atsakydamas į klausimyno klausimus, buvo pateikęs atsakymą, jog Krymas priklauso Rusijai, proceso šalių teismui pateiktų paaiškinimų turinį, atsižvelgdama į Rusijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl vykdomos neišprovokuotos agresijos prieš Ukrainą (šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.), vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas aiškiai suprato klausimyno 11 klausimo „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“ turinį ir sąmoningai pažymėjo atsakymą „Rusijos Federacijai“, žinodamas susiklosčiusią geopolitinę saugumo situaciją, pateikė aiškų savo pozicijos pagrindimą, pateisinantį Rusijos įvykdytą kitos suverenios valstybės Ukrainos teritorijos (Krymo) aneksiją, t. y. nurodė, jog tiek istoriškai Krymas priklauso Rusijos Federacijai, tiek ir Krymo gyventojai referendumo būdu priėmė sprendimą prisijungti prie Rusijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo vėlesnis bandymas savo išsakytą poziciją paaiškinti kaip suklydimą, yra gynybinė pozicija siekiant išvengti neigiamų pasekmių.
36. Nepaisant to, jog pareiškėjas yra privatus asmuo, kuris išreiškė savo pažiūras inicijuotų administracinių procedūrų dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje pakeitimo metu, o ne per plačiai visuomenei ar jos daliai prieinamas priemones, tai tik iš dalies apriboja jo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui neigiamą vertinimą. Nors ir nėra tikslios sąvokos palaikymas, demonstruojamas Rusijos vyriausybės veiksmams ir politikai, apibrėžties, ji gali būti suprantama, kaip apimanti ne tik aktyvias plataus masto pažiūrų reiškimo formas, bet ir nedviprasmišką įsitikinimų pareiškimą kompetentingoms valstybės institucijoms, kai toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog nagrinėjamas kriterijus nustatomas ir vertinamas atsižvelgiant į valstybės saugumo priežastis (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2129-662/2023).
37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo sąmoninga pozicija teisinant Rusijos įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją (ką patvirtina visuma pareiškėjo pateiktų paaiškinimų šiuo aspektu), be kita ko ir pareiškėjo karinis išsilavinimas bei karinė tarnyba, sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui.
38. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023 pateiktu aiškinimu, nes faktinės aplinkybės nėra tapačios, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė pakankamų teisinių ir faktinių argumentų sudarančių pagrindą nukrypti nuo šios praktikos ir vadovautis kita. Įvertinusi nagrinėjamos bylos ir paminėtos bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors abiejų bylų faktines aplinkybės nėra tapačios, tačiau yra labai panašios, todėl, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023 suformuluota praktika.
39. Tai, kad Rusijoje gyvena pareiškėjo dukra, nepaisant pareiškėjo teiginių, kad jis su ja nebendrauja, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pakankamai tamprūs pareiškėjo ryšiai su Rusija egzistuoja, kurie pareiškėją darytų pažeidžiamu asmeniu ir jis galėtų būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
40. Be kita ko, iš skundžiamų Sprendimų turinio matyti, kad Migracijos departamentas išsamiai įvertino individualią pareiškėjo padėtį (šeiminius ir ekonominius ryšius), atsižvelgė, kad pareiškėjas su dabartine sutuoktine vaikų neturi, taip pat nustatė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjo sutuoktinė negalėtų būti įleista į Rusijos Federaciją. Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo interesas gyventi Lietuvos Respublikoje ir jo santuokiniai ryšiai, negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
41. Nors pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo tinkamai atliktas vertimas pareiškėjui, iškraipyta klausimo esmė apie pareiškėjo sutikimą atsisakyti Rusijos pilietybės, tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas nesirėmė šiomis aplinkybėmis atmesdamas skundą. Kita vertus, teismo posėdžio įrašas patvirtina, kad pareiškėjui klausimo vertimas buvo patikslintas ir pareiškėjas neatsakė į šį klausimą. Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų užkirsta teisė reikšti nušalinimus vertėjui, pareiškėjo atstovui pateikti savo klausimo ir atsakymo interpretaciją. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo procesinės teisės buvo pažeistos ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
42. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
Egidijus Šileikis