Civilinė byla Nr. e2-319-466-2023

Teisminio proceso Nr 2-68-3-22174-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.8.8; 2.6.18.3; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

                                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 23 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

dalyvaujant raštinės skyriaus posėdžių sekretorei Laimai Šidlauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei M. V.,

atsakovės atstovui advokatui K. Ž.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veikmės statyba“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - uždaroji akcinė bendrovė „Unipresta“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ir uždaroji akcinė bendrovė „Inspera“.

       Teismas 

n u s t a t ė:   

           ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Veikmės statyba“ 17 689,21 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė buvo apdraudusi turtą, adresu (duomenys neskelbinti). 2020-07-19, trūkus karšto vandens kampinei jungčiai kolektoriuje pirmo aukšto techniniame koridoriuje buvo užlietos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbinti). UAB „Veikmės statyba“ yra rangovas, atlikęs pastato, esančio (duomenys neskelbinti), statybos darbus.

Ieškovė rėmėsi Statybos įstatymo 44 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.697 str. 3 d. nuostatomis, pagal kurias rangovas atsako už statinio sugriuvimą ar atlygina žalą dėl nustatytų defektų per garantinį terminą. Ieškovės teigimu, iš viso buvo padaryta 17 689,21 Eur dydžio žala. 15 863,72 Eur draudimo išmoka išmokėta pagal nekilnojamojo turto atstatymo sąmatą. Draudikas draudimo išmoką išmokėjo iš sąmatos išskaitęs pridėtines išlaidas ir pelną. 802,56 Eur draudimo išmoka išmokėta už drėgmės rinktuvo nuomą, 1 172,93 Eur draudimo išmoka išmokėta pagal elektros instaliacijos remonto sąmatą. Draudimo išmoka išmokėta išskaičius pridėtines išlaidas ir pelną, numatytą sąmatoje.

Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Paaiškino, kad atsakovė su UAB „Saulės sonata“ 2016-03-07 sudarytos statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbinti) pagrindu atlikdama darbus, veikė kaip generalinė rangovė, t. y. atitinkamų rangos darbų atlikimui pasitelkdama subrangovus. Ieškinyje nurodytus vandentiekio detalių įrengimo darbus faktiškai atliko UAB „Unipresta“, kuri, remiantis deliktinės atsakomybės normomis yra atsakinga už ieškovei padarytą žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant deliktinės atsakomybės taikymo bei neteisėtų veiksmų vertinimo klausimą, nurodoma, jog „konkretūs sutartiniai įsipareigojimai tarp šalių vertintini kaip jų nusistatytas lex specialis (specialusis įstatymas) bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai atžvilgiu. Dėl to, nustatant galimai už žalą atsakingo asmens veiksmų teisėtumą (net ir nukentėjusiajam pareiškus reikalavimą dėl deliktinės atsakomybės taikymo), nekonstatavus aiškiai neteisėtų teisės normas pažeidžiančių veiksmų, pirmiausia vertintina veiksmų atitiktis šalių sudarytų sutarčių sąlygoms (išskyrus atvejus, jei būtų nustatyta, kad šios pažeidžia ar prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms) ir tik tuomet, jei konkreti veikla (neveikimas) nesiejama su konkrečiais sutartiniais įsipareigojimais, spręstina, ar ji vykdyta (susilaikyta nuo veiksmų) laikantis bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju galima identifikuoti už žalą atsakingą asmenį, t. y. vertinant ekspertinę išvadą, akivaizdu, jog neteisėti veiksmai galėjo būti atlikti tik Subrangovės, šiai nekokybiškai atliekant rangos darbus ar netinkamai sumontavus detales.

Subrangovė, sudaryta Subrangos sutartimi įsipareigojo ne tik perduoti atsakovui tinkamai bei kokybiškai atliktus darbus, tačiau ir prisiėmė atsakomybę už savo sutartinių įsipareigojimų prievolių pažeidimus, kurie galėtų lemti žalos atsakovei, o taip pat ir tretiesiems asmenims, padarymą.

Dublike ieškovė su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais ir prašymu pakeisti atsakovę nesutiko. Ieškovė pabrėžė, kad rangovo pareigos įgyvendinimo atžvilgiu nėra svarbu, kas eksploatuoja statinį, ar pats statytojas (užsakovas), ar kitas asmuo, nes rangovo pareiga yra susijusi su pačiu statiniu ir nukreipta statinio kokybei užtikrinti. Akivaizdu, kad eksploatuojant statinys gali būti perleidžiamas tretiesiems asmenims, ir ne vieną kartą. Todėl ši rangovo pareiga kartu su nuosavybės teise pereina ir kitiems statinį įsigijusiems asmenims, kurie atitinkamai perima ir teises, išplaukiančias iš šios pareigos pažeidimo. Būtent atsakovė, o ne jos pasitelkti subrangovai ar kiti asmenys turi pareigą tiek užsakovui, tiek statinio savininkams užtikrinti, kad statinys atitiktų jam keliamus reikalavimus ir neturėtų defektų. Esant nustatytiems statinio defektams, būtent atsakovė turi pareigą atlyginti žalą, kuri atsirado dėl statinio defektų, atsiradusių per garantinį laiką.

Defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Ieškovei įrodžius, kad per garantinį terminą atsirado statinio konstrukcijų defektai ir dėl to buvo padaryta žala, būtent atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės, byloje turėtų įrodyti, kad defektai/žala atsirado dėl defektuotos konstrukcijos normalaus nusidėvėjimo, netinkamo naudojimo ir kt. Atsakovei byloje tokių aplinkybių neįrodžius, laikytina, kad atsakovė, kaip statinio rangovė yra atsakinga už draudėjo patirtą ir ieškovo atlygintą žalą.

Triplike atsakovė nurodė, kad sąskaitos, išrašytos už drėgmės rinktuvo nuomą, išrašytos ne Draudėjui, o UAB „Saulės sonata“, todėl kyla abejonė dėl išmokėtos Draudimo išmokos dydžio pagrįstumo, t. y. jei šios nuomos išlaidos buvo patirtos ne Draudėjo, o kito asmens, nuomos išlaidų suma neturėtų patekti į Draudimo išmokos, mokamos pagal Draudėjo ir ieškovo sudarytą draudimo sutartį, sumos apimtį. Draudėjas, kuriam buvo išmokėta draudimo suma, šių nuostolių, t. y. Nuomos išlaidų, nepatyrė.

Atsakovė taip pat nurodė, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog „draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius.

Pagal ieškovės Įmonių turto draudimo taisyklių 4.1.12 punktą, įvykis laikomas nedraudžiamuoju, kuomet žala yra atsiradusi dėl klaidų ir trūkumų, už kuriuos yra atsakingas: gamintojas, tiekėjas, rangovas, pardavėjas, montuotojas, garantinį ar techninį aptarnavimą atliekanti įmonė<...>. Kaip teigia pati ieškovė, įvykis kilo dėl atsakovės, veikusios kaip rangovė, kaltės. Ieškovė išmokėjo žalą Draudėjui už įvykį, kuris pagal pačios ieškovės Taisykles yra nepriskirtinas draudžiamajam. Remiantis aukščiau paminėtu kasacinio teismo išaiškinimu, ieškovė apskritai neįgijo teisės reikšti subrogacinį reikalavimą.

