Civilinė byla Nr. e2-9793-1125/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10126-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1;

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei, Odetai Bielskytei, Vitai Grušienei,

dalyvaujant ieškovui K. G., ieškovo atstovui advokatui Mantui Barčiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorloja“ vadovui E. R., atstovei advokatei Lolitai Makauskaitei,

liudytojams K. T., N. G., A. V. (dalyvavo 2020 m. liepos 2 d. teismo posėdyje), J. J. (dalyvavo 2020 m. liepos 2 d. teismo posėdyje), V. B. (dalyvavo 2020 m. liepos 2 d. teismo posėdyje), P. Š. (dalyvavo 2020 m. liepos 2 d. teismo posėdyje)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transorloja“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ir žalos priteisimo.

Teismas

nustatė:

1.       Pareikštu ieškiniu ieškovas K. G. prašo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Transorloja“ ieškovo naudai priteisti 138, 44 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 6 100, 48 Eur (2 539, 3 Eur neišmokėtos atlyginimo dalies plius 3 561, 18 Eur neišmokėtos dalies už nepanaudotas atostogas, bei 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją), 1 454, 44 Eur dydžio turtinę žalą, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Grįsdamas ieškinį ieškovas nurodo, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis UAB „Transorloja“ už laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2019 m. liepos mėnesio sudarė po 1 850 Eur į rankas. 2019 m. rugpjūtį atsakovui buvo išmokėta 1 025 Eur į rankas. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio iki 2019 m. gruodžio 9 d., kuri ieškovo skaičiavimu, sudaro 2 593, 55 Eur. Teigia, kad atsakovė ieškovui ir kitiems darbuotojams mokėjo darbo užmokesčio dalį bankiniu pavedimu ir iš kasos. Ieškovo ir atsakovo sutartas atlyginimas, pasak ieškovo, buvo 1 850 Eur, kurį sudarė vidutiniškai per mėnesį išmokamas 1 030 Eur bankinis pavedimas ir kiekvieną mėnesį buvo mokama 825 Eur darbo užmokesčio dalis iš kasos. Tačiau po atsakovės ieškovo atžvilgiu pradėtų taikyti smurto ir kitokių spaudimo priemonių, už 2019 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesius (iki pat ieškovo atleidimo iš darbo) ieškovui nebuvo išmokėta likusi sudėtinė atlyginimo dalis po 825 Eur per mėnesį iš kasos, nors kitiems darbuotojams sudėtinė atlyginimo dalis iš kasos buvo mokama įprasta tvarka ir terminais. Ieškovas nuolat teiravosi dėl neišmokėtos darbo dalies, teikė prašymą raštu, tačiau atsakovė atsakymo nepateikė. Pažymi, kad iš Darbo ginčų komisijai (toliau ir DGK) atsakovės pateiktų duomenų matyti, jog atsakovė ieškovui iš kasos mokėtos atlyginimo dalies neįtraukė ir į savo apskaitos dokumentus. Ieškovo skaičiavimu už 2019 m. rugpjūčio mėnesį nesumokėta atlyginimo dalis sudaro – 825 Eur (ieškovas gavo 1 025 Eur atlyginimo dalį pavedimu), už rugsėjo mėnesį – 805 Eur (ieškovas gavo 999 Eur atlyginimo dalį pavedimu ir kelias dienas turėjo nedarbingumą), už spalio mėnesį – 820 Eur (ieškovas gavo 1 030 Eur atlyginimo dalį pavedimu), už lapkritį – 89, 30 Eur (ieškovas gavo 95, 70 Eur pavedimu, kitomis dienomis turėjo nedarbingumą).

3.       Ieškovas taip pat nurodo, kad iš atsakovės išieškotinas vidutinis darbo užmokestis (toliau ir VDU) už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos turi būti skaičiuojamas nuo ieškovui priklausiusio 1 850 Eur į rankas dydžio (kas ieškovo skaičiavimais prieš mokesčius turėtų sudaryti 3 057, 85 Eur sumą), kurį ieškovas gaudavo iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio. Teigia, kad kadangi ieškovo atlyginimas prieš mokesčius per mėnesį sudarė 3 057, 85 Eur, tai skaičiuojant VDU už 2019 m. rugsėjo – lapkričio mėnesius ieškovo VDU darbo dienai sudarė – 138, 44 Eur prieš mokesčius (16 darbo dienų rugsėjo mėnesį nuo 3 057, 85 Eur atlyginimo sudaro 2 329 Eur ir 23 darbo dienos spalio mėnesį – 3 057, 85 Eur, kas bendrai, ieškovo skaičiavimu, sudaro 5 387 Eur už 39 darbo dienas).

4.       Ieškovas taip pat prašo priteisti likusią neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei dviejų VDU kompensaciją. 

5.       Nurodo, kad ieškovui už sukauptas nepanaudotas atostogas buvo išmokėta 3 936, 19 Eur kompensacija (už 43 darbo dienas) bei dviejų VDU išeitinė išmoka, tačiau ieškovo skaičiavimu, jam turėjo būti išmokėta 7 497, 37 Eur (97, 37 Eur už vieną darbo dieną gruodžio mėnesį, nes kitomis dienomis buvo nedarbingumas, 3 700 Eur už nepanaudotas atostogas už 43 dienas ir 3 700 Eur – dviejų VDU išeitinė išmoka), todėl iš atsakovės priteistina likusi neišmokėta suma – 3 561, 18 Eur dydžio.

