Administracinė byla Nr. I-3996-815/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02161-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
nustatė:
I
1. Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), priteisti po 150 Eur sumą už kiekvieną praleistą parą laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 18 d. iki 2008 m. sausio mėnesio.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčo laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis ir kankinančiomis sąlygomis. Skunde teigiama, kad kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo neremontuotos, kai kuriose iš kamerų buvo aptikta graužikų ir vabzdžių.
3. Be to, kamerose buvo prasta ventiliacija, o nuo susikaupusios drėgmės kamerų sienos buvo pažeistos pelėsio ir grybelio.
4. Pareiškėjas taip pat teigia, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kadangi sanitarinis mazgas nebuvo pilnai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės. Taip pat sanitarinis mazgas neturėjo atskiros ventiliacijos sistemos.
5. Pareiškėjas skundžiasi erdvės kamerose trūkumu bei nurodo, kad judėti kamerose būdavo neįmanoma. Taip pat teigiama, kad būdavo per trumpai išleidžiamas į pasivaikščiojimo kiemelį.
6. Skunde pareiškėjas prašo netaikyti sutrumpinto senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo, kadangi buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai bei jo teisės.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į skundą prašė jį atmesti (b. l. 11–13).
1. Atsakovės atstovas Vilniaus PN prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, kadangi pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi tik 2019 m. birželio 10 d., o skunde prašo neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 18 d. iki 2008 m. sausio mėnesio.
2. Atsiliepime nurodoma, kad Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų, pasivaikščiojimo kiemelių ir dušinių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius įstatymus ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą.
Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
III
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 18 d. iki 2008 m. sausio mėnesio.
2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).
2.1. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Kaip minėta, pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 18 d. iki 2008 m. sausio mėnesio. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių Lukiškių TI-K sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas.
2.2. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi 2019 m. birželio 14 d. (b. l. 3), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 18 d. iki 2008 m. sausio mėnesio. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN prašo taikyti ieškinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 18 d. iki 2008 m. sausio mėnesio nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.
2.3. Kaip nustato CK 1.131 straipsnio 1 dalis, ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas jį atmesti. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).
Pabrėžtina, jog pareiškėjas prašo netaikyti sutrumpinto ieškinio senaties termino, tačiau iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo, galbūt, pažeistas teises, kurių pažeidimą praėjus tokiam laiko tarpui jau įrodyti patikimais duomenimis nė neįmanoma.
3. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo reikšti, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą
Teisėjas Ernestas Spruogis