Civilinės bylos Nr. e2A-438-567/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15163-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

       NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 28  d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „NEO Finance“, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-20898-819/2019 pagal ieškovo „NEO Finance“, AB ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas „NEO Finance“, AB pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo J. B. 7 014,01 Eur negrąžinto kredito, 765,21 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, 16 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 314,01 Eur kreditą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 26 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą 6 700 Eur kreditą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 3 081,55 Eur tarpininkavimo mokesčio, 16,64 Eur sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2018 m. gruodžio 1 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas 24 mėnesių terminui paskolino atsakovui 500 Eur, o atsakovas įsipareigojo grąžinti nurodytą kreditą su 16 procentų metinėmis palūkanomis nuo kredito sumos, kartu sumokėdamas 58,16 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį. 2018 m. gruodžio 7 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui 60 mėnesių terminui suteikė 6 700 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti nurodytą kreditą su 26 procentų metinėmis palūkanomis nuo kredito sumos, kartu sumokėdamas 1 191,55 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, į raginimus grąžinti skolą nereagavo, todėl ieškovas 2019 m. gegužės 14 d. vienašališkai nutraukė sutartis (CK 6.37 str., 6.38 str., 6.71 str., 6.261 str., 6.874 str.).

2.       Atsakovas J. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovui „NEO Finance“, AB iš atsakovo J. B. 7 014,01 Eur negrąžinto kredito, 765,21 Eur palūkanų, 16 procentų dydžio metines palūkanas už 314,01 Eur negrąžinto kredito sumą nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K677482864, 26 procentų dydžio metines palūkanas už 6 700 Eur negrąžinto kredito sumą nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K212577070, 12,58 Eur kompensuojamų palūkanų, 1 226,06 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 017,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 407,05 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmesti.

4.       Teismas nustatė, kad šalys 2018 m. gruodžio 1 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas 24 mėnesių terminui paskolino atsakovui 500 Eur, o atsakovas įsipareigojo grąžinti nurodytą kreditą su 16 procentų metinėmis palūkanomis nuo kredito sumos, kartu sumokėdamas 58,16 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį. 2018 m. gruodžio 9 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui 60 mėnesių terminui suteikė 6 700 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti nurodytą kreditą su 26 procentų metinėmis palūkanomis nuo kredito sumos, kartu sumokėdamas 1 191,55 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, į raginimus grąžinti skolą nereagavo, todėl ieškovas 2019 m. gegužės 14 d. vienašališkai nutarė nutraukti sutartis. Atsakovas liko skolingas iš viso 7 014,01 Eur negrąžinto kredito ir 765,21 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. gegužės 16 d.

5.       Teismas nurodė, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė ieškovui iš atsakovo priteisti 7 014,01 Eur negrąžinto kredito ir 765,21 Eur palūkanų.

6.       Teismas nustatė, kad pagal pirmą sutartį šalys sulygo dėl 16 procentų, o pagal antrą sutartį – dėl 26 procentų dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir susitarė, jog palūkanos yra skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo atsakovui dienos iki dienos, kada visas kreditas yra faktiškai grąžinamas ieškovui (sutarčių bendrųjų sąlygų 1.15. p.). Sutarčių bendrųjų sąlygų 8.6. p. nustatyta, kad sutarties nutraukimas nestabdo palūkanų skaičiavimo. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė ieškovo reikalavimą dėl nurodytų metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo dienos tenkinti. Teismas nusprendė atmesti reikalavimą dalyje dėl šių palūkanų priteisimo 2019 m. gegužės 16 d. (kreipimosi į teismą dieną), kadangi buvo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl pelno palūkanų, išreikštų fiksuotu dydžiu, priteisimo už laikotarpį, įskaitant 2019 m. gegužės 16 d.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovas, taikydamas 16 procentų metinę palūkanų normą pagal pirmą sutartį, paskaičiavo atsakovui 3,44 Eur minimalių nuostolių atlyginimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi vėluojama sumokėti suma nuo 2019 m. sausio 8 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gegužės 16 d.), o taikydamas 26 procentų metinę palūkanų normą pagal antrą sutartį – 13,20 Eur minimalių nuostolių atlyginimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi vėluojama sumokėti suma nuo 2019 m. sausio 10 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gegužės 16 d.). Sutarčių bendrųjų sąlygų 6.1 punkte šalys sulygo, jog neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies, kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Teismas, įvertinęs ieškovo prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydį (16 ir 26 procentų metinių palūkanų) ir skaičiavimo laikotarpį (128 d. pagal pirmą sutartį ir 126 d. pagal antrą sutartį), sprendė, kad jų dydis ir laikotarpis pagal pirmą sutartį neviršija nurodytų Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d., tačiau palūkanų dydis pagal antrą sutartį 44,44/100 dalimis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nurodytą dydį (18 procentų). Teismas nusprendė ieškovo naudai iš atsakovo priteisti 3,44 Eur kompensuojamųjų palūkanų pagal pirmą sutartį, o 13,20 Eur pagal antrą sutartį paskaičiuotų palūkanų sumažinti iki 9,14 Eur kompensuojamųjų palūkanų, viso 12,58 Eur kompensuojamųjų palūkanų.

