Civilinė byla Nr. 2A-1469-603/2012

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03714-2009-8

                                           Procesinio sprendimo kategorija: 116.4., 125.10.3.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Ieškovo L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. L. ieškinį atsakovei I. M. dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo bei atsakovės priešieškinį dėl išlaidų remontui atlyginimo, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės iš atsakovės 1367,21 skolą už komunalines paslaugas, 5 % įstatymines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nnurodė, kad 2008-04-30 sudarė su atsakove nekilnojamojo turto panaudos sutartį, pagal kurią suteikė atsakovei teisę naudotis jam priklausančiu gyvenamuoju namu, esančiu Bažnyčios g. 5, Kalvelių k., Kalvelių sen., Vilniaus r. Pagal minėtos sutarties 4 punktą, atsakovė įsipareigojo mokėti visus komunalinius ir kitus mokesčius. Minėtus mokesčius atsakovė turėjo mokėti ieškovui, kadangi ieškovas privalėjo atsiskaityti su komunalinių paslaugų tiekėjais. Atsakovė sutarčių su komunalinių paslaugų tiekėjais nesudarinėjo. Tam tikrą laiką atsakovė atsiskaitinėjo su ieškovu ir ginčų dėl to nebuvo. 2009-12-23 atsakovė išsikraustė iš minėto namo, bet galutinai neatsiskaitė su ieškovu. 2009-12-27 ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę dėl skolos už komunalinius mokesčius sumokėjimo, bet geruoju tai įvykdyta nebuvo.

Atsakovė I. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovu buvo sudaryta ne panaudos sutartis, o nuomos sutartis, tačiau ieškovas pasiūlė pasirašyti panaudos sutartį, kurioje nebūtų nurodyta nuomos kaina, atsakovė tam neprieštaravo. Nuomos kaina per mėnesį buvo 350 Lt ir visi komunaliniai mokesčiai. Teigia, kad ieškovui į rankas mokėjo ir nuompinigius, ir pinigus už komunalinius patarnavimus, pakvitavimo ieškovas neišduodavo, tačiau šias aplinkybes matė, žino ir gali patvirtinti liudytojai. Taip pat nurodė, kad 2009 gruodžio mėnesį ieškovas pareikalavo mokėti 700 Lt už nuomą. Kadangi atsakovei buvo per brangu, todėl 2009-12-16 (o ne 2009-12-23, kaip teigia ieškovas) atsakovė atlaisvino patalpas. Jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo ieškovas nereiškė. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė nemokėjo jam komunalinių mokesčių.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo reikalavo atlyginti jai patirtas išlaidas remontui, t. y. 489,79 Lt. Nurodė, kad 2008-04-30 sutarties 11 p. numatyta, kad panaudos gavėjas, t. y. ieškovas, privalo atlyginti remonto išlaidas. Panaudos sutartis buvo nutraukta ieškovo anksčiau laiko. Atsakovė (padedant tėvui bei draugui) minėtose patalpose padarė remontą, t. y. užbetonavo grindis, apšiltino sienas putų polistirolu, sumontavo lubas iš lentų, nudažė lubas, įstatė langus. Statybines medžiagas, reikalingas, patalpų remontui, atsakovė nupirko iš anksto, prieš sudarant rašytinę sutartį. Kai kurias medžiagas, langų rėmus atsakovei pateikė jos tėvai, todėl rašytinių įrodymų dėl jų įsigijimo atsakovė pateikti negali, tačiau tai įrodinės kitais įrodymais, liudytojų parodymais. Išsaugoti kasos čekiai putų polistirolui, cementui, klijams, kurie kainavo atsakovei 489,78 litus. Lubų dažymo ir langų įstatymo darbų atlikimo faktą įrodys liudytojų parodymai. Remontą atsakovė, padedant D. Š., N. P., tėvui S. P., pradėjo daryti 2008-04-30, baigė 2008-05-01, patalpose pradėjo veikti atsakovės gėlių parduotuvė. Prašo atmesti ieškinį, patenkinti priešieškinį, priteisti atsakovės naudai 489,79 Lt bei bylinėjimosi išlaidas.

