Civilinė byla Nr. 2S-1836-555/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14395-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.11.4; 3.1.11.5; 3.1.14.3; 3.3.2.4

                                       (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22695-752/2020 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovėms Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarei I. J. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. P. 2020 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kuriame ji nurodė, jog jis yra teikiamas dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties baigtoje civilinėje byloje Nr. 1-19437-848/2020, kurioje ieškove buvo R. P., atsakovais Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarė I. J., ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

2.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nustatė, kad ieškinio tekstas nėra originalus – tai yra kopija kito dokumento, tarpais neįskaitomas, surašytas labai padrikai, nekonkrečiai, nelogiškai, nenuosekliai, iš jo turinio nėra aiškios aplinkybės, kuriomis remiamasi kaip reikalavimų pagrindu, negalima suprasti, kas konkrečiai ir kokias konkrečiai ieškovės teises pažeistos, nekonkretūs ir ieškinio reikalavimai, jie išdėstyti padrikai ir nesuformuluoti baigiamojoje ieškinio dalyje. Pagal tokį ieškinį būtų neaiškios bylos nagrinėjimo ribos, apribota kitos šalies teisė į teisminę gynybą, parengti tinkamus atsikirtimus. Teismas laikė tai esminiais ieškinio trūkumais. Teismas nustatė, kad kartu su ieškiniu pateiktos priedų kopijos nėra patvirtintos įstatymo nustatyta tvarka. Nustačius, kad ieškinys turi esminių trūkumų, ieškovei buvo nustatytas terminas pateikti teismui įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį.

3.       Ieškovė R. P. 2020 m. spalio 8 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovei Kauno m. 11-ojo notarų biuro notarei I. J. teikia ieškinį dėl įpareigojimo teismo sprendimu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ieškovei R. P., o atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų: Kauno m. 11-ajame notarų biure 2016 m. vasario 19 d. sudaryto sandorio – paveldėjimo teisės dovanojimo sutarties, paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbiami), toje sandorio dalyje, kurioje parašyta, kad pareiškėja R. P. dovanoja savo motinai N. E. J. paveldėjimo ir turtines teises, likusias po R. P. tėvo J. J. mirties; taip pat dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo, iš esmės neteisingai išnagrinėtoje paveldėjimo teisių gynimo civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-2065-436/2017 ir kitų Lietuvos Respublikos teismų sprendimų ir nutarčių, susijusių priežastiniais ryšiais su minėtais neteisėtais sprendimais. Ieškovė taip pat nurodė, kad reiškiamo ieškinio suma – 2 000,00 Eur neturtinė ir 19 000,00 Eur turtinė žala, kuri priteistina ieškovei iš atsakovės Lietuvos Respublikos (reg. Nr. DOK-118063).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi ieškovės ieškinį (reg. Nr. CBP-18569), patikslintą ieškinį (reg. Nr. DOK-118063), informacinį pranešimą (reg. Nr. DOK-120935), prašymą – pareiškimą, reg. Nr. DOK-118788, laikė nepaduotais ir kartu su priedais, išskyrus pirmuosius minėtų dokumentų egzempliorius, grąžino ieškovei. Teismas išaiškino ieškovei, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio tinkamai parengus ieškinį, pakartotinai kreiptis į teismą.

5.       Teismas, įvertinęs pateikto patikslinto ieškinio turinį, konstatavo, kad ieškovė nepašalino Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų. Teismas laikė, kad ir ieškovės pateiktame teismui patikslintame ieškinyje nėra aiškiai suformuluotas ieškinio faktinis pagrindas ir ieškinio dalykas, o reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš viso negali būti nagrinėjami Kauno apylinkės teisme.

6.       Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškovei buvo išaiškinta nutarties apskundimo tvarka ir terminai. Atskiruoju skundu nutartis per įstatymo nustatytą terminą apskųsta nebuvo, todėl įsiteisėjo ir privalėjo būti vykdoma. Taip pat, minėta nutartimi ieškovei buvo išaiškinta, kad nurodytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

7.       Atskiruoju skundu ieškovė R. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą, arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartį ir grąžinti ieškovės patikslintą ieškinį nagrinėti ši naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas, laikydamas ieškinį nepaduodu, pažeidė ieškovės atžvilgiu materialiąsias ir procesines teisės normas. Teismas pažeidė ir ieškovės konstitucinę teisę į teisingą teismą ir į teisminę gynybą. Teismo priimta nutartis yra diskriminacinio pobūdžio.

