Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1155-265-2012].doc
Bylos nr.: 2A-1155-265/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr

Pranešėjas Alvydas Žerlauskas                                      Civilinė byla Nr. 2A-1155-265/2012

Teisėja Giedrė Seselskytė                                       (Proceso Nr. 2-06-3-01004-2011-0

         Procesinio sprendimo kategorija

              121.14; 121.21 (S)

 

 



                                                                                                

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2012 m. rugsėjo 14 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-79-613/2012 pagal ieškovės UAB „Transtaga“ ieškinį atsakovui V. K., trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB, dėl žalos atlyginimo,

 

n  u  s  t  a  t  ė :

 

ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 32 530,73 Lt įmonei padarytos žalos, kurią sudaro 25 773,69 Lt dėl vilkiko apgadinimo, avansinės išmokos komandiruočių išlaidoms 5 868 Lt, viršytas nustatytų pokalbių telefonu limitas mėnesiui 886,04 Lt. Ieškovė nurodė, kad po autoįvykio, kurio metu buvo apgadintas jai priklausantis automobilis VOLVO FH 12, atsakovas su ja nutraukė darbo sutartį ir liko jai skolingas minėtas sumas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Transtaga“ iš atsakovo V. K. 25 773,69 Lt žalos atlyginimą už vilkiko apgadinimą. Tuo tarpu kitą ieškinio dalį pirmosios instancijos teismas atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žala padaryta neteisėta veika, nes atsakovas nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimų, t. y. draudimo vairuoti transporto priemones pavargus ar nepasinaudojus nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu, jei dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui (14 p.); pareigos iškilus grėsmei eismo saugumui sulėtinti greitį ar visiškai sustabdyti transporto priemonę, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams (134 p.). Dėl atsakovo padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo kilo autoįvykis, kuris sąlygojo žalos atsiradimą (priežastinis ryšys). Tuo tarpu teismas, spręsdamas klausimą dėl vilkiko apgadinimu padarytos žalos atlyginimo pripažino, jog aplinkybė, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta KASKO draudimu ir nebuvo praėjusi privalomos techninės apžiūros, neturi teisinės reikšmės. Teismas, konstatavęs visas atsakovo materialinės atsakomybės sąlygas, susijusias su vilkiko apgadinimu bei įvertinęs aplinkybę, kad šalys yra sudariusios visiškos materialinės atsakomybės sutartį (DK 255 str. 3 p.), konstatavo, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovei visą dėl jo kaltės atsiradusią žalą, kuri susijusi su transporto priemonės apgadinimu.

Atsakovas V. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad DK 255 straipsnyje numatyta, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartyje turi būti nurodyta, už kokias materialines vertybes asmuo yra visiškai atsakingas ir kad šios vertybės turi būti asmeniui perduotos. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų ir ieškovė neįrodė aplinkybės, jog vilkikas Volvo FH 12, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jam buvo perduotas pagal priėmimo – perdavimo aktą. Taip pat apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog transporto priemonė buvo įsigyta lizingo sutarties pagrindu iš UAB „Hansa Lizingas“. Šios sutarties 5.1.11 p. privaloma sąlyga buvo šios transporto priemonės apdraudimas KASKO draudimu bei tinkamas ir rūpestingas turto naudojimas ir priežiūra. Ieškovė pažeidė šią lizingo sutarties sąlygą ir transporto priemonės neapdraudė, nors jeigu transporto priemonę ieškovė būtų apdraudusi, tai būtų sumažinę ieškovės nuostolius. Be to, atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, neįvertino aplinkybės, jog ieškovės nerūpestingumas bei jo sunki materialinė padėtis sudaro pagrindą sumažinti priteistinos žalos dydį DK 257 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu.

Su atsakovo apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartyje buvo numatyta, kad atsakovas yra atsakingas už vilkiką, puspriekabę, mobiliojo ryšio telefoną ir kitą darbui būtiną techniką.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.             

