Civilinė byla Nr. e2-848-1097/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10983-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.9; 3.2.4.4; 3.2.4.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,
sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovei K. U.,
atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl išmokėtų sumų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Kauno tiltai“, S. Ž. ir V. Ž..
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė ADB ,,Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ dėl išmokėtų sumų priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 21 474,19 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad Įmonių turto draudimo sutarties pagrindu buvo apdraudusi draudėjo S. Ž. valdomus pastatus, tarp jų ir pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais AB ,,Kauno tiltai“ greta apdrausto pastato vykdė rangos darbus, išardė Laisvės al. grindinį ir atidengė apdrausto pastato rūsio išorines sienas. 2018 m. rugsėjo 5 d. lietaus metu iškastos tranšėjos prie atidengtų rūsių sienų užsipildė vandeniu, kuris prasiskverbė pro apdrausto pastato sienas į rūsio patalpas ir apgadino apdraustą turtą. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir ieškovė išmokėjo draudėjui 21 474,19 Eur draudimo išmoką. Ieškovės teigimu, AB ,,Kauno tiltai“, būdama rūpestinga ir atidi, privalėjo statybos darbus vykdyti tokiu būdu, kad nepadarytų žalos greta statybvietės esančių pastatų valdytojams. Atsakovė darbų vykdymo metu buvo apdraudusi AB ,,Kauno tiltai“ civilinę atsakomybę, todėl jai kyla pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą.
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teigė, kad ieškinyje nėra nurodyta, kokius neteisėtus veiksmus atliko AB ,,Kauno tiltai“, nes pats gatvės dangos nuėmimas atliekant Laisvės al. rekonstrukcijos darbus negali būti savaime laikomas neteisėtais veiksmais. Byloje nėra įrodymų, kad rangovas, vykdydamas Laisvės al. rekonstrukcijos darbus, būtų pažeidęs teisės aktus, projektinius dokumentus ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovė taip pat nurodė, kad patalpų užliejimą vandeniu lėmė ne rangovo neteisėti veiksmai (neveikimas), o netinkamas pastato įrengimas, nes nebuvo įrengta tinkama pastato pamatų hidroizoliacija. Be to, dalis patalpų trūkumų atsirado dar iki įvykio – dalis sąmatoje nurodytų atliktų patalpų remonto darbų patvirtina, jog vanduo į patalpas patekdavo ir darė joms žalą dar iki rangovui atliekant Laisvės al. rekonstrukcijos darbus. Neįrodytas padarytos žalos dydis, nes patalpos didele apimtimi buvo paveiktos vandens dar iki įvykio, o ieškovė prašo priteisti žalą, nustatytą neįvertinus patalpų nusidėvėjimo.
4. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, AB ,,Kauno tiltai“ prašė ieškinį atmesti. Teigė, kad statybos rangos darbai buvo vykdomi pagal teisės aktų, standartų, taisyklių bei kitų norminių dokumentų reikalavimus. 2018 m. vasarą, dar kai rangos darbai ties ginčo pastatu nebuvo vykdomi, į trečiąjį asmenį kreipėsi patalpų savininkas, nurodydamas, jog liūčių metu patalpos yra apsemiamos. Darbų vykdymo metu, išardžius Laisvės al. dangas ties kitais pastatais buvo atkasti pastatų rūsių patalpų švieslangiai. Vykdant projektą buvo priimti papildomi sprendimai visiems Laisvės al. esantiems pastatų švieslangiams sutvarkyti, juos užsandarinant ir įrengiant hidroizoliaciją. 2018 m. spalio 22 d. visi pastato švieslangiai buvo sutvarkyti. Taip pat buvo atlikti fasadinių lietvamzdžių pajungimo į naujai įrengtą lietaus nuotekų trasą darbai. Bendrovei ties pastatu užbaigus dangos rekonstrukcijos, švieslangių sutvarkymo ir lietvamzdžių įrengimo darbus, po stiprios liūties patalpų savininkas pakartotinai žodžiu kreipėsi į bendrovę, nurodydamas, jog situacija dėl vandens skverbimosi į patalpas palijus gausiam lietui nepagerėjo ir patalpos vis tiek drėksta. Apžiūrėjus pastatą, pastebėta, kad fasade yra paslėptas lietvamzdis, kurio pajungimas į esamą mišrią nuotekų trasą yra toje patalpų dalyje, kur galimai skverbėsi vanduo pastato viduje. Bendrovei suradus pastato sienoje esantį lietvamzdžio vamzdį ir pajungus jį į naujai įrengtą lietaus nuotekų trasą, patalpų savininkas dėl vandens skverbimosi į patalpas į bendrovę daugiau nesikreipė. Trečiojo asmens teigimu, jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų. O pasato savininkas dėl vandens patekimo į patalpas kreipėsi gerokai prieš pradedant darbus ties pastatu, o antrą kartą – jau po darbų užbaigimo. Radus paslėptą lietvamzdį, pastato savininkas daugiau nebesikreipė.
5. Atsiliepime į ieškinį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, S. Ž. ir V. Ž. prašė ieškinį tenkinti ir priteisti jiems bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. kilo stiprus lietus, o jo metu ties pastatu buvo nuimtas gatvės grindinys bei atidengtos pastato išorinės rūsio sienos. Vanduo į patalpas ėmė sunktis būtent su Laisvės alėja, kur buvo nuimtas grindinys, besiribojančiose vietose. Taip pat pažymėjo, kad patalpose dar 2003 metais visi švieslangiai buvo užmūryti, užsandarinti ir jokių ertmių, pro kurias galėtų prasiskverbti vanduo 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykio metu, nebuvo. Trečiojo asmens AB ,,Kauno tiltai“ nurodytas paslėptas lietvamzdis dėl savo lokacijos taip pat negalėjo turėti ryšio su patalpų užliejimu. Abi lietvamzdžio jungtys yra žemiau užlietų lubų ir sienų sandūros. Tretieji asmenys nurodė, kad po 2013-2017 metais kilusių liūčių jokia patalpa ne tik kad nebuvo užlieta, bet ir nebuvo sudrėkusi, iki 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykio jokių problemų nekilo ir į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos nė karto nebuvo kreiptasi. Vienintelį kartą patalpos buvo užlietos tik 2018 m. rugsėjo 5 d. Vienintelė patalpų užliejimo priežastis galėjo būti tik atlikti Laisvės al. rekonstrukcijos darbai. Trečiųjų asmenų teigimu, vykdydamas darbus rangovas privalėjo įvertinti pastatų būklę, iš anksto numatyti visas galinčias kilti rizikas ir darbus atlikti taip, kad nebūtų padaryta žalos patalpų savininkams.
6. Dublike ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad AB ,,Kauno tiltai“, būdama rūpestinga ir atidi, privalėjo statybas vykdyti tokiu būdu, kad nepadarytų žalos greta statybvietės esančių pastatų savininkams / valdytojams. Gausūs lietūs Lietuvoje yra įprastas reiškinys, todėl rangovas privalėjo užtikrinti, kad atliekant darbus būtų išvengta lietaus metu susikaupusio vandens nutekėjimo į greta esančias patalpas. Tai, kad rangovas šios pareigos neįvykdė, patvirtina ir 2018 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas. Hidroizoliacija nėra skirta apsaugoti pastatą nuo itin didelio vandens kiekio, todėl jos (ne)buvimas nelaikytinas reikšminga aplinkybe ginčo atveju. Teiginiai dėl lietvamzdžio nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, todėl nėra pagrindo spręsti, jog tokie darbai būtų atlikti ar kad netinkama lietvamzdžio būklė lėmė žalos atsiradimą.
7. Triplike atsakovė prašė ieškinį atmesti. Teigė, kad ieškovė nenurodė, kokie konkretūs trečiojo asmens AB ,,Kauno tiltai“ veiksmai (neveikimas) lėmė pastato apliejimą. Ieškovė nėra nustačiusi žalos šaltinio – iš ieškovės į bylą pateiktų duomenų ir įrodymų nėra aišku, pro kurią konkrečią pastato vietą pateko vanduo, ieškovė netyrė ir nesiaiškino, ar draudžiamojo įvykio metu tvarkingai veikė pastato inžinerinės sistemos ir kitų reikšmingų aplinkybių. Toje pastato vietoje, kuri buvo paveikta vandens, buvo netvarkingai įrengtas/pajungtas lietvamzdis. Be to, pastatas dar ir iki gatvės dangos nuėmimo buvo stipriai paveiktas vandens, ką patvirtina trečiojo asmens AB ,,Kauno tiltai“ atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės – pastato savininkas dėl į patalpas patenkančio vandens informavo dar prieš nuimant gatvės dangą, o vandens pratekėjimas į pastatą buvo sustabdytas tik tinkamai sutvarkius pastate netinkamai įrengtą/pajungtą lietvamzdį. Ieškovė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kaip patalpos atrodė iki apliejimo, todėl negalima nustatyti, kokia žala patalpoms buvo padaryta būtent šio konkretaus draudžiamojo įvykio metu. Be to, ieškovė prašo priteisti patalpų remonto išlaidas, neįvertinusi patalpų nusidėvėjimo.
8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad pastato savininkai patvirtino, jog iki įvykio patalpos nebuvo užliejamos, ir nėra pagrindo abejoti pastato savininkų teiginiais, nes jų atžvilgiu žalos administravimas baigtas ir bylos baigtis jiems įtakos nedarys. Tuo tarpu bylos baigtimi suinteresuoto trečiojo asmens AB ,,Kauno tiltai“ paaiškinimai prieštaringi ir nepagrįsti bylos medžiaga, nurodomų atliktų darbų nepatvirtina jokie dokumentai. Ieškovės atstovės teigimu, įvykio priežastis buvo vykdyti statybos rangos darbai. Švieslangius taip pat atidengė rangovas. Rangovas neužtikrino vandens nuvedimo nuo statybvietės, nepasirūpino jokiomis apsaugomis nuo tikėtino lietaus vandens ir taip sudarė palankias sąlygas vandeniui tekėti į patalpas. Nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl iki įvykio patalpoms daryto vandens poveikio, nes į įvykio vietą buvo siųsti ekspertai, kurie nefiksavo jokių įsisenėjusių pažeidimų. Atsakovė priešingai neįrodė, o savo procesinėmis galimybėmis gauti ir rinkti įrodymus nesinaudojo, jokių su tuo susijusių prašymų nereiškė.
9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Pripažino, kad atsakovė neginčija aplinkybės, jog ginčo įvykio dieną Laisvės al. grindinys ties ginčo pastatu buvo nuardytas. Taip pat nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog apsaugos nuo vandens priemonių nebuvo imtasi. Atsakovės atstovės teigimu, vandens patekimą į patalpas lėmė ne rangovo darbai, vanduo skverbėsi ir anksčiau, ką patvirtina teismo ekspertizės aktas. Rangos darbai lėmė tik staigesnį vandens patekimą į patalpas. Taip pat atsakovės atstovė nurodė, kad neįrodytas žalos dydis, nes nėra aišku, kokios būklės patalpos buvo iki apliejimo, o aplinkybę, jog jos buvo paveiktos drėgmės, patvirtino pats lietvamzdžio sienoje ieškojimo faktas. Nėra duomenų, kad švieslangiai būtų atidengti ginčo įvykio metu. Be to, nebuvo įrengta pastato hidroizoliacija. Atsakovės atstovė pabrėžė, kad patalpų savininkas turėjo imtis priemonių pastatui sutvarkyti, o rangovas negali būti atsakingas už pastato trūkumus. Rangovas buvo samdomas tik darbams atlikti, jis neįsipareigojo rengti planų ar projektų nurodytiems darbams.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
10. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad ieškovė ADB ,,Gjensidige“ ir draudėjas trečiasis asmuo S. Ž. sudarė įmonių turto draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2019 m. liepos 26 d. buvo apdraustas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (draudimo liudijimas GJELT Nr. 2728814). Ieškovė nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties metu patalpos buvo užlietos vandeniu ir apdraustas turtas apgadintas. Atlikusi žalos reguliavimą, ieškovė išmokėjo draudėjui 21 474,19 Eur draudimo išmoką. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo AB ,,Kauno tiltai“ 2018 m. kovo 28 d. rangos darbų sutarties Nr. SR-0159 pagrindu vykdė Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbus. Atsakovė ABD ,,Compensa Vienna Insurance Group“ 2018 m. balandžio 6 d. išdavė Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą Nr. 88893/9001038, kuriuo apdraudė draudėjos AB ,,Kauno tiltai“ pagal rangos sutartį atliekamus darbus bei civilinę atsakomybę.
11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kad ieškovė, atlikusi žalos reguliavimą, nustatė, jog 2018 m. rugpjūčio-rusėjo mėnesiais AB ,,Kauno tiltai“ rangos darbus vykdė greta apdrausto pastato, išardė Laisvės alėjos dalies palei pastatą grindinį, atidengė apdrausto pastato rūsio išorines sienas, ir, ieškovės teigimu, 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties metu iškastos tranšėjos prie atidengtų rūsių sienų užsipildė vandeniu, kuris prasiskverbė pro apdrausto pastato sienas ir apgadino apdraustą turtą. Atsižvelgdama į tai, ieškovė, draudėjui išmokėjusi draudimo išmoką, kreipėsi į rangos darbus atlikusio ir už padarytą žalą atsakingo asmens AB ,,Kauno tiltai“ civilinės atsakomybės draudikę atsakovę dėl išmokėtos sumos priteisimo (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad ieškovė neįrodė AB ,,Kauno tiltai“ neteisėtų veiksmų, priežastinio AB ,,Kauno tiltai“ atliktų rangos darbų ir atsiradusios žalos ryšio bei prašomos priteisti atlygintinos žalos dydžio.
12. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007). CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme nustatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245, 6.249 straipsniai), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis) ir kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis).
Dėl rangovo civilinės atsakomybės sąlygų
13. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų ir procesinių dokumentų turinio galima apibrėžti, kad nėra ginčo dėl to, jog: 1) patalpos 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo aplietos vandeniu; 2) 2018 m. rugsėjo 5 d. Kaune buvo liūtis (nors trečiasis asmuo AB ,,Kauno tiltai“ atsiliepime į ieškinį šia aplinkybe abejojo, tačiau 2020 m. liepos 13 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-1818 patvirtina buvus gausių kritulių, o atsakovė šios aplinkybės neginčija); 3) tuo metu AB ,,Kauno tiltai“ ties ginčo pastatu atliko Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbus. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė taip pat nurodė, kad neginčija aplinkybės, kad nurodytos liūties metu Laisvės alėjos grindinys ties ginčo pastatu buvo nuardytas.
15. Ginčas yra kilęs dėl to, kas buvo patalpų apliejimo vandeniu priežastimi: 1) trečiojo asmens atlikti rangos darbai; 2) aplinkybė, kad pastato pamatai neturėjo hidroizoliacijos; 3) po gatvės grindiniu buvę pastato švieslangiai; 4) netinkamai įrengtas pastato lietvamzdis.
16. Šiame kontekste svarbios civiliniame proceso galiojančios įrodinėjimo pareigos ir šalių pateiktų įrodymų vertinimo taisyklės. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, t. y. pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
17. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).
18. Ieškovė, įrodinėdama, kad vandens poveikiu apgadintų patalpų, kurios yra pastato rūsyje, apliejimo priežastimi buvo trečiojo asmens AB ,,Kauno tiltai“ vykdyti rangos darbai, rėmėsi 2018 m. spalio 19 d. išankstinio tyrimo ataskaita Nr. IT-2018/10/19-3, ją parengusių liudytojų A. S. ir R. M. parodymais, ginčo patalpų savininkų trečiųjų asmenų S. Ž. ir V. Ž. atsiliepime į ieškinį nurodytais rašytiniais paaiškinimais, patalpų planu, nuotraukomis bei vandens poveikio lokalizacija ir 2021 m. liepos 12 d. teismo ekspertizės aktu.
19. Atsakovė ir trečiasis asmuo AB ,,Kauno tiltai“, neigdami nurodytą ieškovės poziciją, rėmėsi teiginiais, kad vandens patekimo į patalpas priežastimis buvo ne atlikti rangos darbai, o pastato būklė – hidroizoliacijos nebuvimas, švieslangiai, netinkamas lietvamzdžio pajungimas. Šioms galimoms vandens patekimo į patalpas priežastims pagrįsti atsakovė rėmėsi savo paaiškinimais, nepateikdama jokių papildomų įrodymų, o trečiasis asmuo AB ,,Kauno tiltai“ rėmėsi savo paaiškinimais, kartu pateikdamas 2018 m. kovo 28 d. rangos darbų sutartį Nr. SR-0159, statybos darbų žurnalų fragmentų kopijas, atliktų darbų bei pastato būklės (švieslangių) nuotraukas, lietvamzdžio pajungimo nuotrauką bei dokumentus, patvirtinančiais, jog rangovas ėmėsi veiksmų atidengtų švieslangių sandarinimo klausimui spręsti (darbų pakeitimo forma, darbų pakeitimo aktas, 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštas Nr. S18-1015).