Trečiasis asmuo UAB „Unipresta“  atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovė, siekdama įgyvendinti regreso teisę į atsakovę, privalo įrodyti ne tai, kokios yra atsakovės atsakomybės ribos prieš UAB „Inspera“ (toliau - Savininkas arba Draudėjas) už atsakovės vykdytus Pastato rangos darbus, o tai, ar ieškovė turėjo pareigą išmokėti draudimo išmoką Draudėjui, kadangi tik teisėtas draudimo išmokos išmokėjimas Draudėjui ar kitiems draudimo sutartyje nurodytiems asmenims galėjo sudaryti teisines prielaidas ieškovui įgyti atgręžtinio reikalavimo teisę (regreso teisę) į atsakovę. Rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą garantinį terminą yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas. Tai reiškia, kad ši pareiga yra nukreipta erga omnes (prieš visus), todėl jos pažeidimo atveju rangovui (šiuo atveju atsakovei) gali būti taikoma deliktinė atsakomybė CK 6.263 str. pagrindu. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog UAB „Inspera“ yra turto savininkas, turintis teisę reikšti reikalavimas generaliniam rangovui, taikant deliktinės atsakomybės institutą. UAB „Inspera“ ir generalinio rangovo nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, todėl pirmiausia turi būti atsakyta į klausimą, ar UAB „Inspera“ draudimo išmokos išmokėjimo momentu buvo Turto savininkas, kadangi tik atsakius į šį klausimą - galima spręsti, ar ieškovė yra tinkama ieškovė šioje civilinėje byloje.

Trečiasis asmuo UAB „Inspera“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2019-06-03 UAB „Inspera“ su UAB „Saulės sonata“ sudarė patalpų (duomenys neskelbinti), pirkimo – pardavimo sutartį. Kadangi turtas yra naujos statybos name, jam taikomos garantijos, numatytos CK 6.698 straipsnyje. Pirkimo – pardavimo sutarties 5.7 punkte šalys aptarė, kaip pirkėjas gali realizuoti savo teisę į garantijas, kurios taikomos pastatui, jame esančioms patalpoms bei inventoriui. Pirkėjas (trečiasis asmuo) įsipareigojo garantijas įgyvendinti tiesiogiai kreipdamasis į rangovus ir gaminių ar įrangos tiekėjus (pardavėjus), o patalpų pardavėjas įsipareigojo bendradarbiauti ir pateikti visą būtiną informaciją, kad pirkėjas galėtų savarankiškai realizuoti savo teisę į atliktų statybos darbų ir įrenginių bei buitinės technikos produktų garantiją. Nurodė pastato statybos dalyvių  sąrašą, t.y., kad statytojas yra UAB „Saulės sonata“, architektas – G. K., techniniai prižiūrėtojai – A. T., A. V., V. P., generalinis rangovas – UAB „Veikmės statyba“, baldų tiekėjas/pardavėjas – UAB „Nordic Idea“, buitinės technikos tiekėjas/pardavėjas – UAB „Kesko SENUKAI Lithuania“. Tai reiškia, kad reikalavimo teisė dėl bet kokio pobūdžio statybos rangos darbų defektų, paaiškėjusių garantiniu laikotarpiu, notarine pirkimo – pardavimo sutartimi buvo perleista pirkėjui, t.y. UAB „Inspera“. Kai paaiškėjo trečiojo asmens turto užliejimas, UAB „Inspera“ apie įvykį pranešė draudimo bendrovei – ieškovei. Paaiškėjo, kad užliejimo priežastis yra susijusi su netinkamu įrengimu inžinerinių sistemų, kurioms garantinis terminas nėra suėjęs. Trečiojo asmens nuomone, nėra reikšminga aplinkybė, kad įvyko avarija bendrojo naudojimo patalpose, nes ieškiniu nereikalaujama atlyginti išlaidas už bendrojo naudojimo patalpų sutvarkymą. Užliejimas nebūtų įvykęs, jei pastato inžinerinės sistemos būtų įrengtos tinkamai, o už inžinerinės įrangos tinkamą veikimą visą garantinį laikotarpį atsako rangovas. Nėra nustatyta, kad užliejimas būtų įvykęs dėl turto savininko kaltų veiksmų ar neveikimo bei nenustatyta, kad to priežastimi buvo natūralus inžinerinių sistemų susidėvėjimas ar nepriežiūra. Draudimo bendrovė su savo ekspertų pagalba įvykį pripažino draudžiamuoju. UAB „Inspera“ nėra įgaliota spręsti, ar tai buvo draudžiamasis įvykis, o pagal bendrą taisyklę draudikas, sumokėdamas draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui, iš esmės patvirtina savo pareigą mokėti tokio dydžio draudimo išmoką, kokia buvo išmokėta. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė triplike nepilnai pacitavo Įmonių draudimo taisyklių Specialiosios dalies 4.1.12 punktą. Šiuo atveju, nustačius, kad turto užliejimas galėjo kilti dėl rangovo (įskaitant jo subrangovus) netinkamai parinktų montavimo detalių inžinerinėse sistemose, ši aplinkybė nedaro įvykio nedraudiminiu nukentėjusio apdrausto turto atžvilgiu. Prašė priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas iš bylą pralaimėjusios šalies.   

Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimo nepateikė.    

          Ieškinys tenkintinas.

          Nustatyta, kad 2020-07-19, trūkus karšto vandens kampinei jungčiai kolektoriuje pirmo aukšto techniniame koridoriuje buvo užlietos patalpos, esančios (duomenys neskelbinti), priklausiusios trečiajam asmeniui UAB „Inspera“, kuriai dėl šio įvykio ieškovė išmokėjo 17 689,21 Eur draudimo išmoką pagal sudarytą Įmonių turto draudimo sutartį, liudijimo Nr. (duomenys neskelbinti) (I tomas, 11, 12 b.l.).

Objekto, kuriame trūko karšto vandens vamzdis statybos darbus UAB „Saulės sonata“ užsakymu atliko atsakovė UAB „Veikmės statyba“, kuri dalies statybos darbų atlikimui pasitelkė kitus asmenis, tarp jų trečiąjį asmenį – subrangovę UAB „Unipresta“.

