Civilinė byla Nr.2A-1645-273/2012

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16826-2011-7

                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 55.;121.14; 121.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 6 d.

Kaunas

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. O. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1712-584/2012 pagal ieškovo A. O. ieškinį atsakovui M. V. dėl sutarties netinkamo vykdymo, trečiasis asmuo – „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje.

           Teisėja                                         

nustatė:

1. Ginčo esmė

            ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo – advokato M. V. – 2500 Lt ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-9, 54). Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. gegužės 13 d. su atsakovu sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį dėl kasacinio skundo parengimo ir atstovavimo civilinėje byloje. Kasacinį skundą, už kurio parengimą advokatui sumokėjo 2500,00 Lt, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2011 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti. Ieškovo teigimu, taip įvyko dėl atsakovo kvalifikacijos trūkumo: advokatas skunde nenurodė išsamių teisinių argumentų, patvirtinančių kasacijos pagrindų buvimą, nemotyvavo, kaip teismai, nagrinėdami civilines bylas dėl ieškovo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo praktikos, skundą grindė faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovo įsitikinimu, kasacija pagal iškeltus teisės klausimus buvo galima, tą nurodė ir pats kasacinis teismas, tačiau dėl advokato nekompetencijos skunde buvo netinkamai suformuoti kasacijos pagrindai (b.l. 112-113).