20. Iš 2018 m. spalio 19 d. išankstinio tyrimo ataskaitos Nr. IT-2018/10/19-3 matyti, kad ją ieškovės užsakymu parengė specialių žinių turintys turto vertintojas A. S. ir atestuotas statybos inžinierius R. M.. Jie, apžiūrėję pastatą tik iš išorės, konstatavo, kad vykdomi rekonstrukcijos darbai galėjo turėti tiesioginės įtakos vandens prasiskverbimui į patalpas; grindinys nukreipia lietaus vandenį link vandens surinkimo šulinių, todėl, esant neišardytam senam grindiniui arba pilnai įrengtam naujam grindiniui, patalpos nebūtų užlietos. Išankstinio tyrimo išvada – nuostolių atsiradimo priežastis buvo vykdomi rangos darbai, kurių pasekmė – vandens prasiskverbimas į patalpas. Teismo posėdyje liudytojais apklausti šį išankstinį tyrimą atlikę A. S. ir R. M. nurodė, kad pastatą apžiūrėjo tik iš išorės ir sprendė teorinį klausimą, ar per rūsio sieną galėjo į patalpas patekti vanduo, ir nustatyta teorinė galimybė, kad vanduo prasiskverbti galėjo. Taip pat nurodė, kad rangos darbų atlikimo tinkamumas nebuvo tyrimo objektas. Taigi, šio išankstinio tyrimo medžiaga iš esmės yra pirminė prielaida, kurios darymo metu nebuvo vertintos kitos galimos vandens patekimo į patalpas priežastys (hidroizoliacijos (ne)buvimas, švieslangiai, lietvamzdis). Dėl to šį įrodymą būtina vertinti kitos byloje esančios medžiagos kontekste ir vien iš jo daryti išvados dėl patalpų apliejimo priežasčių nėra pagrindo.
21. 2021 m. liepos 12 d. teismo ekspertizės akte konstatuota, kad AB ,,Kauno tiltai“ vykdyti Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbai turėjo įtakos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), užliejimui, nes grindinio dangų nuardymas sumažino lietaus vandens surinkimo galimybes ir suintensyvino rūsio sienų drėkinimą. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas vertino, kokią įtaką patalpų apliejimui galėjo daryti trys priežastys – vykdyti rangos darbai, švieslangiai ir pastato hidroizoliacija. Atlikdamas ekspertinį tyrimą, teismo ekspertas vertino trečiojo asmens AB ,,Kauno tiltai“ pateiktus duomenis – statybos darbų žurnalų fragmentus, fotonuotraukas. Teismo ekspertas kompleksiškai įvertino atsakovės nurodytas galimas ginčo patalpų apliejimo priežastis ir padarė išvadą, kad didžiausią įtaką patalpų apliejimui turėjo vandens surinkimas nuo statybvietės aikštelės lietaus metu. Taip pat ekspertas pažymėjo, kad tai, kaip jis buvo atliekamas ir ar buvo atliekamas, byloje nėra pateikta informacijos. Papildoma aplinkybe, sustiprinančia išvadą, jog vandens skverbimąsi lėmė atlikti Laisvės al. rekonstrukcijos darbai, yra patalpų savininkų trečiųjų asmenų detalūs ir patalpų planais bei lokacija grįsti paaiškinimai, iliustruoti fotonuotraukomis, iš kurių matyti, jog liūties metu sudrėko būtent su Laisvės alėja besiribojanti pastato pusė, o kita pasato pusė Kanto gatvėje, kur jokie rangos darbai atliekami nebuvo, liko sausa. Teismo vertinimu, atsakovės ir trečiojo asmens AB ,,Kauno tiltai“ pateikti paaiškinimai ir duomenys nepaneigia ir nesudaro pagrindo abejoti teismo ekspertizės išvadomis, jog didžiausią įtaką patalpų apliejimui turėjo vandens surinkimas nuo statybvietės aikštelės lietaus metu, t. y. rangos darbai (CPK 178, 185 straipsniai).
22. Dėl pamatų hidroizoliacijos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pastatas įvykio metu neturėjo tinkamai įrengtos pamatų hidroizoliacijos. Pasisakydamas dėl pastato hidroizoliacijos įtakos patalpų apliejimui, ekspertas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. rūsio išorinės sienos hidroizoliacija nebuvo įrengta. Sienų mūras tą dieną dar net nebuvo pilnai atidengtas, 2018 m. rugsėjo 18 d. šalia sienų vis dar buvo keletas trinkelių grindinio eilių, sienos nebuvo paruoštos hidroizoliavimui. Ekspertas nurodė, kad tinkamai įrengta hidroizoliacija galėjo apsaugoti rūsio patalpas nuo vandens prasiskverbimo, tačiau hidroizoliacija būtų padėjusi tik tuo atveju, jeigu būtų hidroizoliuotas visas mūrinių rūsio sienų paviršius iš išorės, o ne tik cokolio sritis, kurią vėliau hidroizoliavo rangovas AB ,,Kauno tiltai“, atlikdamas grindinio rekonstrukciją. Ekspertas taip pat nurodė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 1880 metais, rekonstruotas 1998 metais ir tuo metu teisės aktuose šiuo metu įvirtinti reikalavimai įrengti hidroizoliaciją negaliojo.