6.       Ieškovas, be kita ko, reiškia reikalavimą priteiti 3 000 Eur neturtinę žalą. Grįsdamas reikalavimą nurodo, kad ieškovo neturtinės žalos atsiradimą sąlygojo atsakovės elgesys darbo santykių metu. Nurodo šias aplinkybes – 2015 m. liepos 20 d. ieškovas priimtas dirbti pagal darbo sutartį UAB „Transorloja“ vadybininku. Ieškovo darbo užmokestis nuolat kito, jokių pretenzijų atsakovė ieškovui nereiškė. 2019 m. rugpjūčio 22 d. atsakovės atstovas ieškovui Utenos biure žodžiu pasiūlė išeiti iš darbo savo noru, nenurodydamas savo prašymo argumentų. Ieškovas paprašė paaiškinti tokio prašymo motyvus, taip pat paaiškino, kad tokio prašymo pareikšti nenori, nes tam nėra jokių motyvų. 2019 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas buvo iškviestas į Vilniaus biurą, kur jam buvo nurodyta savaitę išeiti atostogų, kol bus priimtas sprendimas, ką toliau daryti. 2019 m. rugpjūčio 26 d. ieškovas, kaip lieptas, pateikė prašymą suteikti jam kasmetines atostogas iki 2019 m. rugsėjo 30 d. imtinai ir perdavė savo darbo priemones, t. y. kompiuterį, telefono sim kortelę. 2019 m. rugsėjo 2 d. ieškovas turėjo tėvadienį. 2019 m. rugsėjo 3 d. ieškovas grįžęs po atostogų į darbą, gavo pasiūlymą dėl darbo sąlygų pakeitimo, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. pradėti dirbti Vilniaus biure puse darbo dienos už atitinkamai sumažintą atlyginimą. Grįžus po atostogų ieškovui nebuvo grąžintos, darbdaviui perduotos darbo priemonės, t. y. kompiuteris, sim kortelė, todėl per pasiūlyme nurodytą terminą ieškovas buvo verčiamas sėdėti biure, atribojant jį nuo bet kokių savo funkcijų vykdymo. 2019 m. rugsėjo 4 d. ieškovas rašė atsakovės atstovams elektroninį laišką, kaip toliau dirbti, į kurį nebuvo atsakyta. 2019 m. rugsėjo 6 d. ieškovas pakartotinai kreipės klausdamas kaip jam dirbti, tačiau jam vėl nebuvo atsakyta. 2019 m. rugsėjo 9 d. atėjęs į savo darbo vietą jis ją rado užimtą kito kolegos, o jam buvo įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo nuo 2019 m. gruodžio 9 d. Ieškovas liko be darbo vietos, o jo darbo vieta tapo susitikimų kambarys, kai buvo laisvas, koridoriai, kai buvo užimtas, bei lauko aikštelė. 2019 m. rugsėjo 9 d. ieškovas dar kartą kreipėsi į vadovus, klausdamas kaip jam dirbti, tačiau ieškovui nebuvo atsakyta. 2019 m. rugsėjo 9 d. darbo pabaigoje ieškovas pateikė atsakymą į siūlymą. 2019 m. rugsėjo 10 d. ieškovas vėl kreipėsi raštu į vadovus, tačiau jam nebuvo atsakyta. 2019 m. rugsėjo 13 d. ieškovas pateikė prašymą išlesti jį darbo paieškoms, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas. 2019 m. rugsėjo 16 d. ieškovas vėl kreipėsi raštu į vadovas, tačiau atsakymo negavo. Teigia, kad nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. jis buvo priverstas eiti į darbą, kur jam buvo sudarytos itin netinkamos darbo sąlygos tam, kad jis persigalvotų ir iš darbo išeitų savo noru. Taip pat pažymi, kad buvo pažeista siūlymo dėl darbo sąlygų pakeitimo procedūra, nes darbdavio nustatytas terminas pateikti (ne) sutikimui nustatytas trumpesnis, įstatymo numatytas minimalus terminas, o ieškovo pateiktas atsakymas darbdavio vertintas kai negautas (t.y. visai nevertintas). Teigia, kad darbdavio atstovai, tiek atsakovui, tiek jo atstovui apeliavo į tai, jog ieškovui bus sunku susirasti darbą Utenoje. Teigia, kad tokie veiksmai laikytini psichologinio smurto elementais ir yra priešingi teisei. Pažymi, kad darbo paieškų metu, ieškovui buvo pasakyta, jog atsakovė jau yra pranešusi apie ieškovo neigiamas savybes ir nepatikimumą. Dėl ko šiuo metu ieškovas, pasak jo, yra priverstas darbo ieškoti sostinėje. Teigia, kad ieškovo atleidimo pagrindas akivaizdžiai diskredituojantis, yra smarkiai pakenkta ieškovo reputacijai, jis buvo žeminamas kitų darbuotojų akivaizdoje, o savo veiksmais atsakovė sumažino ieškovo galimybę konkuruoti darbo rinkoje. Ieškovas nurodo, kad ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybės sukėlė jam ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, nuolatinį pažeminimą, nepasitikėjimo savimi jausmą, emocinį diskomfortą.

7.       Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1 454, 44 Eur turtinę žalą. Nurodo, kad ieškovas dėl atsakovės kaltės buvo priverstas kreiptis į medikus, kur jam buvo konstatuoti sveikatos sutrikimai bei dėl to paskirtas nedarbingumas. Kadangi ieškovas buvo nedarbingas ir nedarbingumo laikotarpiu negalėjo gauti jam įprastų pajamų, kurios sudaro 1 850 Eur per mėnesį į rankas, ieškovas prašo skirtumo tarp ligos išmokos ir ieškovo gaunamų pajamų. Nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir VSDFV) sprendimais ieškovui išmokėta: 114, 45 Eur ligos išmoka už 2019 m. rugsėjo mėn., bei 836, 09 Eur – už 2019 m. lapkričio – gruodžio mėnesius. Ieškovo skaičiavimu, kadangi ieškovo atlyginimas į rankas sudaro 1 850 Eur, vertinant ieškovo vienos dienos darbo užmokestį, tai sudarytų 92, 50 Eur darbo dienai, tuo tarpu iš VSDFV ieškovas už 26 darbo dienas (2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., ir nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d.) gavo 950, 54 Eur, vadinasi už vieną darbo dieną ieškovas gavo 36, 56 Eur ligos išmoką.