8.       Teismas nustatė, kad tarpininkavimo mokestį sutarčių bendrosiose sąlygose šalys apibrėžė, kaip vartojimo kredito gavėjo mokamą mokestį ieškovui, skirtą padengti ieškovo patiriamas išlaidas, susijusias su ieškovo valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Tarpininkavimo mokesčio dalį pagal bendrųjų sąlygų 5.3.1. p. sudaro sutarčių specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (pirmos sutarties specialiosiose sąlygose šios tarpininkavimo mokesčio dalies, nevertinant mėnesinių įmokų mokėjimo pradelsimo ateityje, dydis nurodytas apibrėžta 58,16 Eur suma, o antros sutarties specialiosiose sąlygose – 1 191,55 Eur suma, o kitą dalį pagal sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.2. p. sąlygas sudaro 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą, kuriai pagal sutarčių bendrųjų sąlygų 3.4. punktą taikoma 100 procentų nuolaida iki to momento, kol kredito gavėjas vėluoja apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų. Teismas konstatavo, kad tarpininkavimo mokestis yra mokamas tik atsakovui pažeidus sutarčių nuostatas, todėl tai yra tam tikra netesybų forma. Teismas pažymėjo, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Teismas nusprendė ieškovo reikalavimą tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovo naudai iš atsakovo tą dalį atsakovo nesumokėto tarpininkavimo mokesčio, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę, t. y. pagal pirmą sutartį 34,51 Eur tarpininkavimo mokesčio, o pagal antrą sutartį – 1 191,55 Eur tarpininkavimo mokesčio, viso 1 226,06 Eur tarpininkavimo mokesčio (CK 6.37 str., 6.38 str., 6.71 str., 6.261 str., 6.874 str.).

III. Apeliacinio skundo argumentai

9.       Ieškovas „NEO Finance“, AB apeliaciniu skundu prašo:

9.1.                      pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimą dalyje dėl kompensuojamųjų palūkanų ir priteisti ieškovui iš atsakovo J. B. 16,64 Eur kompensuojamų palūkanų;

9.2.                      pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti ieškovui iš atsakovo J. B. 3 081,55 Eur tarpininkavimo mokesčio;

9.3.                      pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovui iš atsakovo J. B. 491,01 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų,;

9.4.                      kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Teismas nepagrįstai sumažino prašomas priteisti 13,20 Eur kompensuojamąsias palūkanas iki 9,14 Eur. Ieškovas ieškinyje aiškiai nurodė, kad prašo priteisti 765,21 Eur mokėjimų palūkanų, kurios buvo skaičiuojamos iki kreipimosi į teismą dienos bei 16 procentų ir 26 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintas vartojimo kredito sumas nuo kreipimosi į teismą dienos t. y. nuo 2019 m. birželio 20 d. iki visiško kreditų grąžinimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos atlieka minimalių nuostolių, negautų pajamų atlyginimo funkciją, todėl, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. 13,20 Eur palūkanos buvo paskaičiuotos nuo praleidimo įvykdyti prievolę termino, t. y. nuo 2019 m. sausio 8 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškinyje buvo aiškiai nurodyta už kokį laikotarpį yra skaičiuojamos mokėjimo ir kompensacinės palūkanos. Mokėjimo ir kompensuojamosios palūkanos buvo paskaičiuotos už skirtingus laikotarpius ir jos nėra tapačios, todėl teismas nepagrįstai kompensuojamąsias palūkanas pripažino netesybomis ir jas sumažino.