Su atsakovės priešieškiniu ieškovas nesutiko. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovės teiginys dėl jo vienašališko panaudos sutarties nutraukimo yra nepagrįstas. Tarp šalių sudaryta rašytinė sutartis, todėl ir nutraukti ją galima tik raštu. Atsakovė pati vienašališkai nustojo vykdyti sutarties sąlygas ir išsikraustė iš jo namo. Pagal sutarties 8 punktą šalys buvo susitarusios, kad panaudos sutarčiai pasibaigus atsakovė grąžins turtą panaudos davėjui tokios būklės, kokios jai buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, su visais atliktais pagerinimo elementais, neatskiriamais nuo turto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovės I. M. ieškovui L. L. 1 365,33 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2009-12-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 64,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo L. L. atsakovei I. M. 489,79 Lt remonto išlaidų. Teismas nustatė, jog aplinkybę, kad atsakovė savo lėšomis atliko namo remontą, patvirtino liudytojai A. P., N. P., S. P., R. D.. Asakovės pateikti kvitai patvirtina statybinių medžiagų įsigijimą 489,79 Lt sumai. Nors ieškovas teigė, kad buvo padarytas minimalus remontas, o išėmus duris, remonto jau nebesimato, tačiau neginčijo davęs sutikimą remontui bei atsakovės atliktų remonto darbų fakto, todėl teismas pažymoje, jog ta aplinkybė, kad atsakovė atsiėmė duris, neturi įtakos pagerinimų sumai apskaičiuoti, kadangi atsakovė už jas ir neprašė atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas L. L. apeliaciniu skundu prašo 2010 m. gruodžio 7 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą iš dalies panaikinti ir atmesti atsakovės priešieškinį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog 2008-04-30 panaudos sutartis yra nutraukta anksčiau termino bei kad ją nutraukė ieškovas, todėl jis privalo atlyginti remonto išlaidas, nėra pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatkreipė dėmesio į ieškovo atsiliepime išdėstytas aplinkybes, kad tarp ieškovo ir atsakovės yra sudaryta rašytinė sutartis, kurią šalis galėtų nutraukti tik raštu sutartyje ar teisės aktuose nurodytais būdais. Minėta sutartis niekada nutraukta nebuvo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų šios sutarties nutraukimo faktą. Minima sutartis yra ir dabar galiojanti, tik ji nėra vykdoma, dėl ko ieškovas ir pateikė atsakovei pretenziją, o vėliau kreipėsi į teismą. Ieškovas niekada neketino nutraukti sutarties, o tik reikalavo ją tinkamai vykdyti. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė išsikraustė ne dėl ieškovo veikos ar neveikimo, o padarė tai vienašališkai siekdama išvengti atsiskaitymo už komunalines paslaugas. Pats išsikraustymas, ieškovo pretenzijos pateikimas ar teisminio ginčo pradžia nėra tie faktai, kurie galėtų būti laikomi sutarties nutraukimo faktais, o ypač konstatavimu, kad sutartį nutraukė ieškovas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. M. prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas privalo atlyginti atsakovei jos patirtas išlaidas dėl patalpų remonto. Panaudos sutartis buvo nutraukta ieškovo anksčiau laiko, apie tai liudijo liudytojai, kurie byloje patvirtino, kad sutartis buvo ieškovo nutraukta dėl to, kad atsakovė nesutiko mokėti padidinto nuomos mokesčio. Atsakovė (asmeniškai bei padedant tėvui bei draugui) padarė minėtose patalpose remontą, kuris kainavo 489,78 Lt.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

CK 6.629 straipsnio 1 dalis nustato, jog neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduota kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos CK 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos.

CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita.

Apeliaciniame skunde ieškovas įrodinėja, kad jis šalių pasirašytos sutarties nenutraukė, todėl nėra jokio pagrindo taikyti panaudos sutarties 11 punkto, kuriame nurodyta, jog panaudos davėjas, nusprendęs nutraukti sutartį anksčiau nurodyto termino, privalo atlyginti nuostolius, susijusius su remonto darbais, įvykdytais panaudos gavėjo lėšomis. Mano, kad dėl šių priežasčių nėra pagrindo priteisti iš ieškovo remonto išlaidas. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra esminis klausimas, dėl kieno kaltės panaudos sutartis buvo nutraukta. Įvertinus CK 6.501 straipsnio 1 dalies nuostatas bei panaudos sutarties 11 punktą sisteminės bei loginės analizės būdu, nėra teisinio pagrindo teiginiui, jog panaudos gavėjo teisė reikalauti daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo atsiranda tik panaudos davėjui nutraukus panaudos sutartį anksčiau sutartyje nurodyto termino. Teisėjų kolegijos vertinimu, panaudos davėjui nutraukus sutartį prieš terminą, remonto išlaidas apmokėti būtų privaloma, tačiau šis sutarties punktas neapriboja panaudos gavėjo teisės reikalauti daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo iš panaudos davėjo net ir esant nenutrauktai panaudos sutarčiai (CPK 6.501 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto argumentais, jog panaudos sutartis yra iki šiol nenutraukta, o šią sutartį šalys gali nutraukti tik raštu sutartyje ar teisės aktuose nurodytais būdais. Teisėjų kolegija pažymi, jog į bylą pateiktoje sutartyje nėra nurodyta, kad panaudos sutartis nutraukiama tik raštišku abiejų šalių sutarimu arba vienos iš šalių pranešimu, todėl teigti, jog sutartis yra galiojanti, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad panaudos sutartis tarp šalių pasibaigė 2009-12-23. Tai iš esmės pripažino ir ieškovas, 2009-12-27 pareiškęs atsakovei pretenziją dėl skolos už komunalinius mokesčius sumokėjimo, kurioje nurodyta, jog ieškovas suprato, kad 2009-12-23 atsakovė išsikraustė iš panaudos sutartyje nurodyto namo. Šį faktą taip pat patvirtina ir tai, jog 2009-12-24 ieškovas surašė aktus dėl elektros bei vandens skaitliukų parodymų (b. l. 9-10). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šalių teisiniai santykiai panaudos sutarties pagrindu nutrūko būtent 2009-12-23. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino, jog leido daryti remontą atsakovei ir pats įvertino, jog remonto vertė – apie 500 Lt (b. l. 128). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde ieškovas neneigė, jog remontas (daikto pagerinimas) buvo būtinas, todėl teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog ieškovas turi atlyginti su daikto būtinu pagerinimu susijusias išlaidas. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad atsakovė pirko statybines medžiagas (b. l. 77-78), namo remonto faktą patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai N. P., R. D., S. P., A. P., todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, ar remontas buvo iš tikrųjų atliktas.

Kiti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai civilinės bylos išsprendimui neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismo kolegija dėl jų papildomai nepasisako.

Taigi remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad panaudos sutarties sąlygos neapribojo atsakovės I. M. teisės reikalauti atlyginimo už daikto pagerinimo išlaidas iš ieškovo L. L. net ir nenutraukus sutarties, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

n u t a r i a:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                               Loreta Lipnickienė

                                                                            Jadvyga Mardosevič

                                                                                    Henrichas Jaglinskis