8.       Atsiliepimu atsakovė UAB „Transorloja“ prašo ieškovo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad suėjus DGK sprendimo įsigaliojimo terminui apskaičiavo ir išmokėjo visas ieškovui priklausančias sumas.

9.       Atsakovė nurodo, kad ieškovą atleidus iš darbo jam buvo išmokėta numatyta 2 VDU dydžio išeitinė išmoka, todėl pakartotinai dviejų mėnesių VDU kompensacija nepriteistina. Pažymi, kad ieškovui įteikus įspėjimą apie atleidimą iš darbo ieškovo darbo užmokestis nesumažėjo. Visas ieškovui suteiktas laisvas laikas naujo darbo paieškoms apskaitytas ir apmokėtas įstatymų nustatyta tvarka. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas teisingai. Taip pat pažymi, kad nagrinėjant darbo bylą darbo ginčų komisijoje, ieškovas ir jo atstovas dėl pateiktosios vidutinio darbo užmokesčio pažymos klausimo nekėlė.

10.       Atsakovės manymu, reikalavimas dėl neišmokėtos 2 593,55 Eur atlyginimo dalies yra nepagrįstas ir netenkintinas. Nurodo, kad kitokio nei darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio atsakovė nė vienam bendrovės darbuotojui nemoka. Atsakovui visos priklausančios jam su darbo santykiais susijusios išmokos išmokėtos darbo sutartimi ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.

11.       Teigia, kad ieškovas reiškia reikalavimą priteisti jo naudai 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, nors DGK Sprendimu yra priteistas 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, kurį atsakovė yra įvykdžiusi. Mano, kad kilęs ginčas dėl ieškovo reikalaujamos neturtinės žalos dydžio spręstas ir pagrįstas daugiau emocijomis nei teise. Tai, kad darbuotojui, įspėtam dėl atleidimo, buvo pavestos vykdyti kitos jo pareigybei priklausančios užduotys - negali būti laikoma spaudimu asmeniui išeiti iš darbo ar kitokiu neteisėtu elgesiu darbuotojo atžvilgiu. Pažymi, kad darbdaviui, kuris įstatymų nustatyta tvarka įspėjo darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, užtikrina darbuotojui, konkrečiu atveju 4 mėnesius, darbo vietą ir įsipareigoja išmokėti priklausančią išeitinę išmoką - nėra jokio tikslo „vykdyti spaudimą“ darbuotojui išeiti iš darbo savo noru. Nurodo, kad nagrinėjant darbo ginčą ir susipažinus su ieškovo pateiktais elektroniniais laiškais, atsižvelgiant į jo naudojamą elektroninio pašto adresą, manytina, kad dėl ieškovo naudojamos elektroninio pašto dėžutės nesukonfigūruoto SMTP serverio ir domeno, jo siunčiami laiškai nebuvo autentifikuojami ir automatiškai perkelti į SPAM talpyklą. Tuo tarpu visi ieškovo prašymai pateikti darbdaviui raštu buvo patenkinti.

12.       Teismo posėdžio metu ieškovas K. G. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Pažymėjo, kad iš ieškovo prieš atostogas buvo atimtos darbo priemonės ir jos nebuvo grąžintos. Grįžęs po atostogų neturėjo savo darbo vietos, dirbo pasitarimų kambaryje. Jokių nuobaudų ar pastabų dėl darbo ieškovui nebuvo reiškiama, priežasčių dėl ko buvo atimtos darbo priemonės darbdavys nenurodė.

13.       Teismo posėdžio metu ieškovo K. G. atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus, papildomai nurodė, kad įmonių (UAB „Bleiras Logistics“ ir UAB „Transorloja“) savininkas patvirtino, kad įmonių santykiai susiję. Pažymėjo, kad dėl neteisėto atleidimo ginčo nėra, šioje dalyje nei ieškovas reiškė reikalavimų, nei atsakovas. Pažymėjo, kad įrodytos aplinkybės, jog ieškovas K. G. tikrai labai gerai vykdė savo pareigas. Pažymėjo, kad šioje byloje visos sumos yra ginčo dalykas.

14.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas vadovas E. R. paaiškino, kad įmonėje buvo atliekami įmonės pertvarkymai, dalis vadybininkų pareigybių perkelta į Vilnių. Ieškovui, kaip geram darbuotojui, buvo pasiūlyta pereiti dirbti į padalinį Vilniuje. Atsakant į teisėjos klausimus nurodė, kad maksimalus uždarbis vadybininko įmonėje yra apie 1 500 Eur į rankas, gal apie 1 200 Eur, tikslai nežino, reikia tikslintis.

15.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Lolita Makauskaitė nurodė, kad tai, jog atsakovė įvykdė reikalavimus pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą, nėra lygu, kad ji su juo sutiko. Palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad UAB „Transorloja“ 2018 metais prasidėjo pertvarkymai, kurie buvo įgyvendinti 2019 metais. Ieškovui buvo siūlyta keisti darbo sutarties sąlygas, prieš atleidžiant ieškovas įspėtas prieš tris mėnesius, jam išmokėta dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Pažymėjo, kad paskutiniu metu ieškovui dirbant pasireiškė jo darbo nerezultatyvumas, kaprizai. Paaiškino, kad ieškovui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai negali pasireikšti kartu, be to, atsakovės atstovės įsitikimu, adaptacijos sutrikimas gali išsivystyti dėl asmenybės bruožų. Tokie sutrikimai, kokie diagnozuoti ieškovui, atstovės teigimu, atsiranda dėl praeityje įgytos patirties. Mano, kad ieškovui pasireiškusius sveikatos sutrikimus galėjo nulemti, tai, kad ieškovas nesėkmingai ieškojo naujo darbo. Pažymėjo, kad atsakovės pateikti vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimai yra už skirtingus laikotarpius, o sumos skiriasi, nes ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas vienu iš laikotarpių, tai atsispindi pažymoje už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo iki lapkričio. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė neginčija dalies sprendimo dėl atleidimo, tai susiję su sumų už pravaikštą priteisimu, todėl, jos atsakovės atstovės manymu, negali būti keičiamos.

16.       Teismo posėdžio metu liudytoja N. G. (gydytoja) paaiškino, kad abu ieškovui diagnozuoti sveikatos sutrikimai gali būti diagnozuojami kartu. Gydytoja fiksavo sutrikimą pirminės apžiūros metu, tai nėra klinikinė išvada. Nurodė, kad šiuo atveju asmuo liudytojos darboviete esančioje gydymo įstaigoje gydėsi tris mėnesius. Kad gydymas būtų baigtas jokio įrašo nėra. Duomenys iš kitų gydymo įstaigų gydytojos darbovietėje nėra fiksuojami ir neatsiranda.

17.       Teismo posėdžio metu liudytojas K. T. nurodė, kad yra UAB „Transorloja“ akcininkas. Daugelis klausimų, pasak liudytojo, UAB „Bleiras Logistics“ ir UAB „Transorloja“ sprendžiami kolegialiai. 2018 metų pabaigoje UAB „Transorloja“ prasidėjo didelės permainos. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad įmonė darbuotojams suteikia paskolas, kaip jos apskaitomos buhalterijoje nežino. Nurodė, kad UAB „Transorloja“ ir UAB „Bleiras Logistics“ darbuotojai galėdavo tartis. Paaiškino, kad liudytoju vertinimu, porą metų ieškovas dirbo gerai, vėliau ieškovo darbo kokybė suprastėjo. Jis ieškovu kaip darbuotoju nepasitikėjo. Nurodė, kad per viruso laikotarpį atlyginimai darbuotojams buvo sumažinti. Paaiškino, kad dalis pinigų už transportavimo paslaugas buvo mokama grynais į kasą, ši suma sudaro mažą dalį gaunamų sumų. Atsakydamas į teismo klausimus, nurodė, kad maksimalus darbo užmokestis, kurį, už tokio pobūdžio kaip ieškovo darbą, gaudavo P. Š., 2 000 Eur.

18.       Teismo posėdžio (vykusio 2020 m. liepos 2 d.) metu liudytoja J. J. nurodė, kad dirba UAB „Bleiras Logistics“ bei UAB „Transorloja“ komercijos skyriaus vadove. Liudytoja paaiškinimo metu nurodė, kad jos gaunamas darbo užmokestis šiuo metu yra minimalus, išsilavinimas aukštasis. Paaiškino, kad visą atlyginimo sumą gauna į banko sąskaitą, mėnesio viduryje. Pažymėjo, kad ieškovui nurodymus duodavo jo vadovas P. Š.. Teigė, kad iš užsakovų grynų pinigų negauna, atsikaitoma tik pavedimais.

19.       Teismo posėdžio (vykusio 2020 m. liepos 2 d.) metu liudytojas A. V. paaiškino, kad dirbo UAB „Bleiras Logistics“ transporto vadybininku, dalis atlyginimo, liudytojo teigimu, buvo mokama grynais pinigais („vokelyje“), pinigai buvo išmokami apie mėnesio vidurį, tai buvo normali praktika įmonėje. Liudytojas išėjo iš darbo, nes ketino imti paskolą ir norėjo gauti apskaitytą darbo užmokestį. Atlyginimą išmokėdavo, liudytojo teigimu, P. Š..

20.       Teismo posėdžio (vykusio 2020 m. liepos 2 d.) metu liudytojas V. B. nurodė, kad dirbo UAB „Transorloja“ dalis atlyginimo liudytojui buvo mokama grynais pinigais, atlyginimą sumokėdavo mechanikas.

21.       Teismo posėdžio (vykusio 2020 m. liepos 2 d.) metu liudytojas P. Š. paaiškino, kad nurodymų ieškovui K. G. neduoda, apie dalies darbo užmokesčio mokėjimą grynais nieko nežino.

Ieškinys tenkintinas.

Dėl ieškovo atleidimo teisėtumo.

22.       Byloje nustatyta, kad ieškovas K. G. 2015 m. liepos 20 d. darbo sutarties Nr. 870 pagrindu dirbo UAB „Transorloja“ transporto vadybininko pareigose (darbo sutarties 1, 1.1, 1.2 punktas).

23.       Lietuvos Respublikos valstybinės darbo ginčų inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. DGKS-424 pripažintas ieškovo K. G. atleidimas iš darbo UAB „Transorloja“ pagal Darbo kodekso (toliau ir DK) 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą neteisėtu. Nuspręsta laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovo K. G. ir atsakovės UAB „Transorloja“ nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

24.       Šios sprendimo dalies iš esmės neginčijo nei ieškovas, nei atsakovė, nors atsakovės pozicija buvo nenuosekli, tačiau per baigiamąsias kalbas atsakovės atstovė advokatė Lolita Maukauskaitė nurodė, kad ginčo šioje dalyje nėra, prašė vertinti ir darbo ginčų komisijoje apskaičiuotas sumas.

