Civilinė byla Nr. 2-61-872/2013
Proceso Nr. 2-01-3-10321-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.4; 116.5.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė,
sekretoriaujant Agnei Daugirdienei,
dalyvaujant ieškovei E. M. ir jos atstovui advokatui M. P.,
atsakovei L. B. ir jos atstovei advokato padėjėjai R. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovei L. B. ir trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo,
n u s t a t ė :
ieškovė E. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b. l. 44-45), kuriuo prašo priteisti iš atsakovės L. B. 1 417,29 Lt nuostolių, įpareigoti atsakovę pašalinti vandenį praleidžiančią priežastį per vieną mėnesį nuo patikslinto ieškinio gavimo dienos, o atsakovei to nepadarius, skirti 100 Lt baudą už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovės naudais visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-04-16 ieškovės butą užliejo vanduo, trūkus vandentiekio vamzdžiui, esančiam bute, Žirmūnų g. 111-91, Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei L. B.. Su atsakove ieškovei susisiekti nepavyko, nes jai nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena nuomininkai, kurių buvo ne kartą prašyta pranešti apie įvykį savininkei L. B.. Nesulaukusi jokio atsakymo iš buto savininkės, 2012-04-27 ieškovė kreipėsi į atsakovę raštu, informuodama apie įvykį ir siūlydama taikiai išspręsti klausimą dėl nuostolių atlyginimo, bet į pasiūlymą nebuvo atsakyta. Ieškovė atkreipė teismo dėmesį, kad namą administruojanti įmonė UAB „Žirmūnų būstas“ 2012-04-23 akte nurodė, jog avarija kilo ne dėl namo inžinerinės sistemos gedimų ar avarijos. Ieškovės teigimu, esant tokiai situacijai yra būtina įpareigoti atsakovę sutaisyti vandenį praleidžiančią įrangą, nes pakartotinis užliejimas neabejotinai įvyks vėl. Kadangi vanduo buvo išlietas bute, priklausančiame atsakovei L. B., ji savo veiksmais sukėlė neigiamų padarinių ieškovei ir privalo atlyginti nuostolius.
Atsakovė L. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 50-51), kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad sudarant namą administruojančios įmonės UAB „Žirmūnų būstas“ 2012-04-23 aktą, komisijoje dalyvavo ne kompetentingi specialistai, turintys teisę vertinti galimas vandens pratekėjimo ir dėmių susidarymo priežastis, o administratoriaus pastatų administravimo vadybininkai, kurie neturi tam specialių žinių, taip pat yra suinteresuoto asmens darbuotojai. Be to, dėl atsakovei nežinomų priežasčių, aktas surašytas tik praėjus šešioms dienoms po neva įvykusio įvykio. Atsakovė taip pat pažymi, kad komisijos akte tik kaip galima užpylimo priežastimi nurodytas užpylimas iš 91 buto, kas leidžia teigti, jog gali būti eilė kitų galimų priežasčių dėl ko ieškovės butas buvo užpiltas. Atsakovės žiniomis, jokių pratekėjimų jos bute 2012-12-14 nebuvo, dėl ko nesuprantama, kaip galėjo susiklostyti situacija dėl neva bėgančio vandens. Atsakovės teigimu, patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės niekaip nepatvirtina, kad atsakovei kilo pareiga atlyginti ieškovei jos patirtą žalą.
Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė rašytinius paaiškinimus (b.l. 118-121), kuriuose nurodė, kad su atsakove sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, kuria apdraudė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu Žirmūnų g. 111-91, Vilniuje, taip pat atsakovės, kaip turto savininkės, civilinę atsakomybę. Sutartis galiojo laikotarpiu nuo 2012-04-18 iki 2013-04-17. Trečiasis asmuo pažymi, kad, ieškovės teigimu, pirmasis vandens užpylimas įvyko 2012-04-16, t.y. dar iki su atsakove sudarytos draudimo sutarties įsigaliojimo, todėl šio įvykio metu atsakovės, kaip buto savininkės, civilinė atsakomybė drausta nebuvo ir 2012-04-16 įvykis pagal draudimo sutartį negali būti laikomas draudžiamuoju. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės civilinė atsakomybė pagal 2012-04-18 sudarytą draudimo sutartį su trečiuoju asmeniu, gali vertinama tik dėl antrojo užpylimo, kuris, ieškovės teigimu, įvyko 2012-12-14. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad ieškovė netinkamomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėja jai padarytą žalą, nes UAB „Žirmūnų būstas“ aktą surašė nekvalifikuoti specialistai, o pastatų administravimo vadybininkai, kurie net nebuvo patekę į atsakovės butą ir jo neapžiūrėjo. 2012-12-20 akte nurodyta galima užpylimo priežastis yra tik numanoma ir negali būti vertinama, kaip pagrįsta. Be to, trečiasis asmuo pažymėjo, kad jam nebuvo pranešta nei apie pirmąjį užpylimą, nei apie pakartotinį, todėl UAB DK „PZU Lietuva“ žalos bylos administravimas nebuvo atliekamas. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovės E. M. patikslintas ieškinys yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.
Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei nurodė, kad ieškinio sumą grindžia sąmata. Paminėjo, jog buvo pokalbiai su atsakove, bet ji laikosi savo pozicijos ir nesutinka atlyginti žalą. Prašė įpareigoti atsakovę sutvarkyti santechniką po vonia.
Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė nevengia savo atsakomybės ir būtų atlyginusi nuostolius, jei būtų žinojusi, kad tai jos kaltė. Visgi, nėra įrodymų, kad atsakovė būtų atlikusi kažkokius neteisėtus veiksmus. Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Liudytojas D. Š. posėdžio metu paaiškino ieškovė dėl užpylimo į pastatų administratoriaus UAB „Žirmūnų būstas“ vadybininkus kreipėsi du kartus ir kad pagal kreipimosi datas buvo surašyti aktai. Pažymėjo, kad atsakovė dėl inžinerinių tinklų įvertinimo į administratorių kreipėsi atskirai ir buvo nustatyta, kad yra vamzdžio defektas, bei blogai suformuotas nuolydis.
Liudytoja K. K. posėdžio metu nurodė, kad nuomojasi atsakovės butą ir paskambino jai po užliejimo, tačiau atsakovė jiems pasakiusi, kad butas draustas. Nurodė, kad ieškovė prašiusi atlyginti žalą, bet jie pasakė, kad yra nuomininkai ir nemokės.
Liudytojas D. K. posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė po užliejimo buto pakvietusi juos į savo butą, kurioje jie pamatė delno dydžio dėmes. Nurodė, kad ieškovei buvo duotas atsakovės telefono numeris. Buvo iškviestas santechnikas, kuris pasakė, kad vanduo gali tekėti nuo skalbimo mašinos žarnelės, bet jokios drėgmės po vonia neaptiko.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-04-18 atsakovė L. B. Gyventojų turto draudimo sutarties pagrindu apdraudė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Žirmūnų g. 111-91, Vilniuje, taip pat 5 000 Lt suma su 200 Lt dydžio besąlygine išskaita – savo, kaip turto (buto) savininkės civilinę atsakomybę (b. l. 52-53). Ieškovės E. M. teigimu, 2012-04-16 ir 2012-12-14 jos butas, esantis Žirmūnų g. 111-87, Vilniuje, buvo užlietas vandeniu iš aukščiau esančio atsakovės buto, užpilant lubas ir sieną. 2012-04-23 akte Nr. ŽB-17-89, pasirašytame namo administratoriaus UAB „Žirmūnų būstas“ vadybininkų nurodyta, jog ieškovės E. M. bute, esančiame Žirmūnų g. 111-87, Vilniuje, virtuvėje ir koridoriuje ant lubų matosi rudos spalvos vandens tekėjimo žymės, tačiau užpylimo priežastis nenustatyta, nes į viršutinį butą patekti nepavyko (b. l. 5-6). Akte taip pat pažymima, jog namo bendrojo naudojimo inžinerinėse sistemose vandens pratekėjimų nenustatyta, todėl darytina išvada, kad vandens užliejimas ieškovės bute įvyko ne dėl namo inžinerinės sistemos gedimų ar avarijos. Atsakovė ginčija minėtą aktą teigdama, kad juo nenustatyta, jog žala ieškovės butui kilo dėl užliejimo iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto ir kad tai yra tik viena iš daugelio galimų užliejimo priežasčių. Kita vertus, iš 2013-02-05 UAB „Žirmūnų būstas“ atlikto gyvenamojo namo apžiūros akto Nr. ŽB-AA-13-0028 matyti, jog namo administratoriaus atstovai nustatė, kad atsakovei L. B. priklausančiame bute yra netvarkingai pajungta skalbimo mašina, neteisingai suformuotas vonios kanalizacijos vamzdžio nuolydis, o grindų kampuose po vonia yra drėgnos grindys (b. l. 146-147). Atsakovei minėtu aktu buvo rekomenduota tvarkingai pajungti skalbimo mašiną ir atstatyti buto kanalizacijos vamzdžio nuolydį. Atsižvelgiant į gyvenamojo namo apžiūros akte nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra didelė tikimybė, jog dėl netinkamo skalbimo mašinos pajungimo, ieškovės butas buvo užlietas iš atsakovės buto.