Atsakovės su atsiliepimu pateiktame (2 priedas), UAB „Saulės sonata“ statybų direktoriaus A. T. parengtame 2020-08-10 Trūkumų ir defektų fiksavimo akte Nr. (duomenys neskelbinti) (2020-07-19 vandentiekio avarija) nurodyta, kad 2020-07-19, 8 val. 44 min. buvo užfiksuota vadentiekio sistemos avarija poilsio namo su komercinėmis patalpomis „FA“, esančio (duomenys neskelbinti), pirmo aukšto techniniame koridoriuje. Prabėgęs vanduo užliejo pastato pirmo aukšto techninį koridorių, cokolinio aukšto komercines patalpas FA 2A. Vanduo pažeidė lubų, sienų, grindų apdailą, elektros instaliaciją ir prietaisus, priešgaisrinę, vėdinimo, oro kondicionavimo įrangą, medines patalpų duris. Kaip defekto atsiradimo priežastis nurodyta trūkusi karšto vandens kolektoriaus kampinė jungtis. Akte užfiksuoti pažeidimai su fotofiksacija, nurodyta, kokius pažeistų apdailos medžiagų ir konstrukcijų demontavimo darbus reikia atlikti, beveik visur nurodytas būtinumas patalpas išdžiovinti.                 

UAB „Saulės sonata“ užsakymu buvo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti patalpų pasikartojančio užliejimo priežastis. Su ieškiniu pateikta 2020-12-04 UAB „Statybos tyrimų institutas“ konsultacinė išvada Nr. (duomenys neskelbinti), kurioje pateikti atsakymai į klausimus dėl objekte panaudotų detalių kokybiškumo ir užliejimo priežasčių. Į klausimą (1), ar statybos produktai, dėl kurių įvyksta patalpų užliejimas, statinio projekte parinkti tinkamai, pateiktas atsakymas, jog projekte nėra pateikta detalių reikalavimų detalėms, projekte nurodyta, kokį slėgį ir temperatūrą sistemoje turi atlaikyti visi vandentiekio sistemos elementai, įskaitant ir detales, todėl projekte pateiktų reikalavimų pakanka tam, kad būtų galima parinkti tinkamus eksploatuoti statybos produktus. Į klausimą (2), ar faktiškai panaudoti statybos produktai, dėl kurių vyksta patalpų užliejimas, atitinka statinio projekto norminius reikalavimus, pateiktas atsakymas, kad tiriamosios detalės niekaip nepaženklintos, nėra žinomas jų gamintojas. Pateikta žalvarinių ir chromuotų detalių eksploatacinių savybių deklaracija, tačiau nėra aišku, ar ši deklaracija yra faktiškai panaudotų detalių eksploatacinių savybių deklaracija. Nėra aišku, kokios yra faktinės tiriamųjų detalių savybės, ar detalės buvo tinkamos naudoti tiriamoje vandentiekio sistemoje. Atsižvelgiant į tai, kad dėl faktiškai panaudotų detalių nuolat įvyksta patalpų užliejimai, padaryta išvada, kad faktiškai panaudotos detalės neatitinka statinio projekto ir norminių reikalavimų. Į klausimą dėl pasikartojančio užliejimo priežasties (3) atsakyta, kad labiausiai tikėtina patalpų pasikartojančio užliejimo priežastis yra nekokybiško detalės. Į klausimą dėl tolesnio patalpų naudojimo rekomendacijų (4) atsakyta, jog panaudotų netinkamos kokybės detalių suirimo ateityje tikimybė yra labai didelė ir dėl to kilsiančių užliejimų padarinių likvidavimo kaina būtų labai didelė. Todėl rekomenduotina pakeisti pastate visas detales, t.y. jungtis, srieginius prailgintojus ir kitas panašias jungiamąsias detales ( I tomas, 32 – 77 b.l.).

Dėl tinkamo atsakovo

UAB „Saulės sonata“ su UAB „Veikmės statyba“ 2016-03-07 sudarytos statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbinti) (toliau – Rangos sutartis) UAB „Saulės sonata“ vadinama užsakove, o UAB „Veikmės statyba“ – rangove. Pagal Rangos sutarties skyriaus „Sutarties dalykas“ 2.1 punktą, šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, pasitelkdamas savo darbuotojus arba Subrangovus ir koordinuodamas jų darbą, o Sutartyje nustatytais atvejais savo jėgomis, rizika, medžiagomis, įranga ir priemonėmis atlikti objekto statybos darbus pagal projektinę dokumentaciją, statybos darbų grafiką ir kitus sutarties dokumentus bei perduoti šių statybos darbų rezultatą (pastatytą ir tinkamą naudoti ir eksploatuoti objektą) užsakovui šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka, o užsakovas įsipareigoja priimti kokybiškai ir tinkamai atliktus darbus ir sumokėti rangovui šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Rangos sutarties 2.2 punkte numatyta, kad į rangovo atliekamus statybos darbus taip pat įeina sutarties ar statybos dokumentuose konkrečiai neaprašyti, nenurodyti ar rangovo nenumatyti darbai, jei tokie darbai yra priskirtini rangovui šia sutartimi. Visus statybos darbus, reikalingus objektui tinkamai ir kokybiškai suprojektuoti ir pastatyti, rangovas atlieka nedidinant sutarties kainos, nurodytos sutarties 3.1 punkte, išskyrus sutartyje atskirai nurodytus atvejus, kai reikia atlikti papildomus darbus. Rangovo šia sutartimi prisiimti įsipareigojimai apima ir susijusių darbų, t.y. darbų, reikalingų darbų tinkamam ir kokybiškam atlikimui, atlikimą (darbams reikalingų įrankių, priemonių, medžiagų įsigijimą, pagaminimą, nuomą, pristatymą į statybos aikštelę ir kt.). Visus susijusius darbus rangovas atlieka pats arba pasitelkdamams subrangovus, nedidinant sutarties kainos. Remiantis Sutarties 2.4 punktu, rangovas, pasirašydamas šią sutartį patvirtina, kad užsakovas jam pateikė visus tinkamam darbų atlikimui reikalingus dokumentus, įskaitant Techninį projektą, taip pat rangovas apžiūrėjo ir įvertino jau atliktus darbus ir sklypą ir, kad rangovas turėjo galimybę nuodugniai įvertinti sutarties dokumentus, juos išsamiai išanalizuoti ir identifikuoti visus reikiamus darbus, kurie sutarties dokumentuose nėra aiškiai išskirti ar neaptarti, bet yra reikalingi objektui tinkamai pastatyti ir kuriuos rangovas turėjo numatyti pagal pateiktus užsakovo dokumentus. Rangovas su šiais dokumentais susipažino, juos visiškai suprato ir dėl jų neturi jokių pretenzijų. Už jau atliktus darbus ir kokybę yra atsakingas užsakovas.