7.2.                      Neteisingai aiškinant, kad ši byla nėra teisminga Kauno apylinkės teismui, jeigu joje yra atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Šios bylos teismingumą Kauno apylinkės teismui įrodo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 30 straipsnio 12 dalis, 33 straipsnio 1 dalis. Šioje byloje yra dvi atsakovės. Ieškovė turi teisė pasirinkti, kad ši civilinė byla būtų nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, pagal jos gyvenamąją, deklaruotą vietą, esančią (duomenys neskelbiami).

7.3.                      Ieškovė turi turėti teisę kreiptis į teismą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu neteisingai išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-3039-877/2017, o būtent Kauno apylinkės teismas ir turi ištaisyti priimtame sprendime padarytą savo „darbo broką“. Teisingumas vykdomas, paliekant galimybę ištaisyti galimą klaidą arba pakeisti nuosprendį, paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas jį padavusiam asmeniui, CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu (nepašalinus ieškinio trūkumų), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė (toliau ir – apeliantė) R. P. pateikė teismui ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CBP-18569). Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas septynių dienų terminas iš esmės šiems ieškinio trūkumams pašalinti: tinkamai ir aiškiai (įskaitomai) surašyti patį ieškinį, t. y. suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai) bei pateikti tinkamai įforminus ieškinio priedus (CPK 114 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė šios nutarties, kurioje buvo konstatuoti jos paduodamo ieškinio trūkumai, neskundė, vadinasi su jais sutiko, teikė patikslintą ieškinį.

11.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovė neištaisė Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nurodytų trūkumų. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priešingai išvadai nei skundžiama nutartimi padarė pirmosios instancijos teismas. Ieškovė atskirajame skunde iš esmės apsiriboja argumentais, jog buvo pažeista jos konstitucinė teisė į teisingą teismą ir į teisminę gynybą, taip pat bendro pobūdžio argumentais apie pažeistas materialiąsias ir procesines teisės normas. Tačiau ieškovė atskirajame skunde nenurodo jokių konkrečių galimai skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą pagrindžiančių argumentų.

12.       CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

13.       Pažymėtina, kad nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali ir pamatinė, tai nereiškia, jog asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę savo nuožiūra, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, jog priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.

14.       Pažymėtina, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalį kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: 1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; 2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gyvenamoji vieta; 3) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; 4) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 5) priedai pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; 6) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir jo surašymo data. Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, ieškinys turi atitikti ir specialiuosius ieškinio reikalavimus.

15.       Papildomi reikalavimai ieškinio turiniui, palyginus su kitais procesiniais dokumentais, išvardyti CPK 135 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, be to, jog teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje taip pat nurodama: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas.

16.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, iškovė pateikdama patikslintą ieškinį, vis tiek nėra tinkamai ir aiškiai suformulavusi patikslinto ieškinio dalyko ir ieškinio faktinio pagrindo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktas). Pažymėtina, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

17.       Akcentuotina, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

18.       Iš pateikto teismui patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė, pateikdama teismui patikslintą ieškinį, iš esmės apsiriboja deklaratyviais argumentais, dėl teismų sprendimų neteisėtumo, ieškovės teisių į teisingą teismą pažeidimo, ieškovės sudaryto niekinio paveldėjimo teisių dovanojimo sandorio, tačiau, sutinkamai su pirmosios instancijos teismo motyvais, nenurodo, kokie konkrečiai neteisėti valdžios institucijų veiksmai sąlygojo turtinę ir neturinę ieškovės žalą, t. y. nėra suformulavusi aiškaus ieškinio pagrindo. Ieškovė nėra suformulavusi ir aiškaus ieškinio dalyko (ieškinio reikalavimų), t. y. ieškovė prašo ir taikyti restituciją (2 reikalavimas), ir iš esmės ginčija įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, ir prašo įpareigoti notarę I. J. tenkinti jos prašymą bei išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą, ir priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Taigi, nėra aišku, kokių materialiųjų teisinių padarinių pareikštu ieškiniu ieškovė iš tiesų siekia. Įvertinus pateikto patikslinto ieškinio turinį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nėra aiškiai suformulavusi ieškinio faktinio pagrindo ir ieškinio dalyko, dėl ko nėra aiškios ieškinio ribos, ieškinio teismingumas, bylos nagrinėjimu suinteresuoti asmenys, kuriems pareikšti reikalavimai gali sukelti teisines pasekmes, ir pan., t. y. ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų ir dėl to teismo procesas negali būti pradėtas.

19.       Šiuo atveju aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius ieškovės atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

20.       Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės R. P. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas