Civilinė byla Nr. e2A-263-585/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00586-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BMGS“ ir atsakovės valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-715-460/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „BMGS“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „BMGS“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė ieškovei iš atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteisti 175 599,54 Eur nuostolių atlyginimą, 8 procentų metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė 2016 m. liepos 5 d. statybos rangos sutarties Nr. 34-2016-460 vykdymo metu neteisėtai atsisakė dalies darbų, todėl ieškovė patyrė žalą, pasireiškusią tiesioginių nuostolių (išlaidos darbuotojams ir konsultantams sutarties vykdymo metu) ir negautų pajamų forma.
2. Atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 12 d. raštu ne atsisakė darbų, o informavo, kad planuoja atsisakyti techniniame ir darbo projektuose numatytų atmušimo įrenginių, pakeičiant juos kitais; pateikė naujų atmušimo įrenginių technines specifikacijas ir paprašė ieškovę pateikti komercinį pasiūlymą dėl tokių įrenginių pristatymo ir jų montavimo kainos. Tarp šalių sudarytos sutarties 4.2 punktas numato, kad jei sutartyje numatytą atskirą darbą ar jo dalį būtina keisti kitu darbu ir jei tokie papildomi darbai yra tiesiogiai susiję su sutartyje numatytais darbais ir yra būtini sutarčiai įvykdyti (užbaigti), šalys pasirašys atskirą susitarimą, kuriuo atitinkamai bus sumažinta rangos darbų pirkimo sutarties kaina ir rezervo suma, o nauji darbai bus įsigyti kaip papildomi darbai pagal šios sutarties nuostatas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteisė 36 412,32 Eur nuostolių atlyginimą bei 8 procentų palūkanas nuo 36 412,32 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2018 m. spalio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Teismas nurodė, jog ieškinyje teigiama, kad atsakovės neteisėti veiksmai, vykdant sutartį, pasireiškė neteisėtu (nesant teisinio pagrindo, pažeidžiant sutartį bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas) atsisakymu nuo sutarties 1 priedo pozicijose Nr. 2.2.39, 2.2.40, 3.2.36, 3.2.27, 3.2.38 ir 3.2.39 nurodytų darbų. Visos šios pozicijos yra susijusios su uosto krantinių Nr. 67 ir Nr. 68 rekonstrukcijos techniniame projekte numatytais atmušų tiekimo ir montavimo darbais. Atsakovė, įgyvendinusi viešojo konkurso procedūras, 2016 m. liepos 5 d. su ieškove sudarė statybos rangos sutartį dėl krantinių Nr. 67 ir Nr. 68 rekonstravimo darbų. Taigi, nuo sutarties sudarymo viešojo pirkimo konkurso procedūros baigėsi (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir ieškovė su atsakove buvo saistomos statybos rangos teisinių santykių.
5. Atsakovė sutarties vykdymo metu, 2017 m. gegužės 12 d., nutarė atsisakyti techniniame ir darbo projektuose numatytų atmušimo įrenginių, pakeičiant juos kitais atmušimo įrenginiais; pateikė planuojamų naujų atmušimo įrenginių technines specifikacijas ir paprašė ieškovės pateikti komercinį pasiūlymą dėl tokių įrenginių pristatymo ir jų montavimo kainos. Teismas, vertindamas tai, kad užsakovė jau 2017 m. kovo 27 d. sudarė sutartį dėl atmušų ir jų dalių gamybos ir pristatymo pirkimo–pardavimo Klaipėdos jūrų uosto krantinėms, o tik 2017 m. gegužės 12 d. rangovės paprašė pateikti komercinį pasiūlymą dėl tokių (kitų) įrenginių pristatymo ir jų montavimo kainos, manė, kad atsakovė faktiškai atsisakė 2016 m. liepos 5 d. sutartyje nustatytų dalies darbų. Teismas sprendė, kad rangovė nebeturėjo galimybės bei realių galimybių pateikti naujo komercinio pasiūlymo, nes naujos atmušos ir jų dalys jau buvo užsakytos. Kaip pažymi ieškovė, ji 2017 m. gegužės 22 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Trellerborg Offshore & Construction AB, prašydama pateikti atmušų kainos apskaičiavimą, atsižvelgiant į pakeistas specifikacijas, tačiau tik 2017 m. rugpjūčio 7 d. iš Trellerborg Offshore & Construction AB, gavo atsakymą, kad jie yra laimėję viešąjį konkursą atmušų tiekimui įvairioms krantinėms Klaipėdoje. Be to, ieškovė pateikė 2017 m. kovo 27 d. sutartį, sudarytą dėl atmušų ir jų dalių gamybos ir pristatymo su Trellerborg Offshore & Construction AB.
6. Analizuodamas dalies sutartyje numatytų darbų atsisakymą, teismas manė, kad užsakovė tokia teise disponavo. Užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.658 straipsnio 4 dalis). Atsakovė nurodė šias atsisakymo priežastis: visuomenės naudos, efektyvumo bei racionalumo principai; sutarties 4.15. punktas: „Užsakovas turi teisę atsisakyti dalies darbų apie tai raštu pranešdamas rangovui per 10 kalendorinių dienų nuo aplinkybių atsiradimo dienos, t. y. perkami darbai tapo nebereikalingi ir pan.“; rangovės 2017 m. liepos 18 d. rašte pateiktas atsisakymas įrengti užsakovės pateiktas atmušas. Įvertinęs šias priežastis, teismas pažymėjo, kad atsakovė yra valstybės įmonė, uostas – Lietuvos Respublikos transporto sistemos dalis, skirta laivams aptarnauti bei kitai su laivyba susijusiai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti, o Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – Lietuvos Respublikos nuosavybė, todėl uosto krantinių rekonstrukcija, susijusi su didelės svarbos su laivyba susijusia ūkine komercine veikla. Be to, laivyba itin brangus ir didelių investicijų reikalaujantis verslas, dėl to uosto rekonstrukcijos ir kiti statybos darbai turi būti vykdomi naudojant šį laikmetį atitinkančias medžiagas, technologijas.
7. Dėl minėtų priežasčių (atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. pavasarį užbaigus atmušų uosto krantinėms tiekėjo parinkimo procedūras ir žinant konkrečius ateityje visoje uosto teritorijoje numatomus tiekti ir naudoti atmušų tipus ir jų charakteristikas, būtų buvę neracionalu ir neefektyvu toliau investuoti lėšas (įsigyti iš ieškovės anksčiau sudarytos rangos sutarties pagrindu) į atmušas, kurių tipai, priežiūros reikalavimai neatitinka suvienodintų atmušų standartų) teismas konstatavo, kad ne bet kokios, o svarbios priežastys darė įtaką atsakovės dalies darbų atsisakymui. Tuo buvo užtikrinta ir viešojo intereso apsauga bei ateityje eliminuota būtinybė pakeisti ieškovės sumontuotas atmušas (jeigu ji būtų sutartį įvykdžiusi iki galo).
8. Teismas sprendė, kad konstatavus, jog atsakovė sutarties nepažeidė, tačiau dėl svarbių priežasčių atsisakė dalies darbų, ieškovei priteistini nuostoliai dėl darbų atsisakymo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei reikalaujant pateikti komercinį pasiūlymą dėl atmušimo įrenginių pagal pakeistųjų techninę specifikaciją, ieškovė dėl atmušimo įrenginių techninės specifikacijos pakeitimo teisėtumo įvertinimo kreipėsi konsultacijos į advokatę L. Š.-V. Advokatė konsultavo ieškovę bei rengė raštų atsakovei projektus ginčo klausimais viso ikiteisminio ginčo metu. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad advokato išlaidos, susijusios su sutarties keitimo teisėtumo vertinimu, o ieškovė nėra teisės įmonė, į tai, kad teisinės pagalbos bei kelionės išlaidos patvirtintos įrodymais, manė, kad jos pagrįstos, dėl to jas priteisė. Ieškovę ikiteisminiame ginčo su atsakove etape atsakingu už ginčo proceso koordinavimą ir ginčo klausimų sprendimą paskyrė ieškovės filialo Lietuvoje Klaipėdos filialo direktorių N. D.. Jam išmokėto atlyginimo už ginčo klausimų sprendimą bei ginčo proceso koordinavimą dydis pagal darbo laiko sąnaudas yra 685,52 Eur. Teismas sprendė, kad šios išlaidos pagrįstos, dėl to jas priteisė.