Rangos sutarties skyriaus „Subrangovų ir tiekėjų parinkimas ir darbo tvarka“ 8.1 punkte numatyta, kad rangovas turi teisę savo nuožiūra ir rizika pasirinkti subrangovus. Rangovas visiškai atsako už tinkamą subrangovų prievolių vykdymą bei įsipareigoja užtikrinti, kad visi subrangovų vykdomi darbai, jų vykdymas ir rezultatai visiškai atitiktų šios sutarties sąlygas. Pagal 8.3 punktą, rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą. Rangovas privalo užtikrinti, kad subrangovai/tiekėjai laikytųsi teisės aktuose įtvirtintų statybos darbų kokybės reikalavimų, sutarties dokumentų reikalavimų bei grafiko. Rangovas privalo užtikrinti, kad subrangovai jų atliekamus statybos darbus atliktų kokybiškai, naudodami tik naujas ir kokybiškas statybos medžiagas.         

Rangos sutarties skyriaus „Patikrinimai“ 10.1 punktas numato, kad užsakovas gali savo nuožiūra tikrinti statybos darbų vykdymą bei grafiko laikymąsi, tačiau tokio patikrinimo vykdymas nemažina rangovo pagal šią sutartį prisiimtos atsakomybės. Pagal 10.3 punktą, projektuotojas ar techninis prižiūrėtojas turi teisę imtis visų objekto projekto ir darbų tikrinimui reikalingų priemonių. Remiantis 10.5 punktu, jeigu projektuotojas ar techninis prižiūrėtojas ar užsakovo atstovas pastebi, kad bet kuri statybos darbų dalis ar medžiagos, naudojamos minėtų darbų atlikimui yra prastesnės kokybės arba neatitinka darbams, medžiagoms, priemonėms ar įrangai taikomų reikalavimų, nurodytų sutarties dokumentuose, jis gali, pateikdamas pranešimą raštu reikalauti rangovo, kad jis savo sąskaita pašalintų netinkamas medžiagas arba ištaisytų darbų trūkumus per protingą laiko tarpą. Rangovas prisiima visas su tuo susijusias išlaidas, nuostolius ir žalą. Pagal 10.6 punktą, jeigu techninio prižiūrėtojo ar užsakovo atstovo pagrįsta nuomone rangovo atstovas, kitas pasamdytas asmuo arba subrangovas, vykdydamas statybos darbus neatliko savo pareigų ar yra nekompetentingas tokiems darbams atlikti ar atlieka juos aplaidžiai, užsakovo atstovui raštu pareikalavus bei nurodžius pagrįstus argumentus rangovas turi atleisti tokį asmenį nuo darbų vykdymo šiame objekte ir nedelsiant jį pakeisti kitu asmeniu. Remiantis 10.9 punktu, rangovas įsipareigoja techninio prižiūrėtojo ar užsakovo atstovo pareikalavimu, prieš kiekvieno statybos darbų etapo pradžią pateikti medžiagų, priemonių ir įrangos techninę dokumentaciją.      

            Rangos sutarties skyriaus „Garantinis laikotarpis“ 13.1 punktas numato, kad rangovas savo atliktiems darbams, įskaitant panaudotas medžiagas, suteikia garantiją, kuri pradeda galioti nuo objekto statybos užbaigimo dienos, įskaitant atvejus, kai dėl rangovo kaltės nutraukiama sutartis, jei sutartis nutraukiama dėl užsakovo kaltės, garantinis laikotarpis prasideda tą dieną, kai užsakovui perduodami atitinkami darbai : darbams ir medžiagoms – 60 mėnesių (13.1.1 punktas), paslėptiems darbams – 120 mėnesių (13.1.2 punktas), pateiktai ir/ar sumontuotai įrangai – 24 mėnesiai (13.1.3 punktas). Remiantis 13.2 punktu, rangovas atsako už bet kokių darbų trūkumų, kurie gali atsirasti per garantinį laikotarpį, ištaisymą. Per garantinį laikotarpį nustatytus darbų trūkumus rangovas privalo savo lėšomis pašalinti per protingą, užsakovo raštu nustatytą terminą ir yra atsakingas už bet kokią žalą, kurią gali tiesiogiai arba netiesiogiai sukelti trūkumai arba jų taisymas, kitoms objekto dalims ar užsakovui, ar trečiosioms šalims, ar jų turtui. Pagal 13.4 punktą, taisydamas darbų defektus ar keisdamas medžiagas su trūkumais rangovas privalo visuomet identifikuoti ir pašalinti pirminę defekto priežastį, kad tokie defektai nepasikartotų. Remiantis 13.5 punktu, bet kuriuo sutarties galiojimo metu ir/ar garantinio laikotarpio metu užsakovas savo nuožiūra turi teisę, be atskiro rangovo sutikimo perleisti visas ar dalį savo teisių į bet kokias rangovo suteiktas garantijas, aptartas šiame sutarties straipsnyje, kitiems objekto (ar bet kurios jo dalies) įgijėjams, o atitinkami būsimi objekto (ar bet kurios jo dalies) savininkai turės teisę bet kuriuo sutarties galiojimo ir/ar garantinio laikotarpio metu savo nuožiūra, be atskiro rangovo sutikimo perleisti visas ar dalį savo teisių į bet kokias rangovo suteiktas garantijas, aptartas šiame sutarties straipsnyje, bet kokiems kitiems objekto (ar bet kurios jo dalies) įgijėjams. Pagal Rangos sutarties 13.6 punktą, bet kuriuo sutarties galiojimo ir/ar garantinio laikotarpio metu, bet kurie tretieji asmenys, kuriems nuosavybės teise priklausytų atitinkama objekto dalis (patalpos ar pan.), turės teisę tiesiogiai kreiptis į rangovą dėl jo garantinių įsipareigojimų, numatytų šiame sutarties straipsnyje, vykdymo tiesiogiai tokiems tretiesiems asmenims – objekto dalių savininkams, išskyrus atvejus, jeigu užsakovas raštu nurodytų rangovui kitaip.                            

            Rangovės (atsakovės UAB „Veikmės statyba“) su UAB „Unipresta“ (subrangove) 2017-03-20 sudarytos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbinti) (toliau – Subrangos sutartis), pagal kurią UAB „Veikmės statyba“ veikė kaip užsakovė, o UAB „Unipresta“ – kaip rangovė, skyriaus „Sutarties objektas“ 2.1 punkte nurodyta, kad rangovas įsipareigoja savo jėgomis, rizika ir priemonėmis, išskyrus šioje sutartyje numatytus atvejus, atlikti pagal brėžinius, specifikacijas ir galiojančius teisės aktus bei perduoti užsakovui priede Nr. 1 nurodytus darbus, šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka : vandentiekio tinklų įrengimo darbus (2.1.1 punktas), taip pat vėdinimo sistemų, šilumos punkto ir sistemų įrengimo (2.1.2 – 2.1.5 punktai), sanitarinių prietaisų montavimo ir pajungimo, priešgaisrinio vandentiekio įrengimo darbus (2.1.6, 2.1.7 punktai), atlikti aukščiau nurodytų sistemų testavimą, paleidimą ir personalo apmokymą (2.1.8 punktas.).

