Teisėjas Rimantas Grigas Baudžiamoji byla Nr. 1A-167-175-2014;
Pranešėjas Algerdas Urbšys Teisminio proceso Nr. Nr. 1-65-1-01095-2012-3;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.4.7.;
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Valdo Vitunsko ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, gynėjui advokatui G. Z., nuteistajam T. M., nukentėjusiajam S. T. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2013-06-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. T. M. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą bei paskiriant pareigas: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Taip pat vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 5 p., paskirta T. M. baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigotas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Taip pat iš nuteistojo T. M. priteista: 4499 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo S. T. M. naudai ir 550 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios J. M. naudai bei 165,41 Lt proceso išlaidų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
T. M. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., nes jis 2012-07-28 apie 2.40 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atlupdamas metalinės tvoros dalį, įsibrovė į (duomenys neskelbtini) teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš jos slapta pagrobė nukentėjusiajam S. T. M. priklausantį dviratį „Corratec Super Bow“, 4499 Lt vertės; nukentėjusiajam M. B. priklausantį dviratį „Ideal“, 200 Lt vertės; nukentėjusiajai J. M. priklausantį dviratį „Alu-Trekking-star“, 550 Lt vertės, tuo padarydamas S.T. M. 4499 Lt turtinę žalą, M. B. 200 Lt turtinę žalą ir J. M. 550 Lt turtinę žalą.
Apeliaciniame skunde nuteistasis T. M. prašo 2013-11-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, o nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius dėl turtinės žalos priteisimo atmesti. Skunde nurodė, jog pirmos instancijos teismo nuosprendis yra nenuoseklus, neobjektyvus, prieštaraujantis faktinėms bylos aplinkybėms, neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, turėtų būti panaikintinas ir perduodama byla nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kadangi pirmos instancijos teismas vertindamas įrodymus, rėmėsi išimtinai tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, neatsižvelgdamas į liudytojų parodymus bylos nagrinėjimo metu, jo parodymus ir kitus duomenis reikšmingus teisingam ir objektyviam bylos išsprendimui.
Apelianto teigimu, nusikalstamos veikos padarymo metu, jis negalėjo būti nurodytoje vietoje, jam buvo paskirtos kardomosios priemonės - dokumentų paėmimas ir pasižadėjimas neišvykti, kitoje apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Kad jis iš tiesų buvo namuose, galėjo patvirtinti jo tėvai A. M. ir V. M.. Teismas taip pat neatsižvelgė į jo parodymus duotus bylos nagrinėjimo iš esmės metu - apie tai, kad nusikaltimo padarymo dieną jis buvo namuose. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo apklausti liudytojais A. M. ir V. M. bei nebuvo kviestas į teismo posėdį ir N. B. bei J. N., nors šių asmenų parodymai gali turėti reikšmės priimant teisingą ir pagrįstą teismo nuosprendį. Teismas neįvertino N. B. parodymų, nusikaltimo dieną su T. M., jokių dviračių nevogė.
Taip pat skunde nurodoma, kad buvo pažeistos BPK 191 str. 2 d. nuostatos. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. nepateikė jokių duomenų apie asmens žymes ir ypatybes, pagal kurias jis galėtų atpažinti tą asmenį. Taip pat nenurodė, kaip jis suvokia savo pasakymą „veidas atrodė, kaip išgėrusio vaikino". Tai turi tiesioginės reikšmės duodamų parodymų tikrumo užtikrinimui. Įtariamąjį apibūdino bendrais bruožais, nenurodė nei plaukų spalvos, jų ilgio, kūno sudėjimo ar kitų duomenų, kurie pagrįstai leistų daryti prielaidą, jog T. M. yra būtent tas asmuo, kuris pardavė vogtą dviratį. Skunde pažymima, kad liudytojas E. M. duodamas parodymus apie įtariamąjį, panaudojo liudytojo L. K. pateiktą įtariamojo apibūdinimą, t.y. „Jo ūgis buvo nedidelis, maždaug 165-170 cm., sauso kūno sudėjimo, tamsiais, trumpai kirptais plaukais, jo amžius galėjo būti apie 30 m., gal šiek tiek daugiau". L. K. bylos nagrinėjimo iš esmės metu apklaustas nebuvo, jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pagarsinti, ko pasėkoje teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šio asmens parodymais nesivadovavo.
