Civilinė byla Nr. 2S-57-516/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.1; 122.2; 122.3; 122.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. sausio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės
kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Petro Jaržemskio,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. C. ir jo atstovaujamo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal civilinėje byloje pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovui UAB „Tele – 3“ dėl teisės į privatų gyvenimą, garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos palyginimo.
Kolegija, išnagrinėjusi pareiškimą,
n u s t a t ė :
Ieškovai R. C. ir jo atstovaujamas nepilnametis sūnus A. C. 2009-07-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovą UAB „Tele-3“ per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, be jokių komentarų televizijos laidos (duomenys neskelbtini) anonsuose ir šios laidos pradžioje žodžiu paskelbti ieškovų reikalaujamos formos ir turinio paneigimą, priteisti ieškovui R. C. 80000 Lt neturtinės žalos, ieškovui A. C. – 15000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu: 1) areštuoti atsakovo UAB „Tele-3“ turtą 95000 Lt vertės, o nesant turto, areštuoti atsakovo lėšas 95000 Lt sumoje, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose; pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; ir 2) uždrausti atsakovui UAB „Tele-3“ atlikti tam tikrus veiksmus - iki teismo sprendimo priėmimo dienos televizijos TV3 laidose transliuoti laidas apie ieškovo R. C. privatų gyvenimą ir sveikatos būklę bei mažamečio A. C. privatų gyvenimą. Ieškovai prašymą taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškovų prašymo atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
Dėl laikinosios apsaugos priemonės – arešto taikymo teismas padarė išvadą, jog nurodytų aplinkybių pagrindu prašymas taikyti nurodytą laikinąją apsaugos priemonę nėra pakankamai motyvuotas bei pagrįstas, kadangi ieškovo atstovė laikinosios apsaugos priemonės būtinumą grindė ne konkrečiomis aplinkybėmis, faktais, leidžiančiais pagrįstai manyti, kad nepritaikius konkrečios laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo vykdymo procesas gali esminiai strigti ir taip pažeisti ieškovo interesus ieškovui palankaus sprendimo priėmimo atveju, o abejonėmis ir samprotavimais apie sunkią ekonominę situaciją šalyje, apie tai, jog visų įmonių ūkinė – finansinė situacija šalyje nėra stabili, nebuvo teismui pateiktos konkrečios aplinkybės, jog ieškinyje nurodyta suma atsakovui yra reikšmingai didelė, dėl ko būtų teisiškai reikšmingas pagrindas remtis suformuota teismine praktika, jog didelė reikalavimo suma gali būti pakankamu pagrindu taikyti areštą, nes objektyviai gali padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką.
Teismas pažymėjo, jog jam nebuvo pateikti įrodymai ar nurodytos aplinkybės dėl atsakovo apribotų turtinių teisių disponavimo, taikytų areštų ir pan. Todėl teismas pripažino, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti grindžiamas abejonėmis ar samprotavimais, o nenurodant aplinkybių, sudarančių pagrindą pagrįstai manyti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu, atsakovas neturi procesinės pareigos teikti priešinius argumentus bei įrodymus, kadangi neaišku, kokias aplinkybes turi galimybę paneigti ir pan.
Dėl laikinosios apsaugos priemonės – draudimo televizijos VT3 laidose transliuoti laidas apie ieškovo privatų gyvenimą ir sveikatos būklę bei jo mažamečio sūnaus privatų gyvenimą teismas konstatavo, kad ieškovo atstovei nedetalizavus pastarojo prašymo, teismas pripažino, jog pateiktas prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą televizijos TV3 laidose transliuoti laidas apie ieškovo ir jo sūnaus privatų gyvenimą yra nekonkretus. Teismas nurodė, jog teismo iniciatyva šiuo atveju teismas negali sukonkretinti pateikto prašymo, kadangi ieškovas turi atstovą – advokatą, o byloje dalyvaujančių asmenų atstovai paaiškino, jog 2009-05-20 laida daugiau nebuvo transliuota. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovo atstovė nenurodė, kaip nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikymas tiesiogiai susijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymu.
Atskiruoju skundu ieškovai R. C. ir jo atstovaujamasis A. C. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-08-20 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CPK 144 str. ir 145 str., bei nukrypo nuo susiformavusios teisminės praktikos. Teigia, kad teismas įsitikino, jog atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto. Kadangi teismo posėdžio metu neginčytinai buvo nustatyta aplinkybė, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto ir neaišku kokį kitą turtą jis turi, tai iš šios aplinkybės galima padaryti vienareikšmišką išvadą, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti;
2) teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovo turtinių teisių suvaržymą ar areštus ar kitas bylas, užvestas atsakovui kituose teismuose. Apelianto nuomone, kadangi neginčytinai yra nustatyta, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, tai tuo pačiu VĮ Registrų centre negali būti jokių atžymų apie atsakovo turto areštą. Nesant turto, negalima jo suvaržyti ar kitaip apriboti. Be to, jei kokie tai apribojimai yra nustatyti atsakovo lėšoms banke, tai tokių duomenų ieškovai pateikti negali, nes komerciniai bankai pagal advokatų užklausimus informacijos neteikia;
3) teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovai neteisėtai rėmėsi ta aplinkybe, kad Lietuvoje šiuo metu yra sunki ekonominė situacija. Apeliantų teigimu, tai, kad Lietuvoje yra krizinė ekonominė situacija yra visuotinai žinoma aplinkybė, kuri yra oficialiai pripažinta Vyriausybės. Todėl vertinti šią situaciją kaip abejones ar samprotavimus negalima, nes sunki finansinė ekonominė situacija yra visiems žinoma. Apeliantų nuomone, ši situacija sąlygoja įsiskolinimus ir apsunkintą atsiskaitymą tiek tarp privačių subjektų, tiek ir tarp viešų subjektų. Tokioje situacijoje netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, savaime suprantama, kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas;
4) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nesant aplinkybių, sudarančių pagrindą pagrįstai manyti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, atsakovas neturi procesinės pareigos teikti priešinius argumentus bei įrodymus. Teigia, kad jei yra neginčytinai nustatyta, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, o atsakovas negali nurodyti kokį kitokį turtą jis turi, tai atsakovo pareiga yra įrodyti savo atsikirtimus, kad jo turtinė padėtis yra gera ir sprendimo įvykdymas nei kiek nebus apsunkintas. Apeliantų nuomone, teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą, atkleisdamas atsakovą nuo savo atsikirtimų įrodinėjimo. Pažymi, kad visiškai nežinomas įmonės įsipareigojimų dydis. Atsakovo pareiga buvo savo atsikirtimus ir pateikti dokumentus, kad UAB „Tele – 3“ neturi didelių finansinių įsipareigojimų;
5) nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė nei balanso, nei pelno nuostolių ataskaitos, nei sutarčių, nei pažymų iš banko, kad jis neturi didelių įsipareigojimų bankui. Priešingai, yra nustatyta, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, nėra jokių duomenų apie atsakovo turimas lėšas banke. Apeliantų teigimu, tokiu būdu nebuvo jokio teisinio pagrindo atmesti ieškovų prašymą dėl arešto taikymo atsakovo turtui 95 000 Lt sumoje. Atsakovo teiginiai, kad UAB „Tele-3“ akcininkai yra žinomos Anglijos kompanijos, negali turėti įtakos šio klausimo sprendimui, nes akcininkai už bendrovės prievoles neatsako;
6) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovų prašymą ir dėl neturtinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Nurodo, kad prašymo uždrausti iki teismo sprendimo priėmimo dienos transliuoti laidas apie ieškovo privatų gyvenimą ir sveikatos būklę, bei mažamečio A. C. privatų gyvenimą tikslas – užkirsti kelią galimai žalai atsirasti. Apeliantai pažymi, kad atsakovas pažeidė ne tik LR Visuomenės informavimo įstatymą, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą, bet ir LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą (10 str.), bei Vaikų teisių konvencijos 8 str. ir 16 str. , dėl ko atsirado žala. Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas šį, prašymą, nieko nepasisakė dėl ieškovų argumentų, kad 2007 metais Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo analogiško pobūdžio byla tarp ieškovo R. C. ir atsakovo UAB „Ekstra žinios“. Teigia, kad šios bylos pasekoje atsakovas oficialiai išspausdino paneigimą ir paskelbė, kad straipsnyje „R. – subtili operacija“ yra paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys. Kadangi paneigimas buvo viešas, atsakovas tai turėjo žinoti. Žinodamas tai, jis pakartotinai paskleidė duomenis, kurie žemina ieškovo garbę bei orumą ir neatitinka tikrovės. Tai rodo, kad žala ieškovams buvo padaryta sąmoningai.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Tele -3“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-08-20 nutartį palikti nepakeistą, o ieškovų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina įvardinti konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę pareiškėjo interesams, pateikti jas patvirtinančius įrodymus bei nurodyti, kokios būtent laikinosios apsaugos priemonės ir kokiu būdu turėtų būti taikomos. Atsakovo nuomone, šių reikalavimų ieškovai nesilaikė: neįvardijo grėsmę keliančių konkrečių aplinkybių, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, nepateikė jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Kai nėra duomenų, kad atsakovas atlieka veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, ar kurie rodytų atsakovo vengimą vykdyti būsimą teismo sprendimą, nėra jokio pagrindo jam taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovas neturi nekilnojamojo turto, neturi būti sureikšminama, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Atsakovas UAB „Tele -3“ yra nacionalinis transliuotojas, jo tiesioginė veikla yra susijusi su televizijos laidų rengimu ir transliacija, tad jo veiklai yra nebūtina nuosavybės teise turėti nekilnojamojo turto. Teigia, kad jis turi kitą turtą, kurį naudoja įmonės veikloje. Atsakovas taip pat pabrėžia, kad apeliantai nepagrįstai nurodo, kad yra visuotinai žinoma ir pripažintina aplinkybė, jog Lietuvoje yra sunki ekonominė situacija, todėl tokioje situacijoje netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovo nuomone, šiuo atveju LR CPK 182 str. netaikytinas. Lietuvos teismų praktikoje yra pripažįstama, kad turi būti nagrinėjamos ir vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės, t.y. kiekvienu konkrečiu atveju, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, privalo įvertinti ginčo šalių turtinę padėtį, konkrečias bylos aplinkybes. Pažymi, kad atsakovas pateikė UAB „Tele -3“ įstatus, iš kurių akivaizdžiai matyti 3 120 810 Lt dydžio bendrovės įstatinis kapitalas. Atsakovo teigimu, ieškovai nepagrįstai teigia, kad įstatinio kapitalo dydis negali būti vertinamas kaip įmonės geros finansinės būklės įrodymas. Pareikšto ieškinio reikalavimo suma yra 95 000 Lt, o atsakovo apmokėtas įstatinis kapitalas sudaro 3 120 810 Lt. Taigi jis net keliasdešimt kartų viršija pareikšto ieškinio sumą. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog iš 2008m. pelno nuostolių ataskaitos yra akivaizdu, kad atsakovo finansinė padėti yra gera. Atsakovo turimo kilnojamojo turto vertė žymiai viršija ieškovų jam pareikštų reikalavimų sumą. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, todėl nėra pagrindo objektyvaus pobūdžio prielaidoms, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovams įvykdymui, net ir atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų sumą. Atsakovo nuomone, teismas taip pat pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės – draudimo atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, t.y. iki teismo sprendimo priėmimo dienos televizijos TV3 laidose transliuoti laidas apie ieškovo R. C. privatų gyvenimą ir sveikatos būklę, bei mažamečio A. C. privatų gyvenimą. Teigia, kad prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę turi būti aiškus, tiksliai apibrėžtas ir konkretus. Atsakovo nuomone, ieškovų prašymas šių kriterijų neatitiko, nes draudimas transliuoti laidas apie ieškovų privatų gyvenimą yra labai nekonkretus, neaiškios jo taikymo ribos. Pažymi, kad R. C. yra viešas asmuo, todėl jo privataus gyvenimo slaptumas nėra ginamas ta pačia apimtimi, kaip privataus asmens gyvenimo slaptumas. Viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos yra žymiai siauresnės nei privačių. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog 2005-05-20 laida (duomenys neskelbtini) daugiau nebuvo transliuota, todėl jokio pagrindo manyti, kad tokie veiksmai bus kartojami ateityje ir sukels žalą ieškovams. Nurodo, kad ne atsakovas UAB „Tele -3“ (transliuotojas), o UAB „TV Pro media“ yra ginčo laidos rengėjas, kuris atsako transliuotojui už šios laidos turinį ir jo atitikimą LR įstatymų reikalavimams. Ieškovų paminėta byla su UAB „Ekstra žinios“ buvo užbaigta šalių pasirašytu taikos susitarimu, todėl aplinkybė, kad atsakovas UAB „Ekstra žinios“ geranoriškai sutiko išspausdinti paneigimą, o ne buvo įpareigotas teismo tai padaryti, neįrodo, jog atsakovo paskelbti duomenys neatitiko tikrovės.