23. Atsakovė teiginių, kad patalpų apliejimo priežastimi buvo hidroizoliacijos nebuvimas, nepagrindė jokiais įrodymais, o galimų ekspertizės išvados trūkumų šioje dalyje neįvardijo. Kaip nurodė pati atsakovė, pastato pamatų hidroizoliacijos įrengimo darbai ieškovės nebuvo pripažinti susijusiais su įvykiu ir už juos draudimo išmoka nebuvo mokama, t. y. jie nėra įskaičiuoti ir į prašomą priteisti žalos atlyginimą. Tačiau prielaida, kad patalpų apliejimą lėmė pamatų hidroizoliacijos nebuvimas, yra paneigta teismo ekspertizės aktu. Taip pat, vertinant šią aplinkybę, ypač svarbu yra tai, jog, kaip nurodyta ekspertizės akte, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 1880 metais, rekonstruotas 1998 metais ir tuo metu teisės aktuose nebuvo reikalavimų įrengti pamatų hidroizoliaciją. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovės teiginiai, jog pamatų hidroizoliacijos nebuvimas laikytinas neteisėtais pastato savininko veiksmais (neveikimu), lėmusiais žalos atsiradimą. Priešingai, aplinkybė, jog tokios senos statybos pastatas neturi pamatų hidroizoliacijos, turėjo būti įvertinta rangos darbus atlikusio profesionalaus rangovo, turinčio pareigą darbus atlikti taip, jog nebūtų daroma žala kitiems asmenims bei jų turtui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis). Aplinkybę, kad tai buvo žinoma rangovui, patvirtina ekspertizės akte nurodyta pastaba, kad cokolio sričių hidroizoliacijos darbus vėliau atliko ta pati rangovė AB ,,Kauno tiltai“.
24. Dėl švieslangių. Aplinkybę, kad lietaus vanduo į ginčo patalpas galėjo patekti per švieslangius, plačiai argumentavo trečiasis asmuo AB ,,Kauno tiltai“, pateikdamas informaciją bei nuotraukas, patvirtinančias, jog, vykdant Laisvės alėjos rekonstrukciją, buvo atkasti švieslangiai, imtasi priemonių problemai spręsti – priimti papildomi projektiniai sprendiniai visiems Laisvės al. esantiems pastatų švieslangiams sutvarkyti, juos užsandarinant ir įrengiant hidroizoliaciją. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės tik patvirtina tai, jog rangovas, profesionaliai atlikdamas darbus ir jau susidūręs su atkastais švieslangiais ties kitais pastatais, turėjo imtis priemonių, jog atliekant rangos darbus ir atkasus švieslangius, atsiradusiose duobėse nesikauptų lietaus vanduo (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis). Teismo ekspertas, pasisakydamas dėl švieslangių galimos įtakos apliejimui, nurodė, kad iš AB ,,Kauno tiltai“ su atsiliepimu pateiktos švieslangių nuotraukos matyti, jog ant užmūryto švieslangio sienelės yra likusi horizontali drėgmės linija, kuri rodo, kad čia kaupėsi vanduo ir jo šviesduobėje galėjo būti apie 30-40 cm. Ištyręs medžiagą ekspertas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo atidengti švieslangiai, kurie skiria rūsio patalpas nuo lauko. Ekspertas nustatė vandens patekimo į ginčo rūsio patalpas vietas ir nurodė, kad vanduo į rūsio patalpas pateko filtruojantis per nehidroizoliuotą mūrą žemiau grindinio lygio, lengviausia vandeniui patekti į rūsio patalpas buvo per švieslangius (šviesduobes). Ekspertizės akte taip pat nustatytas vandens patekimo į patalpas mechanizmas: po didesnio intensyvumo ar ilgesnių liūčių vanduo patekdavo į švieslangių šviesduobes, esančias po lauko grindiniu, ir po truputį filtruodavosi per mūro sienas ir užmūrytas švieslangių angas į rūsio patalpas. Tačiau, eksperto teigimu, vykdyti Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbai turėjo įtakos patalpų užliejimui, nes grindinio dangų nuardymas sumažino lietaus vandens surinkimo galimybes ir suintensyvino rūsio sienų drėkinimą. Taigi, nors pats švieslangių buvimas galimai turėjo įtakos tam, jog rūsio patalpos galėjo drėkti ir anksčiau (dėl ko byloje įrodymų nėra), tačiau intensyvų apliejimą vandeniu lėmė rangos darbai, dėl kurių atkasus prieš tai buvusias užkastas šviesduobes, jose besikaupiant vandeniui, drėgmės skverbimasis buvo ženkliai stipresnis.
