Pranešėjas: Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr.1A-222-493-2013
Teisėjas: Lina Lesinskienė Proceso Nr. 1-24-1-01400-2011-7
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.4.; 2.4.2.; 2.4.6
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Algimanto Smolsko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Čapui, nuteistajam H. V., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo H. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
H. V. nuteistas už tai, kad jis 2011-12-22 apie 9.35 val., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini), sustojus automobiliui „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš jo išlipus VĮ „(duomenys neskelbtini)“ specialistui V. N., pradėjo jį plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais, po to įžūliais veiksmais, t. y. tyčia pradėjo V. N. stumdyti, spyrė jam į tarpkojį ir į kairę koją, kumščiu sudavė smūgį į veido sritį, nagais perplėšė dešinės rankos rodomąjį pirštą, tuo padarydamas V. N. vieną plėštinę žaizdą dešinės plaštakos antrame piršte, kas nukentėjusiajam V. N. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo elgesiu H. V. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokiais veiksmais H. V. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Nuteistasis H. V. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-11 nuosprendį pakeisti ir sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžiu, mano, kad paskirta bausmė yra per griežta, trukdo įsidarbinti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusią skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo H. V. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 320 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas.
Nuteistasis H. V. neginčija klausimo dėl jo kaltės padarius LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, konstatavimo, tačiau nesutinka su teismo paskirta laisvės apribojimo bausme, mano, kad ji yra per griežta.
Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą sprendžia, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus bei skirdamas nuteistajam H. V. laisvės apribojimo bausmę įpareigojant 90 valandų neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bendrųjų bausmės kyrimo taisyklių, numatytų LR BK 54 straipsnyje, nepažeidė.
Iš bylos medžiagos matyti, kad H. V. nuteistas už tai, jog viešoje vietoje išplūdo nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, panaudojo prieš jį fizinį smurtą – sudavė smūgius rankomis ir kojomis, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Apelianto veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į straipsnio sankcijoje apibrėžtas bausmių už minėto nusikaltimo padarymą ribas, įvertino kitas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes. LR BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju skirdamas bausmę, įvertina bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą ir parenka tokią bausmės rūšį, kuri optimaliausiai užtikrintų LR BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų įgyvendinimą.
Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, už šio nusikaltimo padarymą teismas nuteistajam skyrė 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę ir paskyrė vieną iš LR BK 48 straipsnyje numatytų įpareigojimų, t. y. įpareigojo H. V. neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Skirdamas bausmę H. V. pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia, įžūliais veiksmais, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, nusikaltimas baigtas. Teismas taip pat įvertino tai, kad apeliantas anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau nuobaudos negaliojančios, nedirba, yra registruotas darbo biržoje, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, paskirdamas apeliantui laisvės apribojimo bausmę, pažeidimų nepadarė, bausmę individualizavo tinkamai. Skirti viešųjų darbų bausmę pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo, kadangi tam, kad būtų galima paskirti tokios rūšies bausmę, reikalingas baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens sutikimas. Byloje tokio sutikimo nėra. Baudos paskyrimas nagrinėjamu atveju aiškiai prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams, kadangi H. V. nedirba, yra registruotas darbo biržoje, todėl baudos paskyrimas būtų per griežta bausmė tiek pačiam nuteistajam, tiek jo šeimos nariams, jos realus įvykdymas būtų apsunkintas. Pažymėtina, kad paskirta bausmė turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, pasiektų LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, bet ir tokia, kurią nuteistas asmuo galėtų realiai atlikti. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas minėtų principų nepažeidė ir paskyrė teisingą bausmę, kuri nelaikytina aiškiai per griežta. Paskirdamas įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 90 valandų, pirmos instancijos teismas pažeidimų taip pat nepadarė.
Apelianto skundo motyvas, kad paskirta laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 90 valandų, trukdys susirasti darbą, nepagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis. H. V. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis turi realią galimybę įsidarbinti. Be to, paskirta laisvės apribojimo bausmė netrukdo asmeniui įgyvendinti savo teisės į darbą, kadangi asmens judėjimo laisvė šiuo atveju nėra suvaržyta.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas H. V. laisvės apribojimo bausmę ir įpareigodamas neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, bausmę tinkamai individualizavo. Esant tokioms aplinkybėms keisti apylinkės teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo H. V. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas teisėjas Arūnas Paštuolis
Teisėjai Algimantas Smolskas
Danguolė Šiugždinytė