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jam kyla materialinė atsakomybę pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kadangi transporto priemonė, kurią sugadino autoįvykio metu, jam nebuvo perduoda priėmimo - perdavimo aktu. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pripažįsta nepagrįstu šį apeliacinio skundo argumentą ir konstatuoja, jog priėmimo - perdavimo aktas dėl vertybių perdavimo būtų aktualus tuo atveju, jeigu byloje būtų ginčas dėl šios vertybės perdavimo. Nagrinėjamu atveju pats apeliantas neneigia aplinkybės, jog jam buvo perduotas vilkikas Volvo FH 12, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl to nėra pagrindo teigti, jog priėmimo – perdavimo akto nepasirašymas dėl vilkiko perdavimo atsakovui eliminuoja jo pareigą atlyginti ieškovei padarytą žalą. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas nesieja atsakomybės pagal materialinės atsakomybės sutartį su priėmimo - perdavimo akto pasirašymu. DK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis turi būti įforminama raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų. Kaip matyti iš visiškos materialinės atsakomybės sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo, atsakovas įsipareigojo saugoti bei saugoti jam darbui skirtą techniką - automobilį, puspriekabę, mobiliojo ryšio telefoną bei kitas darbo priemones. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas, pasirašydamas visiškos materialinės atsakomybės sutartį žinojo, už kokių vertybių išsaugojimą jis yra atsakingas. Ši sutartis atitinka tiek formai, tiek turiniui keliamus reikalavimus, dėl to ji yra galiojanti ir atsakovui kyla visiška materialinė atsakomybė pagal šioje sutartyje numatytų vertybių neišsaugojimą (DK 255 str. 3 p).

Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas numato galimybę atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, sumažinti atlygintinos žalos dydį, jei žala nėra padaroma tyčia (DK 257 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas žalą padarė ne tyčia, jis sukėlė avariją, kadangi užmigo, šie jo veiksmai žvelgiant iš kaltės instituto pozicijų galėtų būti vertinami kaip neatsargūs, nesiekiant sukelti tų pasekmių, kurios kilo. Be to, kaip teisingai nurodo apeliantas, ieškovė neapdraudė transporto priemonės KASKO draudimu, nors privalėjo tai padaryti pagal su lizingo bendrove sudarytos sutarties 5.1.11 p. (t. 1., b. l. 95). Kadangi ieškovė pažeidė šią sutarties nuostatą, galima konstatuoti, jog ji visą atsakomybę atsitikus autoįvykiui perkėlė atsakovui, nors šie nuostoliai galėjo būti iš esmės eliminuoti, jeigu transporto priemonė būtų buvusi apdrausta kaip to reikalavo lizingo sutarties nuostatos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nesutina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybė, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta KASKO draudimu, neturi teisinės reikšmės. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė DK 257 straipsnio 5 dalies, kai bylos aplinkybės atitinka šios normos taikymo sąlygas bei pagrindus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybės konstatuoja, jog yra pagrindas ieškovės patirtos atlygintinos žalos dydį sumažinti 50 procentų ir priteisti iš atsakovo 12 886, 85 Lt. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovo sunki finansinė padėtis nesudaro prielaidų atsižvelgti mažinant atlygintiną žalą, kadangi DK 257 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia teismui atsižvelgti tik į tas aplinkybes, kurios susijusios su atsiradusia žala. Tuo tarpu atsakovo finansinė padėtis nėra niekaip susijusi ta žalos atsiradimo aplinkybėmis.

              Nurodytų aplinkybių visetas, suteikia pagrindą teisėjų kolegijai konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog transporto priemonė buvo nedrausta, dėl to be teisinio pagrindo netaikė DK 257 straipsnio 5 dalies. Ši aplinkybė yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinant priteistinos žalos dydį ieškovei iš atsakovo iki 12 886, 85 Lt (CPK . 326 str. 1 d. 3 p.).

CPK 93 str. 5 d. numatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi iš viso ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 29.22 proc., o atmestų 70,78 proc., remiantis šia proporcija atitinkamai paskirstomos tarp šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas iš viso turėjo išlaidų pirmosios instancijos teisme už 1 475,92 Lt (apie išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme ieškovė nepateikė). Dėl to iš atsakovo priteistina 431,26 Lt. Tuo tarpu atsakovas patyrė pirmosios instancijos teisme iš viso 4 158,87 Lt, kadangi atmestų ieškovo reikalavimų dalis sudaro 70,78 proc., iš ieškovės atsakovui priteistina 2 943, 65 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi šalims vienai iš kitos priteistinos bylinėjimosi išlaidos, yra pagrindas jas įskaityti ir priteisti atsakovui iš ieškovės 2 512,39 Lt.

Taip pat atsakovui grąžintinas 300 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą. Pažymėtina, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių (CPK 83 str. 1 d. 1 p.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n  u  t  a  r  i  a :

 

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

              priteisti ieškovei UAB „Transtaga“ iš atsakovo V. K. 12 886, 85 Lt žalos atlyginimo.

              Priteisti iš ieškovės UAB „Transtaga“ atsakovui V. K. 2 512,39 Lt bylinėjimosi išlaidų.

              Grąžinti atsakovui V. K. 300 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2012-03-14 paduodant apeliacinį skundą.

              Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

             

Kolegijos pirmininkas                                                                       Alvydas Žerlauskas

 

 

Kolegijos teisėjai                                                                                Virginija Nijolė Griškevičienė

 

 

                                                                                                            Alona Romanovienė