Baudžiamoji byla Nr. 1-408-311/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01565-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.10.1; 11.2.27.1; 1.1.6.3; 1.1.9.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 12 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,
sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,
dalyvaujant:
prokurorei Jurgitai Patalavičienei,
gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,
kaltinamajam G. S.,
nedalyvaujant nukentėjusiajai R. U.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 3 kartus:
1) 2011-02-15 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 137 str. 1 d.- laisvės atėmimu 1 m. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskiriant BK 71 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo bei įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;
2) 2012-02-22 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2d. 3p.- laisvės atėmimu 8 mėn. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinti su 2011-02-15 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme dalinai jas sudėjus ir galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 1 m. ir 4 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal 2011-02-15 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį,
3) 2016-02-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. - 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 val. visuomenės labui, dirbant 10 val. per mėn. Vadovaujantis LR BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 val. visuomenės labui, dirbant 10 val. per mėn. Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros), vieną sulaikymo parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms. Kauno apylinkės teismo 2016-02-22 nuosprendžiu paskirta neatlikta viešųjų darbų bausmė (neatlikta 21 val. viešųjų darbų) pakeista kita bausme – areštu 3 paroms; bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir
n u s t a t ė :
G. S. 2017-01-10 apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su sugyventine R. U. metu, tyčia, rankos kumščiu ne mažiau kaip dešimt kartų smogė jai į veidą, koja du kartus spyrė jai nugarą, taip mušdamas R. U., padarė jai galvos ir veido sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu ir kraujosruvomis bei išoriškai matomomis poodinėmis kraujosruvomis kairėje momeninėje srityje, abipus antakių išorinių galų ir skruostų srityje, nosyje, abiejų lūpų kairėje pusėje, paviršinėmis muštinėmis žaizdomis abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.
Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine R. U. jis kartu gyvena maždaug 4-5 metus, kartu, veda bendrą ūkį (nors oficialiai jis yra vedęs, tačiau su sutuoktine senai negyvena, tik dar nėra registravę ištuokos). Kartu su R. U. turi mažametį sūnų, kuris šiuo metu su jais negyvena. Pastaruoju metu jis su R. U. gyveno bute, esančiame Kranto 8-oji g. 10-2, Kaune. Jo ir R. U. tarpusavio santykiai yra geri, tačiau, kai jie išgeria alkoholio, šeimoje kyla konfliktai.
2017-01-10 dienos metu ir vakare su R. U. gėrė alkoholinius gėrimus. Buvo neblaivus, tačiau neapsvaigęs. Apie 23.30 val. tarp jo ir R. U. kilo žodinis konfliktas, kurį pats ir sukėlė. Tęsiantis žodiniam konfliktui, jis nesusivaldė ir tyčia smogė R. U. kumščiu, po to jai spyrė. Kiek smūgių sudavė ir kiek kartų spyrė, tiksliai neatsimena, tačiau gali būti tiek, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Smogė į galvą, spyrė į nugarą. Supranta, kad tokiais veiksmais sukėlė R. U. fizinį skausmą, kad padarė jai sužalojimus, kad tai yra nusikaltimas. Dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.
Kadangi kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.
Nukentėjusioji R. U. teisminiame bylos nagrinėjime nedalyvavo, teisme gautas jo prašymas nagrinėti bylą, jai nedalyvaujant, savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtina, prašo jais remtis, nagrinėjant bylą teisme.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. U. parodė, kad G. S. yra jos sugyventinis jau penkerius metus. Jie yra šeima (gyvena kartu, veda bendrą ūkį), tačiau nebuvo ir nėra susituokę. Turi vieną bendrą vaiką. Pastaruoju metu, t.y. iki 2017-01-10 įvykio, su G. S. gyveno kartu. Iš esmės jos ir G. S. tarpusavio santykiai yra geri. Būdamas blaivus, jis yra šeimyniškas, darbštus, paslaugus, tačiau, kai tik išgeria alkoholio, namuose nuolat kyla konfliktai. Neneigia, kad ir ji kartais papiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais.
2017-01-10 apie 23.30 val. su G. S. buvo dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kur pastaruoju metu ir gyveno. Abu buvo neblaivūs. G. S. sukėlė žodinį konfliktą. Konflikto priežasties ji neatsimena, bet jis galimai kilo dėl buities rūpesčių. Tęsiantis žodiniam konfliktui, G. S. tyčia ją mušė. Jis rankos kumščiu smogė jai ne mažiau kaip 10 kartų į veidą ir 2 kartus kojos pėda spyrė jai į nugarą. Kiekvienas jo smūgis ir spyris atskirai ir jų visuma sukėlė jai fizinį skausmą. Jis pataikė į galvą, į abi akis, nosį, lūpas. Fizinį skausmą minėtais savo veiksmais jai sukėlė būtent G. S., tai padarė tyčia. Tuo jis jai padarė fizinės žalos. Civilinio ieškinio ji nereikš. Ji nori vieno - kad G. S. pagaliau nustotų prieš ją smurtauti, nes tai yra ne pirmas kartas, kai jis tai daro (b.l. 25-27).