9. Ieškovės 172 514,02 Eur negautų pajamų dydis detalizuotas prie ieškinio pridėtoje lentelėje. Ieškovė pateikė skaičiavimus dėl nurodyto prašomo atlyginti negautų pajamų dydžio. Bendra negautų pajamų suma (gauta iš bendros ieškovės uždarbio sumos atėmus mokėtino pelno mokesčio sumą) sudaro 172 514,02 Eur (202 957,67 Eur – 30 443,65 Eur). Teismas manė, kad ieškovės į bylą teikiami įrodymai, kuriais ji grindžia skirtumą tarp sutartyje nurodytos darbų kainos ir ieškovės numatomų sąnaudų, neatitinka tikrumo ir patikimumo kriterijų. Ieškovė kartu su 2017 m. balandžio 19 d. raštu pateikė prašymą suderinti atmušas ir švartavimo stulpelius pagal gamintojo QuayQuip pasiūlymą. Techninės priežiūros vadovui 2017 m. gegužės 3 d. raštu suderinus švartavimo stulpelių charakteristikas, tačiau atsisakius derinti pasiūlytas atmušas, ieškovė 2018 m. gegužės 8 d. raštu nurodė, kad gamintojo QuayQuip pasiūlymas tapo ekonomiškai nenaudingas dėl padidintų tiekiamų įrengimų kainų, todėl ieškovė iš naujo prašė suderinti kito tiekėjo – ShibataFenderTeam švartavimo stulpelius. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar ieškovė iš atmušų tiekimo ir montavimo galėjo uždirbti 30 procentų nuo įrenginių ir darbų kainos, kai pati tuo pačiu laikotarpiu nurodė, kad susijusių švartavimosi įrenginių kainos tapo ekonomiškai nenaudingos. Ieškovė, kreipdamasi į atsakovę ir kitus sutarties vykdymo dalyvius kartu su 2017 m. balandžio 19 d. raštu pateikė gamintojo QuayQuip pasiūlymą, tačiau vėliau 2017 m. birželio 22 d. raštu jį pakeitė į kito subjekto – IRM Europe BV – pasiūlymą. Su ieškiniu pateikto tiekėjo IRM Europe BV pasiūlymo tyrinys neatitinka tų, kurie buvo nurodyti kartu su 2017 m. birželio 22 d. raštu. Teismo vertinimu, abejonių kėlė ir ieškovės nurodoma sąnaudų atmušų montavimo darbams suma. Atsakovė teisi, teigdama, kad ieškovė šios sumos nepagrindžia jokiais duomenimis. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytas uždarbis iki apmokestinimo iš ginčo darbų atlikimo, jei atsakovė nebūtų jų atsisakiusi, 202 957,67 Eur arba 30 procentų nuo sutartyje nurodytos darbų kainos (676 000 Eur), nėra iki galo pagrįstas. Dėl to ieškovės pajamos iš atmušų pateikimo ir montavimo darbų yra mažinamos.
10. Remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais oficialiais duomenimis, vidutinis Lietuvos įmonių pelningumas 2017 m. siekė 5,8 procentus. Dėl to bei nesant ieškovės nurodomų pajamų dydžio iki galo patvirtinančių įrodymų, tačiau konstatuojant ieškovės teisę į negautas pajamas, atsižvelgiant į įmonių pelningumo kriterijų, teismas ieškovei priteisė 39 208 Eur be PVM. Atėmus 5 881,20 Eur pelno mokestį, galutinė priteistina negautų pajamų suma lygi 33 326,80 Eur. Bendra priteistina nuostolių suma – 36 412,32 Eur.
11. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, prašė priteisti iš atsakovės 8,00 procentų procesines palūkanas. 2018 m. liepos 1 d. galiojusi fiksuotoji palūkanų norma buvo 0,00 procento, todėl teismas iš atsakovės priteisė 8,00 procentų (8 + 0,00) dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
12. Teismas, atsižvelgęs į bylos specifiką bei šalių intensyvius santykius, sprendė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos neskirstytinos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
13. Ieškovė AB „BMGS“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Svarbios priežastys atsisakyti darbų pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį neegzistavo.
13.1.1. Teismas nevertino, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atmušų vienodinimas turėjo apimti ir tas uosto krantines, kurių rekonstrukciją vykdė ir ieškovė.
13.1.2. Techninės specifikacijos buvo patvirtintos dar 2016 m. kovo 10 d., t. y. prieš atsakovei pasirašant sutartį su ieškove. Jeigu būtų buvęs poreikis suvienodinti uosto atmušas ir krantinėje, kurioje darbus turėjo vykdyti ieškovė, atsakovė nebūtų pasirašiusi sutarties.
13.1.3. Teismas neįvertino, kad atsakovė atmušų pakeitimo klausimo nevertino kaip objektyvios būtinybės, o tik svarstė apie tokią galimybę.
13.1.4. Teismas nevertino, kad ieškovė buvo pateikusi atsakovei komercinius pasiūlymus, kurie atitiko reikalavimus pagal pakeistą techninę specifikaciją T-32. Tad atsakovė neturėjo pagrindo atsisakyti ieškovės siūlomų atmušų bei jų įrengimo darbų.
13.2. Teismas paneigė imperatyvius viešųjų pirkimų principus ir normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo sutarties keitimą.
13.2.1. Teismas nepagrįstai ginčo santykiams netaikė VPĮ, tokio sprendimo nemotyvavo.
13.2.2. Atsakovės siūlomas pakeitimas buvo susijęs su darbo atlikimu iš užsakovo medžiagos. Toks keitimas neatitinka VPĮ įtvirtintų nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo principų, draudžiamas pagal VPĮ 89 straipsnį, nes keičiamos viešojo pirkimo sąlygos.
13.2.3. Pagal VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 4 punktą esminiu sutarties pakeitimu laikoma, kai tiekėją pakeičia naujas tiekėjas. Sutartyje numatyta įranga buvo įsigyta iš kito tiekėjo, o montavimo darbai pavesti dar kitam rangovui.
13.2.4. Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose „Sutarčių keitimo gairėse“ nurodyta, kad „Abstrakčios, bendro pobūdžio sutarčių keitimo nuostatos, apimančios visus galimus atvejus, neturėtų būti formuluojamos“. Tad sutarties 4.15. punktas nesuteikė teisės atsakovei atsisakyti dalies darbų.
13.2.5. Sutartyje nenumatyta neribota teisė atsakovei atsisakyti atmušų tiekimo. Jeigu ieškovė būtų žinojusi tokią atsakovės teisę, ji būtų pateikusi kitą pasiūlymą ar nedalyvavusi viešajame pirkime.
13.2.6. Atsakovė vykdė sutartį, pažeisdama skaidrumo principą, nes suteikė pirmumą kitam tiekėjui pateikti atmušas, o ne ieškovei, iš kurios buvo įsipareigojusi jas įsigyti.
13.2.7. Nors įstatyme neįtvirtintas aiškus draudimas dėl to paties pirkimo objekto sudaryti kelias viešojo pirkimo sutartis, tačiau tai suponuoja viešųjų pirkimų reguliavimas.
13.3. Teismas nevertino, kad atsakovė nesilaikė sutarties nuostatų dėl sutarties darbų keitimo kitais bei darbų atsisakymo.
13.3.1. Teismas nevertino argumentų, kad atsakovės 2017 m. gegužės 12 d., 2017 m. liepos 7 d. raštų reikalavimas pateikti komercinį pasiūlymą neatitinka sutarties nuostatų dėl sutartyje darbų keitimo kitais procedūrų, pažeidžia VPĮ.
13.3.2. Teismas neįvertino, kad atsakovė savo 2017 m. gegužės 12 d., 2017 m. liepos 7 d. raštuose nurodė, jog tik planuoja keisti techninę sutarties dokumentaciją, techniniai sprendiniai nebuvo pakeisti.
13.3.3. CK 6.658 straipsnis netaikomas, turi būti vadovaujamasi VPĮ, kuris draudžia sutarčių esminius pakeitimus be viešųjų pirkimų procedūrų.
13.3.4. Ieškovė 2017 m. birželio 22 d. raštu bei 2017 m. liepos 14 d. raštu pateikė konusinio tipo atmušas, kurias pageidavo įsigyti atsakovė pagal specifikaciją, pateiktą kartu su 2017 m. gegužės 12 d. atsakovės raštu. Dėl to atsakovė neturėjo pagrindo atsisakyti ieškovės siūlomų atmušų bei jų įrengimo darbų.
13.3.5. Ieškovė atmušas suderinimui su atsakove pateikė laiku. 2017 m. birželio 6 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą prie sutarties.
13.3.6. Ieškovė 2017 m. liepos 18 d. raštu ne atsisakė atlikti atsakovės patiektų atmušų montavimo darbus, bet nurodė, jog tęs darbus pagal sutartyje nustatytus įkainius.
13.4. Atsakovė pažeidė sąžiningumo principą. Teismas nepagrįstai nevertino, kad atsakovė 2017 m. gegužės 12 d. prašė pateikti komercinį pasiūlymą, nors jau buvo įsigijusi atmušas iš kito gamintojo, dar prieš išsiųsdama prašymą dėl komercinio pasiūlymo.
13.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei, atsisakius dalies darbų, jai civilinė atsakomybė nekyla, o ieškovės nuostolių atsiradimą kildino iš CK 6.658 straipsnio 4 dalies.
13.5.1. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, jog ji atsisakė dalies darbų pagal sutartį.
13.5.2. Ieškovės žala pasireiškia tiesioginiais ir netiesioginiais nuostoliais, kurių dydis ir paskaičiavimai buvo pateikti ieškinyje bei jo prieduose.
13.5.3. Teismas nepagrįstai mažino netiesioginius nuostolius.
13.5.4. Ieškovės pateiktas negautų pajamų skaičiavimas atitinka kasacinio praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. E3K-3-8-248/2018). Todėl teismui nebuvo pagrindo nei taikyti Lietuvos įmonių pelningumo kriterijų, nei sumažinti prašomų priteisti sumą.
13.5.5. Teismo sprendimas vadovautis Lietuvos įmonių pelningumo rodikliu nustatinėjant priteistiną negautų pajamų dydį neteisingas ir tuo pagrindu, jog taip yra sulyginami nuostoliai dėl konkrečių atsisakytų darbų su bendru bendrovių pelningumu.
