LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. lapkričio 7 d. paduotu ieškovo „Namas B. V.“ kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 20 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas „Namas B. V.“ padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 20 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovui priteisto iš atsakovės UAB „Woodhouses.lt“ žalos atlyginimo dydžio ir ši bylos dalis grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovo paduotas kasacinis skundas grindžiamas CPK 7, 12 straipsnių, 42 straipsnio 5 dalies, 306 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio, 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimu ir nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės be jokių pagrįstų motyvų nutarė grąžinti bylos dalį dėl žalos dydžio nustatymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nenurodęs argumentų, kodėl šios aplinkybės negali būti nustatytos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė pirmosios instancijos teisme neginčijo žalos dydžio ir tik apeliaciniame skunde nurodė argumentus šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad žalos dydžio klausimas nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, tačiau būtent dėl šių naujų atsakovės argumentų nutarė grąžinti bylos dalį nagrinėti iš naujo. Ieškovo įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas apskritai negalėjo vertinti atsakovės naujų apeliacinio skundo argumentų ir aplinkybių, kuriomis ji nesirėmė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Prie kasacinio skundo pridėtas banko dokumentas užsienio kalba apie 769 Eur sumokėjimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. Tačiau iš šio dokumento turinio negalima nustatyti kas ir už kokį procesinį dokumentą sumokėjo jame nurodytą sumą. Todėl atrankos kolegija nesprendžia klausimo dėl žyminio mokesčio gražinimo.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Artūras Driukas
Jūratė Varanauskaitė