25.       Kadangi ginčo šioje dalyje iš esmės nėra teismas trumpai pasisako dėl teisinio vertinimo. Nors ginčo ir savarankiškų reikalavimų dėl atleidimo neteisėtumo byloje nebuvo, visgi atsakovas teigė, kad ieškovas buvo atleistas to, kad darbuotojas atsisakė dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę (DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šioje byloje atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, jog buvo būtina pakeisti ieškovo darbo sąlygas. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal į bylą pateiktą atsakovės 2019 m. rugsėjo 3 d. siūlymą pakeisti darbo sutarties Nr. 870 sudarytos 2019 m. liepos 20 d. sąlygas, ieškovui buvo siūloma per pus mažinti jo darbo laiką ir atitinkamai darbo užmokestį bei (tą bylos nagrinėjimo metu patvirtino atsakovės vadovas E. R.) ieškovui buvo siūloma pakeisti darbo vietą tai yra iš Utenos, kur buvo ir jo gyvenamoji vieta, važiuoti dirbti į Vilnių. Jokių papildomų sąlygų dėl būsto nuomos ir kitų siūloma nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu paklausus ieškovo darbdavio atstovo E. R., kodėl ieškovui buvo siūlomos tokios darbo sąlygos buvo paaiškinta, kad ieškovas labai gerai dirbo, darbdavys jį vertino ir pasitikėjo, todėl taip pasiūlė pagerinti jo darbo sąlygas. Ieškovui nesutikus dirbti per pusę trumpesniu laiku, už per pusę mažesnį darbo užmokestį bei kitame mieste nei jo gyvenamoji vieta (nuo Utenos iki Vilniaus viešais duomenimis yra suapvalinus apie 90 km atstumas), nesiūlant jokių papildomų priedų ar būsto nuomos, 2019 m. rugsėjo 9 d. ieškovui darbdavys pateikė įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriuo informavo, jog darbuotojui nesutikus su pakeistomis darbo sąlygomis darbo sutartis bus nutraukta nuo 2019 m. gruodžio 9 d., kas ir buvo padaryta. Aplinkybių dėl ko ieškovui buvo siūloma keisti darbo sąlygas darbdavys aiškiai nenurodė nei ieškovui, ne bylos nagrinėjimo metu, bandė grįsti, jog buvo atliekami struktūriniai pertvarkymai, tačiau tokių aplinkybių jokiais rašytiniais įrodymais neįrodė, o atsakovės vadovo E. R. paaiškinimai buvo nenuoseklūs, į dalį klausimų nebuvo atsakoma teigiant, jog tikslios informacijos nežino, buvo teigiama, kad nutarta, jog tokioje pozicijoje kaip ieškovas dirbantys darbuotojai darbus atliks tik Vilniuje, atsižvelgiant į tai, jog buvo poreikis susitikti su klientais.

26.       Kaip minėta, ginčo šioje dalyje iš esmės nebuvo, todėl teismas detaliau nepasisako, tik pažymi, jog darbdavys neįrodė, jog buvo būtina keisti ieškovo darbo sąlygas, be kita ko, siūlos darbo sąlygos buvo akivaizdžiai nenaudingos ir blogesnės už buvusias ieškovo darbo sąlygas vertinant visus elementus – sumažinamas darbo laikas, sumažinamas darbo užmokestis, keičiama darbo vieta, todėl ieškovo atleidimą pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą Darbo ginčų komisija pagrįstai vertino kaip neteisėtą. Atsižvelgiant į tai, kad teisme ginčas nagrinėjamas iš esmės (DK 231 straipsnio 3 dalis), tai, kad teismas gali remtis Darbo ginčų komisijoje nustatytomis aplinkybėmis, kurių šioje dalyje šalys neginčijo (DK 231 straipsnio 5 dalis), o darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis) bei teismas darbo bylose yra aktyvus ir gali išeiti už ieškinio ribų, teismas ex officio pripažįsta ieškovo atleidimą pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą neteisėtu.

Dėl reikalavimo atlyginti neturinę žalą.

27.       Ieškiniu ieškovas K. G. prašo priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą. Reikalavimas grindžiamas atsakovės elgesiu darbo santykiu metu, ieškovui sudarant itin nepalankias darbo sąlygas, siekiant, kad jis išeitų iš darbo savo noru.

28.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

29.       Kasacinio teismo dėl šių įstatymo nuostatų išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).

30.       Pagal DK 35 straipsnio 1 dalį, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

31.       Nuo tada, kai ieškovui buvo pranešta apie jo atleidimą iš darbo, t.y. ieškovui likusi dirbti įmonėje dar tris mėnesius, iš ieškovo buvo atimtos visos darbo priemonės, taip pat jis iškeltas iš savo įprastos darbo vietos, šių aplinkybių atsakovės atstovai neneigė. Tokį sprendimą – atimti iš ieškovo darbo priemones bei pašalinti iš nuolatinės darbo vietos, pasak atsakovės atstovo E. R., jis priėmė nenorėdamas, jog ieškovas prieitų prie įmonės duomenų. Teismo vertinimu, tokie darbdavio motyvai, nepagrįsti, o atlikti veiksmai – atimti iš darbuotojo darbo priemones bei pašalinti iš darbo vietos, vertintini kaip neigiamas poveikis darbuotojui. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas patvirtino, jog ieškovui per visą jo darbo laiką įmonėje nuo 2015 metų nebuvo taikytos jokios drausminės priemonės, taigi aplinkybių, jog buvo pagrindas nepasitikėti ieškovui atsakovė neįrodė. Ieškovas darbo sutartimi buvo įsipareigojęs tinkamai vykdyti darbo funkcijas.

32.       Ieškovas grįsdamas neturtinę žalą pateikė rašytinius įrodymus: Viešosios įstaigos Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro 2019 m. lapkričio 12 d. medicinos dokumentų išrašą/ siuntimą, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. pacientas pirmą kartą kreipėsi į Utenos pirminės sveikatos priežiūros centrą, lankėsi pas psichiatrą ir psichologą, ligos apraše nurodoma, kad šiuo metu pacientas stipriai fiksuotas išgyvenimuose, susijusiuose su konkrečia konfliktine situacija darbe. Stebimas stipriai išreikštas depresinis fonas, aukštas nerimo lygis, nuotaikos pesimistinės, labili psichologinė būsena, jautrumas, nemiga, nuolatinė vidinė įtampa, nesėkmės baimė, savo būsenai pacientas kritiškas. Į bylą taip pat pateiktas 2020 m. sausio 13 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodoma, kad K. G. gydėsi ambulatoriškai Utenos pirminės sveikatos priežiūros centre nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. 2019 m. gruodžio 6 d. jam nustatytas adaptacijos sutrikimas ir vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tuo metu, kai ieškovui buvo pranešta apie darbo sutarties nutraukimą, t. y. 2019 m. rugsėjo mėnesį ieškovui prasidėjo dvasiniai išgyvenimai. Atsakovės atstovė atskirsdama į ieškovo argumentus dėl dvasinių išgyvenimų dėl darbo, bandė grįsti, kad galbūt dvasiniai išgyvenimai ieškovui atsirado dėl šeimyninių aplinkybių, vėliau atsakovo atstovė poziciją pakeitė, tada aiškino, kad galbūt dvasiniai išgyvenimai ieškovui atsirado dėl to, jog ieškovas nerado naujo darbo. Šie atsakovės teiginiai ne tik nenuoseklūs, bet ir neįrodyti, tuo tarpu pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, matyti, kad ieškovo išgyvenimai atsirado būtent tada, kai ieškovui buvo pranešta apie tai, jog jis bus atleidžiamas. Baigiamosios kalbose atsakovės atstovė bandė kelti abejones dėl ieškovui nustatytų diagnozių galimumo, tačiau ieškovui nustatytos diagnozės patvirtintos mediciniais dokumentais, taip pat posėdžio metu apklausta liudytoja gydytoja N. G. patvirtino, jog tokios diagnozės nustatytos teisingai.