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo K. K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-08-20 nutartį palikti nepakeistą, o ieškovų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti atsakovo spaudimo priemone ar kliudyti jo įprastinei finansinei ūkinei veiklai, jeigu byloje yra duomenų, kad atsakovas imsis priemonių sprendimo įvykdymo apsunkinimui arba apskritai sieks jo išvengti. Taigi pagrindinis jų būtinybės įrodinėjimo tikslas yra duomenų dėl tokio ieškovo manymo pagrindimas argumentais. Trečiojo asmens nuomone, šiuo atveju visiškai neracionalus ir net nekorektiškas yra ginčas dėl atsakovo turimo ar neturimo nekilnojamojo turto, įsipareigojimų, krizę ir kitų aplinkybių, kadangi šiame ginče nukrypta nuo pagrindinio laikinųjų apsaugos priemonių tikslo – būsimo sprendimo užtikrinimo būtinybės dėl galimų neteisėtų atsakovo veiksmų. Apeliantai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius savo įsitikinimą dėl atsakovo veiksmų, kurių jis imsis, kad teismo sprendimas nebūtų įvykdytas. Nepateiktus jokių įrodymų šiuo klausimu, jokios reikšmės neturi ginčas apie atsakovo turimo turto dydį, turto rūšį ir kt. be to, tretysis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai nenurodė, kodėl tokios laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos ir kaip jos įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinio reikalavimas pareikštas dėl teisės į privatų gyvenimą, teisės į atvaizdą, teisės į garbę ir orumą gynimo, bei neturtinės žalos atlyginimo. 2009 m. gegužės 20 d. 20 val. 10 min. per televizijos kanalą TV3 buvo transliuojama laida (duomenys neskelbtini). Šioje televizijos laidoje buvo paskleisti duomenys apie ieškovus R. C. bei nepilnametį A. C. . Ieškiniu ieškovas R. C. prašo iš atsakovo UAB “Tele 3 “ jam priteisti 80 000 Lt, o nepilnamečiui A. C. – 15 000 Lt neturtinės žalos.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009).
Tačiau prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Tada, kai yra įrodymų, jog ieškinio pareiškimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Šioje byloje atsakovas, siekdamas įrodyti, kad grėsmė dėl pareikšto reikalavimo sumos teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja, pateikė teismui 2008 m. pelno – nuostolių ataskaitą, iš kurios matyti, jog atsakovo apyvarta 2008 metais sudarė 102 09240420 Lt. Grynasis pelnas buvo 35 916 701 Lt, t.y. lyginant su 2007 metais, padidėjo. Atsakovas UAB “Tele 3 “ taip pat teismui pateikė 2009-09-18 UAB “Tele 3 “ kilnojamojo turto sąrašą, kuriame nurodyta, kad atsakovo kilnojamojo turto likutinė balansinė vertė 2009-09-18 dienai yra 1 765 442,54 Lt. Taigi atsakovo turimo kilnojamojo turto vertė žymiai viršija ieškovų jam pareikštų reikalavimų sumą.
Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinys yra pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kuriam pareikšto reikalavimo suma negali būti traktuojama kaip didelė, todėl nėra pagrindo objektyvaus pobūdžio prielaidoms, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovams įvykdymui, net ir atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų sumą.
Dėl laikinosios apsaugos priemonės – draudimo televizijos TV3 laidose transliuoti laidas apie ieškovo privatų gyvenimą ir sveikatos būklę bei jo mažamečio sūnaus privatų gyvenimą.
Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės paskirtis- užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Taigi laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ir mastas turi būti susijęs būtent su ieškovo pažeistų teisių gynimu ir neturi varžyti atsakovo teisių, nesusijusių su ieškovo nurodomais pažeidimais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pareikšti reikalavimai dėl praeityje padaryto ieškovų asmeninių neturtinių teisių pažeidimo ir šiuos pažeidimus siekiama pašalinti tokiais būdais kaip paskleistos informacijos paneigimas bei neturtinės žalos atlyginimas; byloje nėra reiškiamas prevencinio pobūdžio reikalavimas, kuriuo būtų siekiama atsakovui uždrausti ateityje skleisti bet kokio pobūdžio informaciją apie ieškovus (CK 6.255 str. 1 d.), vadinasi, ieškovo reiškiamas prašymas uždrausti atsakovui transliuoti laidas apie ieškovo privatų gyvenimą ir sveikatos būklę bei jo mažamečio sūnaus privatų gyvenimą, negali būti vertinamas kaip prevencinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė(CPK 145 str. 1 d. 6 p.), kuria būtų užtikrinami byloje pareikšti reikalavimai, o vertintinas kaip savarankiškas draudimas atsakovui, išeinantis už nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų ribų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, nesusijusios su pareikšto ieškinio reikalavimais ir pagrindais.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė atsakovo atžvilgiu ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.),o ieškovų atskirasis skundas netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Rasa Gudžiūnienė
Teisėjai Neringa Švedienė
Petras Jaržemskis