              Remiantis Subrangos sutarties 4 skyriaus „Teisių perleidimas“ 4.1 punktu, rangovas (UAB „Unipresta“) be išankstinio raštiško užsakovo sutikimo negali perleisti sutarties ar bet kurios jos dalies jokiai trečiai šaliai. Priešingu atveju laikoma, kad šalis be pateisinamų priežasčių vienašališkai nutraukė sutartinių įsipareigojimų vykdymą.  

             Subrangos sutarties 5 skyriaus „Subrangovai“ 5.1 punktas numatė, kad rangovas (UAB „Unipresta“) gali samdyti subrangovus darbų atlikimui tik gavęs išankstinį rašytinį užsakovo (UAB „Veikmės stayba“ sutikimą. Sudarius atitinkamą subrangos sutartį tarp rangovo ir atitinkamo subrangovo, rangovas neatleidžiamas nuo atsakomybės už subrangovo atliekamą darbų dalį.

              Pagal Subrangos sutarties 7 skyriaus „Laikas bei rūpinimasis tinkamu darbu atlikimu“ 7.3.1 punktą, rangovas turi nedelsiant pateikti pranešimą užsakovui dėl bet kokios klaidos, aplinkybių ar informacijos praleidimo, netikslumo arba kitokio defekto brėžiniuose ar specifikacijose, kuriuos jis pastebėjo vykdydamas darbus. Remiantis 7.3.3 punktu pateikti pranešimą, kad yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamų darbų tinkamumui ir/ar tvirtumui arba galinčių turėti įtakos darbų įvykdymo terminams.

             Subrangos sutarties 8 skyriaus „Nurodymai rangovui“ 8.1 punktas numatė, kad užsakovo (UAB „Veikmės statyba“) atstovas duoda visus nurodymus ir instrukcijas tiktai rangovo atstovui. Rangovas (UAB „Unipresta“) privalo vykdyti užsakovo UAB „Veikmės statyba“ nurodymus, susijusius su darbais. Pagal 8.2 punktą, statybos darbų  statybos vykdymo priežiūrą vykdo užsakovo paskirtas asmuo, vadovaujantis sutarties 1.1.9 punktu. Šiame Subrangos sutarties punkte (1.1.9) nurodyta, kad „užsakovo atstovas“ reiškia užsakovo skiramą asmenį, apie kurį raštu pranešama rangovui, kaip apie asmenį, kuris veiks kaip užsakovo atstovas šios sutarties tikslais.

              Pagal Subrangos sutarties 10 skyriaus „Darbų atlikimas ir žala asmenims ir turtui“ 10.1 punktą, rangovas (UAB „Unipresta“) atsako užsakovui ir trečiosioms šalims dėl tiesioginių nuostolių, asmens sužeidimo ar mirties, teisės aktų pažeidimų ar išlaidų, jei jų priežastimi yra rangovo neatsargumas arba sąmoningas aplaidumas atliekant darbus.

            Remiantis Subrangos sutarties 10 skyriaus „Garantija“ 20.1 punktu, rangovas savo atliktiems darbams, įskaitant panaudotas medžiagas, suteikia garantiją, kuri pradeda galioti nuo objekto statybos užbaigimo dienos, įskaitant atvejus, kai dėl rangovo kaltės nutraukiama sutartis, jei sutartis nutraukiama dėl užsakovo kaltės, garantinis laikotarpis prasideda tą dieną, kai užsakovui perduodami atitinkami darbai : darbams ir medžiagoms – 60 mėnesių (20.1.1 punktas), paslėptiems darbams – 120 mėnesių (20.1.2 punktas), pateiktai ir/ar sumontuotai įrangai – 24 mėnesiai (20.1.3 punktas). Pagal 20.2 punktą, rangovas atsako už bet kokių darbų trūkumų, kurie gali atsirasti per garantinį laikotarpį, ištaisymą. Per garantinį laikotarpį nustatytus darbų trūkumus rangovas privalo savo lėšomis pašalinti per protingą, užsakovo (UAB „Veikmės statyba“) raštu nustatytą terminą ir yra atsakingas už bet kokią žalą, kurią gali tiesiogiai arba netiesiogiai sukelti trūkumai arba jų taisymas, kitoms objekto dalims ar užsakovui (UAB „Veikmės statyba“), ar trečiosioms šalims, ar jų turtui. Remiantis 20.6 punktu, bet kuriuo sutarties galiojimo ir/ar garantinio laikotarpio metu, bet kurie tretieji asmenys, kuriems nuosavybės teise priklausytų atitinkama objekto dalis (patalpos ar pan.), turės teisę tiesiogiai kreiptis į rangovą dėl jo garantinių įsipareigojimų, numatytų šiame sutarties straipsnyje, vykdymo tiesiogiai tokiems tretiesiems asmenims – objekto dalių savininkams, išskyrus atvejus, jeigu užsakovas raštu nurodytų rangovui kitaip. Taip pat ir 20.14 punkte numatyta, kad bet kuriuo sutarties galiojimo ir/ar garantinio laikotarpio metu, bet kurie tretieji asmenys, kuriems nuosavybės teise priklausytų atitinkama objekto dalis (patalpos ar pan.), turės teisę tiesiogiai kreiptis į rangovą dėl jo garantinių įsipareigojimų, numatytų šiame sutarties straipsnyje, vykdymo tiesiogiai tokiems tretiesiems asmenims – objekto dalių savininkams, išskyrus atvejus, jeigu užsakovas raštu nurodytų rangovui kitaip.                            

           Teismas pažymi, kad garantijos sąlygos medžiagoms, nepaslėptiems ir paslėptiems darbams Subrangos sutartyje aptartos iš esmės analogiškai, kaip ir Rangos sutarties 13.1., 13.2., 13.6 punktuose. Teismo nuomone, šios sąlygos saisto tik generalinę rangovę (atsakovę) ir subrangovę (trečiąjį asmenį), tačiau jos nesaistomos statybos objekto užsakovės ir, tuo labiau asmenų (tarp jų ir UAB „Inspera“), įsigijusių nuosavybę tame objekte.   

          Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 31 punktas).

         Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jeigu vykdant sutartį pažeidžiama bendroji rūpestingumo pareiga, taikytinos sutartinės atsakomybės taisyklės. Taip išvengiama sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų konkurencijos, kai bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas kyla iš sutarties vykdymo, tačiau pats savaime galėtų būti savarankišku deliktu CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas išaiškino, kad tuo atveju, jeigu bendroji rūpestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai šios pareigos pažeidimo prigimtis yra išimtinai sutartinio pobūdžio. Toks sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų atribojimas, prioritetą suteikiant sutartinės atsakomybės taikymui itin svarbus ir reikšmingas tampa tais atvejais, kai sutarčiai įvykdyti pasitelkiami tretieji asmenys (CK 6.257 straipsnis). Tokiu atveju deliktinės atsakomybės taikymas pasitelktam trečiajam asmeniui reikštų įstatymo ir sutarčių apibrėžtos rizikos paskirstymo tarp sutartinių santykių dalyvių, tuo pačiu ir sutarties uždarumo principo paneigimą  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 36, 37 punktai).

         Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šiuo atveju buvo pažeista bendroji rūpestingumo pareiga, ji pažeista vykdant rangos sutartį – subrangovei atliekant konkrečius rangos sutarties dalyką sudarančius darbus. Dėl to konstatuotina, kad žala kyla iš neteisėtų veiksmų vykdant sutartį, t. y. nesilaikant bendrosios rūpestingumo pareigos ir taip padarant užsakovei žalos. Šiuo atveju taikytina non cumul taisyklė ir sutartinės atsakomybės prioritetas prieš deliktinę. Tokioje situacijoje gintinas tikrumo interesas pagal sutartį, nes žala padaryta vykdant rangos sutartyje numatytus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 39 punktas).

           Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.650 straipsnio 1 dalis numato, kad  rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Pagal minėto straipsnio 3 dalį generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu (CK 6.650 straipsnio 4 dalis). Jeigu generalinis rangovas sutinka, užsakovas turi teisę sudaryti sutartis su kitais asmenimis atskiriems darbams atlikti. Tokiu atveju šie asmenys už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako tiesiai užsakovui (CK 6.650 straipsnio 5 dalis).

      Kasacinio teismo yra konstatuota CK 6.650 straipsnio nuostatos, atspindinčios sutarties privalomumo ir sutarties uždarumo principus esant užsakovo–rangovo–subrangovo sutarčių grandinei, iš esmės reiškia sutarčių grandinės santykio nepertraukiamumą ir negalėjimą „šokinėti per grandis“ – šalys tarpusavio reikalavimus esant sutarčių grandinei gali reikšti tik tai šaliai (-ims), su kuria (-iomis) yra susisaisčiusios sutartimi. Nurodytos užsakovo–rangovo–subrangovo tarpusavio santykius ir jų riziką paskirstančios CK 6.650 straipsnio 3 ir 4 dalyse esančios taisyklės, kad užsakovas turi reikalavimo teisę tik į rangovą, bet ne subrangovą ar jo subrangovą, užtikrina teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 47 punktas).

          Šioje byloje statytoja pagal Statybos įstatymo (2020-05-01 – 2020-12-31 redakcija) 2 straipsnio 99 punktą laikytina užsakovė UAB „Saulės sonata“, o generaline rangove laikytina atsakovė UAB „Veikmės statyba“, kuri tam tikriems darbams atlikti pasitelkė subrangovę UAB „Unipresta“ (Statybos įstatymo 2 straipsnio 75 punktas, CK 6.650 straipsnio 1 dalis). 

           Ieškovė, draudikė perėmė draudėjos UAB „Inspera“ (turto sukurtame statybos objekte dalies savininkės), kuriai padaryta žala, teisę reikalauti žalos kompensavimo. Ieškovės sutartiniai santykiai su atsakove nesieja.            

           CK 6.697 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Pagal CK 6.697 straipsnio 3 dalį, rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.  Remiantis Statybos įstatymo (2020-04-01 – 2020-12-31 redakcija) 41 straipsnio 1 dalimi, statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. CK 6.698 straipsnyje nustatyti rangos darbų garantiniai terminai – 5, 10 (esant paslėptiems trūkumams) ir 20 metų (esant tyčia paslėptiems trūkumams).          

          Šiuo atveju atsakovė – generalinė rangovė Rangos sutarties 8.3, 10.1, 10.2 punktais prisiėmė atsakomybę su savo subrangovų tinkamą prievolių pagal sutartį įvykdymą, o 13.1, 13.2 punktais suteikė garantiją savo darbams ir medžiagoms. Taigi, net ir atsakovei sutartimi įsipareigojus suteikti garantiją bei suteikus garantinį terminą defektams pašalinti, ši garantija, esant statybos rangai galioja pagal įstatymą (CK 6.697, 6.698  straipsniai). Pažymėtina, kad atsakovė (generalinė rangovė) pagal Rangos sutarties sąlygas (Rangos sutarties 2.1, 2.2, 3.3 punktai) įsipareigojo patiekti į objektą reikiamas medžiagas, detales ir jas įrengti, sumontuoti ir pan. Remiantis Rangos sutarties 1.1.18 punktu, „Medžiagos“ reiškia visas, bet kokias statybines medžiagas, statybos produktus, žaliavas bei gaminius, o taip pat bet kokias kitas medžiagas, kurios yra reikalingos tinkamai atlikti darbus, susijusius darbus ir įvykdyti kitas rangovo prievoles pagal sutartį. Pagal Rangos sutarties 1.1.19 punktą, „Įranga“ reiškia visus, bet kokius įrenginius, įrengimus, kitą įrangą, sistemas, mechanizmus, prietaisus, įrankius, mašinas, agregatus, reikalingus tinkamai atlikti darbus, susijusius darbus ir įvykdyti kitas rangovo prievoles pagal sutartį. Įrangos sąvoka apima tiek įrangą, kurį yra sudedamoji darbų dalis ir atlikus juos lieka objekte, tiek įrangą, kuri naudojama tam, kad būtų galima atlikti darbus, o juos atlikus – pašalinama iš statybos aikštelės.           

          Rangos sutarties 13.5 ir 13.6 punktais užsakovė ir generalinė rangovė (atsakovė) susitarė, kad sutarties ir /ar garantinio laikotarpio metu užsakovė (UAB „Saulė sonata“) turi teisę be rangovo (šiuo atveju be atsakovės UAB „Veikmės statyba“, generalinės rangovės) sutikimo perleisti visas ar dalį savo teisių į rangovo suteiktas garantijas kitiems statybos objekto (bet kurios jo dalies) įgijėjams, o šie sutarties ir /ar garantinio laikotarpio metu turės teisę tiesiogiai kreiptis į rangovą dėl jo garantinių įsipareigojimų vykdymo tiesiogiai tretiesiems asmenims.   