2012 m. rugpjūčio mėn. 13 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole liudytojas buvo supažindintas su keturiomis asmenų nuotraukomis, tačiau liudytojui pateiktų įtariamųjų nuotraukos atrinktos nesivadovaujant LR BPK 192 str. 1 d. nuostatomis. Apie tai, jog liudytojas E. M. galimai buvo suklaidintas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina ir šio asmens parodymai bylos nagrinėjimo metu, nes liudytojas E. M. parodė, jog mano, kad kaltinamasis ne tas žmogus, iš kurio pirko dviratį. Nuotraukoje, kurią jam rodė policijoje, žmogus buvo labai panašus į tą žmogų, kuris pardavė dviratį. Minėtas žmogus jam davė savo telefono numerį, kurį pateikė Kauno r. PK. Pareigūnai paprašė, kad jis paskambintų tuo numeriu. Paskambinus, atsiliepė moteris ir pasakė, kad jos vyras yra sulaikytas. Jokių kalbų apie tai, kad keistų parodymus nebuvo. Buvo ilgą laiką išvykęs. Iš teismo posėdžio metu duotų liudytojo E. M. parodymų, galima teigti, jog ikiteisminio tyrimo metu šiam asmeniui buvo pateikta viena nuotrauka su T. M. veido atvaizdu, o ne keturios, kaip nurodyta 2012-09-13 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole. Tačiau teismas į šį faktą nesigilino, papildomai liudytojo neapklausė ir klausimų susijusių su šiuo faktu nepateikė.
Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė ir į kitus esančius nesutapimus, kuriuos parodė liudytojas E. M.. 2012-08-04 E. M. parodė, kad 2012-07-29 asmuo pardavęs vogtą dviratį „dar siūlė kažkokį vaikišką dviratį, vaikinas paliko savo telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini), jeigu jis susidomėtų tuo dviračiu. Minėjo, kad gyvena L. prie karjero, siūlė važiuoti dėl antro dviračio." Neatsižvelgta į tai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), o tai yra Ž. mikrorajonas. Taip pat liudytojas parodė, jog 2012-08-04 apie 9 val. prisistačius policijai ir paskambinus liudytojo nurodytu telefonu atsiliepė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris, kuri pareiškė, jog „jos vyras yra sulaikytas". Apelianto teigimu jis yra nevedęs ir tuo metu jam nebuvo suvaržyta laisvė. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis naudojosi liudytojo nurodytu telefono numeriu.
Taip pat skunde nurodo, kad jis pirmą kartą apie nusikalstamą veiką įvykusią 2012-07-28, buvo apklaustas tik 2012-11-14. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja J. S. nei prieš apklausą, nei po apklausos nepatikrino jo galimo apsvaigimo nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Jį pareigūnai apie 7 val. ryto ištempė iš lovos ir nuvežė į komisariatą, tuo metu jis buvo abstinencijos būsenoje, nespėjo net vaistų išgerti. Duodant parodymus, visur nurodė „gal", tačiau tyrėja parodymus surašė savaip ir liepė pasirašyti. Be to, patys pareigūnai jį nusivežė į tą vietą iš kurios buvo pagrobti dviračiai. Ten neįmanoma pavogti dviračius, nes yra aukšta tvora, filmavimo kameros. Negalėjo taip būti, kad jis būtų siūlęs M. pirkti dviratį. Ankščiau dažnai būdavo A. turguje, nes draugo tėvas veždavo daiktus iš Vokietijos.
Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, tačiau iš vaizdo įrašų nėra galima nustatyti kokią dieną buvo darytas vaizdo įrašas, kadangi vaizdo įraše matosi tik valandos, minutės ir sekundės, be to, užfiksuotų asmenų atpažinti negalima, tačiau į tai teismas neatsižvelgė. Skunde atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu, buvo nustatyta, jog nusikalstama veika buvo atliekama 2 val. 40 min, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriama filmuota medžiaga, kuri neapima nusikaltimo padarymo momento. Todėl vaizdo įrašas neturi įrodomosios galios, kadangi nepatvirtina kaltinamojo dalyvavimo, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, metu.
Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu buvo darytos skaitmeninės nuotraukos, kurios patvirtina, kad teritorija aptverta aukšta jo ūgio tvora, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta kokiu būdu ir priemonėmis jis galėjo vienas pavogti tris dviračius, kurių perkėlimas per tokio aukščio tvorą be pašalinių asmenų pagalbos yra sunkiai įtikinamas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo parengta įvykio vietos schema, tačiau nebuvo nustatyta ir schemoje nebuvo parodyta, kurioje teritorijos (gatvės ir pastatų atžvilgiu) vietoje jis pateko į apšviestą, vaizdo kameromis ir sargo prižiūrimą teritoriją. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2012-08-04 buvo rastas vienas iš nukentėjusiajam M. B. priklausantis sportinis juodos spalvos dviratis IDEAL, kurio apžiūros metu buvo paimtos juodos spalvos nuoskutos, DNR pėdsakas, tačiau pas jį gyvenamojoje vietoje nebuvo daromos kratos, siekiant surasti, identifikuoti ir paimti dažų pavyzdžius, juos palyginti. Ikiteisminio tyrimo metu surinktas DNR pėdsakas nebuvo palygintas su jo DNR pėdsakais. Šie duomenys turi esminės reikšmės sprendžiant baudžiamosios bylos pagrįstumo klausimą ir jo kaltės klausimą.
Taip pat apeliantas nesutinka ir su teismo sprendimu iš jo priteisti nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius. Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų matyti, jog nukentėjusysis S. T. M. ir nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu nutarimais buvo pripažinti civiliniais ieškovais, tačiau patirtos žalos dydžio leistinais įrodymais nepagrindė. Apeliantas pažymi, kad civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pirmos instancijos teismas nurodė, kad remiasi surinktais įrodymais, tačiau teismas netinkamai vertino byloje surinktus duomenis apie civilinio ieškinio pareiškimą. Kaip jau minėta pareiškiant civilinį ieškinį nukentėjusieji turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos CPK normomis, kurios numato bendruosius reikalavimus civiliniam ieškiniui. Žalos dydžiai nepagrįsti jokiais duomenimis, todėl teismas netinkamai įvertino civilinių ieškinių pateikimo faktą, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą dalyje, dėl civilinio ieškinio.
Skundo autoriaus nuomone, teismas jo atžvilgiu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1-5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies bei 322 straipsnio 3 dalies) ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40, 3.18 punkto nuostatomis.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. M. ir jo gynėjas advokatas G. Zavtrakovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusysis S. T. M. prašė nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas T. M. pritaikytas tinkamai.
Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. nurodo, jog jis jokių dviračių nevogė, nėra buvęs Giraitės kaime, o įvykio naktį buvo namuose. Tačiau kolegijos įsitikinimu, šis apelianto skundo argumentas nepagrįstas ir atmestinas, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra motyvuotas, argumentuotas, pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kaip to reikalaujama BPK 301 str. 1 d. Įrodymų vertinimo tvarka pažeista nebuvo, teismas savo išvadas grindė įrodymais, įvertintais pagal BPK 20 str. 5 d. įtvirtintas nuostatas, įpareigojančias teismą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog buvo laikomasi ir kitos reikšmingos įrodymų vertinimo sąlygos - reikalavimo vadovautis įstatymu. Byloje surinkti įrodymai atitinka reikalavimus, nustatytus BPK 20 str. 3 ir 4 d. d. Faktiniai bylos duomenys yra gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, o jų patikimumas patikrintas teisminio proceso metu BPK numatytomis priemonėmis. Priešingai nei teigia nuteistasis T. M., buvo išanalizuoti ne tik jį kaltinantys, bet ir teisinantys įrodymai, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pakankamai motyvuotai pasisakyta.
Apeliaciniame skunde nuteistasis T. M. nurodė tai, kad jis neįvykdė dviračių vagystės, nes tuo metu buvo namuose, o šią aplinkybę gali patvirtinti jo tėvai A. M. ir T. M., kurie nebuvo apklausti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme. Tačiau kolegija pažymi, kad šią versiją nuteistasis T. M. iškėlė tik apeliacinės instancijos teisme. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu T. M. neprašė apklausti liudytojais jo tėvų, todėl nuteistojo versija atmetama kaip nepagrįsta.
Iš nuteistojo T. M. parodymų matyti, jog jo parodymai nebuvo nuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę pripažino visiškai, savo parodymus patvirtino akistatos metu bei parodymų patikrinimo metu, tačiau pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad pirmuosius parodymus davė būdamas abstinencijos būsenoje, be to duodamas parodymus visur nurodydavo tik „gal“, tačiau tyrėja protokolus surašė kaip jo patvirtintas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl T. M. duotų parodymų pirmosios instancijos teisme yra pagrįstos ir teismas pagrįstai parodymus įvertino kaip kaltinamojo gynybos poziciją. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog 2012-11-14 įtariamojo apklausos metu T. M. dėl savo sveikatos būklės būtų negalėjęs duoti parodymų. Šios apklausos metu T. M. išsamiai parodė kaip nuvyko į G. kaimą, kaip pateko į saugomą teritoriją ir iš jos pagrobė dviračius bei kada ir kur pardavė vieną dviratį. Taip pat savo parodymus patvirtino ir 2012-11-15 parodymų patikrinimo metu (t. 2 b. l. 41-44). Tiek įtariamojo, tiek ir parodymų patikrinimo vietoje protokolus T. M. pasirašė, jokių pastabų nepareiškė. 2013-03-27 akistatos su N. B. metu, T. M. taip pat prisipažino kaltu ir patvirtino savo parodymus. Pažymima, kad šios akistatos metu dalyvavo ir T. M. gynėjas, tačiau jokių pastabų dėl Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nei gynėjas, nei T. M. nenurodė. T. M. įtariamuoju buvo apklaustas ir 2013-03-28 dalyvaujant gynėjui bei 2013-06-05 nedalyvaujant gynėjui. Šių apklausų metu nuteistasis T. M. savo kaltę pripažino visiškai ir detaliai nurodė įvykdytos vagystės aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme, kaltinamajam T. M. pakeitus parodymus, liudytojais buvo apklausta tyrėja J. S., kuri surašė įtariamojo apklausos protokolus ir tyrėjas E. C. bei tyrėjas A. B., kuris dalyvavo T. M. parodymų patikrinimo vietoje metu. Liudytoja J. S. parodė, kad įteikus įtarimą, T. M. išdėstė savo poziciją, kaltu prisipažino, buvo jam užduoti keli kontroliniai klausimai, tačiau menamų klausimų nebuvo. Įtariamojo paklausos metu nekilo įtarimų, kad jis gali būti nuo kokių tai medžiagų apsvaigęs. Protokolai buvo surašyti iš T. M. žodžių, akistatos metu dalyvavo ir gynėjas. Taip pat liudytoja J. S. ir liudytojas A. B. parodė, kad pats įtariamasis, tikrinant jo parodymus nurodė vietą kur reikia vykti. Taip pat parodė vietą iš kurios buvo pagrobti dviračiai. Teisėjų kolegija, įvertinusi T. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas T. M. kaltę pagrįstai vadovavosi jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, o teisme duotus parodymus vertino kaip jo gynybinę poziciją.
Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl BPK 192 str. 1 d. pažeidimų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2012-08-04 ir 2012-09-13 liudytoju buvo apklaustas E. M., kuris parodė, kad gali atpažinti asmenį iš kurio nupirko už 90 Lt ir kelias cigaretes dviratį. 2012-09-13 liudytojas E. M. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino T. M., kaip asmenį iš kurio Aleksoto turgavietėje nupirko dviratį. Parodymų atpažinti metu liudytojui buvo pateiktos keturios foto nuotraukos. Liudytojas atpažinimo metu nurodė pagal kokius požymius atpažįsta asmenį, t.y. T. M.. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja tyrėja J. S. parodė, kad atpažinimo metu liudytojas E. M. atpažindamas T. M. buvo užtikrintas, jis nurodė išskirtinį įtariamojo požymį – išryškintą adomo obuolį. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atliekant asmens atpažinimą pagal jo nuotrauką būtų pažeisti BPK 191, 192 str. reikalavimai bei, kad liudytojui E. M. pateiktose nuotraukose asmenys nėra panašūs į T. M.. Iš pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas E. M. pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus nebuvo toks kategoriškas dėl kaltinamojo T. M. atpažinimo. Liudytojas parodė, kad mano, jog kaltinamasis T. M. yra ne tas asmuo iš kurio pirko dviratį, nes tas asmuo buvo žemesnis. Nuotraukoje, kurią jam rodė policijoje, žmogus buvo labai panašus į tą žmogų, kuris pardavė dviratį ir dar paliko savo mobiliojo ryšio telefono numerį. Pažymima, kad liudytoja apklausta tyrėja J. S. parodė, jog šiuo metu (2013-10-23) kaltinamasis T. M. yra pasikeitęs, t.y. pasikeitusi jo laikysena, ilgesni plaukai. Taip pat apklaustas liudytoju tyrėjas A. B. parodė, kad operatyvinių priemonių pagalba buvo nustatyta, kad E. M. pateiktas telefono numeris priklauso būtent T. M.. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį ir dėl to, kad teisiamojo posėdžio metu nebuvo apklausti liudytojai N. B. ir L. K.. Iš liudytojo L. K. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis neįsidėmėjo asmens iš kurio E. M. nupirko dviratį už 90 Lt ir kelias cigaretes, todėl jis negali jo atpažinti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju N. B. parodė, kad 2012-07-28 su T. M. dviračių vagystės neįvykdė. Kolegija, atsižvelgusi į liudytojų nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, neapklausdamas minėtų liudytojų teisiamojo posėdžio metu, nepažeidė.
Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog byloje esanti vaizdo medžiaga neatitinka teismo nustatytų aplinkybių, kad vagystė buvo įvykdyta 2012-07-28 apie 2.40 val. Nors vaizdo įrašuose užfiksuotas laikas yra 01.43.10 val. ir 01.43.22 val. bei 01-43-19 bei 01.43.20 val., tačiau S. T. M. parodymais nustatyta, jog prie vaizdo įrašais užfiksuoto laiko reikia pridėti vieną valandą. Taigi byloje esantys vaizdo įrašai abejonių nekelia, kad vagystė buvo įvykdyta būtent pirmosios instancijos teismo nustatytu laiku. Pažymima tai, jog vaizdo įrašuose užfiksuoti tik siluetai, nėra pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. M. nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, todėl nepagrįsti skundo argumentai, kad jis vienas negalėjo pagrobti trijų dviračių.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl T. M. kaltumo padarius BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija nenustatė.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Turtinė žala, tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, ir po jo, atsiradęs dėl tokios veikos, taip pat, nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien tai, jog nukentėjusiųjų S. T. M. ir J. M. prašymai pripažinti civiliniais ieškovais ir priteisti jų prašomas sumas iš kalto asmens, neatitinka civiliam ieškiniui, Civilinio proceso kodekse numatytų reikalavimų, tačiau vien dėl to juos atmesti nėra pagrindo. Iš S. T. M. pareiškimo dėl pripažinimo civiliniu ieškovu matyti, kad jis prašė jį pripažinti civiliniu ieškovu ir priteisti 4499 Lt. Baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad S. T. M. pagrobto dviračio vertė yra 4499 Lt (t. 1 b. l. 45-50). Taip pat J. M. prašydama pripažinti ją civiline ieškove nurodė, kad iš jos pagrobto dviračio vertė yra 550 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiųjų S. T. M. ir J. M. civiliniai ieškiniai dėl turinės žalos yra pagrįsti ir įrodyti tiek tyrimo metu surinktais, tiek ir pirmos instancijos teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. M., atmetus jo apeliacinį skundą prašė sušvelninti paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmė T. M. paskirta teisingai ir jos keisti ar mažinti nėra įstatyminio pagrindo. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas motyvavo, kodėl paskyrė būtent tokią bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą bei rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.
LR BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ar jos dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Apylinkės teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. T. M. padarė apysunkį nusikaltimą, nusikalto jau ne pirmą kartą, eilę kartų yra baustas administracinėmis nuobaudomis, niekur nedirbo. Naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam T. M. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 100 Lt. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, išlaidos už nuteistajam T. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo (BPK 105 str., 106 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš T. M. valstybės naudai 100 Lt (šimtą litų) proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą –5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kolegijos pirmininkas Algerdas Urbšys
Teisėjai Valdas Vitunskas
Viktoras Preikšas