13.5.6. Įrodyta, jog atsakovės neteisėti veiksmai lėmė, kad ieškovė negavo pajamų, kurias pagal sutartį pagrįstai tikėjosi gauti, o taip pat patyrė tiesiogines išlaidas, spręsdama ginčo klausimus ikiteisminiame etape (tiesioginis priežastinis ryšys).
13.5.7. Kadangi atsakovės kaltė preziumuojama, ji atsakinga už ieškovei padarytą žalą.
13.6. Jei būtų nuspręsta, jog atsakovė teisėtai atsisakė dalies darbų pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį, ieškinys vis tiek turėtų būti patenkintas, kadangi, CK 6.658 straipsnio 4 dalis numato rangovo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o ieškovė pagrindė šį reikalavimą pilna apimtimi.
13.7. Teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalimi, todėl neturėjo teisės nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Šalių procesinis elgesys teismo nebuvo vertinamas, kaip ir priežastys, lėmusios nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, nesivadovauta ir bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.
14. Atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 36 412,32 Eur nuostolių atlyginimo bei 8 procentų procesinės palūkanos ir nuspręsta šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti, ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismui konstatavus, kad atsakovė, vykdydama sutartį, neatliko teisės pažeidimo, vien dėl to nebuvo pagrindo taikyti civilinę atsakomybę.
14.2. Teismas klaidingai taikė CK 6.658 straipsnio 4 dalį.
14.2.1. Atsakovė nenutraukė sutarties, o inicijavo dalies sutartyje numatytų darbų pakeitimą dėl svarbių priežasčių. Ieškovei atsisakius įgyvendinti pakeitimą, atsakovė atsisakė dalies darbų. Po to ieškovė tęsė likusios sutarties dalies vykdymą.
14.2.2. Net jei dalies darbų atsisakymas būtų prilygintas CK 6.658 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamam sutarties nutraukimui, konstatuota, kad dalies darbų atsisakyta dėl svarbių priežasčių, todėl negalėjo būti atlyginami netiesioginiai nuostoliai.
14.3. Teismas neturėjo pagrindo taikyti civilinę atsakomybę. Bet jei būtų atmesti apeliacinio skundo argumentai dėl pagrindo naikinti teismo sprendimą šioje dalyje, toliau pasisakoma dėl nuostolių dydžio nepagrįstumo.
14.3.1. Teismas, apskaičiuodamas tikėtiną ieškovės negautą pelną, turėjo vadovautis Lietuvos statybos sektoriaus įmonių veiklos pelningumo rodikliu, kuris yra 2 procentai.
14.3.2. Sutarties nutraukimo, esant CK 6.658 straipsnio 4 dalyje nurodytoms aplinkybėms, atveju rangovas turi teisę į išlaidų nutraukiamos sutarties vykdymui iki jos nutraukimo, atlyginimą.
14.3.3. Sutarties šalių susirašinėjimas sutarties vykdymo klausimais – įprasta sutarties vykdymo praktika, todėl ieškovės darbuotojo, atsakingo už sutarties vykdymą, darbo laikas ir jo apmokėjimas turėjo būti įtrauktas į ieškovės pasiūlytą sutarties kainą.
14.3.4. Net jei teismas išlaidas darbuotojų darbo apmokėjimui laikytų susijusiomis su ginčo tarp sutarties šalių sprendimu, tokios išlaidos turėtų būti priskirtos bylinėjimosi išlaidoms.
14.3.5. Ieškovė vilkino komercinio pasiūlymo pateikimą, nesutiko su teisėtu siekiu pakeisti sutartį, o vėliau jų atsisakyti, todėl visos ieškovės išlaidos sąlygotos jos nesąžiningų veiksmų.
14.4. Teismas nepagrįstai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų. Nebuvo nustatyta, kad kuri nors šalis savo teisėmis būtų naudojusis nesąžiningai ar veikusi prieš operatyvų bylos užbaigimą. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų, todėl turėjo būti atlygintos ne mažesne nei atmestų ieškinio reikalavimų dalimi.
15. Atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
15.1. Atsakovė teisėtai atsisakė dalies darbų. Ieškovė nutyli apie jos nesąžiningus ir bendradarbiavimo pareigos neatitinkančius veiksmus.
15.1.1. Atsakovė 2017 m. gegužės 12 d. ne atsisakė sutartyje numatytų darbų, o informavo apie planuojamą techninio projekto sprendinių pakeitimą, pateikė planuojamų naujų atmušimo įrenginių technines specifikacijas ir paprašė ieškovę pateikti komercinį pasiūlymą dėl tokių įrenginių pristatymo ir jų montavimo kainos. Tai atitiko sutarties 4.2 punktą.
15.1.2. Ieškovės veiksmai, vilkinant atsakymo dėl galimybės įgyvendinti planuojamus pakeitimus pateikimą, neatitinka sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principo.
15.1.3. Atsakovė tik 2017 m. liepos 28 d. raštu informavo ieškovę apie ginčo darbų atsisakymą. Tokią teisę numatė sutarties 4.15 punktas.
15.2. Teismas pagrįstai nustatė svarbias priežastis atsisakyti ginčo darbų.
15.2.1. Sprendimas suvienodinti atmušų tipus priimtas, siekiant palengvinti krantinių eksploataciją.
15.2.2. Atmušimo įrengimų suvienodinimu siekiama, kad visame uoste būtų naudojamos vienodų techninių parametrų atmušos, neišskiriant krantinių, kurioms tas procesas nebūtų taikomas.
15.2.3. Po viešojo pirkimo konkurso sąlygų, jų priedų paskelbimo ir pasiūlymų pateikimo termino pabaigos atsakovė negalėjo keisti konkurso sąlygų ir prie jų pridėto viešojo pirkimo sutarties projekto. Be to, 2016 m. liepos 5 d. atsakovė neturėjo pagrindo spręsti, kad techninės specifikacijos reikalavimai bus įgyvendinti. Tai nutiko tik po 2017 m. kovo 21 d.
15.2.4. Atsakovė po 2017 m. kovo 21 d. nebuvo nusprendusi dėl atmušų pakeitimo ar jų atsisakymo. Tuo tikslu atsakovė 2017 m. gegužės 12 d. inicijavo konsultacijas su ieškove. Ieškovei 2017 m. liepos 18 d. atsisakius pateikti pasiūlymą, atsakovė buvo priversta atsisakyti dalies darbų.
15.3. Ieškovė nurodo klaidingus duomenis apie jos siūlomų atmušimo įrenginiu atitikimą techniniams reikalavimas ir nepažeistus jų suderinimo ir tiekimo terminus.
15.3.1. Išnagrinėjus duomenis apie 2019 m. birželio 14 d. ir 2017 m. liepos 14 d. siūlytas atmušas, nustatyti neatitikimai techninės specifikacijos reikalavimams – mažesnė nei reikalaujama atmušos absorbuojama energija, nenurodyta, kad atmušos turėtų šlyties grandines.
15.3.2. Ieškovė klaidingai teigia, kad atmušas suderinimui su atsakove pateikė laiku.
15.4. VPĮ nuostatos nebuvo pažeistos.
15.4.1. Sutarties nuostatos nebuvo keičiamos, o darbų pakeitimai atliekami sutarties nuostatų apimtyje (sutarties 4.2. ir 4.15 punktai).
15.4.2. Atsakovės veiklą viešųjų pirkimų srityje reglamentuoja Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas (toliau – PVETPPSPSŲĮ). Tad ieškovė remiasi netinkamomis teisės normomis. O po 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios tiek VPĮ, tiek PVETPPSPSŲĮ nuostatos negali būti taikomos iki jų įsigaliojimo sudarytoms sutartims vertinti.
15.4.3. Ieškovė remiasi Viešųjų pirkimų tarnybos parengtomis sutarčių keitimo gairėmis, kurios paskelbtos po ginčo santykių pabaigos.
15.4.4. Sutarties nuostatos buvo paskelbtos ir išviešintos viešojo pirkimo procedūrų metu. Ieškovė, nesutikdama dėl tokių sutarties sąlygų, turėjo galimybę kreiptis į perkančiąją organizaciją su prašymu jas paaiškinti ar patikslinti. Ieškovė, pateikdama pasiūlymą viešajam pirkimui, su visomis sutarties sąlygomis sutiko ir įsipareigojo jų laikytis.
15.4.5. Sutarties apimtyje tiekėjas nebuvo keičiamas, o buvo sprendžiamas darbų pakeitimo ir darbų atsisakymo klausimas.
15.4.6. Atsakovė nebuvo sudariusi 2 viešojo pirkimo sutarčių ir nebuvo įsipareigojusi įsigyti tą patį objektą 2 sutarčių pagrindu. Iš 2017 m. kovo 21 d. sutarties matyti, kad atmušų tiekimas numatytas pagal atskirus užsakymus, teikiamus pagal poreikį. Todėl atsakovė turėjo pasirinkimo laisvę, ar atmušas įsigyti iš ieškovės pagal ginčo sutartį, ar nepavykus suderinti pakeitimų, atmušas įsigyti pagal 2017 m. kovo 21 d. sutartį.
15.5. Atsakovė nepažeidė sutarties 4.3, 4.8, 4.9 ir kitų nuostatų.
15.5.1. 2016 m. liepos 5 d. buvo inicijuota ne papildomų darbų, o sutartyje numatytų darbų pakeitimo kitų techninių charakteristikų darbais, procedūra.
15.5.2. 2017 m. gegužės 12 d. atsakovė prašė pateikti pasiūlymą tiek atmušų tiekimui su montavimo darbais, tiek atskirai tik montavimo darbams, tačiau ieškovė atsisakė teikti bet kokį pasiūlymą.
