Administracinė byla Nr. A-696-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00365-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.3; 53.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės, Beatos Martišienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. A. ir S. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. A. ir S. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjai R. A. ir S. A. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 21RE-124(AG-132/04-2024), kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų skundą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2024 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. KT8-A-S8/2024 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą Nr. 1A-81/2023“, ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Komisijai. 

2.       Pareiškėjai taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

3.       Pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad Komisija privalo priimti ir išnagrinėti jų skundą, o atsisakydama priimti pareiškėjų skundą Komisija nepagrįstai vadovavosi Konstitucinio Teismo įstatymo 59 straipsniu, pagal kurį Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami, kadangi pareiškėjai skundė ne Konstitucinio Teismo nutarimą, o sprendimą.

II.

4.       Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. gegužės 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundo dalį dėl Komisijos sprendimo panaikinimo ir nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimų panaikinti Konstitucinio Teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. KT8-A-S8/2024 ir įpareigoti Konstitucinį Teismą išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. gruodžio 14 d. prašymą iš esmės.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjai kreipėsi į Komisiją, prašydami panaikinti Konstitucinio Teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą ir įpareigoti Konstitucinį Teismą išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. gruodžio 14 d. prašymą atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą iš esmės; Komisija 2024 m. vasario 22 d. sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtą jos kompetencijai.

6.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Komisijos kompetencijai nepriskirta nagrinėti ginčą dėl Konstitucinio Teismo procesinių sprendimų, todėl Komisija teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą, jį panaikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjų skundo dalis dėl Komisijos sprendimo panaikinimo atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 p.).

7.       Vadovaudamasis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo teisėjų veiklos, todėl bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Konstitucinio Teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą ir įpareigoti atlikti veiksmus nutraukė kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (ABTĮ 103 str. 1 p.).

III.

8.       Pareiškėjai R. A. ir S. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą ir Komisijos sprendimą bei perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą Komisijai nagrinėti iš naujo. 

9.       Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia argumentais:

9.1.                      Bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, t. y. ne tas teismas į kurį kreipėsi pareiškėjai. Pareiškėjai pagal savo gyvenamąją vietą kreipėsi su skundu į Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus, tačiau bylą žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai, nors nė vieno iš pareiškėjų gyvenamoji vieta nėra Klaipėdoje.

9.2.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė skundo dalyką, t. y. nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai skundžia Konstitucinio Teismo sprendimą, kadangi pareiškėjai teismui skundė Komisijos sprendimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė skundo priskirtinumo klausimą, prieš tai neišsprendęs prašymo dėl bylos sustabdymo. Spręsdamas skundo priskirtinumo administraciniam teismui klausimą, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Konstitucinio Teismo įstatymu, kuris yra specialus įstatymas dėl Konstitucinio Teismo, o ABTĮ normas taikyti tik prieš tai patikrinus jų atitiktį Konstitucijai. Todėl pareiškėjai apeliacinės instancijos teismo prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ABTĮ 18 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties Konstitucijai.

9.3.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime tik pakartojo Komisijos sprendimo argumentus, kritiškai jų neįvertino. Konstitucinio Teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendime Nr. KT8-A-S8/2024 įtvirtinta nuostata, kad sprendimas yra neskundžiamas, nepagrįsta jokia teisės norma.

IV.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

10.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjai R. A. ir S. A. į teismą kreipėsi nesutikdami su Komisijos 2024 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 21RE-124(AG-132/04-2024), kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų skundą dėl Konstitucinio Teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. KT8-A-S8/2024 panaikinimo ir įpareigojimo Konstitucinį Teismą atlikti veiksmus.

11.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundo dalį dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, nenustatęs netinkamų Komisijos veiksmų sprendžiant pareiškėjų skundo priėmimo klausimą; bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Konstitucinio Teismo sprendimą ir įpareigoti atlikti veiksmus nutraukė, konstatavęs, kad toks ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

12.       Pareiškėjai nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad skundą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, be to, teismas neteisingai nustatė skundo dalyką, neįsigilino į jo esmę, dėl to netinkamai jį išnagrinėjo. 

13.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateikto apeliacinio skundo ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl pirmosios instancijos teismo sudėties

14.       Apeliaciniame skunde pareiškėjai teigia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl to, kad administracinę bylą nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Tokią poziciją pareiškėjai grindžia aplinkybe, kad jų gyvenamoji vieta yra Panevėžyje, o bylą nagrinėjo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai.

15.       ABTĮ nustatyta, kad administracinė byla yra nagrinėjama: teismo rūmuose, kurių veiklos teritorijoje yra pareiškėjo gyvenamoji vieta (buveinė), jei ji yra Lietuvos Respublikos teritorijoje; kai skundą (prašymą, pareiškimą) paduoda pareiškėjas, kurio gyvenamoji vieta (buveinė) yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, – pareiškėjo pasirinktuose teismo rūmuose; kai skundą (prašymą, pareiškimą) paduoda keli pareiškėjai, kurių gyvenamoji vieta (buveinė) yra skirtingų teismo rūmų veiklos teritorijose, – pareiškėjų bendrai pasirinktuose teismo rūmuose, kurių veiklos teritorijoje yra bent vieno iš pareiškėjų gyvenamoji vieta (buveinė) (31 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teismingumo taisyklės gali būti netaikomos, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (31 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimas panaikinamas šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytais pagrindais (145 str. 1 d. 1 p.). Atitinkamai, ABTĮ 146 straipsnyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (146 str. 1 d.). Tačiau sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles (146 str. 2 d. 1 p.).

16.       Teismo sudėties (teisėjų kolegijos) sudarymui keliami imperatyvūs reikalavimai įtvirtinti ABTĮ I dalies VII skyriuje „Teismo sudėtis. Teisėjo ir kitų asmenų nušalinimas“. Šio ABTĮ skyriaus 43 straipsnyje numatytos tam tikrų bylų kategorijos, kurias apygardos administraciniuose teismuose nagrinėja vienas teisėjas ar trijų teisėjų kolegija (1 d.), nurodyta teisėjų kolegijų sudarymo tvarka, t. y. teisėjų kolegijos narius, kolegijos pirmininką ir teisėją pranešėją skiria atitinkamo teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas (4 d.), taip pat įtvirtintas draudimas teisėjui, dalyvavusiam nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės (išskyrus nutartis, priimtas sprendžiant skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą), dalyvauti pakartotinai ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Neteisėta teismo sudėtis taip pat gali būti konstatuota nustačius ABTĮ 44 straipsnio nuostatų dėl teisėjo nu(si)šalinimo nuo bylos nagrinėjimo pažeidimus.

17.       Pareiškėjai bylos duomenimis ir teisės aktų normomis nepagrindė, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos minėtos ABTĮ nuostatos dėl bylą nagrinėjusio teismo sudėties (pagal ABTĮ 43 straipsnio 1 dalį bylas dėl administracinių ginčų komisijų priimtų sprendimų nagrinėja vienas teisėjas), nereiškė jokių argumentų dėl galimo bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos funkcinio (instancinio) priskirtinumo arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Pareiškėjų nurodomas teritorinis teismingumas nepatenka į ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo sritį. 

18.       Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų proceso teisės normų, reglamentuojančių administracinių bylų teritorinį teismingumą, pažeidimas nagrinėjamos bylos atveju nebuvo toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodžiu, organizuojant nuotolinį teismo posėdį, pareiškėjai apie šį posėdį buvo tinkamai informuoti išsiunčiant teismo šaukimą pareiškėjų skunde nurodytu adresu. Teismo posėdyje dalyvavo vienas iš pareiškėjų, nušalinimų bylą nagrinėjusiam teisėjui nereiškė, pasisakė su byla susijusiais klausimais. Taigi aptariamos bylos atveju buvo užtikrintas pareiškėjų proceso teisių įgyvendinimas.    

19.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, jog aptariamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas pagal ABTĮ 146 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies 1 punkto nuostatas, o su tuo susiję pareiškėjų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.   

Dėl administracinėje byloje keliamo ginčo dalyko ir bylos priskirtinumo administraciniams teismams

20.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai į Regionų administracinį teismą kreipėsi prašydami panaikinti Komisijos 2024 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 21RE-124(AG-132/04-2024), kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų skundą dėl Konstitucinio Teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. KT8-A-S8/2024, ir perduoti šio pareiškėjų skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Komisijai.

21.       ABTĮ nustatyta, kad Regionų administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėja skundus (prašymus) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų (20 str. 3 d.). Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (28 str. 3 d.).

22.       Aiškinant šias ABTĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo nagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės, taip pat ir tuo atveju kai teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas nėra sprendimas dėl ginčo esmės, o yra procedūrinio teisinio pobūdžio – dėl skundo priimtinumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-118-502/2021; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-754-821/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-113-520/2025; kt.).

23.       Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjai, nagrinėjamoje administracinėje byloje jų keliamo ginčo dalykas yra ne Komisijos sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, o Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų teiktą individualų konstitucinį skundą bei atnaujinti jo pateikimo terminą.  

24.       Vadovaujantis Konstitucijos 102 straipsnio 2 dalimi, Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.  Konstitucijoje (2019  m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2004 redakcija) taip pat nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas (106 str. 4 d.). Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami (107 str. 2 d.).

25.       Atitinkamai Konstitucinio Teismo įstatymo (originali 1993 m. vasario 3 d. įstatymo
Nr. I-67 redakcija) 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka. Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Konstitucinis Teismas, atsisakydamas nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, priima motyvuotą sprendimą, kurio nuorašas įteikiamas arba išsiunčiamas pareiškėjui (1996 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. I-1475 redakcija).

26.       Oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje pažymima, jog pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas – konstitucinės justicijos institucija, vykdanti konstitucinę teisminę kontrolę (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Pagal savo kompetenciją spręsdamas dėl žemesnės galios teisės aktų (jų dalių) atitikties aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, ir vykdydamas kitus savo konstitucinius įgaliojimus, Konstitucinis Teismas – savarankiškas ir nepriklausomas teismas – vykdo konstitucinį teisingumą, garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2001 m. lapkričio 29 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). Valstybės valdžios institucija, kuri pačioje Konstitucijoje yra įvardyta kaip teismas, savo konstitucine prigimtimi negali būti ne teismas, t. y. ne teisminė institucija. Tai, kad Konstitucijoje yra du atskiri skirsniai – VIII skirsnis „Konstitucinis Teismas“ ir IX skirsnis „Teismas“, ne paneigia Konstitucinio Teismo, kuris pagal Konstituciją vykdo konstitucinę teisminę kontrolę, buvimą teismų sistemos dalimi, bet pabrėžia ypatingą jo statusą teisminės valdžios sistemoje, kartu ir visų valstybės valdžią vykdančių valstybės institucijų sistemoje, taip pačioje Konstitucijoje yra išryškinami ir pabrėžiami Konstitucinio Teismo konstitucinės paskirties ir kompetencijos ypatumai. Visus bendrosios kompetencijos, taip pat specializuotus teismus saisto Konstitucijos 107 straipsnyje įtvirtintas Konstitucinio Teismo sprendimų jo kompetencijai priskirtais klausimais galutinumas ir neskundžiamumas (Konstitucinio Teismo 2006 m. birželio 6 d. nutarimas).

27.       Be to, teisę kuriančias ir teisę taikančias institucijas (pareigūnus) saisto konstitucinių nuostatų samprata, argumentai, išdėstyti ne tik Konstitucinio Teismo nutarimuose, bet ir kituose Konstitucinio Teismo aktuose – išvadose bei sprendimuose. Taigi pagal Konstituciją visi Konstitucinio Teismo aktai, kuriuose aiškinama Konstitucija – formuluojama oficiali konstitucinė doktrina, savo turiniu saisto ir teisę kuriančias, ir teisę taikančias institucijas (pareigūnus), neišskiriant nė bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas). Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados, sprendimai, kuriais yra baigiama konstitucinės justicijos byla, t. y. Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai, yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams, neišskiriant nė paties Konstitucinio Teismo: Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra privalomi ir pačiam Konstituciniam Teismui, jie suvaržo Konstitucinį Teismą tuo atžvilgiu, kad jis negali jų pakeisti arba jų peržiūrėti, jeigu tam nėra konstitucinio pagrindo. Sąvoka „sprendimai“ yra bendrinė, ja ne tik apibūdinami Konstitucinio Teismo priimami teisės aktai ir tų aktų rūšis – ji reiškia, kad Konstitucinis Teismas įgyvendina Konstitucijos jam priskirtą kompetenciją ir pareiškia savo valią, t. y. priima Konstitucinio Teismo baigiamąjį aktą. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra ir tokie jo teisės aktai, kuriais konstitucinės justicijos byla išnagrinėjama iš esmės, ir tokie, kurie yra priimti ginčijamo teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) netyrus iš esmės, o deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuotu sprendimu atsisakius nagrinėti prašymą arba nutraukus pradėtą teiseną (jeigu atitinkamas prašymas buvo priimtas Konstituciniame Teisme ir konstitucinės justicijos byla buvo pradėta rengti Konstitucinio Teismo posėdžiui), arba nutraukus bylą (jeigu konstitucinės justicijos byla jau buvo išnagrinėta Konstitucinio Teismo posėdyje). Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalies bendrinė sąvoka „sprendimai“ yra sukonkretinta Konstitucinio Teismo įstatyme (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

