Administracinė byla Nr. eI3-455-809/2022

                                                                        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01823-2020-1

                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.4; 55.1.3

                                                                                                                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 10 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjų atstovams advokatams K. K. ir V. D.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovei A. R.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vingio turtas“ atstovei advokatei S. B. – Š.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. J. ir S. D. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl protokolo ir sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Vingio turtas“).

        Teismas

nustatė:

        Pareiškėjos kreipėsi į teismą prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti (toliau – ir Komisija) 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolą Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.) (toliau – ir Protokolas), NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1T-16-(7.5.) „Dėl J. J. skundo nagrinėjimo“ ir NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1T-17-(7.5.) „Dėl S. D. skundo nagrinėjimo“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

        Nurodo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius Komisijos 2017 m. liepos 3 d. posėdžio protokolu Nr. 49PRT-18-(14.49.101.) (toliau – ir 2017 metų Komisijos protokolas) pripažino kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotą, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje papildomai kartografuoti remiantis archyviniais planais. Buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apytikslis plotas 198,2823 ha. Tokia išvada buvo priimta išanalizavus visus pateiktus papildomus dokumentus, tarp jų ir išlikusius archyvinius planus, t. y. 1849 m. Vilniaus gubernijos ir (duomenys neskelbtini) valstybės žemės valdos detalųjį planą, 1911 m. kovo 24 d. Vilniaus gubernijos ir Vilniaus Vilkpėdės vienkiemio žemės sklypo planą (patvirtintas 1929 m.), 1927 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto planą, 1928 m. miesto tarybos sprendimą, dėl teritorijos naudojimo nustatymo plano, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos 1942 m. planą. Taigi, buvo priimta išvada, kad (duomenys neskelbtini) rėžinis kaimas iki 1940 m. nacionalizacijos susidėjo iš atskirų dalių, kurias skyrė Neries upė. Apie tai, kad 2017 metų buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija buvo atlikta tinkamai išanalizavus visus reikiamus dokumentus, yra galiojanti, neginčyta ir tiksli, NŽT buvo patvirtinusi ir 2018 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 1SS-2478-(9.5.).

        2017 metais NŽT patikslinus buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją ir nustačius šio buvusio kaimo plotą bei ribas, (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentai pareiškė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-4408-866/18. Kadangi ginčo žemės sklypas pateko į buvusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo teritoriją, buvo ginčijama valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis juridiniam asmeniui. Prasidėjus šios bylos nagrinėjimui pareiškėjai gavo iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus pranešimus, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius organizuoja ir vykdo (atnaujina) buvusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo ribų ir ploto kartografijos keitimo administracinę procedūrą.

        Pareiškėjų teigimu, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. sausio 16 d. Komisijos posėdžio protokolas Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.) ir NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimai buvo priimti pažeidžiant ne tik Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, tačiau ir to paties įstatymo 27 straipsnio 5 dalį bei Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miško ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 (toliau – ir Metodika, Metodiniai nurodymai). Mano, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. sausio 16 d. Komisijos posėdžio protokolą Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.) ir NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimus nepagrįstais, neteisėtais ir juos panaikinti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais.

        Dėl VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pažeidimo ir Komisijos 2020 m. sausio 16 d. protokolo Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.) neteisėtumo nurodo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 49SF-3284-(14.49.104.), kuriuo pareiškėjos buvo informuotos, kad remiantis „naujai“ surastu 1869 m. Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio (duomenys neskelbtini) dvaro (duomenys neskelbtini) kaimo planu, ruošiamasi pakartotinai atlikti buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografavimą, dėl ko 2019 m. lapkričio 15 d. bus organizuojamas (duomenys neskelbtini), ribų ir ploto nustatymas vietoje. Pareiškėjos 2019 m. lapkričio 4-5 d. su skundais kreipėsi į NŽT dėl neteisėtų NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmų, kuriais siekiama pakeisti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaimo kartografiją, kai prieš tai, ta pati NŽT jau yra priėmusi sprendimą to nedaryti. Pareiškėjos prašė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 49SF-3284-(14.49.104.). Taip pat, nesutikdamos su NŽT Vilniaus miesto skyriaus organizuojama ir vykdoma buvusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo ribų ir ploto kartografijos keitimo administracine procedūra, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI-5789-811/2019). Pareiškėjų teigimu, NŽT Vilniaus miesto skyriaus, pradėtą buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos keitimo administracinę procedūrą privalėjo nutraukti (sustabdyti) VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pagrindu. Nepaisant to, NŽT Vilniaus skyrius tęsė pradėtą buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos keitimo administracinę procedūrą. 2019 m. lapkričio 15 d. įvyko NŽT Vilniaus miesto skyriaus organizuotas buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ploto ir ribų nustatymas vietoje (kartografijos keitimo administracinė procedūra). Liudytoja V. R. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) žodžiu nupasakojo buvusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaimo ribas, o su jos liudijimu sutiko ir kiti liudiję asmenys (šie liudijimai patvirtina, kad 2017 metų (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija yra tiksli).

        2019 m. gruodžio 13 d. buvo suorganizuotas susitikimas, po kurio buvo priimtas skundžiamas 2020 m. sausio 16 d. Komisijos posėdžio protokolas Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.), kuris, priešingai nei 2017 metų protokolas, nebuvo siunčiamas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams. Pareiškėjų nuomone, Protokolas yra klaidingas, visa planinė medžiaga neišnagrinėta, daromos prielaidos prieštarauja 2017 metų protokolui. Taip pat Protokolas priimtas pažeidžiant Metodikos 3.4 ir 5 punktų reikalavimus.