15.5.3. 2017 m. gegužės 12 d. atsakovė inicijavo konsultacijas, siekdama nustatyti techninių pakeitimų įgyvendinimo galimybes ir sąlygas. Ieškovei atsisakius tokius pakeitimus įgyvendinti, nebuvo poreikio keisti techninę dokumentaciją sutarties vykdymo apimtyje.
15.6. Ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.
15.6.1. Teismas pagrįstai rėmėsi duomenimis apie statistinį pelningumą.
15.6.2. Reikalavimai dėl nuostolių priteisimo turi būti atmesti vien todėl, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų. Bet jei būtų sprendžiamas netiesioginių nuostolių dydžio klausimas, tada turėtų būti vadovaujamasi statybos sektoriaus įmonių veiklos pelningumo rodikliu.
16. Ieškovė AB „BMGS“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, jog ji atsisakė dalies darbų.
16.1.1. Teismo nurodytos svarbios priežastys atsiakyti dalies darbų neegzistavo. Neegzistavo ir atsakovės nurodyti darbų atsisakymo pagrindai.
16.1.2. Atsakovė teigia, kad tiek dalies darbų pakeitimas, tiek jų atsisakymas buvo vykdomas sutartyje nustatyta tvarka, tačiau tai neatitinka tikrovės.
16.2. Ieškovės žala pasireiškia tiesioginiais ir netiesioginiais nuostoliais, kurių dydis ir paskaičiavimai pateikti ieškinyje bei jo prieduose.
16.2.1. Ieškovė nesutinka su argumentais dėl ieškovės negautų pajamų nepagrįstumo, o taip pat dėl jų mažinimo.
16.2.2. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl negautų pajamų apskaičiavimo atitinkančius skaičiavimus bei jų pagrindimą byloje, teismui nebuvo pagrindo sumažinti prašomų priteisti negautų pajamų sumą.
16.2.3. Atsakovės argumentas, kad teismas turėjo vadovautis Lietuvos statybos sektoriaus įmonių pelningumo rodikliu, neteisingas ir tuo pagrindu, jog taip sulyginami nuostoliai dėl konkrečių atsisakytų darbų su bendru statybų sektorius bendrovių pelningumu.
16.2.4. Teismas padarė teisingas išvadas kad tiesioginiai ieškovės nuostoliai priteistini.
16.2.5. Atsakovės minimoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinimo, kad sutarties nutraukimo, esant CK 6.658 straipsnio 4 dalyje nurodytoms aplinkybėms, atveju rangovas turi teisę į išlaidų, skirtų nutraukiamos sutarties vykdymui iki jos nutraukimo, atlyginimą, nėra. Be to, minėta nuostata negali būti taikoma.
16.2.6. Išlaidos, patirtos ikiteisminiame ginčo sprendimo etape, įskaitant ir teisines išlaidas už advokato pagalbą yra priskiriamos prie tiesioginių nuostolių (žr. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-475-258/2015).
16.2.7. Ieškovės tiesioginiai nuostoliai nulemtos ne įprastos ir normalios sutarties vykdymo praktikos, o neteisėtų atsakovės veiksmų, pažeidžiant tiek sutarties sąlygas, tiek ir imperatyvias teisės aktų normas. Todėl tiek tiesioginiai nuostoliai, tiek negautos pajamos yra tiesioginiame ir priežastiniame ryšyje su neteisėtais atsakovės veiksmais.
16.3. Egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, įskaitant ir atsakovės kaltę.
16.4. CK 6.658 straipsnio 4 dalis netaikytina o dėl to, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja normos, esančios VPĮ 5 skyriuje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo ir jiems taikytinos teisės
18. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams kaip lex specialis turėjo taikyti teisės normas, reguliuojančias viešųjų pirkimų teisinius santykius, o CK taikyti tik tiek, kiek tarp šalių susiklosčiusių santykių nereguliuoja viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas. Tarp šalių kilo ginčas dėl 2016 m. liepos 5 d. statybos rangos sutarties Nr. 34-2016-460 vykdymo. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovę ir atsakovę saisto statybos rangos teisiniai santykiai. Ginčo dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo nėra, o ginčas tarp šalių kilo dėl minėtos sutarties nuostatų, numatančių sutarties pakeitimą ir nutraukimą, aiškinimo ir vykdymo, taigi - ir dėl šalių veiksmų atitikimo šioms nuostatoms.
19. Byloje taip pat nustatyta, kad 2016 m. liepos 5 d. statybos rangos sutartis Nr. 34-2016-460 sudaryta pagal viešojo pirkimo konkurso, kurį laimėjo ieškovė, sąlygas. Sutarties sudarymo data yra 2016 m. liepos 5 d., prašymas pateikti komercinį pasiūlymą ieškovei pateiktas 2017 m. gegužės 12 d., o dalies darbų atsisakyta 2017 m. liepos 28 d. atsakovės raštu. Sutarties sudarymo momentu viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentavimo VPĮ redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., prašymo pateikti komercinį pasiūlymą ieškovei pateikimo momentu – VPĮ redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., dalies darbų atsisakymo momentu –PAVETPPSPSĮ redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 11 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog abi minėtos VPĮ redakcijos nuostatų, reglamentuojančių pirkimo sutarties vykdymą, nenumatė. Tuo tarpu nors aukščiau nurodyta PAVETPPSPSĮ tokias nuostatas apima, tačiau jos 114 straipsnis, reglamentuojantis įstatymo įsigaliojimą, PAVETPPSPSĮ 98 straipsniui, nustatančiam pirkimo sutarties nutraukimo tvarką, išimčių dėl įsigaliojimo nenumatė, tad šis straipsnis galiojo nuo 2017 m. liepos 1 d. Tai reiškia, kad atsakovės 2017 m. gegužės 12 d. prašymui pateikti komercinį pasiūlymą ieškovei, kuris laikytinas sutarties keitimo inicijavimu (pasiūlymu pakeisti sutartį), taikytinos CK ir pačios sutarties nuostatos. Atsakovės 2017 m. liepos 28 d. dalies darbų atsisakymui, kuris laikytinas ginčo sutarties nutraukimu atitinkamoje dalyje, taikytinos CK ir ginčo sutarties nuostatos. PAVETPPSPSĮ redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 11 d., kaip lex specialis, 98 straipsnis minėtam dalies darbų atsisakymui netaikytinas, kadangi ginčo statybos rangos sutartis buvo sudaryta iki PAVETPPSPSĮ įsigaliojimo, t. y. 2017 m. liepos 1 d.
20. Šalių sudarytos sutarties ypatumas yra tas, kad joje numatytos sutarties pakeitimo (4.2 p.) ir nutraukimo (4.15 p.) sąlygos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nors ir ne šios nutarties 19 p. nurodytais motyvais, ginčo statybos rangos sutarties vykdymui, keitimui ir (ar) nutraukimui, tiek, kiek sutarties vykdymą ir keitimą reguliuoja sutartis ir CK normos, netaikė nei PAVETPPSPSĮ, nei VPĮ. Todėl visi ieškovės argumentai, susiję su būtinybe taikyti VPĮ, šio įstatymo taikymo praktika ir panašiai, atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl 2017 m. gegužės 12 d. atsakovės rašto ir atsakovės teisės pakeisti rangos sutartį
21. Ieškovės teigimu, atsakovės 2017 m. gegužės 12 d. mėgintas inicijuoti statybos rangos sutarties pakeitimas yra neteisėtas, todėl negalėjo būti pateikti pateiktas, o jį pateikus, negalėjo sukelti jokių pozityvių teisinių pasekmių atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovės procesine pozicija nesutinka. Minėta, jog vertinant 2017 m. gegužės 12 d. atsakovės pateiktą pasiūlymą pakeisti tarp šalių sudarytą sutartį ir (ar) tokio pasiūlymo ir (ar) jo pateikimo teisėtumą turi būti taikomos CK ir pačios sutarties nuostatos. Kadangi tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuoti kaip statybos rangos, nagrinėjamu atveju yra aktualios CK 33 skyriaus 3 skirsnio „Statybos ranga“ nuostatos. CK 6.685 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog užsakovas turi teisę daryti pakeitimus sutarties dokumentuose, jeigu papildomų darbų, kuriuos reikia atlikti dėl šių pakeitimų, kaina neviršija penkiolikos procentų sutartyje numatytos bendros statybos darbų kainos ir jeigu šie pakeitimai nepakeičia sutartyje numatytų statybos darbų pobūdžio; šalys gali sutartyje numatyti ir kitokias sutarties dokumentų pakeitimo sąlygas. Nurodytam teisiniam reguliavimui nukreipiant į sutartį, turi būti analizuojamos jos nuostatos.
