Pareiškimo Nr. 1K-161-318/2013
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2; 2.1.16.1.2.1.3.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. kovo 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis,
sekretoriaujant Ilonai Petrovskai,
dalyvaujant prokurorui Mindaugui Bliuvui,
įtariamojo S. J. gynėjai advokatei Rasai Aurelijai Kučinskaitei,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą Vilniaus m. sav., vedusio, pradinio išsimokslinimo, nedirbančio, teisto, gynėjos advokatės R. A. Kučinskaitės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-13 nutarties, kuria įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir
n u s t a t ė:
S. J. įtariamas tuo, kad (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais S. J. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalyje.
2013-02-12 11.10 val. S. J. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio pagrindu.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-13 nutartimi įtariamajam S. J. paskirta kardomoji priemonė –suėmimas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2013-02-12 iki 2013-03-12.
Nesutikdama su priimta nutartimi, įtariamojo S. J. gynėja advokatė Rasa Aurelija Kučinskaitė pateikė skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-13 nutartį panaikinti. Skunde nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepakankamai atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje ir 121 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų ir teismų praktikoje apibrėžtų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą. Klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo neišnagrinėjo objektyviai ir išsamiai, bei tik formaliai konstatavęs suėmimo skyrimo pagrindus, pačią griežčiausią kardomąją priemonę įtariamajam taikė ne kaip išimtinę, bet kaip bendrojo pobūdžio priemonę, iš esmės automatiškai taikomą visose bylose, kuriuose asmeniui yra pareikšti įtarimai dėl sunkių nusikalstamų veikų padarymo. Skirdamas S. J. pačią griežčiausią kardomąją priemonę teismas tik formaliai pažymėjo, kad byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad jis galėjo padaryti įtarime nurodytą nusikalstamą veiką, tačiau neatskleidė nei vieno iš šių duomenų turinio ir nenurodė, kaip kiekvienas iš jų atskirai bei jų visuma sudaro faktinį pagrindą tokiai išvadai. Mano, kad teismo skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, jog jos ginamasis slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bei darys naujas nusikalstamas veikas, yra nepagrįstos. Tai, kad S. J. turi šeimą – gyvena kartu su sutuoktine ir augina mažametį (duomenys neskelbtini) metų sūnų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, registruotas darbo biržoje, neturi jokių ryšių užsienyje bei tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, jog jis būtų rengęsis ar mėginęs slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, paneigia išvadą, kad jis slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taip pat mano, kad teismo argumentai, kad tai, jog S. J. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, anksčiau teistas, sudaro pagrindą išvadai, jog, būdamas laisvėje, jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, yra netinkami, kadangi įtarimas sunkios nusikalstamos veikos padarymu savaime nereiškia, kad asmuo darys naujus nusikaltimus, S. J. teistumas išnykęs.
Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėja skundą prašė tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Įtariamojo S. J. gynėjos skundas atmestinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-13 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Įtariamajam S. J. kardomoji priemonė – suėmimas – paskirta nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų.
Pažymėtina, kad būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.
Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga darytina išvada, kad byloje esantys faktiniai duomenys – kito įtariamojo A. Ž. parodymai, A. Ž. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokole esantys duomenys, specialisto išvada, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys leidžia pagrįstai S. J. įtarti jam inkriminuojamos pavojingos visuomenei veikos padarymu.
Skundo argumentai, kad skirdamas įtariamajam suėmimą teismas tik formaliai pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad S. J. galėjo padaryti įtarime nurodytą veiką, nepagrįsti.
Kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia S. J. kaltės, veikos kvalifikavimo klausimų iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo skyrimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas įtarti S. J. jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarymu ir leidžia taikyti įtariamajam kardomąją priemonę suėmimą.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant/nustatant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
Įtariamajam S. J. kardomoji priemonė suėmimas paskirta Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.
Pažymėtina, kad apie tikimybę, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių visumą. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Apylinkės teismas, nustatydamas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą, atsižvelgė į tai, kad S. J. įtariamas padaręs sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurio padarymą įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dvejų iki dešimties metų. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šiuo atveju be gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad S. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Todėl apylinkės teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad būdamas laisvėje įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šio suėmimo skyrimo pagrindo nepaneigia skunde nurodytos aplinkybės, kad įtariamasis turi šeimą, augina mažametį sūnų, registruotas darbo biržoje ir intensyviai ieškosi darbo. Tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog S. J. iki suėmimo jam skyrimo ilgą laiką buvo registruotas darbo biržoje bei aktyviai ieškojosi darbo.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 p.).
Nustatydamas šį suėmimo skyrimo pagrindą apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad įtariamasis įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, anksčiau teistas, šiuo metu jam įteiktas įtarimas kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nusikalstamą veiką pastarasis galimai padarė veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis. Iki sulaikymo S. J. niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl yra pagrindas manyti, kad iš nusikalstamos veikos įtariamasis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Dėl šių duomenų apylinkės teismo išvada apie tai, kad būdamas laisvėje S. J. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, pripažįstama pagrįsta.
Skunde nurodyti argumentai, kad tai, jog įtariamasis anksčiau teistas nesudaro pagrindo išvadai, jog jis darys naujus nusikaltimus, kadangi teistumas išnykęs, nepagrįsti. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-20 baudžiamuoju įsakymu S. J. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 242 straipsnį 12 MGL (1 560 Lt) dydžio bauda. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-21 nutartimi 2009-11-20 baudžiamuoju įsakymu paskirta 12 MGL bauda pakeista šešių parų arešto bausme. Duomenų apie arešto bausmės atlikimą registre nėra. Lietuvos Respublikos BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis reglamentuoja, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys po bausmės atlikimo trejus metus, jei jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Registro duomenimis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-20 baudžiamuoju įsakymu S. J. paskirta bausmė nebuvo atlikta dar 2011 metais. Nusikalstama veika, kurios padarymu jis įtariamas, padaryta 2010-12-26. Taigi nusikalstamos veikos padarymo metu S. J. teistumas už ankstesnio tyčinio nusikaltimo padarymą, nebuvo išnykęs.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos nepažeistos.
Teismas atkreipia prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigų dėmesį, jog Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 127 straipsniu, teismas
n u t a r ė:
Įtariamojo S. J. gynėjos advokatės R. A. Kučinskaitės skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Stasys Lemežis