        Nors 2020 m. sausio 16 d. Komisijos posėdžio protokole Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.) buvo nurodyta, kad Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2019 m. spalio 22 d. raštu, registracijos Nr. 49GJ-5795, NŽT skyriui pateikė 1869 m. Vilniaus Gubernijos ir apskrities valstybinio (duomenys neskelbtini) dvaro (duomenys neskelbtini) kaimo plano (šaltinis Lietuvos valstybės istorijos archyvas F.526 Ap.3 B341) kopiją ir Lietuvos centrinis archyvas 2019 m. spalio 28 d. raštu, registracijos Nr. 49GJ-5909, Skyriui pateikė Valstybinių geležinkelių Vilniaus apygardos direkcijos archyviniame fonde, esančio Vilniaus miesto ir apylinkių 1936 m. plano (F.1161, ap.. 10, b. 116) kopiją, tačiau vėliau archyvas informavo, kad minėtų prašomų dokumentų archyvas NŽT Vilniaus miesto skyriui nėra išdavęs. Taigi, 1869 m. Vilniaus Gubernijos ir apskrities valstybinio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaimo planas (F.526 Ap.3 B.341) yra gautas ne iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, o iš TGS Baltic advokatės, kuri atstovauja UAB „Vingio turtas“, jau minėtoje civilinėje byloje, kurioje UAB „Vingio turtas“ yra atsakovas.

        Pažymi, kad 2020 m. sausio 16 d. Komisijos posėdžio protokole Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.) nenurodyta, kad NŽT Vilniaus skyrius pakartotinai atlieka buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografiją, tačiau nenurodomas ir konkretus Metodikos punktas. Pabrėžia, kad Metodika nereglamentuoja kartografinės medžiagos (rėžinio kaimo ploto ir ribos) pildymo/keitimo procedūros.

        Nurodo, kad šiuo atveju buvo pažeisti Metodikos 3.1., 3.3. ir 3.4. punktai, nes atsirado aiškūs nuomonių skirtumai dėl fakto, o Metodika aiškiai nustato, kad kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi būti užtikrintas reikiamas žemės sklypų bei kaimų ribų kartografavimas, žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymas pagal planus. Be to, nors Komisijos Protokole nurodoma, kad Komisijos posėdžio metu buvo pakartotinai peržiūrėti 2017 m. birželio 9 d. nagrinėti dokumentai bei po 2017 metų gauti tiek institucijų tiek piliečių pateikti archyviniai duomenys, t. y. visa archyvinė dokumentacija, susijusi su (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribomis, tačiau minėti dokumentai nebuvo peržiūrėti. Komisijos posėdžio protokole Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.) neįvardijama, kokiais archyviniais duomenimis remiamasi, o tai neatitinka VAĮ 8 str. reikalavimų.

        Atkreipia dėmesį, kad nėra aišku, kokiais duomenis remiantis yra daroma išvada apie tariamos nausėdijos nepriskyrimą (duomenys neskelbtini) rėžiniam kaimui. Priešingai, 2015 m. sausio 27 d. Lietuvos istorijos instituto UAB „GEO Baltija“ analizė dėl 1849 m. Vilniaus Gubernijos ir (duomenys neskelbtini) valstybės žemės valdos detaliojo plano, pažymoje nustatytas bendras (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas 223,0196 ha žemės. Kadangi 1849 m. planas turi archyviniam dokumentui būdingų rekvizitų (upė), jame yra koordinačių, pagal kurias šį planą galima patikimai įbraižyti į dabartinius žemės sklypų planus, kreipėsi į UAB „GEO Baltija“ dėl 1849 m. - 1902 m. Vilniaus gubernijos ir (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės valdos detalaus plano analizės ir užnešimo ant dabartinės vietos Vilniaus miesto teritorijos. Iš archyvo buvo gautas Vilniaus gubernijos Vilniaus valsčiaus Valstybinio (duomenys neskelbtini) dvaro geometrinis inventorius, kuriame yra aprašytas kiekvienas sklypo rėžis pagal žemės paskirtį ir pažymėtas skaičiais. (duomenys neskelbtini) žemių geometriniame inventoriuje yra pažymėta, kad dalis kaimo yra „kitoje Neries upės pusėje“. Tame pačiame dokumente yra nurodyta, kad kitoje upės pusėje buvo kaimas ir viensėdis (duomenys neskelbtini) Viensėdis (arba viensėdija) – kaimo gyvenvietė, paprastai susidedanti arba kilusi iš vienos sodybos. Nuo vienkiemių, atsiradusių per kaimų skirstymą, skiriasi tuo, kad turi tikrinį vardą (pavadinimą) ir savarankiškos gyvenvietės statusą. Taigi, priešingai nei teigiama Komisijos posėdžio protokole Nr. 49-PRT-1- (14.49.101.), šioje išvadoje yra nurodoma, kad pagal pateiktus planus matyti, kad (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) viensėdis yra neatskiriama (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaimo dalis.

        Pareiškėjų nuomone, 2020 m. sausio 16 d. Komisijos posėdžio protokolas Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.) yra parengtas grubiai pažeidžiant Metodikos nuostatas, nes šiame protokole pateikta informacija yra išgalvota ir klaidinanti. Toks Komisijos posėdžio protokolas Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.) negali būti pripažintas kaip atitinkantis VAĮ 3, 8, 27 straipsnių reikalavimų.