25. Dėl lietvamzdžio. Trečiasis asmuo AB ,,Kauno tiltai“ atsiliepime į ieškinį plačiai dėstė argumentus, kad vandens pratekėjimas į ginčo patalpas vyko dėl pastate netinkamai įrengto / pajungto lietvamzdžio ir problema buvo išspręsta trečiajam asmeniui jį tinkamai sutvarkius. Trečiojo asmens teigimu, bendrovė išardė prie pastato naujai įrengtą dangos konstrukciją, surado pastato sienoje buvusį paslėptą lietvamzdį ir pajungė jį į naujai įrengtą lietaus nuotekų trasą. Šiuos teiginius, kuriais rėmėsi ir atsakovė, trečiasis asmuo grindė aprašydamas savo bendravimą su ginčo patalpų savininku bei pateikdamas lietvamzdžio pajungimo nuotrauką. Teismas kritiškai vertina šiuos trečiojo asmens ir atsakovės argumentus, nes jų nepatvirtina jokie byloje esantys kiti įrodymai (CPK 178, 185 straipsnis). Ginčo patalpų savininkai tretieji asmenys S. Ž. ir V. Ž. atsiliepime į ieškinį plačiai pasisakė dėl šios aplinkybės ir argumentuotai komentavo trečiojo asmens pateiktą lietvamzdžio pajungimo nuotrauką, lygindami ją su lietvamzdžio lokalizacija patalpų planuose ir vandens paveiktomis patalpų vietomis, ir pagrindė, jog lietvamzdis objektyviai negalėjo būti patalpų apliejimo priežastimi dėl savo lokalizacijos ir fizikos dėsnių. Iš pateiktų planų, fotonuotraukų matyti, kad iš tiesų lietvamzdis yra pastato sienoje ir nutiestas statmenai žemyn tęsiasi maždaug trečdalį nuotraukoje fiksuotos sienos ilgio, o po to nusisuka į šoną. Byloje nėra ginčo dėl to, kad patalpos yra rūsyje, o vanduo sunkėsi pro lubas ir viršutinę sienų dalį, trečiųjų asmenų teigimu – per 6 patalpas maždaug 35 metrų pločio atkartoje. Taigi, kaip logiškai nurodo tretieji asmenys, atsižvelgiant į tai, jog lietvamzdis vertikalią kryptį į horizontalią keičia žymiai žemiau lubų bei sienų sandūros ir tik į vieną kryptį, logiškai ir objektyviai pagal savo lokaciją ir negalėtų būti susijęs su patalpų užliejimu. Nuotrauka patvirtina, kad AB ,,Kauno tiltai“ atsiliepime minėtos lietvamzdžio jungtys yra žemiau užlietų lubų ir sienų sandūros. Be to, kaip pagrįstai nurodė tiek tretieji asmenys patalpų savininkai, tiek ieškovė, lietvamzdžio nuotraukoje nėra fiksuota jokių vandens ar drėgmės žymių nei ant lietvamzdžio, nei šalia jo. Atsakovė šių paaiškinimų ir argumentų nepaneigė, papildomos medžiagos, patvirtinančios jos teiginius dėl lietvamzdžio įtakos vandens pratekėjimui nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, trečiasis asmuo AB ,,Kauno tiltai“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo, verslo subjektas, profesionalus ir patyręs statybos darbų rangovas, todėl jo atliekami darbai turėtų būti fiksuojami dokumentuose – sudaromos sąmatos, pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, fiksuojami atsiskaitymo duomenys. Tačiau šiuo atveju rangovė AB ,,Kauno tiltai“ teiginių dėl pagal patalpų savininko prašymą atliktų darbų ieškant bei pajungiant lietvamzdį nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
26. Apibendrinant konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia labiau tikėtina pripažinti tai, jog ginčo patalpų užliejimą 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties metu lėmė AB ,,Kauno tiltai“ vykdyti Laisvės al. rekonstrukcijos darbai (CPK 185 straipsnis).
27. Atsakovė ir trečiasis asmuo AB ,,Kauno tiltai“ procesiniuose dokumentuose pagrįstai pabrėžė, kad pats gatvės dangos nuėmimas atliekant rekonstrukcijos darbus negali būti savaime laikomas neteisėtais veiksmais. Tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, jog į bylą nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių, kokių priemonių rangovas ėmėsi tam, kad būtų užtikrintas nuolatinis ir saugus paviršinio vandens drenažas iš statybos aikštelės, ar tos priemonės buvo pakankamos greta esantiems pastatams apsaugoti nuo užliejimo vandeniu ir pan. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. (33.200)2-2758 nurodoma, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. Laisvės alėjos valdymo teisės buvo perduotos rekonstrukcijos darbus vykdžiusiems rangovams, todėl rangovai tapo atsakingi už statybvietę ir jos prieigas, taip pat, pagal rangos sutarties sąlygas, privalėjo užtikrinti nuolatinį ir saugų gruntinio ir paviršinio vandens drenažą iš visos statybos aikštelės, kad nebūtų žalos darbams ar aplinkai. Teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad ,,įprastai, jeigu kyla pavojus užlieti patalpas ar kitaip padaryti žalą šalia esantiems objektams ar patalpoms, per darbo dieną yra atliekamas toks darbo kiekis, kurį atlikus statybvietę saugiai galima palikti iki kito darbų etapo ar kitos darbo dienos. Grindinio plytelės buvo pašalintos, todėl vanduo į šią vietą rinkosi iš aplinkinių teritorijų. Įprastai gruntinio ir paviršinio vandens surinkimas tranšėjose statybų metu vykdomas siurbliais ar adatiniais filtrais, laikinu drenažu, priklausomai nuo darbų pobūdžio. Darbų zonos dengiamos laikinomis stoginėmis, įrengiami laikini nuotekų tinklai. Kadangi objektas ir darbo zona didelė – kiekvienai situacijai buvo reikalingi skirtingi sprendimai. Nėra informacijos, ar buvo imtasi kokių nors priemonių surenkant lietaus nuotekas.“ Be to, kaip buvo minėta ir ką patvirtino teismo ekspertas teismo posėdžio metu, būtent profesionaliam rangovui tenka pareiga įvertinti galimas atliekamų darbų grėsmes, susijusias su aplinkinių pastatų amžiumi ir iš to akivaizdžia jų savybe, jog jų pamatai, tikėtina, neturi hidroizoliacijos. Taip pat ir atkasęs švieslangius rūpestingas ir atidus rangovas turėtų pasirūpinti, jog jų atidengimas nepadarytų žalos, iki bus išspręstas užsandarinimo ar hidroizoliavimo klausimas. Akivaizdu, kad rangovas šias savo prievoles suvokė, nes, pavyzdžiui, ėmėsi veiksmų atkastų švieslangių užsandarinimo problemai išspręsti. Tiesa, nėra duomenų, jog būtų užtikrinęs laikiną jų apsaugą nuo lietaus vandens kaupimosi ties ginčo pastatu. Atsižvelgiant į rungimosi principą ir šalių įrodinėjimo pareigą bei teisę, nesant ginčo dėl to, jog ginčo patalpos buvo aplietos vandens per liūtį, taip pat nesant ginčo dėl to, jog tuo metu rangos darbus ties ginčo pastatu atliko atsakovės apdraustas rangovas, būtent atsakovei, neigiančiai rangovo atsakomybę, teko pareiga įrodyti, jog nurodytų priemonių buvo imtasi ir kokių, kad jos buvo pakankamos pagal nustatytą teisinį reglamentavimą ar kad žalą sukėlusi liūtis prilygo nenugalimai jėgai (CPK 178 straipsnis, CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Atsakovė apsiribojo teiginiais, kad duomenų apie tai byloje nėra, o, teismui pasiūlius naudotis įrodinėjimo teise, jokių papildomų prašymų neformulavo.