22. Kaip minėta, šalių sudaryta statybos rangos sutartis apima nuostatas, reglamentuojančias sutarties keitimo procedūrą. Jos įtvirtintos sutarties IV skyriuje „Papildomi ir nevykdomi darbai, jų atsisakymas, keitimas ar įsigijimas“. Sutarties 4.2. punktas nustato, jog jei sutartyje numatytą atskirą darbą ar jo dalį būtina keisti kitu darbu ir jei tokie papildomi darbai yra tiesiogiai susiję su sutartyje numatytais darbais ir yra būtini sutarčiai įvykdyti (užbaigti), šalys pasirašys atskirą susitarimą, kuriuo atitinkamai bus sumažinta rangos darbų pirkimo sutarties kaina ir rezervo suma, o nauji darbai bus įsigyti kaip papildomi darbai pagal šios sutarties nuostatas. Sutarties 4.3. punkte įtvirtinta, jog jeigu dėl nuo rangovo nepriklausančių, nenumatytų aplinkybių atsiras būtinybė atlikti papildomus darbus, nepriklausomai nuo to, ar sutartyje yra nustatyti šių darbų įkainiai, kurie yra tiesiogiai susiję su sutartyje numatytais darbais ir būtini sutarčiai vykdyti (užbaigti), užsakovas papildomus darbus iš užsakovo rezervo įsigis, pravedęs procedūras (derybas) pagal šioje sutartyje nustatytą papildomų darbų kainodarą ir tvarką, nesudarydamas atskiro rašytinio susitarimo.
23. 2017 m. gegužės 12 d. rašte atsakovė informavo ieškovę, jog atsakovė planuoja atsisakyti techniniame ir darbo projektuose numatytų atmušimo įrenginių, pakeičiant juos kitais atmušimo įrenginiais, bei prašo ieškovės kaip galima greičiau pateikti komercinį pasiūlymą dėl 38 vnt. atmušimo įrenginių ir atskirai jų atmušimo kainos (reikalingi atmušimo įrenginiai nurodyti prie rašto pridedamų specifikacijų 5.1.5. punkte). Tokio sutarties pakeitimo atsiradimo būtinybę atsakovė aiškina tuo, jog uosto kratinėse turėjo būti suvienodintos atmušos. Iš 2015 m. spalio 22 d. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos techninės tarybos posėdžio protokolo Nr. V4-65 matyti, jog posėdyje svarstytas klausimas dėl atmušimo įrenginių uosto krantinėse tipų nustatymo. Protokole nurodyta, jog daugelyje uosto krantinių atmušų įrenginiai yra skirtingų tipų ir energijos absorbcijos, nors iš esmės uoste švartuojasi tokių pačių parametrų laivai; iš to kyla tam tikros eksploatacinės problemos, nes laivams sugadinus atmušas, kiekvieną kartą reikia užsakinėti vieną ar dvi atmušas iš skirtingų gamintojų, o tai yra brangu ir ilgai užtrunka, todėl uosto direkcija nusprendė suvienodinti atmušimo įrenginių tipus Klaipėdos uoste. Posėdyje buvo nutarta pritarti nurodytiems atmušų parametrams, priklausomai nuo skirtingų navigacinių zonų ir laivų tipų, bei rengti techninę užduotį atmušoms įsigyti. 2016 m. kovo 10 d. buvo parengtos techninės specifikacijos Nr. T-32, kuriose nustatyta, jog Klaipėdos uoste pakanka devynių tipų atmušimo įrenginių, visos atmušos turi būti kūginio tipo, turėti svorio, tempimo ir šlyties grandines, visos atmušų frontalinės plokštės turi turėti nuožulas, etc. Atsižvelgus į tai, 2016 m. balandžio 14 d. buvo patvirtintos atviro konkurso „Atmušų ir jų dalių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėms gamyba ir pristatymas“ sąlygos. 2017 m. kovo 21 d. su konkurso laimėtoju Trelleborg Offshore & Construction AB buvo pasirašyta viešojo pirkimo sutartis Nr. 34-2017-95.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2017 m. gegužės 12 d. rašte išdėstytam statybos rangos pakeitimo inicijavimui taikytina sutarties 4.2. punkto nuostata, t. y. turi būti vertinama, ar 1) dalį sutartyje numatytų darbų būtina keisti kitais, 2) ar tokie darbai yra tiesiogiai susiję su sutartyje numatytais darbais ir 3) ar šie darbai yra būtini sutarčiai įvykdyti (užbaigti). Dėl darbų keitimo būtinybės apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokia būtinybė egzistavo. Šios nutarties 23 punkte nurodytos aplinkybės atskleidžia, jog esant skirtingoms atmušoms, Klaipėdos uoste susidarė tam tikros eksploatacinės problemos. Šių problemų egzistavimo faktas lėmė atmušų vienodinimo būtinybę. Byloje esantys įrodymai patvirtina būtinybę vienodinti atmušas visoje uosto teritorijoje, įskaitant tas krantines, kuriose darbus pagal statybos rangos sutartį turėjo vykdyti ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtinybė vienodinti atmušas, kaip tiesioginė ir pagrįsta nagrinėjamo ginčo sutarties pakeitimo inicijavimo priežastis, atsirado tik 2017 m. kovo 21 d., atsakovei su Trelleborg Offshore & Construction AB pasirašius viešojo pirkimo sutartį Nr. 34-2017-95. Tuo tarpu viešojo pirkimo, kurį laimėjo ieškovė ir kurio pagrindu buvo sudaryta ginčo statybos rangos sutartis, sąlygos buvo patvirtintos dar iki 2016 m. liepos 5 d. sutarties pasirašymo. Atsižvelgus į tai, pritartina atsakovės argumentui, jog po konkurso sąlygų, jų priedų paskelbimo ir pasiūlymų pateikimo termino pabaigos atsakovė neturėjo jokių galimybių keisti konkurso sąlygų ar prie jų pridėto viešojo pirkimo sutarties projekto. Aukščiau išdėstytos aplinkybės implikuoja, kad ginčo sutarties pasirašymo metu būtinybė suvienodinti atmušas dar neegzistavo (ji atsirado tik 2017 m. kovo 21 d.), o jei ir būtų egzistavusi, tai neturėtų teisinės reikšmės, nes statybos rangos sutartis buvo pasirašyta anksčiau pradėtų ir įvykusių viešojo pirkimo procedūrų pagrindu ir jos pasirašymo metu jokie sutarties pakeitimai nebuvo galimi. Todėl visi su tuo susiję ieškovės argumentai yra atmetami. Tuo tarpu dėl nagrinėjamo sutarties pakeitimo objektu esančių darbų sąsajumo su sutartyje numatytais darbais ir jų būtinumo sutarčiai įvykdyti, teisėjų kolegija nurodo, jog tiek šis sąsajumas, tiek būtinumas egzistavo – jei statybos rangos sutartyje numatytos atmušos nebūtų pakeistos tinkamomis pagal 2016 m. kovo 10 d. specifikacijas atmušomis, statybos rangos sutartyje numatytos atmušos negalėtų būti montuojamos ir, atitinkamai, negalėtų būti įvykdyta sutartis.
25. Apeliacinės instancijos teismo konstatuoja, jog remiantis šios nutarties 24 punkto analize, yra pagrindas spręsti, kad atsakovė turėjo teisę 2017 m. gegužės 12 d. raštu inicijuoti jame nurodytą statybos rangos sutarties pakeitimą. Tai atlikta pagal ginčo sutarties keitimui 2017 m. gegužės 12 d. taikytinas taisykles – 2016 m. liepos 5 d. statybos rangos sutarties 4.2. punktą. Todėl nenustatyta, kad 2017 m. gegužės 12 d. atsakovės rašte pasiūlyta ir vėliau atlikta procedūra būtų neteisėta ar neatitinkanti jai taikytinų teisės aktų bei šalių sudarytos, joms įstatymo galią turinčios sutarties.
Dėl ieškovės komercinių pasiūlymų atitikties techninei specifikacijai
26. Ieškovė nurodo, jog atsakovė neturėjo teisės atsisakyti dalies darbų pagal statybos rangos sutartį todėl, kad ieškovė atsakovei pateikė komercinius pasiūlymus, kurie atitinka techninę specifikaciją T-32. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovės argumentu nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė kartu su 2017 m. gegužės 12 d. raštu pateikė techninę specifikaciją T-32. Atsakovė 2017 m. birželio 22 d. ir 2017 m. liepos 14 d. raštais pateikė komercinius pasiūlymus ieškovei dėl atmušų įsigijimo.
27. 2017 m. birželio 22 d. rašte atsakovei ieškovė nurodė, kad pakartotinai perduoda peržiūrai ir suderinimui atmušų techninį pasiūlymą ir prašo, kuo greičiau priimti galutinį sprendimą dėl atmušimo įrenginių naudojimo objekto statybai. 2017 m. birželio 27 d. rašte ieškovei UAB „Vakarų regiono konsultacinis biuras“ nurodė, kad atmušos neatitinka techninio projekto sprendinių, tokių kaip, pavyzdžiui, išoriniai matmenys, kietumas, deformacija ir kt., todėl atmušų derinti negali. 2017 m. liepos 7 d. rašte ieškovei atsakovė nurodė, kad pakartotinai prašo pateikti komercinį pasiūlymą dėl 38 vienetų atmušimo įrenginių ir jų montavimo kainos pagal 2017 m. gegužės 12 d. techninę specifikaciją. 2017 m. liepos 14 d. rašte atsakovei ieškovė nurodė, kad remiantis objekto projekto autorių išvada, atsakovės pateikti atmušimo įrenginiai atitinka specifikacijų reikalavimus; atsižvelgiant į tai, prašoma ieškovės ir techninės priežiūros atstovų suderinti „IRM Europe BV“ siūlomų atmušimo įrenginių panaudojimą objekto statyboje. 2017 m. liepos 14 d. rašte ieškovei atsakovė nurodė, kad pakartotinai prašo įvertinti galimybę atlikti atmušimo įrenginių montavimo darbus. 2017 m. liepos 18 d. rašte atsakovei ieškovė nurodė, kad nesutinka pasirašyti atskiro susitarimo dėl rangos darbų pirkimo kainos mažinimo; priminė, kad 2017 m. liepos 14 d. raštu prašė suderinti „IRM Europe BV“ siūlomų atmušimo įrenginių panaudojimą objekto statyboje, tačiau atsakymo negavo bei pareikalavo kuo skubiau atsakyti į prašymą; nurodė, kad tęsia ir tęs sutartyje numatytus darbus sutartyje nurodytomis sąlygomis ir įkainiais. 2017 m. liepos 24 d. rašte atsakovei ieškovė pateikė lentelę apie atmušimo įrenginių specifikacijas, nurodydama, kad tai trūkstama informacija, kurios anksčiau negalėjo rasti. 2017 m. liepos 28 d. rašte ieškovei atsakovė nurodė, kad jog turi pagrindo manyti, kad ieškovė yra nepajėgi užbaigti darbų be esminių trūkumų ir didelių nuostolių; konstatavo, kad rašte nurodytos aplinkybės ir 2017 m. liepos 18 d. rašte pateiktas galutinis atsisakymas nuo atsakovės siūlyto klausimo sprendimo būdo yra ta aplinkybė, kuri atsakovei suteikė teisę per 10 kalendorinių dienų informuoti ieškovė apie tai, kad atsakovė atsisako statybos rangos sutarties priede Nr. 1 pozicijose Nr. 2.2.39., 2.2.40., 3.2.37, 3.2.38. ir 3.2.39. nurodytų darbų.
28. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs prie 2017 m. birželio 22 d. ir 2017 m. liepos 14 d. ieškovės raštų pridėtų priedų, kuriuose atsispindi siūlomų įsigyti atmušimo įrenginių techniniai parametrai, turinį bei palyginęs jį su techninės specifikacijos T-32 reikalavimais, keliamais atmušimo įrenginiams, konstatuoja, jog ieškovės pasiūlymas neatitinka atsakovės pateiktos specifikacijos. Teisėjų kolegija pritaria atsakovei, kad išnagrinėjus ieškovės pateiktus duomenis apie 2019 m. birželio 22 d. ir 2017 m. liepos 14 d. raštais siūlytas atmušas, matyti, jog ieškovės pasiūlymuose nurodyta mažesnė nei reikalaujama techninėje specifikacijoje vienos atmušos absorbuojama energija (techninėje specifikacijoje – E>450 kNm, ieškovės pasiūlymuose – 321,7 kNm), nenurodyta, kad atmušos turėtų šlyties grandines (techninėje specifikacijoje reikalaujama, kad atmušos turėtų šlyties grandines, o ieškovės pasiūlymuose nurodytos tik svorio ir tempimo grandinės). Ieškovės argumentas, kad tam tikro atmušų skaičiaus suminė absorbuojama energija yra pakankama, teisėjų kolegijos atmetamas, kadangi pagal specifikaciją buvo nustatytas reikalavimas vienos atmušos minimaliai absorbuojamam energijos kiekiui. Atsižvelgęs į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės 2017 m. birželio 22 d. ir 2017 m. liepos 14 d. komerciniai pasiūlymai bei juose identifikuoti atmušimo įrenginių techniniai parametrai neatitiko techninės specifikacijos T-32 reikalavimų, todėl atsakovė turėjo teisę nutraukti ginčo sutarties pakeitimo procesą, inicijuotą atsakovės 2017 m. gegužės 12 d. raštu.
29. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog konstatavus, kad 2017 m. birželio 22 d. ir 2017 m. liepos 14 d. ieškovės komerciniai pasiūlymai neatitiko techninės specifikacijos T-32, vertinimas, ar ieškovė minėtus komercinius pasiūlymus pateikė pagal šalių sutartį laiku, ar pavėluotai, teisinės reikšmės neturi, todėl plačiau dėl to nepasisakoma. Tuo tarpu dėl ieškovės 2017 m. liepos 18 d. rašto turinio apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nors šiame rašte nėra tiesioginio atsisakymo atlikti atsakovės pateiktų atmušų montavimo darbus, tačiau tai nekeičia išvados, jog ieškovė ir atsakovė nepriėjo sutarimo dėl atsakovės inicijuoto sutarties pakeitimo ieškovei nepateikus specifikaciją atitinkančio pasiūlymo ir dėl to atsakovė įgijo teisę tokias derybas nutraukti.
Dėl 2017 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties su Trelleborg Offshore & Construction AB sudarymo ir su tuo susijusių aplinkybių
30. Ieškovė nurodo, jog atsakovės veiksmai, kai ši 2017 m. gegužės 12 d. raštu paprašė ieškovės pateikti komercinį pasiūlymą, bet tuo metu jau buvo įsigijusi atmušas iš kito tiekėjo, pažeidė viešųjų pirkimų santykiuose esminius sąžiningumo ir skaidrumo principus. Be to, draudžiama dėl to paties pirkimo objekto sudaryti kelias viešojo pirkimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Tarp šalių sudarytos statybos rangos sutarties objektas yra krantinių Nr. 67 ir 68 Nemuno g. 2, Klaipėdoje rekonstravimo rangos darbai pagal atsakovės pateiktus techninius projektus (II ir III statybos etapai) (sutarties 1.1. punktas). II ir III statybos etapus sudarantys konkretūs darbai detalizuoti prie statybos rangos sutarties pridėtuose darbų kiekių žiniaraščiauose. Tuo tarpu 2017 m. kovo 21 d. atsakovės su Trelleborg Offshore & Construction AB sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties objektas yra atmušų ir jų dalių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėms gamyba ir pristatymas pagal sutarties 1, 2, 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-6, 3-7, 3-8, 3-9 prieduose pateiktas technines sąlygas (sutarties 1.1. punktas).
31. Atsakovė 2017 m. gegužės 12 d. raštu prašė pateikti komercinį pasiūlymą dėl 38 vienetų atmušimo įrenginių ir atskirai jų montavimo kainos, tuo tarpu 2017 m. liepos 28 d. raštu atsakovė atsisakė statybos rangos sutarties priede Nr. 1 pozicijose Nr. 2.2.39., 2.2.40., 3.2.36, 3.2.37, 3.2.38. ir 3.2.39. nurodytų konkrečių darbų, t. y. 59 vienetų atmušų ir jų montavimo darbų už 675 926 Eur (II ir III statybos etapų darbų kaina sudarė 11 233 497,40 Eur). 2017 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties 3.1. punkte nustatyta, jog atmušų ir jų dalių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėms gamybos ir pristatymo kaina yra iki 10 600 000,00 Eur, sutarties 2.1.7. punkte – jog pardavėjas įsipareigoja, gavęs raštišką pirkėjo užsakymą dėl atmušų ar jų dalių pagaminimo ir pristatymo į Klaipėdos uostą, per 5 darbo dienas pateikti pirkėjui suderinti atmušų konstrukcinį brėžinį, o sutarties 2.1.1. punkte – jog pardavėjas įsipareigoja pristatyti pirkėjo raštu užsakytas atmušas ar jų dalis per 20 savaičių nuo užsakymo pateikimo raštu dienos.
32. Atsakovė 2017 m. liepos 14 d. rašte ieškovei nurodė, jog siekia pakeisti konkurso metu ieškovės siūlytus atmušimo įrenginius (žiniaraščio pozicijos 2.2.39., 3.2.36. ir 3.2.39) į kitokių ne prastesnių techninių parametrų atmušimo įrenginius, kuriuos atsakovė yra įsigijusi tiesiogiai iš atmušų gamintojo; siūlė ieškovei įvertinti galimybę atlikti atsakovės siūlomų atmušimo įrenginių montavimo darbus. Taigi sutiktina su ieškove, kad atsakovė 2017 m. liepos 14 d. raštu pripažino, jog 2017 m. liepos 14 d. ji jau buvo įsigijusi atmušimo įrenginius, dėl kurių ieškovė buvo prašyta pateikti komercinį pasiūlymą, tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nereiškia ieškovės nurodomų – sąžiningumo ir skaidrumo – principų pažeidimo. Atsakovė neatsisakė dalies darbų pagal statybos rangos sutartį dėl to, kad ji šiuos darbus įsigijo iš kito tiekėjo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei buvo sudarytos visos galimybės pateikti tinkamą komercinį pasiūlymą ir susitarti dėl statybos rangos sutarties pakeitimo, tačiau ieškovės siūlomi atmušimo įrenginiai neatitiko techninės specifikacijos T-32 (žr. šios nutarties 28 punktą). Būtent tai, t.y. ieškovės nesugebėjimas pateikti specifikaciją atitinkančias atmušas pagal pasikeitusį atsakovės poreikį buvo dalies darbų atsisakymo priežastimi.
33. Dėl to, jog atsakovė tariamai sudarė dvi viešojo pirkimo sutartis dėl to paties objekto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė. Iš šios nutarties 30-31 punktų matyti, jog 2017 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi su Trelleborg Offshore & Construction AB yra susitarta dėl maksimalios galimos sutarties kainos, tuo tarpu konkretūs kiekiai konkrečių atmušų perkami pagal atskirus atsakovės užsakymus. Tuo tarpu šalių sudaryta statybos rangos sutartimi yra susitarta dėl konkrečių aiškiai apibrėžtų ir įkainotų statybos rangos darbų, kurie yra nurodyti prie statybos rangos sutarties pridėtuose darbų kiekių žiniaraščiauose. Nors konkretus kiekis ginčo atmušų, dėl kurių ieškovė buvo prašyta pateikti komercinį pasiūlymą statybos rangos sutarties keitimo kontekste, galėjo būti įsigytas ir pateiktus konkretų užsakymą Trelleborg Offshore & Construction AB pagal 2017 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį, lygiai taip pat pagal minėtą sutartį galėjo būti ir neįsigytas. 2017 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi susitarta dėl galimybės įsigyti atmušas ir jų dalis, neviršijant sutartyje nustatytos kainos, o ne – dėl būtinybės įsigyti konkrečias atmušas ir jų dalis, ir dar būtent tas, dėl kurių susitarta su atsakove. Todėl šių sutarčių objektų tapatumas nenustatytas.