        Dėl 2020 m. balandžio 20 d. NŽT priimtų sprendimų Nr. 1T-16-(7.5.) ir Nr. 1T-17-(7.5.) nurodo, kad NŽT, priimdama šiuos sprendimus, iš esmės perrašė naikintino 2020 sausio 16 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.) argumentaciją, tačiau išsamiai ir visapusiškai nenagrinėjo archyvinės medžiagos, susijusios su (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų ir ploto nustatymu, o taip pat, neatsakė ir į pareiškėjų skundų argumentus. Atkreipia dėmesį, kad NŽT, išanalizavusi 1869 m. Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio (duomenys neskelbtini) dvaro (duomenys neskelbtini) kaimo planą, dar 2018 m. gruodžio 7 d. nematė jokio pagrindo tikslinti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją. Tačiau prasidėjus (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų ir verslo subjektų teisminiams ginčams, NŽT tuo pačiu pagrindu (1869 m. planu) nusprendė, kad 2017 metų kartografija yra netiksli ir ją pakeitė taip įtakingų verslo subjektų naudai. NŽT nusprendė, kad išlikęs (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo 1869 metų planas, tai vienintelis dokumentas, kuris tiksliai nusako (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas, bei nustatė, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apytikslis plotas yra 182,81 ha. Pareiškėjų nuomone, tokia NŽT išvada yra ne tik klaidinga, bet ir prieštarauja kitiems jau ištirtiems įrodymams (archyvinei medžiagai, 2017 m. Komisijos Protokolui, istoriniams planams, liudytojų parodymams). Pagal Metodikos 3.4 punktą, esant dėl atskiro fakto nuomonių skirtumui, atliekamas papildomas tyrimas, tačiau joks tyrimas nebuvo atliktas, todėl tokiais veiksmais taip pat buvo pažeisti Metodikos 3.1., 3.3. ir 3.4. papunkčiai, taip pat VAĮ 8 straipsnio nuostatos.

        Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

        Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjų skundą atmesti.

        Pažymėdama ginčo faktines aplinkybes nurodo, kad pagal pateiktus archyvinius dokumentus (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime pageidaujama atkurti nuosavybės teises (natūra) į 19 buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę. Bendras grąžintinos žemės plotas pagal likusią atkurti turėtos žemės dalį - 98,1724 ha, į kuriuos pretenduoja 74 (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentai.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2003 m. balandžio 14 d. ir 2004 m. vasario 26 d.) atliko iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo kartografiją ir remdamasis 1925 m. žemės mokesčių mokėtojų sąrašu, Pieno gamintojų 1941 m. sąrašu bei liudininkų parodymais nustatė, kad kaimas yra rėžinis. Pagal 1925 m. žemės mokesčių mokėtojų sąrašą 23 savininkai iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėjo 147 dešimtinių žemės plotą. Remiantis Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2007 m. kovo 30 d. protokolu Nr. R-5-4 , nustatytas iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas 162,1923 ha, o prašymų atkurti nuosavybės teises pateikta į 19 žemės savininkų turėtą 121,7750 ha žemės plotą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3572-968/2016 Vilniaus miesto skyrius buvo įpareigotas iš naujo spręsti klausimą dėl buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo, pagal dabartinį administracinį - teritorinį susiskirstymą, esančio iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje, ribų kartografavimo. Vykdant šį teismo sprendimą Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. birželio 9 d. įvyko posėdis dėl Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti, kuriame pakartotinai buvo svarstyta buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo nustatytų ribų ir ploto kartografavimo dokumentacija. Komisijos posėdžiu metu (Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. liepos 3 d. posėdžio protokolas Nr. 49PRT-18-(14.49.101.)) buvo nutarta pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotą, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje papildomai kartografuoti remiantis archyviniais planais: 1849 m. Vilniaus Gubernijos ir (duomenys neskelbtini) valstybės žemės valdos detalusis planas (F. 526, ap. 7 b. 378, 1.1), 1911 m. kovo 24 d. Vilniaus gubernijos ir Vilniaus Vilkpėdės vienkiemio žemės sklypo planas (patvirtintas 1929 m.) (F. 130, ap. 1, b. 18829, 1. 25a, 34, 38); 1927 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto plano nuorašas (F. 884, ap. 1, b. 223); 1928 m. miesto tarybos sprendimas dėl teritorijos naudojimo nustatymo planas, žemėlapių kolekcija (F. 64, ap. 8, b. 135,1. 47), Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos 1942 m. planas. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apytikslis plotas sudaro 198,2823 ha žemės. Apie tai (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentai buvo informuoti 2017 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto skyriaus raštu Nr. 49SF-1325. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 49SDP-146-(14.49.23.) patikslintą kartografinę medžiagą pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl natūra grąžintinos žemės sklypų suformavimo. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. A.51-63224/17(2.14.2.12-MP8) informavo, kad teritorija ties (duomenys neskelbtini), kuri kartografuota kaip buvusi (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo dalis, prieštarauja šios teritorijos 1938 m. planui bei kartu su šiuo raštu pateikė Vilniaus miesto GIS-o duomenų fragmentą. Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išdėstytas pastabas dėl netikslios (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografuotos dešinėje Neries upės pusėje ribos, 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 49SDP-214-(14.49.23.) kreipėsi prašydamas Vilniaus         miesto savivaldybės administracijos pateikti visą turimą archyvinę planinę medžiagą, taip pat ir 1938 m. planą, pagal kurį galėtų įvertinti, ar teisingai atlikta bei patikslinta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. A.51-8944/18 (2.14.2.12-MP8) „Dėl iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografinės medžiagos ir archyvinio plano pateikimo“ ir 2018 m. vasario 7 d. raštu Nr. A.51-10711/18 (2.14.2.12-MP8) „Dėl iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografinės medžiagos ir archyvinio plano pateikimo“ Vilniaus miesto skyriui pateikė tik Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio (duomenys neskelbtini) dvaro (duomenys neskelbtini) kaimo plano nepatvirtintą archyvo kopiją, sudarytą 1869 metais bei teritorinio planavimo suvestinio žemėlapio ištrauką (skaitmeninis žemėlapis Ml:9000). Remiantis tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija Vilniaus miesto skyriui nepateikė prašomos archyvines planines medžiagos, Vilniaus miesto skyrius 2017 m. birželio 19 d. raštu Nr. 49SJ-257-(14.49.105.) „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą bei į Lietuvos valstybės istorijos archyvą dėl turimos planinės medžiagos apie buvusį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo pateikimo. Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2018 m. gegužės 9 d. raštu Nr. R10(4.3)-566 „Dėl informacijos apie (duomenys neskelbtini) dvaro (duomenys neskelbtini) kaimo 1869 metų plano paieškos“ Vilniaus miesto skyrių informavo, kad atsisako atlikti paiešką dėl neproporcingai didelių laiko ir darbo sąnaudų ir patarė Vilniaus miesto skyriaus darbuotojams savarankiškai ieškoti dominančių dokumentų archyvo skaitykloje. NŽT Vilniaus miesto skyrius, gavęs informaciją, kad Lietuvos valstybės istorijos archyve yra (duomenys neskelbtini) kaimo planas, sudarytas 1869 metais (Pagrindas: F.526, ap.3, B. 341), siekdamas nustatyti, ar pateikta informacija yra teisinga, 2019 m. spalio 7 d. raštu Nr. 49SJ-300-(1.4.49.105.) „Dėl tarnybinės pagalbos“ pakartotinai kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, prašydamas pateikti Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio (duomenys neskelbtini) dvaro (duomenys neskelbtini) kaimo plano, sudaryto 1869 metais, kopiją (Pagrindas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas F. 526 ap. 3, B. 341). Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2019 m. spalio 17 d. raštu Nr. R10(8.12)-948 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė (duomenys neskelbtini) dvaro (duomenys neskelbtini) kaimo 1869 metų plano (Pagrindas: F.526, ap.3, B. 341) teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją (gauta 2019 m. spalio 22 d., Reg. Nr. GJ-5795), kuriame pažymėtos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribos. 2017 m. birželio 9 d. Komisijos posėdyje buvo nagrinėti archyviniai dokumentai ir nustatytas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas ir ribos, tačiau 2019 m. spalio 17 d. paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. Lietuvos valstybės istorijos archyvui pateikus Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio (duomenys neskelbtini) dvaro (duomenys neskelbtini) kaimo planą, sudarytą 1869 metais (Pagrindas: F.526 Ap.3 B.341) ir atsižvelgiant į tai, kad šis dokumentas 2017 m. birželio 9 d. Komisijos posėdžio metu pakartotinai svarstant buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas nebuvo nagrinėjamas, Vilniaus miesto skyrius nusprendė pakartotinai 2019 m. lapkričio 15 d. 13 val. atlikti buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografavimą. 2019 m. gruodžio 13 d. įvyko Komisijos posėdis, kuriame iš naujo buvo apsvarstyti buvusio iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo nustatytų ribų ir ploto kartografavimo dokumentai. Komisija, išnagrinėjusi visus svarstytinus dokumentus ir įvertinusi archyvinius planus, 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolu Nr. 49PRT-l-(14.49.101.) nutarė pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė 2 atskiri masyvai: 175,57 ha ir 7,24 ha, o išlikęs (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo 1869 m. planas - vienintelis dokumentas, kuris tiksliai nusako (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas nei nustatė, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apytikslis plotas yra 182,81 ha.

        Pažymi, kad buvo išnagrinėta visa surinkta medžiaga, tačiau buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribos buvo nurodytos tik 1869 metų plane. 1869 metais šis kaimas priklausė valstybiniam (duomenys neskelbtini) dvarui.

2019 m. Komisija, remdamasi 1869 m. planu, padarė išvadą, kad 2017 metais kartografuojant buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas nepagrįstai buvo kartografuotas ir (duomenys neskelbtini) rėžiniam kaimui priskirtas 28,9283 ha žemės plotas, nes pagal 1869 metų planą minėtas žemės plotas nepatenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas. Be kita ko, 1849 metų plane ši teritorija įvardyta kaip (duomenys neskelbtini) nausėdija, o ne kaip (duomenys neskelbtini) kaimas, todėl buvo priimta išvada, kad (duomenys neskelbtini) nausėdija ir (duomenys neskelbtini) kaimas pažymėti 1849 metų plane buvo du skirtingi administraciniai vienetai. Atsakovė rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nuosavybės teisių atkūrimo bylose, o būtent tuo, kad nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas pagal iki 1940 m. liepos 22 d. išduotus ir arčiausiai šios datos esančius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau - Tvarka) 13 punkte taip pat reglamentuojama, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Kaip ir šiuo atveju, nustatant buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas buvo vadovaujamasi Lietuvos valstybės istorijos archyvo su 2019 m. spalio 17 d. raštu Nr. R10(8.12)-948 pateiktu 1869 metų planu, kuriame nurodytos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribos (vėlesniuose planuose šio rėžinio kaimo riba nėra nurodyta), pagal kurį ir buvo nustatyta, kad 2017 metais kartografuotas 28,9283 ha žemės plotas nepatenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas. Tuo pagrindu Komisija nutarė pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė 2 atskiri masyvai: 175,57 ha ir 7,24 ha, o išlikęs (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo 1869 metų planas - vienintelis dokumentas, kuris tiksliai nusako (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas, bei nustatė, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apytikslis plotas yra 182,81 ha. (2020 m. sausio 16 d. Komisijos posėdžio protokolas). Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, šiame plane buvo pažymėtos (duomenys neskelbtini) kaimo, kuris 1869 metais priklausė valstybinei (duomenys neskelbtini) valdai, ribos.

Pažymi, kad 1869 metų plano pavadinimas „Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus valstybinei (duomenys neskelbtini) valdai priklausančio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaimo planas“ patvirtina faktą, kad minėtas kaimas 1869 metais priklausė valstybinei (duomenys neskelbtini) valdai. 1869 metų plane nėra jokių įrašų, patvirtinančių, kad jame pažymėtas dešiniajame Neries upės krante esantis 7,24 ha plotas priklausė (duomenys neskelbtini) kaimui. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad šio kaimo planas buvo sudarytas 1869 metais, o žemės reforma Rusijos imperijos europinėje dalyje, kuriai priklausė ir Vilniaus kraštas, pradėta vykdyti XX amžiaus pradžioje. Šios reformos, kuri vadinama Stolypino reforma, metu vyko kaimų išskirstymas į vienkiemius, žemės priskyrimas valstiečiams, sudarant galimybę pirkti žemę.

Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, priimdamas skundžiamus 2020 m. balandžio 20 d. sprendimus įvertino pagrindinius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus - 1923 m. Riešės valsčiaus žemės sklypų sąrašą, kuriame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas - 147,0 ha (LCVA F.55, ap. 9, b.27, L256a); 1924 m. Žemės mokesčių mokėtojų sąrašą, kuriame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas - 147,0 ha (LCVA F.55, ap. 9, b.27, L22ap) bei papildomą dokumentą 1941 m. pieno gamintojų sąrašą, kuriame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas yra apie 140,9 ha (LCVA F.R 685, ap. 4, B.378, L.l), bei nusprendė, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas yra apie 147,0 ha, o pagal 1869 metų planą nėra pagrindo teigti, kad iki 1940 metų nacionalizacijos buvusiam (duomenys neskelbtini) rėžiniam kaimui galėjo priklausyti du plane nurodyti plotai, nes šie plotai 1869 metais priklausė valstybinei (duomenys neskelbtini) valdai, o ne iki 1940 metų buvusiam (duomenys neskelbtini) rėžiniam kaimui. Todėl Komisiją įpareigojo pakartotinai įvertinti, koks buvo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas iki 1940 metų nacionalizacijos, remiantis vėliausiai išduotais Lietuvos valstybės centrinio archyvo dokumentais.

Teismo posėdžio metu atstovės atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vingio turtas“ atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjų skundą atmesti.

Dėl skundo teiginių, kad buvo pažeista VAĮ 27 straipsnio 5 dalis nurodo, kad ši norma nereglamentuoja byloje aktualių teisinių santykių ir todėl nėra taikytina. Ši norma reglamentuoja tik administracinės procedūros, pradėtos skundo pagrindu, nutraukimą dėl tapataus skundo teismui. Skunde nėra pagrįsta nei viena šios normos taikymo sąlyga, nes byloje ginčijami NŽT skyriaus veiksmai pradėti ne skundo pagrindu.

Pažymi, kad skundo teiginiai apie tariamą negalimumą tikslinti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją naujai gautos archyvinės medžiagos pagrindu neatitinka teisinio reguliavimo, teismų praktikos, net ir teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo bei pačių pareiškėjų ankstesnės pozicijos. Šiuo aspektu pažymi, kad tiek teisinis reguliavimas, tiek ir teismų praktika patvirtina pareigą vertinti naujai gautą archyvinę medžiagą bei jos pagrindu nustatyti (tikslinti) rėžinio kaimo ribas.

Nesutinka su skundo teiginiais, kad NŽT skyrius iš archyvo negavo 1869 m. kaimo plano kopijos, o šis planas neaišku kada sudarytas. Pažymi, kad ne tik 2020 m. Protokole nurodyta, bet ir Komisijos 2019 m. gruodžio 13 d. posėdžio garso įraše užfiksuota, taip pat ir tiesioginis įrodymas pagrindžia, kad patvirtinta 1869 m. kaimo plano kopija buvo gauta iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo. Pareiškėjos daugybę kartų tiek žodžiu, tiek raštu buvo informuotos, kad 1869 m. kaimo plano kopija gauta būtent iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo, todėl kito archyvo raštu neigiant šio dokumento gavimo faktą yra akivaizdžiai siekiama suklaidinti teismą. Pareiškėjų teiginiai dėl to, kad neaišku kada sudarytas 1869 m. kaimo planas akivaizdžiai prieštarauja tiek šio plano, tiek ir pačių pareiškėjų pateiktų įrodymų turiniui.

Nurodo, kad skundo teiginiai dėl tariamo Metodinių nurodymų procedūrinių nuostatų pažeidimo nėra pagrįsti bei nesudaro pagrindo naikinti teisėtų ir pagrįstų sprendimų. Taip pat skundo teiginiai, kuriais kvestionuojamos Komisijos išvados 2020 m. Protokole, grindžiami dokumentais, kurie tiek dėl sudarymo datos, tiek dėl savo turinio, tiek ir dėl teisinės galios negali paneigti pagrįstų ir teisėtų Komisijos išvadų, kaip tai, kad skundo teiginiai, susiję su 1849 m. planu, yra teisiškai nereikšmingi bei negali paneigti vėlesnio 1869 m. kaimo plano ir XX a. archyvinių dokumentų. Nurodo, kad skundo teiginiai, jog 2017 m. Protokolu nustatytos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos teisingumą patvirtina 1931 m. sudarytas žemėlapis, ne tik yra nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi, bet ir leidžia daryti priešingą išvadą. Tuo tarpu liudininkų parodymai, pagal teismų praktiką, negali paneigti archyvinių dokumentų turinio, be to, net ir jie patvirtina 2020 m. Protokolu įforminto sprendimo teisingumą. Pabrėžia, kad naujai gautas 1869 m. kaimo planas, XX a. archyviniai dokumentai, teisinis reguliavimas ir teismų praktika patvirtina 2020 m. Protokolu įforminto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Teismas

konstatuoja:

        Byloje ginčas keliamas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus Komisijos 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.), NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 1T-16-(7.5.) „Dėl J. J. skundo nagrinėjimo“ ir NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 1T-17-(7.5.) „Dėl S. D. skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

        Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. sausio 6 d. prašymas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą buvo pateiktas jau po administracinės bylos išnagrinėjimo iš esmės (teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo), todėl toks prašymas negalėjo būti svarstomas, todėl atmestinas.

        Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2003 m. balandžio 14 d. ir 2004 m. vasario 26 d.) atliko iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo kartografiją ir remdamasis 1925 m. žemės mokesčių mokėtojų sąrašu, Pieno gamintojų 1941 m. sąrašu bei liudininkų parodymais nustatė, kad kaimas yra rėžinis. Pagal 1925 m. žemės mokesčių mokėtojų sąrašą 23 savininkai iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėjo 147 dešimtinių žemės plotą. Remiantis Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus Komisijos 2007 m. kovo 30 d. protokolu Nr. R-5-4 buvo nustatytas iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas 162,1923 ha. Prašymų atkurti nuosavybės teises buvo pateikta į 19 žemės savininkų turėtą 121,7750 ha žemės plotą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 1-3572-968/2016 NŽT Vilniaus miesto skyrius buvo įpareigotas iš naujo spręsti klausimą dėl buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo, pagal dabartinį administracinį - teritorinį susiskirstymą, esančio iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje, ribų kartografavimo. Vykdant teismo sprendimą Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. birželio 9 d. įvyko posėdis, kuriame pakartotinai buvo svarstyta buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo nustatytų ribų ir ploto kartografavimo dokumentacija. Komisijos posėdžio metu (Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. liepos 3 d. posėdžio protokolas Nr. 49PRT-18-(14.49.101.)) buvo nutarta pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotą, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje, kurie papildomai kartografuoti remiantis archyviniais planais: 1849 m. Vilniaus Gubernijos ir (duomenys neskelbtini) valstybės žemės valdos detaliuoju planu (F. 526, ap. 7 b. 378, 1.1), 1911 m. kovo 24 d. Vilniaus gubernijos ir Vilniaus Vilkpėdės vienkiemio žemės sklypo planu (patvirtintas 1929 m.) (F. 130, ap. 1, b. 18829, 1. 25a, 34, 38); 1927 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto plano nuorašu (F. 884, ap. 1, b. 223); 1928 m. miesto tarybos sprendimu dėl teritorijos naudojimo nustatymo, žemėlapių kolekcija (F. 64, ap. 8, b. 135,1. 47), Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos 1942 m. planu. Buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apytikslis plotas sudaro 198,2823 ha žemės. Apie tai (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentai buvo informuoti 2017 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto skyriaus raštu Nr. 49SF-1325.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 49SDP-146-(14.49.23.) „Dėl informacijos pateikimo apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniaus mieste suteikimo“ patikslintą kartografinę medžiagą pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl natūra grąžintinos žemės sklypų suformavimo.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas, išnagrinėjęs Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 49SDP-146-(14.49.23.), 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. A.51-63224/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl patikslinto iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografinės medžiagos išnagrinėjimo“ informavo, kad teritorija ties (duomenys neskelbtini), kuri kartografuota kaip buvusi (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo dalis, prieštarauja šios teritorijos 1938 m. planui bei kartu su šiuo raštu pateikė Vilniaus miesto GIS-o duomenų fragmentą.

NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išdėstytas pastabas dėl netikslios (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografuotos dešinėje Neries upės pusėje ribos, 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 49SDP-214-(14.49.23.) „Dėl patikslintos iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografinės medžiagos išnagrinėjimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydamas pateikti visą turimą archyvinę planinę medžiagą, taip pat ir 1938 m. planą, pagal kurį galėtų įvertinti ar teisingai atlikta bei patikslinta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. A.51-8944/18 (2.14.2.12-MP8) „Dėl iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografinės medžiagos ir archyvinio plano pateikimo“ ir 2018 m. vasario 7 d. raštu Nr. A.51-10711/18 (2.14.2.12-MP8) „Dėl iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografinės medžiagos ir archyvinio plano pateikimo“ NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė tik Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio (duomenys neskelbtini) dvaro (duomenys neskelbtini) kaimo plano nepatvirtintą archyvo kopiją, sudarytą 1869 metais bei teritorinio planavimo suvestinio žemėlapio ištrauką (skaitmeninis žemėlapis Ml:9000).

NŽT Vilniaus miesto skyrius su papildomai kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą bei į Lietuvos valstybės istorijos archyvą dėl turimos planinės medžiagos apie buvusį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rėžinį kaimą pateikimo.

NŽT Vilniaus miesto skyrius, gavęs informaciją, kad Lietuvos valstybės istorijos archyve yra (duomenys neskelbtini) kaimo planas, sudarytas 1869 metais (Pagrindas: F.526, ap.3, B. 341), siekdamas nustatyti, ar pateikta informacija yra teisinga, 2019 m. spalio 7 d. raštu Nr. 49SJ-300-(1.4.49.105.) „Dėl tarnybinės pagalbos“ pakartotinai kreipėsi j Lietuvos valstybės istorijos archyvą, prašydamas pateikti Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio (duomenys neskelbtini) dvaro (duomenys neskelbtini) kaimo plano, sudaryto 1869 metais, kopiją (Pagrindas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas F. 526 ap. 3, B. 341). Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2019 m. spalio 17 d. raštu Nr. R10(8.12)-948 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė (duomenys neskelbtini) dvaro (duomenys neskelbtini) kaimo 1869 metų plano (Pagrindas: F.526, ap.3, B. 341) teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją su pažymėtomis buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribomis.

Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. Lietuvos valstybės istorijos archyvui pateikus Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio (duomenys neskelbtini) dvaro (duomenys neskelbtini) kaimo planą, sudarytą 1869 metais ir atsižvelgiant į tai, kad šis dokumentas 2017 m. birželio 9 d. Komisijos posėdžio metu pakartotinai svarstant buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas nebuvo nagrinėjamas, NŽT Vilniaus miesto skyrius nusprendė pakartotinai 2019 m. lapkričio 15 d. 13 val. atlikti buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografavimą. Apie tai pareiškėjos ir kiti buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentai buvo informuoti Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. 49SF-3284-(14.49.104.) „Dėl kvietimo dalyvauti atliekant buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pakartotinį kartografavimą“.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 49SF-3469-(14.49.104.) „Dėl buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų kartografavimo ir dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti komisijos“ pareiškėjas ir kitus (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentus, pageidaujančius atkurti nuosavybės teises buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, 2019 m. gruodžio 13 d. pakvietė atvykti į Komisijos posėdį, kuriame buvo pakartotinai svarstomi minėto kaimo kartografavimo darbų dokumentai.