28.       Iš pirmiau nurodyto Konstitucijoje bei Konstitucinio Teismo įstatyme įtvirtinto reglamentavimo ir oficialiosios konstitucinės doktrinos matyti, kad Konstitucinis Teismas yra savarankiška konstitucinės justicijos institucija, kuriai vienintelei pagal Konstituciją pavesta vykdyti konstitucinę teisminę kontrolę, be kita ko, spręsti dėl individualaus konstitucinio skundo priimtinumo, ir kurios visi sprendimai, priimti vykdant konstitucinį teisingumą, yra galutiniai ir neskundžiami. Tokia išimtinė Konstitucinio Teismo jurisdikcija reiškia, kad individualaus konstitucinio skundo (ne)priėimo klausimų vertinimas negalimas jokioje kitoje valstybės valdžios institucijoje, įskaitant administracinius teismus. Tai expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtinta ir ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog skundą, kuris nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, turi būti atsisakoma priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), o tokį skundą priėmus nagrinėti – byla turi būti nutraukta (ABTĮ 103 str. 1 p.).  

29.       Kaip minėta (žr. šios Nutarties 21–23 p.), byloje keliamo ginčo dalykas yra būtent Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų teiktą individualų konstitucinį skundą bei atnaujinti jo pateikimo terminą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu, nutraukė administracinės bylos dalį dėl tokio Konstitucinio Teismo sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nustatęs, kad pareiškėjų keliamas ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją. Vis dėlto, nustačius, kad teisme pareiškėjų keliamas ginčas yra susijęs su išimtine Konstitucinio Teismo kompetencija individualaus konstitucinio skundo (ne)priėmimo srityje ir kad individualaus konstitucinio skundo (ne)priėimo klausimų vertinimas negalimas administraciniuose teismuose, akivaizdu, jog Komisijos veiksmų, sprendžiant pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, vertinimas teisme būtų beprasmis ir nederėtų su proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principais (ABTĮ 11 str.). Atsižvelgiant į tai, taip pat pabrėžiant aplinkybę, kad Komisijos sprendimas nėra administracinės bylos dalykas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teisme pradėta nagrinėti administracinė byla pagal pareiškėjų skundą turėjo būti nutraukta visa apimtimi. Todėl yra pagrindas atitinkamai pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.) – visą nagrinėjamą administracinę bylą nutraukti (ABTĮ 103 str. 1 p.).

30.       Išplėstinė teisėjų kolegija atskirai pastebi, kad šiame baigiamajame teismo akte pateiktos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (įskaitant šio teismo procesinius sprendimus, nurodytus 2025 m. kovo 26 d. nutartyje), aiškinant ABTĮ nuostatas dėl bylų priskirtinumo nagrinėti teismams pagal ABTĮ, plėtojimas. Primintina, kad būtent siekiant formuoti vieningą administracinių teismų praktiką dėl skundų, kuriuose keliami išimtinai Konstitucinio Teismo jurisdikcijai priskirtini klausimai, priimtinumo, šioje byloje buvo sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija, o siekis užtikrinti tinkamą Konstitucijos bei ABTĮ nuostatų, atribojančių skirtingų teismų sistemą sudarančių teismų jurisdikciją, aiškinimas – svarbus tikslas, pateisinantis teismų praktikos kaitą.

31.       Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ABTĮ 18 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties Konstitucijai.

32.       Pareiškėjų prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra procesinio pobūdžio, todėl nesant materialiojo priimtino nagrinėti reikalavimo, negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Kitaip tariant, byloje taikomo teisės akto teisėtumo tyrimas galimas tik esant individualiam ginčui, kurį sprendžiant tas teisės aktas taikytinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-46-552/2017; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-227-502/2023; 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-300-1188/2023; kt.). Nesant materialiojo priimtino nagrinėti reikalavimo ir pareiškėjui nepatenkant į ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo, ratą, prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-617-502/2022). Šios bylos atveju nustačius, kad pareiškėjų keliamas ginčas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. kad jų skundas neturėjo būti priimtas ir kad byla pagal jį nutrauktina, taip pat nesant ginčo dėl to, kad pareiškėjams nesuteikti įgaliojimai kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo, nėra ir teisinio bei faktinio pagrindo atskirai svarstyti jų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.   

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų R. A. ir S. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Bylą pagal pareiškėjų R. A. ir S. A. skundą nutraukti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė