Administracinė byla Nr. A-875-756/2020

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas dėl reorganizavimo pasibaigė), apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas dėl reorganizavimo pasibaigęs), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas padavė skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI) (teises ir pareigas perėmė Vilniaus pataisos namai), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo pažeidžiamas jo privatumas naudojantis tualetu, kadangi sanitarinis mazgas kamerose nebuvo įrengtas atskiroje kabinoje su durimis. Todėl pareiškėjas, naudodamasis tualetu, buvo stebimas pareigūnų ir kameroje buvusių asmenų (kamerose buvo laikomi du asmenys). Tai, kad tualetas buvo uždengtas užuolaida, neužtikrino jo privatumo. Dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

3.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri buvo ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebėjo suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtus stebėjimo langelius, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietoje, nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas. Teisės aktai nenumato, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai turi būti atitverti nuo kameros duryse įrengtų stebėjimo langelių. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6.       Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas.

7.       Teismo vertinimu, atsakovo atstovas neįrodė, kad pareiškėjui jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu buvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais (tualetu). Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (tualetu) Lukiškių TI-K buvo pažeista laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d., t. y. iš viso – 361 parą.

8.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl to, jog jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, buvo pažemintas jo orumas, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. jis patyrė neturtinę žalą. Teismas, vertindamas, koks neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją, kad netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė jam sveikatos sutrikimus. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, pažeidimo trukmę, intensyvumą, priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

III.

9.       Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai.

10.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo patirtos neturtinės žalos dydį. Pareiškėjui priteista 1 000 Eur suma yra neadekvati jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Lukiškių TI-K neužtikrindamas privatumo pareiškėją kalino tyčia. Šiuo atveju buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą turėjo vertinti vadovaudamasis EŽTT praktikoje nustatytais kriterijais. Teismas turėjo atsižvelgti į EŽTT praktiką, jo patirtus ilgalaikius neigiamus išgyvenimus, tiek kai buvo kalinamas vienas, tiek kai buvo kalinamas kamerose su kitu asmeniu, ir tenkinti jo skundą visiškai.

11.       Atsakovo atstovas Vilniaus PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12.       Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė pareiškėjui kilusių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės. Be to, teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

13.       Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog jis patyrė neturtinę žalą ir už tai priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas nepateikė argumentų, kurie būtų pagrindas konstatuoti, kad teismas netinkamai vertinos bylos duomenis ir nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose.

15.       Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16.       Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra abstraktūs. Pareiškėjas nekonkretizavo, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo netinkamas kalinimo sąlygas – jo teisės į privatumą pažeidimą naudojantis tualetu – Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. (toliau – ir ginčui aktualus laikotarpis).

18.       EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali būti matomas kitų asmenų, neužtikrina asmens privatumo ir gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016 ir kt.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.). Pareigos užtikrinti tinkamą kalinamo asmens, besinaudojančiu sanitariniu mazgu (tualetu) privatumą, nepaneigia ir aplinkybė, kad laisvės atėmimo įstaiga turi užtikrinti kalinamų asmenų apsaugą.

19.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir jose buvusių sanitarinių mazgų įrengimą (b. l. 8–9, 16), konstatuoja, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas (tualetas) buvo iš dalies atskirtas tik 1,5 m aukščio pertvara ir papildomai nebent užuolaida. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovo atstovas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu). Šis pažeidimas yra pagrindas konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, kuris garantuoja asmens teisę į privatumą, pažeidimą. Tačiau, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, kadangi nenustatyta, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

20.       Nustačius, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista (pažeistas Konvencijos 8 str.), pripažintina, kad Lukiškių TI-K šiuo aspektu veikė neteisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

21.       Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas yra ilgalaikio pobūdžio pažeidimas, kuris, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tęsėsi 361 parą. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą atlyginti pinigais. Vis dėlto vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį ir sprendžiant, koks neturtinės žalos atlyginimo dydis pareiškėjui turėtų būti priteistas, reikšminga aplinkybė yra ta, kad iš 361 paros, kuomet buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, pareiškėjas 113 parų buvo kalinamas vienas kameroje, dėl to jį užtikti besinaudojantį tualetu, kuris, kaip nustatyta, nebuvo tinkamai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, kad užtikrintų asmens privatumą, galėjo tik Lukiškių TI-K pareigūnai (darbuotojai). Atsakovo atstovas neneigė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai stebėdavo pro kamerų duryse įrengtus stebėjimo langelius kalinamus asmenis kamerose, siekdami užtikrinti tvarką ir saugumą laisvės atėmimo įstaigoje. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui kalint vienam kameroje, jo teisės į privatumą pažeidimas negalėjo būti toks intensyvus, kaip kalinant jį dar su vienu asmeniu. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu teismo sprendimu priteista pareiškėjui 1 000 Eur suma yra pakankama jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. 

22.       Dėl pareiškėjo argumento apie EŽTT praktiką (joje įtvirtintus neturtinės žalos vertinimo kriterijus) pažymėtina, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas, priteisdamas konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi pareigą atsižvelgti į nacionalinėje teisėje įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistinas neturtinės žalos atlyginimas kompensuotų asmens patirtą žalą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo atveju turėjo būti priteistas konkretus neturtinės žalos atlyginimo dydis, priteistas konkrečioje EŽTT nagrinėtoje byloje, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo EŽTT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

23.       Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti remiantis apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ginčo šalių apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas dėl reorganizavimo pasibaigęs), apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

                Skirgailė Žalimienė