Civilinė byla Nr. 2A-313-459/2017

                                                                                                    (Proceso Nr. 2-43-3-03135-2015-2)

                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                   

(S)

                                                                                                    2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Š. J. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Š. J. ieškinį atsakovui Ž. J., trečiajam asmeniui Lijanai Macijauskienei dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė  :

1. Ginčo esmė:

1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo Ž. J. 2 247,50 eurų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpius nuo 2012-05-05 iki 2014-05-25 ir nuo 2014-10-21 iki 2015-05-05.
2. Ieškovė nurodė, kad 2015-05-05 tapo pilnametė, todėl turi teisę ginti savo pažeistą teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo teismine tvarka iš atsakovo, nevykdžiusio įstatyminės dukters išlaikymo pareigos. Nurodo, kad ji negali būti atsakinga už tai, jog jos įstatyminiai atstovai, kurie privalėjo ginti jos teises, dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo pareigų tinkamai ir laiku nevykdė. Tai, kad ją išlaikė motina ar kiti asmenys nereiškia, jog ji gavo tinkamą išlaikymą, kad visi jos poreikiai buvo patenkinti. Atsakovas išlaikymo pareigos nevykdė, todėl nebuvo teikiamas pakankamas išlaikymas, nes motina dukrai teikė savo išlaikymo dalį pagal finansines galimybes. Jei tėvas būtų teikęs išlaikymą, poreikių patenkinimo galimybės būtų buvusios didesnės. Nuo 2014-05-25 iki 2014-10-21 ieškovė gyveno pas atsakovą ir buvo jo išlaikoma, todėl išlaikymo įsiskolinimo už šį laikotarpį ieškovė iš atsakovo nereikalauja. Nuo 2012-05-05 iki 2015-05-05 jai kas mėnesį buvo reikalingas 72,50 eurų išlaikymas, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 247,50 eurų išlaikymo įsiskolinimą už 31 mėnesį, tai yra nuo 2012-05-05 iki 2014-05-25 ir nuo 2014-10-21 iki 2015-05-05.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė:

3. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-10-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo Ž. J. 466,46 Eur  išlaikymo įsiskolinimą ieškovei Š. J..
4. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo, nevykdžiusio nepilnametės dukters išlaikymo pareigos, išlaikymo įsiskolinimo, tačiau tik nuo to momento, kada jis buvo pripažintas ieškovės tėvu. Iš byloje pateikto ieškovės Š. J. gimimo liudijimo matyti, kad atsakovas Ž. J. įregistruotas Š. J. tėvu 2014-06-17 (b. l. 14), todėl išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistinas tik nuo šios datos. Iš ieškinio matyti, kad atsakovas nuo 2014-05-25 iki 2014-10-21 teikė ieškovei išlaikymą, todėl išlaikymo įsiskolinimas priteistinas tik nuo 2014-10-22 iki 2015-05-04. Nuo 2015-05-05 ieškovei jau priteistas išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo civilinėje byloje Nr. 2-2110-164/2013 (b. l. 10-12). 
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti 72,50 Eur per mėnesį išlaikymo suma leidžia patenkinti nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius (CK 3.194 str., 3.196 str.).