33.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darbdavio elgesį: tris mėnesius iki atleidimo iš darbo iš ieškovo buvo paimtos jo darbo priemonės ir ieškovas perkeltas iš savo darbo vietos į pasitarimų kambarį, taigi iš esmės savo darbo vietos neturėjo, darbdavys neatsakinėjo į darbuotojo laiškus, darbuotoją ignoravo, nors teisminio nagrinėjimo metu vėl gi atsakovės atstovas E. R. patvirtino, kad elektroninius laiškus tuo adresu, kuriuo siuntė ir ieškovas jis gauna, bet galbūt nematė, tokio elgesio trukmę visi trys mėnesiai iki ieškovo atleidimo iš darbo bei padarytą poveikį ieškovo psichinei sveikatai, kuris grindžiamas pateiktais medicininiais duomenimis, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 3 000 neturtinės žalos pagrįstas ir tenkintinas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje dalis prievolės įvykdytą, ieškovui jau sumokėta 2 000 Eur neturtinės žalos, ieškovui iš atsakovės priteistina likusi 1 000 neturtinės žalos suma.    

Dėl darbo užmokesčio mokėjimo neapskaitytomis lėšomis.

34.       Šioje byloje nagrinėjant ginčą teisme iš esmės ginčas keliamas dėl to, ar ieškovui buvo mokamas atlyginimas jo nedeklaruojat darbo sutartyje ir neapskaitant bei nemokant mokesčių.

35.       Byloje nustatyta, kad ieškovo darbo užmokestis sulygtas pradine 2015 m. liepos 20 d. darbo sutartimi 700 Eur, atlyginimą darbdavys įsipareigojo mokėti nuo 12 iki 14 dienos (darbo sutarties 3 punktas). Nustatyta darbo diena 8 valandų, penkių darbo dienų savaitė (sutarties 5 punktas). 2018 m. gruodžio 10 d. direktoriaus įsakymu pakeistas sutarties 3 punktas, nurodant, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. darbo užmokestis didinamas iki 910 Eur (iki mokesčių). 2019 m. vasario 12 d. direktoriaus įsakymu darbo užmokestis padidintas iki 1 150 Eur (iki mokesčių), 2019 m. kovo 12 d. įsakymu darbo užmokesti padidintas iki 1 480 Eur (iki mokesčių), 2019 m. balandžio 12 d. įsakymu nustatytas 1 660 Eur darbo užmokestis iki mokesčių.

36.       Pagal pateiktą darbo sutartį atlikus skaičiavimus nustatyta, kad ieškovo darbo užmokestis po mokesčių 1 044,29 Eur. Ieškovas ieškinyje įrodinėja, kad jam dalis atlyginimo buvo mokama nepaskaitytomis lėšomis ir ta dalis nebuvo deklaruojama, viso ieškovo teigimu, jo atlyginimas sudarė 1 850 Eur sumą po mokesčių.

37.       Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad taikant darbo teisės normas vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010). Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas; šiais principais turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2014).

38.       Darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018).

39.       Kaip minėta, šioje byloje ieškovas įrodinėja, jog jo darbo užmokestis buvo 1 850 Eur po mokesčių, darbo užmokesčio dydį mokėtą po mokesčių grynais ir atsakovės neapskaitytais pinigais ieškovas įrodinėja liudytojų paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais. Teismo posėdžio (vykusio 2020 m. liepos 2 d.) metu liudytojas A. V. paaiškino, kad dirbo UAB „Bleiras Logistics“ (įmonė glaudžiai bendradarbiaujanti su UAB „Transorloja“) transporto vadybininku, dalis atlyginimo, liudytojo teigimu, buvo mokama grynais pinigais („vokelyje“), pinigai buvo išmokami apie mėnesio vidurį, tai buvo normali praktika įmonėje. Liudytojas išėjo iš darbo, nes ketino imti paskolą ir norėjo gauti apskaitytą darbo užmokestį. Atlyginimą išmokėdavo, liudytojo teigimu, P. Š.. Teismo posėdžio (vykusio 2020 m. liepos 2 d.) metu liudytojas V. B. nurodė, kad dirbo UAB „Transorloja“ dalis atlyginimo liudytojui buvo mokama grynais pinigais, atlyginimą sumokėdavo mechanikas. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta UAB „Transorloja“ darbuotoja, einanti vadovaujančias pareigas - J. J., kuri dirba UAB „Bleiras Logistics“ bei UAB „Transorloja“ komercijos skyriaus vadove, nurodė, kad jos darbo užmokesti yra minimalus, o išsilavinimas aukštasis. Teigė, kad darbo užmokestis sumažintas per karantiną. Tokios liudytojos nurodytos aplinkybės kelia teismui abejonių, kad aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo gauna minimalų darbo užmokestį ir tuo pačiu nuosekliai patvirtina, kad galimai darbo užmokesčio dalis buvo mokama grynais pinigais.