                                     II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

               Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad bylos šalys 2011 m. gegužės 13 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį dėl kasacinio skundo parengimo civilinėje byloje, kurioje tenkintas Tauragės rajono savivaldybės reikalavimas ieškovui dėl gyvenamųjų patalpų nuomos nutraukimo ir iškeldinimo (b.l. 11-13, 23-24). Už teisines paslaugas ieškovas sumokėjo atsakovui 2500,00 Lt (b.l. 26). Kasacinis skundas buvo parengtas 2011 m. gegužės 30 d. bei pasirašytas abiejų bylos šalių (b.l. 27-30). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2011 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti kasacinį skundą kaip neatitinkantį kasacijos pagrindų, įtvirtintų (duomenys neskelbtini) str., o 2011 m. liepos 12 d. rašte, adresuotame ieškovui, nurodė, kad neturi kompetencijos spręsti, kas nulėmė kasacijos pagrindų netinkamą suformavimą (b.l. 16, 20). Lietuvos advokatūros advokatų tarybos posėdyje, kuris vyko 2011 m. lapkričio 17 d., buvo priimtas sprendimas nekelti drausmės bylos advokatui M. V. pagal ieškovo prašymą (b.l. 59). Nagrinėjamos bylos atveju ištyręs pateiktus rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad tarp ginčo šalių susiklostė atlygintinų teisinių paslaugų teikimo santykiai, ieškovas už paslaugas sumokėjo atsakovui 2500,00 Lt sumą, kurią prašo priteisti, nes, jo teigimu, advokatas netinkamai įvykdė sutartį nekvalifikuotai surašydamas kasacinį skundą, dėl ko skundą atrankos kolegija atsisakė priimti. Grįsdamas ieškinio materialinio reikalavimo pagrįstumą, ieškovas remiasi teiginiais, jog advokatas skunde nenurodė išsamių teisinių argumentų, patvirtinančių kasacijos pagrindų buvimą, nemotyvavo, kaip teismai, nagrinėdami civilines bylas dėl ieškovo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo praktikos, be to, ieškovo nuomone, kasacija pagal iškeltus teisės klausimus buvo galima, tą rašte nurodė ir pats kasacinis teismas, todėl mano, kad skundo nepriėmimas yra susijęs išimtinai su advokato profesinės veiklos netinkamu vykdymu. Apibendrindamas tokius ieškovo argumentus, teismas padarė išvadą, kad ieškovo poziciją nulėmė klaidingas įsitikinimas, jog nesant apribojimų pateikti kasacinį skundą, jis visais atvejais priimamas nagrinėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 12 d. rašte, adresuotame ieškovui, nurodė, kad ieškovo skunde keliami klausimai nepatenka į įstatyme nustatytus apribojimus, todėl jie iš esmės galimi kelti kasacine tvarka, kita vertus, šis kasacinio teismo nurodytas teiginys nereiškia, kad kasaciniai skundai, nepatenkantys į apribojimus, visais atvejais priimami nagrinėti, nes skundai, be kita ko, turi atitikti kasacijos pagrindus, įtvirtintus (duomenys neskelbtini) straipsnyje. Ginčo šalys, sudariusios teisinių paslaugų teikimo sutartį, sulygo, jog atsakovas parengs kasacinį skundą, šią sutartinę pareigą atsakovas, sprendžiant iš nagrinėjamos bylos duomenų, įvykdė, jokių garantijų dėl skundo priėmimo ieškovui nesuteikė, tuo tarpu ieškovas, paslaugų sutarties 2 straipsnio 3 dalies pagrindu įsipareigojęs nedelsiant informuoti advokatą apie pastabas dėl teikiamų paslaugų kokybės, kasacinį skundą pasirašė ir visiškai jokių pretenzijų dėl skundo turinio nepareiškė. Priešingai – kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, jame be advokato išdėstytų teisinių motyvų, ieškovo prašymu nurodyti ir jo paties argumentai, todėl nesutiktina su ieškovo teiginiu, kad kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų. Šiame kontekste svarbu paminėti aplinkybę, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2011 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti trečią ieškovo kasacinį skundą: Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2011 m. balandžio 18 d. gautas pirmas ieškovo kasacinis skundas neatitiko skundo turiniui keliamų reikalavimų, įtvirtintų (duomenys neskelbtini) str. 3 d., prie 2011 m. gegužės 11 d. gauto ieškovo kasacinio skundo buvo pridėta atstovavimo sutartis, tačiau atrankos kolegija, 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakiusi priimti skundą, nurodė, kad skundo argumentai be kitų trūkumų neatitinka (duomenys neskelbtini)str. reikalavimų, t.y. konstatavo, kad skunde nesuformuoti kasacijos pagrindai. Ieškovas nepateikė teismui pastarojo skundo egzemplioriaus, tačiau iš paminėtų aplinkybių galima įžvelgti atrankos kolegijos nuoseklumą, jog jau tuo metu, kai ginčo šalių dar nesiejo paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kasacijos pagrindų nebuvimą nulėmė civilinės bylos, dėl kurios teikiamas kasacinis skundas, pobūdis bei mažareikšmingumas (b.l. 20). Aplinkybių, kad atsakovas kasacinį skundą surašė nekvalifikuotai ir dėl šios priežasties jį buvo atsisakyta priimti, teismas nenustatė, nurodė, kad  ieškovo nepasitenkinimas galutiniu procesiniu sprendimu negali būti pagrindu pripažinti, jog advokatas netinkamai įvykdė teisinių paslaugų teikimo sutartį,   

                   III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

              Apeliaciniame skunde ieškovas A. O. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti. Ieškovo teigimu, kuomet atsakovas parašė kasacinį skundą į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, ieškovas iš karto dėl to jam negalėjo reikšti jokių pretenzijų, kadangi nežinojo, jog  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  nutartimi atsisakys priimti nagrinėti ieškovo kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo konstatuota, kad kasacinis skundas nebus priimtas nagrinėjimui todėl, kad jis neatitinka reikalavimų, numatytų (duomenys neskelbtini) str. 2 d. Dėl atsakovo M. V. kaltės, civilinė byla nebuvo nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, nebuvo teismo posėdžio. Atsakovas M. V. yra atsakingas už  kasacinį skundą, kurį jis rašė laikotarpyje nuo 2011-05-13 iki 2011-05-30. Atsakovui M. V. yra taikomas LR CK 6.246 str. 1 d. (neteisėtas neveikimas). Atsakovo civilinė atsakomybė pilnai įrodyta rašytiniais įrodymais. Dėl atsakovo kaltės, ieškovas patyrė 2500,00 Lt turtinę žalą.

           Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas M. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad ginčo šalys, sudariusios teisinių paslaugų teikimo sutartį, sulygo, jog atsakovas parengs kasacinį skundą, šią sutartinę pareigą atsakovas įvykdė, jokių garantijų dėl skundo priėmimo ieškovui nesuteikė, tuo tarpu ieškovas, teisinių paslaugų sutarties 2 straipsnio 3 dalies pagrindu įsipareigojęs nedelsiant informuoti advokatą apie pastabas dėl teikiamų paslaugų kokybės, kasacinį skundą pasirašė ir visiškai jokių pretenzijų dėl skundo turinio nepareiškė. Priešingai - kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, jame be advokato išdėstytų teisinių motyvų, ieškovo prašymu nurodyti ir jo paties argumentai, todėl nesutinkant su ieškovu manytina, kad kasaciniame skunde yra teisiniai argumentai. Be to svarbu paminėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2011 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti trečią ieškovo kasacinį skundą: Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2011 m. balandžio 18 d. gautas pirmas ieškovo kasacinis skundas neatitiko skundo turiniui keliamų reikalavimų, įtvirtintų (duomenys neskelbtini) str. 3 d., prie 2011 m. gegužės 11 d. gauto ieškovo kasacinio skundo buvo pridėta atstovavimo sutartis, tačiau atrankos kolegija, 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi jau buvo atsisakiusi priimti skundą, ir nurodę, kad skundo argumentai be kitų trūkumų neatitinka (duomenys neskelbtini) str. reikalavimų, t.y. konstatavo, kad skunde nesuformuoti kasacijos pagrindai. LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui visoje valstybėje užtikrinti, teisei plėtoti, viešajam interesui apsaugoti, kasacijos funkcijos įgyvendinimui ir kartu įsiteisėjusio teismo sprendimo stabilumui užtikrinti sukurta vadinamoji kasacinių skundų leidimų sistema, kurios pagrindu, vadovaujantis įstatymu ((duomenys neskelbtini) str.) ir teismo (teisėjų atrankos kolegijos) diskrecija ((duomenys neskelbtini) str.), atrenkamos kasacine tvarka nagrinėtinos bylos. Visa tai patvirtina, kad apskritai tik labai nedidelė dalis kasacinių skundų yra priimami nagrinėti. Aplinkybių, kad atsakovas kasacinį skundą surašė nekvalifikuotai ir dėl šios priežasties jį buvo atsisakyta priimti, nenustatė ir teismas, o ieškovo nepasitenkinimas galutiniu procesiniu sprendimu negali būti pagrindu pripažinti, jog atsakovas netinkamai įvykdė teisinių paslaugų teikimo sutartį, todėl ieškovo ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

           Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo – „BTA Insurance Company“ SE prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, teismas tinkamai vertino surinktus įrodymus bei tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

  IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas tai pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. ((duomenys neskelbtini) str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

            Apeliacinis skundas atmestinas.

            Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl tinkamo teisinių paslaugų sutarties vykdymo.      

            Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo  48 straipsnis nustato, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Šių sutarčių apskaita tvarkoma ir jos saugomos advokato darbo vietoje ar advokatų profesinės bendrijos buveinėje. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo  50 straipsnio 1 dalis nustato, kad advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį.