10.2.                      Teismas nepagrįstai nusprendė sumažinti priteistiną tarpininkavimo mokesčio sumą ir nepagrįstai pripažino šį mokestį netesybomis. Bendrą vartojimo kredito kainą sudaro visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kurie kiti su vartojimo kredito sutartimi susiję mokesčiai. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma specialiosiose sąlygose tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Kredito gavėjui vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14. punktu. Atsakovui buvo pateikta visa informacija, t. y. kad ieškovui mokamas tarpininkavimo mokestis, kuris yra 9,90 procento nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos (5.3.1.p) ir tai, kad jis apskaičiuojamas 5.3.2 p. nustatyta tvarka, t. y. 1,20 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą, tačiau ne daugiau negu 30 Eur, kad 5.3.2 punkte nurodytai sumai taikoma nuolaida ir jis lygus 0 Eur, tačiau nuolaida nėra taikoma, jeigu vartojimo kredito gavėjas nevykdo įsipareigojimų daugiau nei 30 dienų. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra 58,16 Eur pagal pirmą kredito sutartį ir 1 191,55 Eur pagal antrą kredito sutartį. Analogiškose bylose pripažinta, kad tarpininkavimo mokestis neprieštarauja Vartojimo kredito įstatymo normoms (Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-144-259/2019 ir Nr. e2A-119-254/2019).

10.3.                      Patenkinus ieškinio reikalavimus visa apimtimi, turėtų būti priteistos visos ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CK 6.37 str., 6.156 str., 6.213 str., 6.261 str., 6.872 str.; Vartojimo kredito įstatymas).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

12.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2018 m. gruodžio 1 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas „NEO Finance“, AB 24 mėnesių terminui paskolino atsakovui J. B. 500 Eur, o atsakovas įsipareigojo grąžinti nurodytą kreditą su 16 procentų metinėmis palūkanomis nuo kredito sumos, kartu sumokėdamas 58,16 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį. 2018 m. gruodžio 7 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui 60 mėnesių terminui suteikė 6 700 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti nurodytą kreditą su 26 procentų metinėmis palūkanomis nuo kredito sumos, kartu sumokėdamas 1 191,55 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, į raginimus grąžinti skolą nereagavo, todėl ieškovas 2019 m. gegužės 14 d. vienašališkai nutarė nutraukti sutartis. Atsakovas liko skolingas iš viso 7 014,01 Eur negrąžinto kredito ir 765,21 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. gegužės 16 d. Pagal 2018 m. gruodžio 1 d. sutartį šalys sulygo dėl 16 procentų, o pagal 2018 m. gruodžio 7 d. sutartį – dėl 26 procentų dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir susitarė, jog palūkanos yra skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo atsakovui dienos iki dienos, kada visas kreditas yra faktiškai grąžinamas ieškovui (sutarčių bendrųjų sąlygų 1.15. p.). Sutarčių bendrųjų sąlygų 6.1 punkte šalys sulygo, jog neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies, kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Sutarčių bendrųjų sąlygų 8.6. p. nustatyta, kad sutarties nutraukimas nestabdo palūkanų skaičiavimo.

13.       Ieškovas prašė teismo iš atsakovo priteisti 13,20 Eur sutartinių palūkanų pagal 2018 m. gruodžio 7 d. sutartį nuo 2019 m. sausio 10 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gegužės 16 d.), t. y. taikant 26 procentų metinę palūkanų normą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos ir jų abiejų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, taikydamas Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatas, nustatančias kad metinė palūkanų norma negali viršyti 18 procentų, prašomas priteisti kompensuojamas palūkanas sumažino iki 9,14 Eur. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kompensuojamąsias palūkanas iš esmės pripažino netesybomis ir jas sumažino.

14.       Pagal CK 6.37 str. 1 d. palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai.

15.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; 6.37 str. 1 d., 6.872 str.), ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą CK 6.210 str., 6.261 str.). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3-275-248/2015).

16.       Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).

17.       Pagal CK 6.870 str. paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.872 str. 1 d. nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 str. 2 d.).

18.       Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

19.       Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Kreditorius už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str.).

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria, sudarydamos sutartį, ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Vadinasi, tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti.