           UAB „Inspera“ 2019-06-03 pirkimo – pardavimo sutarties (į bylą pateikta su UAB „Inspera“ 2022-03-14 atsiliepimu) ir 2019-11-29 turto perdavimo aktu (į bylą pateiktas su ieškovės 2022-02-10 raštu „Dėl teismo įpareigojimų vykdymo) nuosavybės teise įsigijo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbinti). Pagal Rangos sutarties 13.6 punktą UAB „Inspera“ garantinio laikotarpio metu įgijo teisę tiesiogiai kreiptis į rangovą dėl jo garantinių įsipareigojimų įvykdymo. Dėl sumontuotos nekokybiškos karšto vandens kampinės jungties trūkio buvo užlietos UAB „Inspera‘ patalpos. Rangos sutarties šalys yra užsakovė UAB „Saulės sonata“ ir generalinė rangovė UAB „Veikmės statyba“, todėl pagal CK 6.650 straipsnio 4 dalies nuostatas UAB „Saulės sonata“ neturėjo teisės reikšti pretenzijų subrangovei UAB „Unipresta“, atitinkamai pagal įstatymo nuostatą tokių pretenzijų reikšti negalėtų nuosavybės dalies objekte įgijėja UAB „Inspera“ (kurios teises ir pareigas parėmė ieškovė), kuriai užsakovė (statytoja) perleido statybos rezultato kokybės garantijas. Teismo nuomone, situacijos teisinio įvertinimo nekeičia Subrangos sutarties atitinkamos nuostatos, nes Subrangos sutarties dalyvės yra tik generalinė rangovė UAB „Veikmės statyba ir subrangovė UAB „Unipresta“, todėl remiantis sutarties uždarumo principu Subrangos sutarties tarpusavio įsipareigojimai saisto tik sutarties šalis. Pažymėtina, jog Subrangos sutarties uždarumą atspindi jos 4.1 ir 4.2 punktai, pagal kuriuos subrangovė, be užsakovės raštiško sutikimo negali perleisti sutarties ar jos dalies bet kokiai trečiai šaliai. Teigtina, kad situacijos vertinimo nepakeičia aplinkybė, jog subrangovę UAB „Unipresta“ parinko užsakovė UAB „Saulės sonata“ (II tomas, 47 - 49 b.l.), nes subrangovo parinkimas savaime nereiškia sutarties, kuria nustatomos šalių teisės ir pareigos, sudarymo.

           Kasacinio teismo yra nurodyta, kad statinio garantinis terminas yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį galioja rangovo garantija, jog statinys nesugrius ir bus kokybiškas įstatymo nustatytą laikotarpį. Taigi šio įstatymo imperatyviosiomis normomis nustatyto reguliavimo paskirtis yra užtikrinti, kad rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę galiotų įstatymo nustatytą laikotarpį ir kad per šį laikotarpį rangovas atsakytų tuo atveju, kai per įstatymo nustatytą terminą statinys sugriūna ar neatitinka kokybės reikalavimų. Įstatymo nustatytas statinio garantinis terminas skaičiuojamas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos, o tai reiškia, kad jis taikomas darbų rezultato eksploatavimo laikotarpiu ir iš esmės yra skirtas asmenų, eksploatuojančių statinį, interesams apsaugoti. Šios rangovo pareigos įgyvendinimo atžvilgiu nėra svarbu, kas eksploatuoja statinį, ar pats statytojas (užsakovas), ar kitas asmuo, nes rangovo pareiga yra susijusi su pačiu statiniu ir nukreipta statinio kokybei užtikrinti. Akivaizdu, kad eksploatuojant statinys gali būti perleidžiamas tretiesiems asmenims, ir ne vieną kartą. Todėl ši rangovo pareiga kartu su nuosavybės teise pereina ir kitiems statinį įsigijusiems asmenims, kurie atitinkamai perima ir teises, išplaukiančias iš šios pareigos pažeidimo. ...< Įstatyme nustatyti statinio garantiniai terminai yra pakankamai ilgi, todėl toks aiškinimas, kad prievolė garantuoti statinio kokybę nustatytu įstatyme garantiniu terminu galioja tik kitos sutarties šalies – užsakovo – atžvilgiu ir negalioja asmenų, kurie vėliau įsigyja statinį, atžvilgiu, paneigtų tokių ilgų garantinių terminų prasmę, neatitiktų įstatyme įtvirtintos rangovo pareigos garantuoti statinio kokybę per garantinį terminą paskirties ir visuomenės intereso, kad statiniai būtų saugūs ir stabilūs >... (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-16 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-1075/2021, 73, 74 punktai).

             Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą garantinį terminą yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas. Tai reiškia, kad ši pareiga yra nukreipta erga omnes (prieš visus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-16 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-1075/2021, 79 punktas).

            Atsakovė 2022-01-10 prašyme, remdamasi draudiko (ieškovės) darbuotojos 2020-05-04 elektroniniu laišku UAB „Unipresta“ nurodė, kad ieškovė yra apdraudusi UAB „Unipresta“ civilinę atsakomybę bendrosios civilinės atsakomybės draudimu ir būtent dėl tos priežasties atsisako reikšti reikalavimą trečiajam asmeniui UAB „Unipresta“. Teismo nuomone, ši aplinkybė taip pat nekeičia situacijos vertinimo, nes pagal teisinį reglamentavimą šiuo atveju draudikui yra atsakinga būtent UAB „Veikmės statyba“, kaip generalinė rangovė. Nenustatyta, kad 2020-07-19 vandentiekio avarija įvyko dėl santechnikos įrenginių natūralaus susidėvėjimo ar netinkamo naudojimo, ar dėl patalpų savininkų (valdytojų) neteisėtų veiksmų, o labiausiai tikėtina patalpų užliejimo priežastis yra statybos (įrengimo, montavimo) metu panaudota nekokybiška (os) detalė (ės).  Santechninės įrangos defektai objekte pasireiškė per garantinį terminą (statyba baigta 2018 m., o avarija įvyko 2020-07-19), todėl ieškovė pagrįstai pareiškė ieškinį objekto generalinei rangovei, nes defektinė vandentiekio jungtis (už kurios kokybiškumą atsakinga laikytina generalinė rangovė, nes buvo įsipareigojusi už medžiagų ir įrangos pateikimą) buvo sumontuota statybos metu, jos trūkis įvyko statybos garantiniu metu ir dėl jos pasireiškė žala, t.y. buvo užlietos patalpos.                

            Dėl nurodyto, teismas, įvertinęs Rangos sutarties sąlygas, atsižvelgdamas į statybos specifinius santykius ir kasacinio teismo išaiškinimus dėl rangovo pareigos garantuoti statinio kokybę daro išvadą, kad statybos objekto/statinio – poilsio namo su komercinėmis patalpomis ir požemine automobilių stovėjimo aikštele, esančio (duomenys neskelbinti), generalinė rangovė UAB „Veikmės statyba“ yra tinkama atsakovė pagal ieškovės draudimo bendrovės pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo.      