             Byloje nustatyta, kad ieškovas 2011-05-13 su atsakovu sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį dėl kasacinio skundo parengimo ir atstovavimo civilinėje byloje ( b.l.12-13). 2011-05-13 tarp šalių buvo pasirašyta atstovavimo sutartis (b. l.11). Už teisines paslaugas ieškovas sumokėjo atsakovui 2500,00 Lt (b.l. 26). Ieškovas apeliaciniu skundu prašydamas panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-10 sprendimą, priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti jo ieškinį, apeliacinį skundą grindžia, tuo jog dėl atsakovo M. V. kaltės, civilinė byla nebuvo nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, nebuvo teismo posėdžio, atsakovas M. V. yra atsakingas už  kasacinį skundą, kurį jis rašė laikotarpyje nuo 2011-05-13 iki 2011-05-30.

             Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. gegužės 30 d. buvo parengtas kasacinis skundas civilinėje byloje, kurioje tenkintas Tauragės rajono savivaldybės reikalavimas ieškovui dėl gyvenamųjų patalpų nuomos nutraukimo ir iškeldinimo, kasacinis skundas pasirašytas abiejų bylos šalių (b.l. 23-24, 27-30). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2011 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti kasacinį skundą kaip neatitinkantį kasacijos pagrindų, įtvirtintų (duomenys neskelbtini) straipsnyje, o 2011 m. liepos 12 d. rašte, adresuotame ieškovui, nurodė, kad neturi kompetencijos spręsti, kas nulėmė kasacijos pagrindų netinkamą suformavimą (b.l. 16, 20). Iš tarp šalių sudarytos teisinių paslaugų sutarties, teismas sprendžia, jog konkretus kainos už paslaugas dydis yra nustatytas abiejų sutarties šalių susitarimu, patvirtintu šalių parašais. Sutarties laisvės principas reiškia civilinių teisinių santykių subjektų teisę laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo sudaryti sutartį, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio (sutarties sąlygų) bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kiti teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (CK 6.156 straipsnis). Taigi, pats ieškovas pasirinko advokatą, ir su juo sudarė sutartį aptardamas, kokius veiksmus turi atlikti advokatas ieškovo vardu bei kokį atlyginimą už tai sumokės ieškovas.

              Pažymėtina, kad sprendžiant advokato civilinės atsakomybės klausimą, ieškovas privalo įrodyti ne tik faktą, kad advokatas pažeidė savo profesinę etiką, bet žalą ir priežastinį ryšį tarp advokato veiksmų ir padarytos žalos. Byloje nepateikta įrodymų, kad advokatas M. V. pažeidė Advokatūros įstatymą ar Advokatų profesinės etikos kodeksą. Ieškovas su atsakovu sudarė teisinių paslaugų sutartį, atsakovas pavedimą, sutartus darbus atliko, o ieškovas jokių pretenzijų ar pastabų, gavęs atsakovo paruoštą kasacinį skundą neišreiškė. Darytina išvada, jog atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, teisinių paslaugų sutartį su ieškovu įvykdė tinkamai ir laiku. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo  51 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai kyla kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad klientų ir advokatų ginčus dėl teisinių paslaugų Lietuvos advokatūroje nagrinėja Lietuvos advokatūros advokatų taryba ar jos sudarytas organas. Šie ginčai nagrinėjami Lietuvos advokatūros advokatų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Lietuvos advokatūros advokatų taryba ar jos sudarytas organas turi teisę priimti rekomendacinius sprendimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos advokatūros advokatų tarybos posėdyje, kuris vyko 2011 m. lapkričio 17 d., buvo priimtas sprendimas nekelti drausmės bylos advokatui M. V. pagal ieškovo prašymą (b.l. 59).  

             Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo.

             Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad pats būdamas advokatas nesinaudojo advokato paslaugomis, tačiau rengdamas procesinius dokumentus teismui buvo priverstas gaišti savo darbo laiką ir dėl to šioje byloje patyrė 2400,00 Lt išlaidų. Tačiau, atsakovas prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl prašymas priteisti tokias išlaidas negali būti tenkinamas (CPK 98 str. 1 d.).

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėja

n u t a r i a:

           apeliacinį skundą atmesti.

           Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                           Izolda Nėnienė