22.       Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, kuri buvo įgyvendinta Vartojimo kredito įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

23.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2018 m. gruodžio 7 d. vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 p. susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos, t. y. 26 procentų dydžio, yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kurią bendrovės darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į bendrovės banko sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Įvertinus nurodytą 2018 m. gruodžio 7 d. vartojimo kredito sutarties nuostatą ir kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų dydis ženkliai viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nurodytą dydį, t. y. 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (18 procentų metinių palūkanų norma, tačiau ne už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį). Apeliantas neginčijo pirmosios instancijos teismo atliktų paskaičiavimų, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino už 2018 m. gruodžio 7 d. sutarties nevykdymą priteistinų kompensuojamų palūkanų sumą nuo 12,58 Eur iki 9,14 Eur.

24.       Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 90 Eur 2018 m. gruodžio 1 d. kredito sutarties tarpininkavimo mokesčio ir 2 991,55 Eur 2018 m. gruodžio 7 d. kredito sutarties tarpininkavimo mokesčio. Pirmosios instancijos teismas tarpininkavimo mokesčio dalį vertino kaip netesybas, todėl nusprendė priteisti tik tą dalį (1 226,06 Eur) atsakovo nesumokėto tarpininkavimo mokesčio, kurio mokėjimas nebuvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nepriteista 1 855,49? Eur tarpininkavimo mokesčio dalis nelaikytina netesybomis ir sudaro pagal sutartis mokėtino tarpininkavimo mokesčio dalį, kuriai buvo panaikinta sutarčių sudarymo metu pritaikyta nuolaida. ???

25.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 1 d. vartojimo kredito sutartimi ieškovas paskolino atsakovui 500 Eur sumą 24 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir periodinėmis įmokomis sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (645,68 Eur). Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 58,16 Eur, tarpininkavimo mokestį sudaro: 1) 9,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos) pagal vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.; 2) apskaičiuojamas vartojimo kredito sutarties 5.3.2 p. nustatyta tvarka. 2018 m. gruodžio 7 d vartojimo kredito sutartimi ieškovas paskolino atsakovui 6 700 Eur sumą 24 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir periodinėmis įmokomis sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (13 227,55 Eur). Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 1 191,55 Eur, tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia pačia tvarka, kaip ir 2018 m. gruodžio 1 d. sutartyje.

26.       Šalių sudarytų sutarčių bendrųjų sąlygų 1.7 p. nurodyta, kad bendra vartojimo kredito kaina tai yra visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma specialiosiose sąlygose tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu ir neapima jokių išlaidų, susijusių su bendrovės (ieškovo) iki tol vartojimo kredito gavėjui (atsakovui) suteiktais vartojimo kreditais ar ateityje suteikiamais kreditais. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Sutarčių 1.28 p. nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis tai yra mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.

27.       Šalių sudarytų sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3 p. nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 1) vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 p.); 2) 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 p. nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur (5.3.2 p.). Kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 5.4 p. šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2 p. nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2 p. nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2 p. nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 p. Kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 5.14 p. nurodyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.?

28.       Vadinasi, pagal išvardintas vartojimo kredito sutarčių bendrąsias sąlygas sutarties sudarymo metu 5.3.2 p. nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai pritaikyta nuolaida yra panaikinama tik tuo atveju, jeigu kredito gavėjas netinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Tuo atveju, jeigu kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nuolaida išlieka visą sutarties galiojimo laikotarpį ir pareiga mokėti 5.3.2 p. nurodytą tarpininkavimo mokesčio dalį neatsiranda. 

29.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių sudarytose sutartyse numatyta ieškovo teisė panaikinti sutarčių sudarymo metu pritaikytas nuolaidas atsakovo netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju yra nukreipta į kredito gavėjo skatinimą tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtas prievoles, tokiu būdu išvengiant neigiamų padarinių atsiradimo, t. y. pareigos mokėti sutarčių 5.3.2 p. nustatytą tarpininkavimo mokesčio dalį. Darytina išvada, kad nuolaidos panaikinimas, kredito gavėjui netinkamai vykdant prisiimtas prievoles, iš esmės reiškia baudinio pobūdžio sankcijų, t. y. netesybų, taikymą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vartojimo kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.2 p. numatytas tarpininkavimo mokestis laikytinas netesybomis. Pagal vartojimo kredito sutarčių nuostatas atsakovui prievolės mokėti nuolaidos sumą atsiradimas siejamas su netinkamu kredito sutarčių vykdymu, kredito įmokų nemokėjimu, todėl akivaizdu, kad tokia sąlyginė tarpininkavimo mokesčio nuolaida iš esmės yra netesybos (CK 6.71 str.).