          Dėl ieškovės reikalavimo teisės ir draudimo išmokos dydžio

          UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ valdybos 2016-02-24 nutarimu patvirtintų Įmonių turto draudimo taisyklių Specialiosios dalies 2 skyriaus „Draudimo objektas“ 2.1 punkte nurodyta, kad pagal šių Taisyklių pagrindu sudaromą Draudimo sutartį gali būti draudžiamas draudėjui nuosavybės teise priklausantis turtas arba kitu teisiniu pagrindu jo valdomas (trečiųjų asmenų patikėtas) turtas. Pagal Specialiosios dalies 3.4.1 punktą, draudžiamaisiais įvykiais laikomi visi staiga ir netikėtai, nepriklausomai nuo draudėjo valios, draudimo sutartyje numatytoje draudimo vietoje draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu atsitikę įvykiai, išskyrus nedraudžiamuosius įvykius nurodytus šios draudimo apsaugos sąlygos 3.4.2 punkte. Remiantis 3.4.2.1 punktu, nedraudžiamaisiais įvykiais laikoma ir draudikas žalos neatlygina dėl bendrųjų nedraudžiamųjų įvykių, nurodytų Specialiosios dalies 4 – me skyriuje, o remiantis 3.4.2.2 punktu, nedraudžiamaisiais įvykiais laikoma turto vidaus gedimų, kai turto sugadinimas ar sunaikinimas kilo ne dėl išorinių jėgų poveikio. Šis punktas netaikomas, kai turtas papildomai apdraustas nuo vidaus gedimų rizikos ir tai nurodyta draudimo sutartyje. Specialiosios dalies 4 – ojo skyriaus „Bendrieji nedraudžiamieji įvykiai“ 4.1.12 punkte nurodyta, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju, kuomet žala yra atsiradusi dėl klaidų ir trūkumų, už kuriuos yra atsakingas: gamintojas, tiekėjas, rangovas, pardavėjas, montuotojas, garantinį ar techninį aptarnavimą atliekanti įmonė, tačiau nuostolis kitam turtui bus atlygintas.

             Kasacinio teismo yra pažymėta, kad nedraudžiamieji įvykiai yra draudimo teisės normose ar draudimo sutartyje apibrėžti įvykiai, reikšmingi draudimo santykiuose. Minėta, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 24 punktas).

              Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kasacinio teismo suformuluotas išaiškinimas, jog draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį ta apimtimi, kuria išmokėjo draudimo išmoką, buvus teisiniam pagrindui jos nemokėti arba sumažinti, turi būti suprantamas kaip įpareigojantis, sprendžiant subrogacijos klausimą, įvertinti deliktinės civilinės atsakomybės normose įtvirtintus teisinius pagrindus, pavyzdžiui, išvardytus CK 6.253 straipsnyje, 6.282 straipsnio 1 dalyje, neatlyginti padarytos žalos ar sumažinti jos atlyginimą. Jei tokių pagrindų nėra, vien tik draudimo teisės normose ar draudimo sutartyje nustatyti pagrindai nemokėti draudimo išmokos neatleidžia žalą padariusio asmens nuo prievolės atlyginti draudikui išlaidas, kurias šis patyrė dėl to, kad, išmokėdamas draudimo išmoką, atlygino žalą nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 25 punktas). 

            Dėl nurodyto teismas pažymi, kad atsakovė, nesutikdama su ieškiniu nurodė nepagrįstą argumentą, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes, draudimo išmoką, atsakovės manymu, išmokėjo už nedraudžiamąjį įvykį. Pažymėtina, kad atsakovė, apeliuodama į taisyklių 4.1.12 punktą nesirėmė juo visa apimtimi, t.y. nesiekė aiškinti minėto punkto baigiamosios dalies „tačiau nuostolis kitam turtui bus atlygintas“. Teismo nuomone, minėta nuostata ir nesudaro pagrindo teigti, kad ginčo draudimo išmoka buvo išmokėtą už nedraudžiamąjį įvykį, nes ginčas kilo ne dėl pačios nekokybiškos santechninės įrangos remonto/keitimo išlaidų kompensavimo, o dėl kaip to pasekmės sugadinto turto remonto išlaidų atlyginimo.

             Ieškovė 2020-12-08 išmokėjo UAB „Inspera“ 17 689,12 Eur draudimo išmoką (I tomas, 354 b.l.). Atsakovė triplike nurodė, kad sąskaitos už drėgmės rinktuvo nuomą, kurių suma 802,56 Eur, buvo išrašytos ne draudėjai, o UAB „Saulės sonata“, todėl, atsakovės nuomone, draudėja galimai nepatyrė išlaidų už drėgmės rinktuvų nuomą. Ieškovė su 2022-02-10 raštu „Dėl teismo įpareigojimų vykdymo“ pateikė mažosios bendrijos „Samatele.lt“ parengtas objektinę skaičiuojamosios kainos dalies ir lokalinę sąmatas pagal 2020-07-19 pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta 470,50 Eur suma už patalpų (duomenys neskelbinti), valymą/sausinimą, 352,80 Eur suma už drėgmės surinkėjo nuomą, taip pat objektinę skaičiuojamosios kainos dalies papildomų darbų ir lokalinę sąmatas, kuriose nurodyta         282,24 Eur suma už kaloriferių (ventiliatorių su šilumos funkcija) nuomą. 2020-09-15 Turto apžiūros aktuose nurodyta, kad turtas apgadintas arba sugadintas dėl vandens poveikio,  todėl, teismo nuomone, patalpų džiovinimas ir vėdinimas, siekiant tinkamai atlikti remontą buvo būtinas. Dėl nurodyto teismas neturi pagrindo sumažinti priteistiną ieškovei ieškinio sumą 802,56 Eur suma už drėgmės rinktuvų nuomą, nes laikytina, jog išlaidos patalpų džiovinimui ir vėdinimui buvo būtinos. Pastebėtina, kad nors atsakovė triplike nurodė šią aplinkybę, tačiau vėliau atsakovės atstovas akcentavo UAB „Veikmės statyba“ atsakomybės nebuvimą, o ne ginčijamą draudimo išmokos dydį, neteikė ir nereiškė iniciatyvos dėl papildomų įrodymų išreikalavimo savo argumentams patvirtinti.                        

           Ieškovė, kaip draudikė išmokėjusi draudimo išmoką turi teisę reikalauti susigrąžinti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas pilnai, ieškovei (draudikei) iš atsakovės priteistina 17 689,21  Eur suma, t.y. suma, kurią draudikė išmokėjo nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalai atlyginti.

          Dėl procesinių palūkanų

         Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio, CK 6.210 straipsnio nuostatomis iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą ieškovei sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, t.y. priteisiamos tokio dydžio procesinės metinės palūkanos, kokių prašė ieškovė.

          Dėl bylinėjimosi išlaidų                                          

          Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK)  93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškinį tenkinant, iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos - 389 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK  47 straipsnio 2 dalis numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir pareigas. Dėl nurodyto, į bylą įtrauktam trečiajam asmeniui UAB „Inspera“ iš atsakovės priteistinos trečiojo asmens patirtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti – 520 Eur.     

          Taip pat, iš atsakovės priteistina valstybės naudai 33,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 straipsniai).

          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269, 270, 307 straipsniais,

 n u s p r e n d ž i a:

         Ieškinį tenkinti. 

         Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“, juridinio asmens kodas  300510465,  17 689,21 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (17 689,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2021-02-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir  389  Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės  akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas  304080146, naudai.

          Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“, juridinio asmens kodas 300510465,  520 Eur atstovavimo išlaidų trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Inspera“, juridinio asmens kodas 303225681, naudai.          

          Priteisti  atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“, juridinio asmens kodas 300510465,  33,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).

          Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

        Teisėjas     Gintaras Pašvenskas