28. Taigi, rangovė, atlikusi Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbus, pažeidė CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai – išardžiusi grindinį, atidengusi pastato rūsio sienų fragmentus (švieslangius), nesiėmė reikiamų saugumo priemonių tam, kad stipraus lietaus atveju vanduo nepatektų į ginčo patalpas ir reikiamų saugumo priemonių nesiėmimas buvo žalos atsiradimo priežastis (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Rangovė pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) ir dėl to buvo padaryta žala ieškovės draustam turtui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas rangovės, kurios civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė, civilinės atsakomybės sąlygas (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis). Nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, konstatuotina, kad ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti, įgijo teisę į žalos atlyginimą subrogacijos tvarka (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).
Dėl žalos dydžio
29. Atsakovė, prašydama atmesti ieškinį, tvirtina, kad ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio, t. y. to, jog prašomas priteisti žalos dydis atitinka realiai patirtą žalą.
30. Atsakovas privalo visiškai atlyginti ieškovui dėl jo neteisėtų veiksmų padarytą žalą (CK 6.251 straipsnis), tačiau tiek žala, tiek jos dydis nepreziumuojami. Žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui – nagrinėjamu atveju, jo teises perėmusiai, ieškovei. Todėl, kaip pagrįstai pabrėžė atsakovės atstovė teismo posėdžio metu, prašomos priteisti žalos dydį privalo įrodyti ieškovė.
31. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018). Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-313/2016). Konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Jeigu teismui nekyla abejonių dėl pateiktų skaičiavimų, o kita šalis nepateikia savo atsikirtimų dėl šių skaičiavimų, tai teismas gali laikyti žalos dydį įrodytu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamas šalių ginčas nepriklauso tokiai bylų grupei, kuriose teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva (pvz., CPK 376, 414, 443 straipsniai). Šiuo atveju teismas nuostolių dydį turi nustatyti vertindamas šalių pateiktus įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. ??? ???
32. Nagrinėjamu atveju ieškovė, grįsdama prašomos priteisti žalos dydį, rėmėsi turto apžiūros aktu, lokaline sąmata, ginčo patalpų sugadinimų nuotraukomis, draudimo išmokos apskaičiavimo išvada. Atsakovė, nesutikdama su prašomu priteisti žalos dydžiu, jokių įrodymų jam paneigti neteikė, tačiau rėmėsi teiginiais, jog patalpos didele apimtimi buvo paveiktos vandens dar iki įvykio, be to, apskaičiuojant draudimo išmoką nepagrįstai neskaičiuotas patalpų nusidėvėjimas.
33. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomi bendro pobūdžio teiginiai nepaneigia ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (CPK 178, 185 straipsniai). Kaip matyti iš procesinių dokumentų turinio ir atsakovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, teiginius, kad patalpos buvo paveiktos vandens iki ginčo įvykio, atsakovė grindė aplinkybe dėl pastato hidroizoliacijos nebuvimo, taip pat tuo, jog, atsakovės teigimu, iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti, jog ant sienų jau spėjęs susidaryti pelėsis. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas nurodė, kad pelėsiui ant sudrėkusios sienos susidaryti pakanka kelių dienų, todėl atsakovės nurodyta su tuo susijusi aplinkybė nepaneigia ieškovės duomenų apie patirtus sugadinimus būtent ginčo įvykio metu. Daugiau konkrečių aplinkybių, susijusių su galimu vandens poveikiu patalpoms iki ginčo įvykio, atsakovė nenurodė, o rėmėsi pačiu hidroizoliacijos iš išorės nebuvimu. Dėl šios aplinkybės įtakos ginčo įvykiui buvo pasisakyta pirmiau, tačiau, vertinant hidroizoliacijos reikšmę, svarbu atkreipti dėmesį į teismo ekspertizės akte nurodytą aplinkybę, kad ,,ieškovės su ieškiniu pateiktose nuotraukose yra užfiksuotos rūsio patalpos, kuriose dar iki 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo įrengta mūrinių sienų teptinė izoliacija iš vidaus. Tai reiškia, kad patalpų savininkai su drėsktančiomis rūsio sienomis susidūrė jau ne pirmą kartą.“ Teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad hidroizoliacija iš vidaus tepama savininko nuožiūra ir pasirinkimu, tada, kai nėra galimybės jos tepti iš išorės. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nei ekspertas, nei atsakovė nefiksuoja blogos patalpų būklės dėl drėgmės poveikio iki įvykio, tačiau pastebi, jog sienos yra padengtos hidroizoliacija iš vidaus. Taigi, tai nepatvirtina neigiamo vandens poveikio iki įvykio, o priešingai, leidžia labiau tikėtina laikyti tai, jog rūsio patalpų sienos iš vidaus buvo tinkamai sutvarkytos, padengtos hidroizoliacijos sluoksniu ir taip išsprendus galbūt kažkada kilusias drėgmės problemas. Šias aplinkybes patvirtina ir trečiųjų asmenų patalpų savininkų paaiškinimai ir teikti duomenys apie tai, kad ginčo patalpos yra draudžiamos nuo 2012 m. ir po 2013-2017 metais kilusių liūčių jokia patalpa nebuvo užlieta ar sudrėkusi, iki ginčo įvykio tretieji asmenys nurodė į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos nesikreipę ir jog vienintelį kartą patalpos buvo užlietos 2018 m. rugsėjo 5 d. Atsižvelgiant į nurodytą bylos medžiagą, įvertinus dispozityvų bylos pobūdį ir šalių įrodinėjimo pareigą, taip pat tai, jog atsakovė, profesionalus draudimo verslo dalyvis, juridinis asmuo, besinaudojantis kvalifikuota teisine pagalba neteikė konkrečių įrodymų ieškovės pateiktiems rašytiniams įrodymams paneigti, neformulavo prašymų dėl įrodymų išreikalavimo ar kt., remiantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pripažintina, kad ieškovė įrodė prašomos priteisti žalos dydį, o atsakovė ieškovės pateiktų duomenų nepaneigė (CPK 178, 185 straipsniai).