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

6. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-10 sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nuo 2012-05-05 iki 2014-05-25 ir šią reikalavimo dalį tenkinti; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
7. Ieškovė nurodo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-10 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009, nes nurodytos bylos aplinkybės nebuvo tapačios. Ieškovės kilmės dokumentuose tėvu niekada nebuvo nurodytas kitas asmuo: atsakovas neverčiamas pareiškimu pripažino savo tėvystę, taip prisiimdamas atsakomybę už tėvo pareigų vykdymą. Teismas pripažino, jog atsakovas nevykdė pareigos teikti išlaikymą ginčo laikotarpiu, tačiau nepagrįstai atmetė reikalavimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2012-05-05 iki 2014-05-25.
8. Ieškovė remiasi Civilinio kodekso 3.200 straipsniu ir teigia, jog išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau nei už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisę į išlaikymą ieškovė įgijo nuo gimimo dienos. Atsakovas, būdamas tėvas pagal kilmę, šios pareigos nevykdė. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme. Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę, įsiteisėjimo data. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo už ginčo laikotarpį.
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, jog, nors teismas ieškinį tenkino iš dalies vien dėl to, kad tėvystė buvo pripažinta tik 2014-06-17, tačiau pagrindinis motyvas turėjo būti tas, kad ieškovės teisė į išlaikymą nuo 2012-05-05 iki 2014-05-25 nebuvo pažeista, todėl jai iš atsakovo asmeniškai negali būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas.
10. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad ieškovė ieškinį pateikė 2015-12-21, taigi išlaikymo įsiskolinimas jai galėjo būti priteistas tik nuo 2012-12-21, o ne nuo 2012-05-05.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.              Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė skundžia tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-05-05 iki 2014-05-25. Teismas šią sprendimo dalį motyvavo tuo, jog atsakovas tik 2014-06-17 įrašytas ieškovės tėvu, todėl išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik nuo šios datos. Ieškovė laikosi pozicijos, jog tai, kad atsakovas tik 2014-06-17 pripažino tėvystę, nekeičia fakto, jog jis buvo ieškovės tėvas pagal kilmę, todėl buvo saistomas pareigos teikti išlaikymą.
14. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009. Joje konstatuota:
1. . Išlaikymo paskirtis – būtinų sąlygų vaikui sveikai, darniai fiziškai ir psichiškai augti, vystytis bei tobulėti užtikrinimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti ir reikalingas nuolat, kas dieną, todėl labai svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Vaiko teisės į išlaikymą nepertraukiamas įgyvendinimas gali būti užtikrintas, taigi ir pirmiau nurodyti išlaikymo tikslai gali būti pasiekti tik tada, kai tėvai sąžiningai bei itin atidžiai ir rūpestingai vykdo įstatyme (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis) jiems nustatytas su vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu, be kita ko, gaunamu ir kaip išlaikymas, tvarkymu susijusias teises bei pareigas. Tėvų, nevykdančių ar netinkamai vykdančių savo pareigas vaikams, veiksmai ar neveikimas vertintini kaip priešingi teisei.
2. . Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės bei pareigos grindžiamos vaiko kilme (CK 3.137 straipsnio 2 dalis), t. y. vaiko gimimu iš konkrečių tėvų. Tačiau, įvykus biologiniam vaiko gimimui, vaiko ir tėvų tarpusavio teisiniai santykiai dar neatsiranda. Vaiko iš tėvų kilmė su ja susijusių, įstatymuose nustatytų teisių ir pareigų atsiradimą lemia tik patvirtinta įstatyme (CK 3.138 – 3.140 straipsniai) nustatyta tvarka. Sąlyga vaiko kilmei iš motinos nustatyti yra įstatyme (CK 3.139 straipsnis) nustatyta tvarka patvirtintas faktas, jog moteris yra biologinė vaiko motina. Vaiko kilmę iš motinos paprastai patvirtina medicinos įstaigos, kurioje vaikas gimė, išduotas vaiko gimimo pažymėjimas. Tuo tarpu vaiko kilmei iš tėvo nustatyti fiziologinis aspektas, t. y. ar registruojamas kaip vaiko tėvas vyras yra biologinis vaiko tėvas, nesiaiškinamas. Bendrasis principas vaiko kilmei iš tėvo nustatyti yra CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Šiuo atveju pagrindas įrašyti vyrą kaip tėvą yra santuokos liudijimas.
3. . Taigi teisiniai išlaikymo santykiai tarp tėvų ir jų nepilnamečių vaikų atsiranda iš tam tikros teisinių faktų (įvykio – vaiko gimimo iš tų tėvų – ir teisinių veiksmų – šio fakto įregistravimo) sudėties, iš kurių svarbiausias faktas yra vaiko gimimas iš tų tėvų, lemiantis, kad egzistuoja prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką.
4. . Įvykus gimimo faktui, sukuriančiam tėvų ir vaikų biologinę kraujo giminystę, tėvai įgyja tik biologinę, t. y. prigimtinę, pareigą išlaikyti savo vaiką (Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.137, 3.192 straipsniai), kurios negalima priversti vykdyti teismine tvarka. Teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tokia, pagal įstatymą atsiradusi, išlaikymo prievolė gali būti įvykdoma priverstine tvarka. Be to, ši su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusi turtinė, kitaip dar vadinama alimentinė, prievolė, yra asmeninio (intuitu personae) pobūdžio. Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. 
15. Kolegija, įvertinusi šį kasacinio teismo išaiškinimą, susijusį su pareigos išlaikyti vaiką atsiradimo momentu, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iki to momento, kai atsakovas nebuvo pripažinęs savo tėvystės ir įrašytas ieškovės tėvu, t. y. iki 2014-06-17. Ieškovės argumentai, jog bylos, kurioje priimta pacituota kasacinio teismo nutartis, aplinkybės skyrėsi nuo šios bylos, todėl negalima remtis nurodyta nutartimi, atmestinas kaip nepagrįstas. Akivaizdu, jog aptartoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuluotos bendro pobūdžio abstrahuotos taisyklės, susijusios su išlaikymo pareigos atsiradimo momentu, kurios taikytinos ir šioje situacijoje. Teisinė prievolė teikti išlaikymą atsiranda tik tėvams, kurių tėvystė įforminta įstatyme nustatyta tvarka, todėl konstatavus ir šalims neginčijant, jog atsakovas tik 2014-06-17 įrašytas ieškovės tėvu, šis momentas laikomas atsakovo teisinės pareigos teikti išlaikymą pradžios momentu.
16. Nustačius, jog pareiga teikti išlaikymą atsakovui kilo nuo tėvystės pripažinimo ir jo įrašymo ieškovės tėvu momento, dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, jog pagrindinis motyvas nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo turėjo būti tas, kad ieškovės teisė į išlaikymą nuo 2012-05-05 iki 2014-05-25 nebuvo pažeista, nepasisakytina.
17. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
18. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 230 Eur advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tą faktą, kad ieškovei buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba byloje, taigi jos turtinė padėtis sunki, įvertinus bylos sudėtingumą, tai, jog atsakovas nevykdė savo asmeninio pobūdžio prievolės išlaikyti ieškovę ir dalis ieškovės reikalavimo pripažintas pagrįstu, bylinėjimosi išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, taigi atsakovo prašymas atmestinas.

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai                                                                   Raimonda Andrulienė

                                                                                                                       Albina Pupeikienė

                                                                                                                       Alvydas Žerlauskas