L. B. yra buto, esančio Žirmūnų g. 111-91, Vilniuje savininkė (b. l. 11). Buto savininko, kaip ir bet kurio kito asmens pareiga elgtis taip, kad nebūtų padaryta žala bet kuriems kitiems asmenims, teismui leidžia spręsti, kad atsakovė L. B. privalo atlyginti žalą, jei žala padaryta vandeniui nutekėjus iš jos nuosavybės teise valdomo buto, kai vanduo prateka dėl bet kokių buto ar jame esančių įrengimų trūkumų ir nėra civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių. Atsakovės veiksmai (neveikimas) yra neteisėti, kadangi atsakovė, būdama atsakinga už buto ir jame esančių santechnikos įrenginių, nesančių bendrojoje dalinėje namo nuosavybėje, priežiūrą, nemanė, jog situacija buvo pavojinga, nesiėmė jokių prevencinių priemonių turto saugumui užtikrinti, prižiūrėti, elgtis apdairiai ir stebėti, kad jokie gedimai neatsirastų, o pastebėjus gedimus, nedelsiant pranešti tarnyboms, kad bent kokie defektai, kurie galėtų daryti žalą kitiems asmenims, būtų pašalinti (Vilniaus Apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-381-302/2011). Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo savo valdomo buto trūkumų (netinkamo skalbimo mašinos pajungimo), tačiau iš byloje esančių įrodymų, nenustatyta, kad atsakovė savo aktyviais veiksmais būtų bandžiusi pašalinti šiuos trūkumus, todėl atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą. Minėtą aplinkybę patvirtina ir tas faktas, kad po pirmojo užpylimo 2012-04-16, sekė kitas užpylimas 2012-12-14. Darytina išvada, kad atsakovė kaip buto savininkė, veikė neapdairiai ir nerūpestingai, dėl ko ir kilo žala ieškovei.
Siekdamos įrodyti padarytos žalos dydį, šalys į bylą pateikė sąmatas su paskaičiuotomis išlaidomis, kurios būtų reikalingos užlieto vandens apgadinimams pašalinti. Ieškovė E. M. pateikė statybos ir remonto įmonės UAB „Menhiras“ pateiktą lokalinę sąmatą 1289,64 Lt sumai (b. l. 9), o atsakovė L. B. UAB „CESADA“ parengtą sąmatą 590,22 Lt sumai (b. l. 29). Esant šalių nesutarimams dėl padarytos žalos dydžio, teismas turi įvertinti aplinkybes, galinčias lemti padarytos žalos butui, esančiam Žirmūnų g. 111-87, Vilniuje, dydį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad: „jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pakenkimo metu jo esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tai yra ekonomiškai pagrįsta, kadangi nusidėvėjusio turto atkūrimo metu, jei panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesniu už buvusį“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001). Konstatuotina, kad ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas (butas) nėra naujas, buvo ilgą laiką eksploatuojamas. Į bylą ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jai priklausantis butas prieš įvykį buvo remontuotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytas 25 proc. fizinio nusidėvėjimo koeficientas, priteistinas nuostolių dydis taip pat mažintinas 25 proc., t.y. iki 967,23 Lt (1289,64x75/100 = 967.23 Lt).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 71 Lt žyminis mokestis (b.l. 3), 900 Lt atstovavimo išlaidos (b.l. 168), iš viso 971 Lt, todėl jos priteistinos iš atsakovės.
Be to, nagrinėjant bylą susidarė 31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos išieškotinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 92, 93, 96, 259, 269, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 967,23 Lt žalos atlyginimo, 971 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Įpareigoti atsakovę L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti priežastį, lemiančią vandens pratekėjimą.
Priteisti iš atsakovės L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 31 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Fausta Vitkienė