Iš R. U. pareiškimo-protokolo matyti, kad 2017-01-10 apie 23.30 val. namuose Kaune, (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, neblaivus sugyventinis G. S. pradėjo konfliktuoti dėl buitinių priežasčių, ją mušti. Jis sudavė jai ne mažiau kaip 10 smūgių kumščiu į veidą bei 2 kartus koja spyrė jai į nugarą. Taip sukėlė jai fizinį skausmą bei ant veido liko ryškios kraujosruvos, stipriai ištinęs dešinys antakis. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti nukentėjusiąja (b.l. 4).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l. 5-9).
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2017-01-10 apie 23.41 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė R. U., kuri nurodė, kad jos sugyventinis G. S. konflikto metu pradėjo mušti veidą kumščiais. Smurtą galintys rodyti požymiai: kraujosruva (mėlynė) ties dešiniu antakiu, patinimas ties kairiu antakiu ir po dešine akimi (matė pareigūnai). Minėjo, kad ne pirmą kartą smurtauja. Smurtu įtariamas asmuo – G. S. - įvykio vietoje nieko neaiškino. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (b.l. 11-14).
Iš 2017-01-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G99/2017(02) matyti, kad R. U. padaryta galvos ir veido sumušimas, pasireiškė minkštųjų audinių patinimu ir kraujosruvomis bei išoriškai matomomis poodinėmis kraujosruvomis kairėje momeninėje srityje, abipus antakių išorinių galų ir skruostų srityse, nosyje, abiejų lūpų kairėje pusėje; paviršinėmis muštinėmis žaizdomis abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Dešinės momeninės srities, abiejų akių sričių, nosies ir lūpų sumušimai yra švieži iki paros laiko iki apžiūros. Pažymėtina, kad abiejų akių vokuose ir nosyje stebima ir daugiau nei savaitės senumo poodinių kraujosruvų, Sužalojimai padaryti smūgiuojant kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, kuo galėjo būti kumštis, ar bet kuri kojos sritis. Galima išskirti mažiausiai penkis atskirus smūgius. Trauma griuvimui ir savęs tyčiniam žalojimui nebūdinga (b.l. 18-19).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr.4088 matyti, kad 2017-01-11 00.10 val. G. S. nustatytas 2,26 proc. (promilių) girtumas (b.l. 32).
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo G. S. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę, sukeldamas jai fizinį skausmą
Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog G. S. 2017-01-10 apie 23.30 val. namuose Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su sugyventine R. U. metu, tyčia sudavė jai ne mažiau kaip dešimt kartų į veidą ir du kartus spyrė jai į nugarą, dėl ko nukentėjusiajai padarė galvos ir veido sumušimą. Šį nusikaltimą G. S. pripažino.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios R. U. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, 2017-01-10 apie 23.30 val. jos sugyventinis G. S. namuose sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu kumščiu smogė jai ne mažiau kaip 10 kartų į veidą ir 2 kartus spyrė jai į nugarą. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino ir pats kaltinamasis G. S..
Kaltinamasis G. S. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas tris kartus (visus tris kartus-už tyčinius nusikaltimus, padarytus žmogaus sveikatai) (b.l. 50-55), baustas administracine tvarka (b.l. 56-60), niekur nedirba ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturi (darbo biržoje neregistruotas), VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas.
Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, taip pat tai, kad kaltinamasis G. S. prieš nepilnus metus teistas už analogiško nusikaltimo prieš tą patį asmenį padarymą, rodo, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskiriant BK 140 str. 2 d. sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį–terminuotą laisvės atėmimą (BK 50 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamojo charakterizuojančius duomenis ir įvertinus įvykio aplinkybes.
G. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, blogai vertino savo poelgį, padarytas nusikaltimas nesukėlė itin pavojingų padarinių, todėl, teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, t.y. taikytinas BK 75 str. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad G. S. jau anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus, šiuo metu niekur nedirba ir pastovaus pajamų šaltinio neturi, todėl mano, kad jam tikslinga baudžiamojo poveikio priemones-įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, taip pat skirti nemokamus darbus, kas būtų pakankamai efektyvu, siekiant sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir tokiu būdu pakankamai nubausti, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis BK 641 str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir G. S. pripažinus savo kaltę (BK 641 str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,
n u s p r e n d ž i a :
GIEDRIŲ SABALIŪNĄ pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 641 str. 1 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant G. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo bei visiškai baigti gydymo kursą.
Vadovaujantis BK 67 str., 75 str. 2 d., 70 str., 722 str., G. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemones–įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas Rimantas Grigas