Dėl sutarties 4.15. punkto ir atsakovės teisės atsisakyti dalies darbų pagal sutartį
34. Ieškovės teigimu, atsakovė neturėjo teisės atsisakyti dalies darbų, vadovaudamasi sutarties 4.15. punktu, nes jis yra ydingas, prieštarauja viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui, todėl nesuteikia atsakovei teisės atsisakyti dalies darbų. Teisėjų kolegija su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Kaip minėta šios nutarties 20 punkte, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo statybos rangos sutarties vykdymui, keitimui ir (ar) nutraukimui netaikė tiek PAVETPPSPSĮ, tiek VPĮ, todėl visi ieškovės argumentai, susiję su būtinybe taikyti VPĮ, šio įstatymo taikymo praktika ir panašiai, atmesti kaip nepagrįsti. Tad dalies darbų, vadovaujantis sutarties 4.15. punktu, atsisakymo momentu, t. y. 2017 m. liepos 28 d., jokiems viešųjų pirkimų teisės aktams tokio šios pirkimo sutarties dalinio nutraukimo nereglamentuojant, negali būti keliami klausimai dėl šio dalies darbų atsisakymo atitikties tokiam reglamentavimui. Sutarties 4.15. punkto teisinis ydingumas negali būti kildinamas ir iš Viešųjų pirkimų tarnybos „Sutarčių keitimo gairių“, nes šios gairės yra parengtos 2018 m., t. y. po ginčo sutarties sudarymo ir po dalies darbų pagal sutartį atsisakymo, kaip vadinamoji „švelnioji teisė“ (angl. „soft law“), todėl teismo negali būti vertinamos kaip imperatyvios įstatymo nuostatos, neatitikimą kurioms nustatęs, teismas gali sutartį ar atskiras jos nuostatas ex officio pripažinti negaliojančiomis.
35. Kaip minėta, dalies darbų atsisakymui pagal sutartį taikytinos CK ir sutarties nuostatos. Tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams esant kvalifikuotiems kaip statybos rangos, aktualios yra atitinkamo CK skirsnio nuostatos, tačiau nei CK 33 skyriaus 3 skirsnis „Statybos ranga“, nei CK šio skyriaus 1 skirsnis „Bendrosios nuostatos“ taisyklių, reglamentuojančių statybos rangos ar rangos sutarties nutraukimą, nenumato. Atsižvelgiant į tai, turi būti taikomos CK 18 skyriaus „Sutarčių pabaiga“ nuostatos, o konkrečiai CK 6.217 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Taigi CK suteikia šalims teisę susitarti dėl vienašališko statybos rangos sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju šalys dėl to susitarė ir įtvirtino ginčo sutarties 4.15. punktą, numatantį, jog užsakovas turi teisę atsisakyti dalies darbų, apie tai raštu pranešdamas rangovui per 10 kalendorinių dienų nuo aplinkybių atsiradimo dienos, t. y. kai perkami darbai tapo nereikalingi ir pan. Nagrinėjama sutarties nuostata yra nenuginčyta, todėl galiojanti, turinti jos šalims įstatymo galią. Kadangi galimybę sutartyje įtvirtinti 4.15. punktą numatė CK, viešųjų pirkimų reglamentavimas dalies darbų atisakymui pagal šį punktą netaikytinas, minėtas sutarties punktas dalies darbų pagal jį atsisakymo momentu buvo galiojantis, darytina išvada, kad atsakovė turėjo teisę 2017 m. liepos 28 d. atsisakyti dalies darbų pagal ginčo statybos rangos sutartį šios sutarties 4.15. punkto pagrindu.
36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, jog ieškovės argumentas, kad jei ieškovė būtų žinojusi apie nagrinėjamą atsakovės teisę atsisakyti dalies darbų jiems tapus nereikalingais, ji būtų pateikusi kitą pasiūlymą ar nedalyvavusi viešajame pirkime, yra visiškai nepagrįstas. Apie sutarties 4.15. punkte įtvirtintą atsakovės teisę ieškovei buvo žinoma nuo to momento, kai ši susipažino su viešojo pirkimo konkurso, kurio pagrindu buvo sudaryta ginčo sutartis, sąlygomis, nes pastarosios sutarties projektas buvo minėtų sąlygų priedas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, jog ginčo sutarties nuostatoms buvus paskelbtoms ir išviešintoms viešojo pirkimo procedūrų metu, ieškovė, nesutikdama ar abejodama dėl tokių sutarties sąlygų, turėjo galimybę kreiptis į perkančiąją organizaciją su prašymu jas paaiškinti ar patikslinti, tačiau ieškovė to nepadarė, priešingai – ji, pateikdama pasiūlymą viešajam pirkimui, su visomis sutarties sąlygomis sutiko ir pagal jas įsipareigojo.
37. Ištyręs rangos sutarties nuostatų, reglamentuojančių sutarties pakeitimą ir nutraukimą, taikymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sutarties sąlygų, nustatytų 4.2p. ir 4.15 p. akivaizdaus prieštaravimo įstatymų imperatyviosioms normoms nenustatė, todėl nėra pagrindo ex officio (lot. pagal pareigas) spręsti dėl šių nuostatų negaliojimo.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės ir CK 6.658 straipsnio 4 dalies taikymo
38. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei, atsisakius dalies darbų, civilinė atsakomybė nekyla, o ieškovės nuostolių atsiradimą kildino iš CK 6.658 straipsnio 4 dalies. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad ji neatliko neteisėtų veiksmų, todėl civilinė atsakomybė negalima, o nuostolių atlyginimas nei šiuo, nei CK 6.658 straipsnio 4 dalies pagrindu nepriteistinas. Teisėjų kolegija su šiais šalių argumentais iš dalies sutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei civilinė atsakomybė šiuo atveju nekyla, o CK 6.658 straipsnio 4 dalis taip pat tiesiogiai netaikytina. Nors ieškovė įrodinėja, kad atsakovė, atsiakydama dalies darbų, atliko neteisėtus veiksmus, byloje nustatyta, kad atsakovė atsisakė dalies darbų teisėtai – tokia teisė atsakovei suteikta tarp šalių sudarytos sutarties 4.15 punktu (žr. šios nutarties 35 punktą). Taigi atsakovei atsisakius dalies darbų teisėtai, negali būti konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai CK 6.246 straipsnio prasme.
39. Pirmosios instancijos teismas ieškovės teisę į nuostolių atlyginimą kildino iš CK 6.658 straipsnio 4 dalies nustatančios, jog jei yra svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo. Taigi šia teisės norma yra, visų pirma, įtvirtinta viena iš užsakovo teisių darbo atlikimo metu – teisė, tuo atveju, jei yra svarbių priežasčių, bet kada, kol darbas nebaigtas, vienašališkai atsisakyti sutarties, ir tik, antra, tokios užsakovo teisės įgyvendinimo pasekmės – rangovo teisė, užsakovui įgyvendinus minėtą savo teisę, į atlyginimą už atliktą darbo dalį ir nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo. Tai reiškia, kad CK 6.658 straipsnio 4 dalyje nustatytas teises rangovas įgyja tik užsakovui atsisakius sutarties CK 6.658 straipsnio 4 dalies pagrindu. Tuo tarpu atsakovė sutarties atsisakė ginčo statybos rangos sutarties 4.15 punkto, pagal kurį užsakovas turi teisę nutraukti sutartį nepriklausomai nuo svarbių nutraukimo priežasčių buvimo, o ne CK 6.658 straipsnio 4 dalies pagrindu, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas CK 6.658 straipsnio 4 dalį taikė nepagrįstai ir visi šalių argumentai, susiję su atsakovės teisės atsisakyti dalies darbų pagal nagrinėjimą nuostatą (ne)buvimu, atmetami kaip teisiškai nereikšmingi.
40. Paprastai, reikalaujant civilinės atsakomybės, turi būti nustatomi visi įstatyme numatyti civilinio delikto sudėties elementai. Sutartinė atsakomybė prievolės atlyginti nuostolius pavidalu atsiranda tik neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartinę prievolę (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Tačiau įstatymų nustatytais atvejais turi būti atlyginta ir teisėtais veiksmais padaryta žala (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Nors atsakovė sutartį dalyje nutraukė teisėtai, vadovaudamasi sutarties 4.15 punktu, tačiau nei šis punktas, nei kitos ginčo sutarties nuostatos nereguliuoja tokio sutarties nutraukimo pasekmių, neįtvirtina draudimo, užsakovei atsisakius dalies darbų sutarties 4.15 punkto pagrindu, rangovei reikalauti dėl to patirtų nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad ginčo sutarties 4.15 punktas įtvirtina atsakovės teisę atsisakyti dalies darbų, jiems tapus nereikalingais, sutartyje nesant nuostatos, kad tokiu atveju nuostoliai ieškovei neatlyginami, tai savaime nepaneigia ieškovės teisės į nuostolių atlyginimą, kylančios iš bendrųjų civilinės teisės principų (CK 1.5 straipsnis) ir bendros įstatyme nustatytos pareigos atlyginti žalą (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju atsižvelgiama į CK 6.658 straipsnio 4 dalį kaip į panašų teisinį santykį reguliuojančią CK normą, kuri kartu su bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais reikalauja, kad užsakovas, pagal sutartį su rangovu turėdamas teisę nutraukti tokią sutartį, ją nutraukęs, privalo atlyginti tokius protingai įvertintus rangovo nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nutraukimo, kurių rangovas negalėjo išvengti iki nutraukimo sąžiningai vykdydamas sutartį.