40.       Pagal į bylą pateiktą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. 25/14-1-16-15, matyti, jog Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės UAB „Transorloja“ galimai apgaulingai 2019 m. - 2020 m. laikotarpiu tvarkytos buhalterinės apskaitos ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo. Rašte nurodoma, kad tyrimo metu atlikus analizę nustatyta, kad asmenys prekiaujantys naudotais automobiliais, dalį automobilių atsiveža UAB „Beliras Logistics“, UAB „Transorloja“ autovežiais. Automobilių prekeivai už vieną atvežtą automobilį sumoka 300 eurų (autovežis vidutiniškai atveža 8 automobilius), kuriuos grynaisiais pinigais paduoda UAB „Bleiras Logistics“, UAB „Transorloja“ darbuotojams. Minėtos neapskaitytos pajamos, naudojamos UAB „Bleiras Logistics“, UAB „Transorloja“ darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti, išmokant darbuotojams dalį atlyginimo „vokeliuose“, kitoms neapskaitytoms išlaidoms padengti. Teismo posėdžio metu liudytojas K. T. paaiškino, kad yra vienas iš UAB „Transorloja“ akcininkų, paaiškino, kad kartais įmonės suteikdavo darbuotojams paskolas, tačiau kaip jos įforminamos nežino, pagal paskolas grąžinimai buvo vykdomi visaip pagal susitarimą (2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo 30 – 31 minutė). Patvirtino, kad buvo pagal FNTT duomenis atlikta vežimų 120 už grynus pinigus, tai trys autovežiai per savaitę, kurie nuo bendros apyvartos sudaro1/1000 dalį, gryni pinigai buvo mokami į kasą (2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 42:27 minutės). Nurodė, kad maksimalus aukštos kvalifikacijos vadybininko atlyginimas apie 2 000 į rankas, tiek gaudavo P. Š.) (2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 45 minutės).

41.       CPK

42.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darbuotojo, ieškovo teiktus paaiškinimus, liudytojų nurodytas aplinkybes, duomenis gautus iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, teismo vertinimu įrodymų visuma nuosekliai patvirtina, jog  ieškovui K. G. dalis darbo užmokesčio buvo mokama grynais pinigais ir darbo užmokestis buvo didesnis nei sulygtas darbo sutartimi. Pažymėtina, kad pagal atsakovės vadovo, atsakovės vieno iš akcininkų paaiškinimus maksimalūs darbo užmokesčio dydžiai kvalifikuotiems darbuotojams einantiems tokias pat kaip ieškovo pareigas jų valdomose įmonėse apie 1 500 Eur, maksimalus, kurį gaudavo konkretus asmuo P. Š. 2 000 Eur, ieškovo nurodytos 1 850 Eur sumos dydžio atsakovė neginčijo, neteigė, kad toks atlygis ieškovui būtų nepagrįstas, tik iš esmės neigė dalies užmokesčio mokėjimą grynais pinigais. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pas darbdavį UAB „Transorloja“ dirbo nuo 2015 metų, t. y. ketverius metus, tai, kad ieškovui niekada nebuvo taikytos jokios drausminės nuobaudos, tai, kad duodamas paaiškinimus atsakovės vadovas nurodė, kad ieškovas buvo vertinamas kaip stiprus specialistas, įvertinus sritį kurioje dirbo ieškovas (logistika) pagrįsta spręsti, jog ieškovo darbo užmokestis galėjo būti 1 850 Eur po mokesčių ir ieškovas šioje byloje įrodė, kad jis dirbdamas UAB „Transorloja“ gavo nurodyto dydžio darbo užmokestį.

Dėl 6 100, 48 Eur neišmokėtos sumos.

43.       Byloje nustatyta, jog ieškovui dalis darbo užmokesčio buvo mokama neapskaitytomis lėšomis, nedeklaruojant darbo užmokesčio dalies. Ieškovo teigimu, papildoma darbo užmokesčio dalis, kuri sudarė 825 Eur į rankas, jam nebuvo mokama nuo 2019 m. rugpjūčio. Ieškovas nurodo, kad už 2019 m. rugpjūčio mėnesį ieškovui neišmokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 825 Eur sumą (ieškovas už šį mėnesį gavo 1 025 Eur sumą pavedimu), už 2019 m. rugsėjį ieškovui neišmokėta suma sudaro – 805 Eur (už šį mėnesį ieškovas gavo 999 Eur atlyginimo dalį pavedimu, kelias dienas turėjo nedarbingumą), už 2019 m. spalį ieškovui neišmokėta suma 820 Eur (ieškovas gavo 1 030 Eur atlyginimą pavedimu), už 2019 m. lapkritį ieškovui neišmokėta suma – 89, 30 Eur (ieškovas gavo 95, 70 Eur pavedimu, kitomis dienomis turėjo nedarbingumą). Viso ieškovui neišmokėta atlyginimo dalis – 2 539, 30 Eur. Ieškovo atliktų aritmetinių skaičiavimų atsakovė neginčijo.

44.       Ieškovas nurodo, kad 2020 m. gruodžio 9 d. galutinai atsikaitant su ieškovu jam buvo išmokėta 3 936, 19 Eur suma, kurią sudarė darbo užmokestis už vieną darbo dieną 2019 m. gruodžio mėnesį, už sukauptas nepanaudotas atostogas (43 dienas) ir dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka). Tačiau įvertinus tai, kad ieškovui dalis darbo užmokesčio buvo mokama jo nedeklaruojant, ieškovui turėjo būti išmokėta 7 497, 37 Eur suma (97, 37 Eur už vieną dirbtą darbo dieną gruodžio mėnesį, 3 700 Eur už 43 dienų nepanaudotas atostogas ir 3 700 Eur dviejų vidutinių darbo užmokesčio išeitinė išmoka). Kadangi atsakovė yra apmokėjusi ieškovui 3 936, 19 Eur sumą, ieškovui likusi neapmokėta suma sudaro 3 561, 18 Eur.   

45.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pažymint, kad byloje nustatyta, jog dalis darbo užmokesčio ieškovui nebuvo deklaruojama, atsakovei neginčijant ieškovo atliktų aritmetinių skaičiavimų ieškovui iš atsakovės priteistina 6 100, 48 Eur suma (2539, 30 Eur neišmokėtos atlyginimo dalies ir 3 561, 18 Eur neišmokėtos atlyginimo dalies, dalies už nepanaudotas atostogas bei dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacija), kadangi nurodytos išmokos priteistinos su mokesčiais, iš atsakovės ieškovo naudai priteisina 10 083, 44 Eur suma prieš mokesčius.

Dėl 1 454, 44 Eur dydžio turtinės žalos priteisimo.

46.       Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 454, 44 Eur turtinę žalą. Grįsdamas šį reikalavimą ieškovas nurodo, kad ieškovas dėl atsakovės veiksmų buvo priverstas kreiptis į medikus, jam konstatuoti sveiktos sutrikimai bei išduotas nedarbingumas. Kadangi ieškovas nedarbingumo metu negavo visų pajamų, kurias būtų gavęs būdamas darbingas, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės turtinę žalą, kuri lygi skirtumui tarp ligos išmokos ir ieškovo negautų pajamų. Ieškovas nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimu ieškovui išmokėta 114, 45 Eur ligos išmoka (prieš mokesčius 144, 85 Eur suma) už 2019 m. rugsėjo mėnesį bei 836, 09 Eur (prieš mokesčius 1 057, 97 Eur) – už 2019 m. lapkričio – gruodžio mėnesius.

47.       Sodra mokama ligos išmoka sudaro 62, 06 procentus darbo užmokesčio. Ieškovo skaičiavimu, jo vienos dienos darbo užmokestis į rankas sudaro 92, 50 Eur, ieškovas iš Sodros gavo 950, 54 Eur sumą (už vieną darbo dieną tai sudaro 36, 56 Eur). Ieškovo skaičiavimu ieškovo turtinę žalą sudaro 1 454, 44 Eur suma ((92,50 – 36, 56 Eur)*26 dienos). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu šio konkretaus reikalavimo aritmetinio skaičiavimo neginčijo. Kaip minėta, atsakovės pozicija buvo, kad ieškovo sveikatos negalavimai atsirado dėl kitų priežasčių, o atlyginimo dalis į rankas nebuvo mokama. Tiek viena, tiek kita atsakovės nurodomos aplinkybės byloje paneigtos ir nustatyta priešingai, jog ieškovui sveikata sutriko būtent tuo laikotarpiu, kai prasidėjo sunkumai darbe bei darbdavio netinkamas elgesys ieškovo atžvilgiu, tai patvirtina medicininiai duomenys (žiūrėti sprendimo 32, 33 punktus), o tai, kad atsakovė nedeklaravo dalies ieškovui mokamo darbo užmokesčio byloje taip pat nustatyta (sprendimo 39, 40 bei 42 punktai).

48.        Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė, kad jo sveikatos būklė (psichinė sveikata) pablogėjo dėl atsakovės kaip darbdavio veiksmų ir tai nulėmė turtinius ieškovo praradimus, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1 454, 44 Eur dydžio turtinė žala.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką.

49.       Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės 138, 44 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

50.       DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

51.       Ieškovas nurodo, kad kadangi ieškovo atlyginimas prieš mokesčius per mėnesį sudarė 3 057, 85 Eur sumą, tai skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį už 2019 m. rugsėjo – lapkričio mėnesius ieškovo vidutinis darbo užmokestis dienai sudarė 138, 44 Eur prieš mokesčius. Atsakovė aritmetinių skaičiavimų neginčijo.

52.       Atsakovės atstovė atskirsdama į nurodytą reikalavimą, pažymėjo, kad kadangi darbo ginčų komisija išsprendė atleidimo iš darbo teisėtumą, laikytina, kad šis reikalavimas neatsiejamas nuo nurodyto reikalavimo priteiti vidutinį darbo užmokestį, todėl yra išspręstas darbo ginčų komisijos sprendimu. Teismas su tokia atsakovės poziciją nesutinka, nes pagal DK 231 straipsnio 3 dalį pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, pagal ieškovo reikalavimą matyti, kad jis nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi dėl šios dalies. Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu bei negrąžinant ieškovo į darbą, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės 138, 44 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.  

53.       Už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. ieškovui neišmokėtas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos sudarė 19 946, 91 Eur sumą (pagal ieškovo pateiktus skaičiavimus, jau išskaičius atsakovės išmokėtą sumą pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą), nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. priteistina suma su mokesčiais 3 045, 68 Eur (22 darbo dienos), viso ieškovui iš atsakovės priteistinas 22 992, 59 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 138, 44 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė.  

54.       Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

55.       Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusi šalis apmoka bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį ieškovui K. G. iš atsakovės UAB „Transorloja“ priteistinos 1 550 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai pateikti byloje.

56.       Iš atsakovės UAB „Transorloja“ valstybės naudai priteistinas 758 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo K. G. ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovo K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 9 d. atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Transorloja“, į. k. 183736725, buveinės adresas J. Kubiliaus g. 20, Vilnius, pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą neteisėtu.

Laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovo K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorloja“, į. k. 183736725, buveinės adresas J. Kubiliaus g. 20, Vilnius, nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti ieškovo K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorloja“, į. k. 183736725, buveinės adresas J. Kubiliaus g. 20, Vilnius, 1 000 Eur neturtinės žalos, 1 454, 44 Eur turtinės žalos, 10 083, 44 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtos atlyginimo dalies ir dalies už nepanaudotas atostogas bei dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją, 22 992, 59 Eur (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 138, 44 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, 1 550 Eur bylinėjimosi išlaidų.   

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorloja“, į. k. 183736725, buveinės adresas J. Kubiliaus g. 20, Vilnius, 758 Eur dydžio žyminį mokestį.

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja           Skaistė Cinkutė