30.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. imperatyviai nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs tarp šalių sudarytų kredito sutarčių nuostatas, pagrįstai nusprendė priteisti tik tą dalį nesumokėto tarpininkavimo mokesčio, kurio mokėjimas nebuvo susietas atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę.

31.       Pagal CPK 4 str. vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, remiantis Teismų įstatymo 33 str. 4 d., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimais, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Sprendžiant ginčus, turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) – kasacinio teismo – nuolat plėtojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015).

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodytos Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-144-259/2018 ir Nr. e2A-119-254/2019, kaip teismo precedentai, nėra taikomos nagrinėjamai bylai, nes neatspindi šiuo klausimu Lietuvos teismų formuojamos praktikos. Analogiškose bylose tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri mokama prievolių pagal kredito sutartį nevykdymo atveju, kvalifikuojama kaip netesybos, kurios kredito davėjui nepriteisiamos (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-949-852/2019; Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-924/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020).

33.       Pagal CPK 276 str. 2 d. teismas gali savo iniciatyva ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

34.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kredito sutarčių specialiosiose sąlygose fiksuota suma nurodytas tarpininkavimo mokestis (2018 m. gruodžio 1 d. – 58,16 Eur, 2018 m. gruodžio 7 d. – 1 191,55 Eur) įeina į bendrą vartojimo kredito kainą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė jį priteisti. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti tik tą dalį nesumokėto tarpininkavimo mokesčio, kurio mokėjimas nebuvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę, tačiau padarė klaidą, skaičiuodamas priteistino tarpininkavimo mokesčio sumą pagal 2018 m. gruodžio 1 d. kredito sutartį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesumokėto tarpininkavimo mokesčio suma pagal nurodytą sutartį yra 34,51 Eur, tačiau iš ieškovo pateiktos priteisiamų sumų detalizacijos nustatyta, jog ieškovas yra sumokėjęs tik 1 Eur tarpininkavimo mokesčio. 2018 m. gruodžio 1 d. šalių sudarytoje sutartyje tarpininkavimo mokesčio dydis, nevertinant galimo prievolių pagal sutartį nevykdymo, apibrėžtas fiksuota 58,16 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas patikslinti skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį, ištaisant skaičiavimo klaidas, ir priteisti 57,16 Eur tarpininkavimo mokesčio pagal 2018 m. gruodžio 1 d. sutartį, t. y. viso pagal abi sutartis – 1 248,71? Eur (57,16 Eur + 1 191,55 Eur).???

35.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui sprendime už akių dėl akivaizdžių skaičiavimo klaidų netinkamai apskaičiavus priteistino tarpininkavimo mokesčio dydį, nurodytos klaidos lėmė kitas skaičiavimo klaidas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, todėl yra pagrindas perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidų sumą. Ieškovas sumokėjo 245 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 246,01 Eur už advokato teisinę pagalbą, t. y. pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 491,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškiniu ieškovas prašė priteisti bendrą 10 877,38 Eur sumą, iš kurios priteisiama 9 040,51? Eur, t. y. ieškinys tenkinamas 83,11 procentais. Atitinkamai yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovui 408,08 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.???

36.       Apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas iš esmės nepakeistas, išdėstant spendimo rezoliucinę su ištaisytomis skaičiavimo klaidomis. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CK 6.37 str., 6.70–6.71 str., 6.210 str., 6.261 str., 6.256 str., 6.258 str., 6.870 str., 6.872 str.; Vartojimo kredito įstatymo 11 str.; CPK 93 str., 178 str., 185 str., 265 str., 276 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimą už akių iš esmės nepakeistą.

Ištaisyti skaičiavimo klaidas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendime už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui „NEO Finance“, AB iš atsakovo J. B. 7 014,01 Eur negrąžinto kredito, 765,21 Eur palūkanų, 16 procentų dydžio metines palūkanas už 314,01 Eur negrąžinto kredito sumą nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K677482864, 26 procentų dydžio metines palūkanas už 6 700 Eur negrąžinto kredito sumą nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K212577070, 12,58 Eur kompensuojamų palūkanų, 1 248,71 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 040,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 408,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Teisėjos                                                           Loreta Bujokaitė

                   Jadvyga Mardosevič

                                                           Neringa Švedienė