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartį nutraukiant pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį, žala rangovui atsiranda ne dėl nuo užsakovo priklausančių aplinkybių ir nesant užsakovo neteisėtų veiksmų, kaltės, kurie yra privalomos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau šis straipsnis implikuoja užsakovo civilinės atsakomybės atsiradimą, įtvirtindamas rangovo teisę į nuostolių atlyginimą. Žalos ir nuostolių samprata įtvirtinta ir jų nustatymo taisyklės suformuluotos CK 6.249 straipsnyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymu numatytas tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių, t. y. negautų pajamų, atlyginimas. Kadangi šiuo atveju žala nepreziumuojama, tai turi būti įrodytas nuostolių atsiradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 19 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II (vartojimo pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos, civilinės atsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai) Nr. AC-33-1, Teismų praktika Nr.33).
42. Šiame kontekste teisėjų kolegija paaiškina, kad nors CK 6.658 straipsnio 4 dalis tiesiogiai negali būti taikoma šalių teisiniam ginčui, bet nurodyta norma reguliuoja panašų teisinį santykį, todėl šalių ginčas turi būti sprendžiamas panašiai. Teismas šioje byloje atsižvelgia į reguliavimą pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį, kartu taikydamas bendruosius protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Tai lemia tam tikras ieškovės teisės į nuostolių atlyginimą apimties korekcijas. Jei pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, yra galimas tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių atlyginimas, tai nagrinėjamos bylos atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės teisė į nuostolių atlyginimą apribota tiesioginių nuostolių atlyginimo reikalavimu ir neapima teisės į negautas pajamas. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro pirmiausia aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Pagal šią normą žala yra negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Vadinasi, žalos negautų pajamų forma atlyginimo būtinoji įstatyme numatyta sąlyga yra neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai. Kaip minėta, atsakovė sutartį nutraukė teisėtai, t.y. neteisėtų veiksmų neatliko. Be to, ginčo šalių statybos rangos sutarties 4.15 punkte įtvirtinta ieškovės teisė atsisakyti dalies darbų yra platesnės apimties nei CK 6.658 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta užsakovo teisė (pagal sutartį darbų galima atsisakyti, jiems tapus nebereikalingais, o pagal įstatymą – dėl svarbių priežasčių). Tai reiškia, kad sutarties šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, šiame kontekste prioritetą suteikė užsakovės interesams, t. y. išplėtė užsakovės teises, o rangovė sutartimi prisiėmė besąlyginio užsakovės sutarties atsisakymo riziką ir tokio atsisakymo pasekmes, kas proporcingai turi atsispindėti ir šios užsakovės teisės įgyvendinimo pasekmių, t. y. rangovės teisės į nuostolių atlyginimą, apimtyje – ši teisė turi būti aiškinama kaip atitinkamai siauresnė.
43. Ieškovė reikalavo priteisti 175 599,54 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad šią sumą sudaro 3 085,52 Eur tiesioginių nuostolių ir 172 514,02 Eur netiesioginių nuostolių (negautų pajamų). Ieškovė savo negautas pajamas apskaičiavo iš bendros uždarbio, kurį ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovė nebūtų atsisakęs minėtų darbų, vertės be PVM (202 957,67 Eur) atėmusi mokėtino pelno mokesčio sumą (30 443,65 Eur). Remdamasis šios nutarties 38-41 punktuose pateiktais išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neturi teisės į negautų pajamų atlyginimą, kuris, kaip nuostolių atlyginimo būdas, paprastai netaikomas tuomet, kai žala sukeliama nesant neteisėtų veiksmų. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti netiesioginius nuostolius netenkinamas. Atsižvelgiant į tai visi šalių argumentai, susiję su ieškovės reikalavimu dėl netiesioginių nuostolių priteisimo bei tokių nuostolių dydžio atmetami, teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.
44. Dėl tiesioginių nuostolių priteisimo apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nors ieškovė, kaip minėta, turi teisę reikalauti šių nuostolių atlygimo, tačiau ji taip pat turi įrodyti, kad tokius nuostolius patyrė. Savo tiesioginius nuostolius ieškovė kildina iš išlaidų teisinėms paslaugos, kurios buvo reikalingos dėl atsakovės 2017 m. gegužės 12 d. siekio pakeisti ginčo sutartį ir atsakovės dalies darbų pagal sutartį atsisakymo. Tokios išlaidos, anot ieškovės, sudaro 3 085,52 Eur, t. y. ieškovės išlaidos už teisines paslaugas bei advokato kelionės išlaidos konsultuojant ieškovę ikiteisminio šalių ginčo sprendimo etape – 2 400,00 Eur ir ieškovės paskirtam atsakingam darbuotojui išmokėtas darbo užmokestis pagal darbo laiko sąnaudas, sprendžiant su sutarties keitimu ir darbų atsisakymu susijusius klausimus – 685,52 Eur. Išanalizavus ieškovės pateiktas sąskaitas už teisines paslaugas bei jų išklotines ir atsakingo darbuotojo darbo išklotinę, teisėjų kolegija pažymi, jog dalis nagrinėjamų ieškovės išlaidų yra susidariusios iki dalies darbų pagal sutartį atsisakymo, t. y. 2017 m. liepos 28 d., o likusi dalis – po to.
45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalaujamos priteisti išlaidos, susidariusios konsultuojant ieškovę teisiniais klausimais ir (ar) rengiant teisinius dokumentus iki 2017 m. liepos 28 d., negali būti traktuojamos tiesioginiais nuostoliais, ieškovės patirtais dėl ginčo sutarties dalyje nutraukimo. Šiame kontekste teisėjų kolegija pritaria atsakovės atsikirtimams ir pažymi, jog pastarosios išlaidos buvo patirtos derantis su atsakove dėl atsakovės inicijuoto statybos rangos sutarties pakeitimo, o tai reiškia, jog šios išlaidos 1) atsirado iki ginčo sutarties dalyje nutraukimo ir ne dėl atsakovės veiksmų nutraukiant sutartį, 2) pagal savo pobūdį turėtų būti traktuojamos išlaidomis, sąlygotomis statybos rangos sutarties vykdymo. Nurodytos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad tarp šių išlaidų atsiradimo ir ginčo sutarties dalies nutraukimo nesusiklostė priežastinis ryšys. Nenustačius priežastinio ryšio, nėra pagrindo šias išlaidas iš atsakovės priteisti ieškovei kaip tiesioginius nuostolius, patirtus dėl dalies darbų atsisakymo. Likusi reikalaujamų kaip tiesioginių nuostolių ieškovės išlaidų dalis taip pat negali būti priteista iš atsakovės. Tai lemia aplinkybė, jog pastarosios išlaidos, t. y. atsiradusios po 2017 m. liepos 28 d., buvo patirtos ne dėl to, jog statybos rangos sutartis buvo nutraukta dalyje, atsakovei atsisakius dalies darbų, o dėl to, kad ieškovė su tokiu dalies darbų atsisakymu nesutiko, t. y. nors šios išlaidos yra susijusios su ginčo sutarties dalyje nutraukimu, tačiau tarp šių išlaidų atsiradimo ir nagrinėjamo sutarties nutraukimo nesusiklostė priežastinis ryšys (ypatingai atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dalies darbų atsisakė teisėtai). Byloje nustačius, kad nurodomos išlaidos susidarė ieškovei gaunant konsultacijas dėl tolesnių veiksmų po sutarties nutraukimo ir tokius veiksmus atliekant, konstatuojama, kad tokios išlaidos nebuvo neišvengiama ir būtina atsakovės veiksmų pasekmė, todėl tarp reikalaujamų priteisti tiesioginių nuostolių ir atsakovės veiksmų atsisakant dalies darbų pagal sutartį nėra priežastinio ryšio, ir dėl to atsakovei civilinė atsakomybė nekyla. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl tiesioginių išlaidų priteisimo turėjo būti atmestas visa apimtimi.
46. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės apeliacinį skundą tenkinti bei Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai visi šalių argumentai dėl pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (ne)pagrįstumo laikytini neturinčiais teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismui byloje priėmus naują sprendimą ir ieškinį atmetus, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisimo atmetamas, o atsakovės – tenkinamas ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisiama 2 728,55 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
48. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, o atsakovės – tenkinus, atitinkamai, yra pagrindas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmesti, o atsakovės – tenkinti ir atsakovei iš ieškovės priteisti 1 524,60 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas 36 412,32 Eur nuostolių atlyginimas bei 8 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos (36 412,32 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės AB „BMGS“, juridinio asmens kodas 40003146013, atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, juridinio asmens kodas 240329870, naudai 2 728,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės AB „BMGS“ atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija naudai 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Aldona Tilindienė
Vytautas Zelianka