34. Šios išvados nepaneigia atsakovės teiginiai, kad prašomos priteisti žalos dydis nepagrįstas, nes, skaičiuojant draudimo išmoką, nebuvo įvertintas patalpų nusidėvėjimas. Kaip buvo aptarta pirmiau, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog patalpos iki ginčo įvykio buvo paveiktos vandens, nusidėvėjusios ar prastos būklės. Iš draudimo liudijimo GJELT Nr. 2728814 priedo Nr. 1 matyti, kad ginčo patalpos buvo apdraustos nauja verte. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog CK 6.994 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikas turi teisę apžiūrėti draudžiamą turtą, o jeigu reikia, paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ekspertizė gali būti skiriama tik prireikus, konstatuotina, kad šios nuostatos suteikia draudikui teisę vertinti draudžiamą turtą. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatos turto vertinimą įvardija kaip su draudimo veikla susijusią leistiną veiklą, t. y. taip pat įtvirtinta, kad draudimo bendrovės turi įgaliojimus atlikti draudžiamo turto vertinimą. Taigi, ieškovės nustatyta apdrausto turto vertė, taip pat ir jos žalų vertintojų atliktas patalpų vizualinis patikrinimas ir užfiksuotas vandens poveikis joms bei žalos vertinimas, laikytini tinkamais ir pagrįstais, kol nėra įrodyta priešingai. Nors, kaip pagrįstai nurodė atsakovės atstovė, draudimo sutarties sąlygos yra draudiko ir draudėjo tarpusavio susitarimas, tačiau aplinkybė, kad turtas apdraustas nauja verte, suponuoja gerą patalpų būklę, atsižvelgiant ir į draudimo veiklos logiką apskritai – turtas yra draudžiamas dar nežinant apie būsimus draudiminius įvykius, todėl draudiko interesus natūraliai atitinka poreikis turtą drausti jo realia verte. Dėl to aplinkybė, jog nėra skaičiuotas turto nusidėvėjimas, atsižvelgiant į tai, jog jis draustas nauja verte, nėra pagrindas abejoti žalos fakto buvimu ar nustatytu dydžiu. Ieškovė į bylą pateikė žalos faktą ir dydį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, atsakovė šių duomenų nenuginčijo ir kitokias išvadas dėl žalos dydžio leidžiančių daryti įrodymų neteikė (CPK 178 straipsnis).
35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad buvo nustatytos atsakovės draudėjo civilinės atsakomybės sąlygos ir įrodytas prašomos priteisti padarytos žalos dydis, todėl ieškinio reikalavimas priteisti išmokėtą draudimo išmoką tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų
36. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 483 Eur žyminio mokesčio, 272,25 Eur išlaidos, patirtos dėl liudytojų šaukimo į teismo posėdį (DOK-215706), 1 200,31 Eur išlaidos teismo ekspertizei (DOK-226162), iš viso – 1 955,56 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 89 straipsnis). Ieškovės išlaidos teismo ekspertizei ir liudytojų dalyvavimui užtikrinti pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, todėl jų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Taip pat tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje iš atsakovės priteistina 600 Eur išlaidų už teisinę pagalbą byloje, nurodytą sumą priteisiant S. Ž. pagal trečiųjų asmenų atsiliepime į ieškinį suformuluotą prašymą (DOK-213011) (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Prašomų priteisti išlaidų teisinei pagalbai dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo, proporcingumo principus, todėl šios išlaidos priteistinos tretiesiems asmenims iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).
38. Atsakovė prašė teismo posėdyje apklausti teismo ekspertizę atlikusį ekspertą ir, teismui šį prašymą tenkinus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo įpareigota į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 250 Eur avansą eksperto darbui atlyginti. Atsakovė šį įpareigojimą įvykdė – 2021 m. spalio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 72114 įmokėjo 250 Eur į teismo depozitinę sąskaitą (DOK-186471). Teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas pateikė teismui 2021 m. spalio 12 d. sąskaitą faktūrą SEC Nr. 171 100 Eur sumai (DOK-195158). Atsižvelgiant į tai, atsakovei grąžintina likusi nepanaudota 150 Eur suma.
39. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (29,18 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl valstybei iš atsakovės priteistina 29,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 304080146) 21 474,19 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 19 ct) žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, 5 (penkių) proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (21 474,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 955,56 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti trečiajam asmeniui S. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 304080146) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 304080146) 29,18 Eur (dvidešimt devynis eurus 18 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Grąžinti atsakovei akcinei draudimo bendrovei ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 304080146) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nepanaudotą dalį užstato, sumokėto 2021 m. spalio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 72114 civilinėje byloje Nr. e2-848-1097/2021, išaiškinant, kad užstatą grąžina Vilniaus miesto apylinkės teismas iš teismo depozitinės sąskaitos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Latvelė