Komisija, išnagrinėjusi visus svarstytinus dokumentus ir įvertinusi archyvinius planus, 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolu Nr. 49PRT-l-(14.49.101.) nutarė pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė 2 atskiri masyvai: 175,57 ha ir 7,24 ha, o išlikęs (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo 1869 m. planas - vienintelis dokumentas, kuris tiksliai nusako (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas. Komisija nustatė, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apytikslis plotas yra 182,81 ha.

Pareiškėjos, nesutikdamos su 2020 m. sausio 16 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 49PRT-l-(14.49.101.) ir schema, pateikė skundus NŽT vadovui, kuris 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. lT-17-(7.5.) „Dėl S. D. skundo nagrinėjimo“ ir 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. lT-16-(7.5.) „Dėl J. J. skundo nagrinėjimo“ pareiškėjų skundus dėl 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 49PRT-l-( 14.49.101.) ir prie protokolo pridėtos schemos, kurioje nustatytos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribos bei plotas, kuris sudaro 182,81 ha, panaikinimo pripažino nepagrįstais. NŽT vadovas taip pat įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyrių pakartotinai įvertinti Vilniaus Gubernijos Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus valstybinei (duomenys neskelbtini) valdai priklausančio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaimo planą, sudarytą 1869 metais, pagrindinius bei papildomus dokumentus, patvirtinančius iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribas.

Pareiškėjos nesutikdamos su 2020 m. sausio 16 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 49PRT-l-(14.49.101.) ir 2020 m. balandžio 20 d. sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.

Byloje nėra ginčo, kad remiantis Vilniaus miesto skyriaus archyve saugoma nuosavybės teisių į žeme atkūrimo byla Nr. 1648 ir vadovaujantis Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 m. liepos 17 d. pažyma Nr. 967 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, S. S. (D.) yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. Š iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdytą žemę. Taip pat, remiantis ta pačia nuosavybės teisių į žeme atkūrimo byla Nr. 1648 ir vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. gegužės 25 d. pažyma Nr. 220 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, J. B. (J.) yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdytą žemę. S. S. (D.) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,5833 ha buvusio savininko valdytos žemės, iš kurio nuosavybės teisės atkurtos į 0,0801 ha žemės plotą, likęs neatkurtas žemės plotas - 0,5032 ha. J. B. (J.) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,5833 ha buvusio savininko valdytos žemės, iš kurio nuosavybės teisės atkurtos į 0,1542 ha žemės plotą, likęs neatkurtas žemės plotas - 0,4291 ha.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nors 2017 m. birželio 9 d. Komisijos posėdyje jau buvo nagrinėti archyviniai dokumentai ir nustatytas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas ir ribos, t. y., kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotą, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje, tačiau 2019 m. spalio 17 d. paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. atsižvelgus į Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktą Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio (duomenys neskelbtini) dvaro (duomenys neskelbtini) kaimo planą, sudarytą 1869 metais (Pagrindas: F.526 Ap.3 B.341) ir atsižvelgiant į tai, kad šis dokumentas 2017 m. birželio 9 d. Komisijos posėdžio metu pakartotinai svarstant buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas nebuvo nagrinėjamas, Komisijos 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolu Nr. 49PRT-l-(14.49.101.) buvo nuspręsta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė 2 atskiri masyvai: 175,57 ha ir 7,24 ha. Komisija rėmėsi vėliausi išlikusiu (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo 1869 m. planu, kuris, kaip teigia atsakovė, vienintelis tiksliai nusako (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas. Taigi, Komisija nustatė, kad dar 2017 m. birželio 9 d. atlikta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija prieštarauja 1869 metų plane (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pavaizduotoms riboms.

Nagrinėjamo ginčo esmė, ar atsakovė, gavusi (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo 1869 m. planą, turėjo teisinį pagrindą juo vadovautis, ko pasėkoje buvo priimti skundžiami sprendimai. Kaip nustatyta iš pareiškėjų skundo bei teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų, pareiškėjos iš esmės siekia, kad, nagrinėjamu atveju, kaip teisėtas, būtų paliktas galioti (pripažintas) Komisijos 2017 m. liepos 3 d. posėdžio protokolas Nr. 49PRT-18-(14.49.101.), kuriuo buvo nutarta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje, t. y., kad viso (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apytikslis plotas sudaro 198,2823 ha.

Tvarkos 13 punkto antroje pastraipoje nustatyta, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Tvarkos 12 punkte išvardinti dokumentai, kurie gali būti nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais: išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai; žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai. Tvarkos 1061 punkte nustatyta, kad turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarką, patvirtintą Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius. Metodiniuose nurodymuose detalizuota žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarka. Metodinių nurodymų 3.3 papunktyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis asmuo ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą žemės sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymą pagal planus.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad egzistuoja (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo 1869 m. planas, Komisija, vadovaudamasi Tvarkos 13 punkto ir 1061 punkto nuostatomis, turėjo teisinį pagrindą vertinti šį planą kitų surinktų įrodymų apimtyje, o nustačiusi, kad šis planas nebuvo anksčiau vertintas ir yra vėliausiai priimtas dokumentas, kuriame yra pavaizduotos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribos ir plotas, turėjo pagrindą šiuo dokumentu vadovautis. Vadovaudamasi šiuo planu ir kitais dokumentais Komisija 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolu Nr. 49PRT-l-(14.49.101.) nusprendė, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė tik 2 atskiri masyvai: 175,57 ha ir 7,24 ha. Komisija iš esmės paneigė 2017 m. birželio 9 d. atliktos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos teisėtumą. Pripažinus Komisijos teisę, vadovautis vėliausiai parengtu dokumentu, pagrįsta, darytina išvada, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą netenkinti pareiškėjų prašymų palikti galioti ir vadovautis Komisijos 2017 m. liepos 3 d. posėdžio protokole Nr. 49PRT-18-(14.49.101.) konstatuotomis išvadomis, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotą, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje.

Nors, kaip matyti iš 2020 m. balandžio 20 d. sprendimų, pareiškėjų prašymai – palikti galioti Komisijos 2017 m. liepos 3 d. posėdžio protokole Nr. 49PRT-18-(14.49.101.) konstatuotas išvadas, netenkinti, tačiau, nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu tai, kad tais pačiais sprendimais Komisija kartu buvo ir įpareigota pakartotinai įvertinti 1869 metų planą, kitus aktualius dokumentus bei spręsti klausimą dėl Komisijos 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokole Nr. 49PRT-l-(14.49.101.) nurodytų duomenų patikslinimo. Tokią išvada, kaip matyti iš bylos medžiagos, NŽT priėmė nustačiusi, kad 1869 metų planas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kaimas minėtais metais priklausė valstybinei (duomenys neskelbtini) valdai, taip pat plane nėra įrašų, patvirtinančių, kad jame pažymėtas dešiniajame Neries upės krante esantis 7,24 ha plotas priklausė (duomenys neskelbtini) kaimui. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT, patikrinusi Komisijos 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 49PRT-l-(14.49.101.) teisėtumą, įpareigojo skyrių, remiantis vėliausiai išduotais Lietuvos valstybės centrinio archyvo dokumentais, patikslinti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotą, buvusį iki 1940 metų nacionalizacijos, todėl darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) kaimo ribų nustatymo procedūra nėra baigta.

Pareiškėjos skundo argumentais prieštarauja, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus, gavęs duomenų apie 1869 metų planą, tuo pagrindu pradėtą buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos keitimo administracinę procedūrą privalėjo nutraukti (sustabdyti) VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pagrindu, kadangi dėl šios procedūros vykdymo pareiškėjos buvo pateikusios skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI-5789-811/2019). Pareiškėjų teigimu, nepaisant pareiškėjų kreipimosi į teismą, NŽT Vilniaus skyrius tęsė pradėtą buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos keitimo administracinę procedūrą.

VAĮ 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Iš informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. eI-5789-811/2019 (Nr. eI-1379-811/2020) buvo nagrinėjamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. rašto Nr. 49SF-1691-(14.49.104.), kuriuo pareiškėjoms buvo atsakyta į prašymą atkurti nuosavybės teises į 0,8585 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. 0101/0052:422, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., teisėtumas bei NŽT 2019 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. 1SS-2143-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos prašymą pripažinti, kad 8585/140453 dalys žemės sklypo Nr. 4400-1796-0290, esančio ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atitinka laisvos (neužstatytos) iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose teisinę padėtį ir natūra gali būti grąžinama teisė atkurti nuosavybės teises turintiems asmenims, teisėtumas.

Tuo tarpu išvados dėl 1869 metų plano aktualumo buvo priimtos tik 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokole Nr. 49PRT-l-(14.49.101.). Taigi, kaip matyti, nors tiek teisme, tiek NŽT buvo keliami ginčo klausimai, susiję su pareiškėjų teise atkurti nuosavybės teises, tačiau administracinė byla Nr. eI-5789-811/2019 (Nr. eI-1379-811/2020) buvo pradėta kitais klausimais, todėl stabdyti ar nutraukti administracinę procedūrą VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pagrindu atsakovė neturėjo pagrindo.

Pareiškėjos taip pat nurodo, kad buvo pažeisti Metodikos 3.1., 3.3., 3.4. ir 5 punktų reikalavimai (atsiradus nuomonių skirtumui dėl atskiro fakto turėtų būti atliekamas papildomas tyrimas; neišnagrinėta visa medžiaga; remiamasi prielaidomis; abejonę kelia 1869 metų plano gavimo aplinkybės; kitų archyvinių dokumentų vertinimas/nevertinimas ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta, (duomenys neskelbtini) kaimo ribų nustatymo procedūra dar nėra baigta, nes Komisija skundžiamais sprendimais įpareigota pakartotinai įvertinti 1869 metų planą, kitus aktualius dokumentus bei iš esmės spręsti klausimą dėl Komisijos 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokole Nr. 49PRT-l-(14.49.101.) nurodytų duomenų patikslinimo, todėl pareiškėjų šiuo aspektu išdėstytų argumentų pagrįstumo nagrinėjimas, esamoje faktinėje situacijoje, teisinės reikšmės neturi ir būtų perteklinis. Komisija 2020 m. balandžio 20 d. sprendimais įpareigota iš naujo įvertinti 1869 metų plano aktualumą keliamo ginčo apimtyje, todėl visi su šiuo planu susiję ir kiti procedūriniai klausimai (abejonės) galės būti sprendžiami atlikus pakartotinį (duomenys neskelbtini) kaimo ribų nustatymą (Komisijos 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokole Nr. 49PRT-l-(14.49.101.) nurodytų duomenų patikslinimą).

        Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, darytina išvada, kad naikinti Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolą Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.), NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1T-16-(7.5.) „Dėl J. J. skundo nagrinėjimo“ ir NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1T-17-(7.5.) „Dėl S. D. skundo nagrinėjimo“, skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Teismas taip pat nenustatė ir kitų Viešojo administravimo įstatymo, tame tarpe ir 8 straipsnio bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

        Netenkinus pagrindinių reikalavimų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straispniu,

nusprendžia:

        Pareiškėjų J. J. ir S. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                                                Gitana Butrimaitė

                                                                                Egidija Puzinskaitė

                                                                                Eglė Žulytė-Janulionienė