Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-23-489/2020

                                        Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00128-2019-4

                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

                                        21.1.4; 21.1.7; 21.11.9

                   (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Marijampolės apskrities VPK, Institucija) 2019 m. birželio 10 d. nutarimu T. K. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2019 m. balandžio 8 d. 7.49 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 0,61 promilės asmens girtumas.

2.       Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi T. K. skundas netenkintas ir Marijampolės apskrities VPK 2019 m. birželio 10 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3.       Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. apeliacinis skundas netenkintas ir Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartis palikta nepakeista.

4.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

         II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. K. prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir abiejų instancijų teismų nutartis. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1.       Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu iš esmės pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (ANK 566 straipsnio 1 dalis, 567 straipsnio 1, 2 dalys, 617 straipsnio 1 dalis), abiejų instancijų teismai nesilaikė ANK 641 straipsnio, 652 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir šie esminiai pažeidimai turėjo įtakos neteisėtiems nutarimui bei nutartims priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pareiškėjas tvirtina, kad nepadarė administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, kurio padarymu jis skundžiamais nutarimu ir nutartimis yra pripažintas kaltu.

5.2.       Aptardamas teismų praktikoje suformuotas nuostatas dėl administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo, administracinio nusižengimo bylos aplinkybių ištyrimo, laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, pareigūnų pareigos nustatyti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, asmens kaltės įrodymus ir kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, bei teismų prievolės priimti motyvuotus sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019), pareiškėjas pažymi, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma (ANK 591 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

5.3.       Pareiškime nurodoma, kad asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu, aptariamos ANK 569 straipsnio 1, 4 dalių nuostatos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika dėl įrodymų visumos vertinimo analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, 2AT-9-2014, 2AT-39-2014, 2AT-54-489/2018, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Nagrinėjamo įvykio dieną administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku policijos pareigūnai alkotesteriu atliko jo neblaivumo patikrinimą ir matavimo rezultatas buvo 0,61 promilės. Nors prietaiso metrologinės patikros sertifikatas galiojo ir jokių matavimo procedūros pažeidimų nebuvo nustatyta, pareiškėjas teigia, kad jis automobilį vairavo būdamas visiškai blaivus. Todėl jis iš karto, kai tik tapo įmanoma, savo iniciatyva kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, prašydamas dar kartą patikrinti jo apsvaigimą nuo alkoholio, ir šioje medicinos įstaigoje buvo atlikta jo medicininė apžiūra girtumui ar apsvaigimui nustatyti bei išduotas medicininės apžiūros girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 7 (toliau – ir Aktas Nr. 7), kuriame konstatuota, kad pareiškėjas yra visiškai blaivus ir gali vairuoti.

5.4.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas tinkamai ir laiku pasinaudojo teise kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą, ir nustatė, kad tarp policijos pareigūnų atlikto patikrinimo ir pakartotinio patikrinimo medicinos įstaigoje pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių savo „neblaivumo“ laipsniui sumažinti. Apygardos teismas šių teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė ir ginčo byloje dėl jų nebuvo. 

5.5.       Teismas vadovavosi ir teismų praktikos nuostatomis, kai neblaivumo laipsniui apskaičiuoti naudojama Vidmarko formulė ir vertinamas greitis, kokiu mažėja alkoholio koncentracija žmogaus organizme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-41-2013, 2AT-42-507/2016, 2AT-51-746/2016). Remdamasis tokiu skaičiavimu, pareiškėjas teigia, kad jei 7 val. 49 min. 27 sek. jo neblaivumo laipsnis buvo 0,61 promilės, tai 9.08 val., atliekant matavimą gydymo įstaigoje, jo girtumo laipsnis turėjo būti ne mažiau kaip 0,44 promilės. Nors tokios aplinkybės konstatuotos ir skundžiamoje nutartyje, byloje yra nustatyta, kad 2019 m. balandžio 8 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės alkotesteriu 9.08 val. pareiškėjui nustatytas 0,00 promilės blaivumas. Pareiškėjo teigimu, tokios bylos faktinės aplinkybės kategoriškai patvirtina, kad viso proceso metu dėl pareiškėjui nustatyto neblaivumo laipsnio egzistavo esminės abejonės, neaiškumas ir prieštaravimai, kurių pirmosios instancijos teisme pašalinti nepavyko, taip byloje yra du vienas kitam prieštaraujantys neblaivumo (blaivumo) matavimo rezultatai, kurie buvo gauti iš esmės tokia pačia technine priemone. Be to, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių motyvuotai atmesti kurį nors iš šių rezultatų, ir visos galimybės gauti dar kokius nors įrodymus ir pašalinti minimą abejonę dėl minėto neblaivumo (blaivumo) laipsnio yra išnaudotos. Dėl to pareiškėjas teigia, kad tiek jo administracinės atsakomybės klausimą sprendęs policijos pareigūnas, tiek abiejų instancijų teismai turėjo vadovautis nekaltumo prezumpcijos (Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis) ir in dubio pro reo principais bei visas abejones ir neaiškumus, kurie negali būti pašalinti, aiškinti jo naudai.

5.6.       Tačiau skundžiamuose nutarime ir abiejų instancijų teismų nutartyse dėl aptariamo esminio prieštaravimo teisinio vertinimo iš esmės nepasisakyta, tik akcentuota aplinkybė, kad po pareiškėjo kreipimosi į gydymo įstaigą nebuvo paimtas jo kraujo mėginys ir taip pažeista Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (2017 m. lapkričio 23 d įsakymo redakcija). Apygardos teismas, patvirtindamas nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, nurodydamas, kad gydymo įstaigoje naudojamam alkoholio matavimo prietaisui taip pat buvo atlikta metrologinė patikra ir jis buvo tinkamas naudoti, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo medicininė apžiūra yra neišsami, nes atlikta ne pagal nustatytas taisykles, todėl ja vadovautis nėra teisinio pagrindo. Šis teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo iniciatyva atliktos medicininės apžiūros rezultatai ir gydymo įstaigoje alkotesteriu atlikta patikra nepaneigia policijos pareigūnų alkotesterio rodmenų.

5.7.       Pareiškėjas teigia, kad toks vertinimas prieštarauja minėtai teismų praktikai, ir vien tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo paimtas jo kraujas, niekaip nepaneigia įvykio dieną VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 9.08 val. alkotesteriu atlikto tyrimo rezultato, kad pareiškėjui yra nustatytas 0,00 promilės blaivumas. Dėl to pareiškėjas teigia, kad esminis prieštaravimas dėl jo neblaivumo laipsnio nepašalintas, o jo atsakomybės klausimas šioje byloje buvo išspręstas iš esmės pažeidžiant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, tai turėjo esminę įtaką neteisėtiems nutarimui ir nutarčiai priimti. Skundžiamuose sprendimuose išdėstyti argumentai dėl tyrimo metodikos ir liudytojų parodymų vertinimo tokio akivaizdaus prieštaravimo nepašalina. Juolab kad nė vienas iš pareiškėją įvykio dienos rytą sustabdžiusių policijos pareigūnų pirmosios instancijos teisme taip ir negalėjo nurodyti, kur, laikydamasis galiojančių norminių aktų reikalavimų, pareiškėjas privalėjo kreiptis nesutikdamas su pareigūnų atlikto matavimo rezultatais, – su pareiškėju bendravusi pareigūnė A. V. tokios įstaigos nežinojo, o kitas pareigūnas I. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad reikėtų vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad T. K. galimybė pasinaudoti teisės aktais jam suteikta teise, jam nesutinkant su nustatytu girtumo (neblaivumo) rezultatu, per vieną valandą kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti visą medicininę apžiūrą girtumui (neblaivumui) nustatyti, buvo apribota dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių.

5.8.       Apygardos teismas, nors ir nelaikė tokios aplinkybės pareiškėjo administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį šalinančia aplinkybe, taip pat sutiko, kad asmuo objektyviai negalėjo žinoti medicinos įstaigų vidinių tvarkų, reglamentuojančių savarankiškai atvykstančių asmenų neblaivumo nustatymą. Tačiau šis teismas skundžiamoje nutartyje padarė, pareiškėjo nuomone, nelogišką išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. K. bandė vykti į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą alkoholio kiekiui nustatyti.

6.       Institucijos Reagavimo skyriaus viršininkė, atliekanti viršininko funkcijas, Ingrida Pranskaitienė atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. prašymą nurodo, kad su prašymu nesutinka. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo: 

6.1.       Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta iki galo, T. K. paskirta administracinė nuobauda yra teisėta bei pagrįsta, todėl atsiliepimu prašoma Institucijos nutarimą bei abiejų instancijų teismų nutartis palikti nepakeistus.

                                            III.        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.       Pareiškėjo T. K. prašymas atmestinas.

Dėl prašymo nagrinėjimo ribų, įrodymų vertinimo ir ANK 422 straipsnio 5 dalies taikymo

8.       Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų netiria ir nevertina bei faktinių aplinkybių nenustato, o nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai neginčijant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-12-628/2019, 2AT-38-895/2019). Taigi nagrinėjant atnaujintas administracinio nusižengimo bylas pagal prašymus dėl esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui, sprendimus priėmusių žemesniųjų instancijų teismų ar institucijų nutarimai ir (ar) nutartys patikrinami tik teisės taikymo aspektu.

9.       ANK 566 straipsnyje įtvirtinti nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kiti administracinių nusižengimų teisenos principai nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, 567 straipsnyje – visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo reikalavimai; 569 straipsnis įtvirtina, kas yra įrodymai administracinio nusižengimo byloje ir kaip jie nustatomi. Pagal šio ANK 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017, 2AT-3-1073/2019).

10.       Teisėjų kolegija, kaip minėta, tikrindama atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje skundžiamus Institucijos nutarimą ir apylinkės bei apygardos teismų nutartis teisės taikymo aspektu (ANK 662 straipsnio 13 dalis), sprendžia, kad teismai, priimdami skundžiamas nutartis, nenukrypo tiek nuo pareiškime nurodytos, tiek nuo kitos  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos administracinių nusižengimų bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-2013, 2AT-4-2014, 2AT-39-2014, 2AT-54-489/2018). Savo išvadose tiek dėl vairavusio transporto priemonę asmens neblaivumo fakto konstatavimo, tiek dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo teismai iš esmės nepažeidė nei ANK 569 straipsnio 5 dalies, nei kitų pareiškėjo nurodytų ANK teisės normų reikalavimų. 

11.       Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai. Už šį administracinį nusižengimą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-30-2014, 2AT-51-746/2016).

12.       Apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamoje nutartyje išdėstė išsamius motyvus, kodėl konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų atlikto T. K. neblaivumo patikrinimo rezultatais, jų naudoto alkoholio matuoklio rodmenų tikslumu. Šis teismas vertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, kad T. K. pasinaudojo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 5-V-242 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ 8.2 punkte jam suteikta teise (ja pasinaudojus siuntimas atlikti medicininės apžiūros neišrašomas) ir savo iniciatyva kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur buvo atlikta jo medicininė apžiūra, kurios Aktas Nr. 7 pateiktas į bylą. Tačiau teismas tokius pareiškėjo savarankiškai pateiktus duomenis vertino kaip nepatikimus ir nutarties 10–12 lapuose gretindamas šiuos duomenis su kitais bylos įrodymais aiškiai nurodė, kodėl jais nesivadovauja.

13.       Kolegija pažymi ir tai, kad T. K. pareiškime cituojamame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakyme Nr. V-505 „Dėl Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ (aktuali bylai 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymo redakcija) yra nurodyta, kad medicininė apžiūra (kurią, beje, sudaro asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, jų ištyrimas ir išvados formulavimas) atliekama viešosios ar biudžetinės įstaigos teisinę formą turinčiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose antrinio ir (ar) tretinio lygio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, kurie patys kreipėsi prašydami atlikti tokią apžiūrą (II skyriaus 2, 3, 3.2 punktai). Taigi, šios nuostatos neatitinka  pareiškėjo ir liudytojos L. I. aiškinimo, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje neatliekamas tiriamųjų medžiagų (šiuo atveju kraujo) paėmimas asmenims, kurie patys kreipėsi prašydami atlikti medicininę apžiūrą. Be to, aptariamo įsakymo 8 punkte aiškiai nurodyta ir tai, kad alkoholio kiekiui nustatyti imama tiriamo asmens kraujo, o 12 punkte – kad medicininės apžiūros aktas pildomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ (aktuali bylai 2019 m. balandžio 1 d. nutarimo redakcija) nustatyta tvarka.

14.       Nors nagrinėjamoje byloje yra pareiškėjo pateiktas Aktas Nr. 7, kuriame yra įrašai apie tiriamo asmens (T. K.) išvaizdą, laikyseną, kvėpavimą, eiseną ir kt., taip pat apie jo psichikos būklę (elgseną, sąmoningumą, dėmesį, kalbą, mimiką, gestikuliavimą ir kt.), tačiau šio Akto Nr. 7 21 punkte nėra nurodyta jokia informacija apie biologinės terpės bandinio paėmimą ar šio bandinio nepaėmimo priežastis, nenurodytas tokios terpės bandinio tyrimo rezultatas, 22 punkte nenurodyti „Kiti duomenys“ ir ar tokie iš viso buvo pateikti, skiltyje „Išvada“ nurodyta tik tai, kad „vairuoti gali“, tačiau nėra suformuluota išvada dėl tiriamo asmens blaivumo ar neblaivumo, nenurodyta data ir laikas, kada toks asmuo (T. K.) buvo supažindintas su medicininės apžiūros išvada. Akivaizdu, kad visa ši informacija tiek pagal medicininės apžiūros akto blanko formą, tiek pagal minėto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. V-505 2, 8.1, 10.3, 10.4 punktų reikalavimus turėjo būti nurodyta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad medicininės apžiūros tikslas – gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio (ar kitų medžiagų) koncentracijos, todėl pagrindinis ir esminis apžiūros etapas – būtent tiriamųjų medžiagų paėmimas ir jų ištyrimas. Nustatant asmens neblaivumą kraujo tyrimas yra reikalingas siekiant gauti tikslesnius duomenis negu tik tuos, kurie gauti po bendro asmens būklės vertinimo ar patikrinimo alkotesteriu. Būtent dėl to asmuo, kuris savo iniciatyva, nesutikdamas su pareigūnų alkotesterio rodmenimis, vyksta į medicinos įstaigą atlikti medicininės apžiūros, turėdamas tikslą paneigti nustatytą neblaivumo laipsnį, turėtų būti suinteresuotas kraujo tyrimo atlikimu, kaip tikslesnių duomenų apie jo būklę gavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18-942/2015). Minėto Vyriausybės nutarimo Nr. 452 31 punkte nurodyta, kad asmeniui, kuris pats kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis, medicininės apžiūros atlikimo aktas išduodamas tik tada, kai jis pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad atlyginimas už medicininės apžiūros atlikimą sumokėtas. Tačiau šiuo atveju medicininės apžiūros metu nepaėmus pareiškėjo kraujo bandinio, neatlikus šio tyrimo ir byloje nesant tokio tyrimo rezultatų, kurie neabejotinai būtų parodę, kokia alkoholio dalis buvo jo (T. K.) organizme medicininės apžiūros metu ar kokia jo dalis pasišalino ir pan., konstatuotina, kad medicininė apžiūra buvo atlikta neišsamiai (ne iki galo), nesilaikant jos atlikimo tvarką reglamentuojančių taisyklių, pats Aktas Nr. 7 surašytas nesilaikant teisės aktų keliamų reikalavimų, pažeidžiant išvados formulavimo taisykles, pagal kurias išvada formuluojama tik paėmus kraujo tyrimui ir atlikus šį tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2014).

15.       Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teisės aktų reglamentavimą, teismų padarytas išvadas, konstatuotina, kad abiejų instancijų teismai, įvertindami apžiūros Akto Nr. 7 reikšmę ir juo nesivadovaudami nustatant įrodytomis pripažintinas bylos aplinkybes, T. K. nekaltumo prezumpcijos nepažeidė ir esminio ANK 569 straipsnio pažeidimo nepadarė.

16.       Policijos pareigūnų nustatyti T. K. neblaivumo patikros duomenys (alkotesterio „Alcotest 7510“ rodmenys) teismų buvo tinkamai patikrinti, jie sugretinti su kitais bylos duomenimis, patikrinta, ar neblaivumas T. K. policijos reido metu patikrintas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Tai, kad T. K. neblaivumas patikrintas ir jo duomenys gauti laikantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintų reikalavimų, nurodyta ir skundžiamos apygardos teismo nutarties 8 punkte. Fiksuodami tokio pobūdžio nusižengimus policijos pareigūnai paprastai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014).

17.       Taigi, darytina bendra išvada, kad apylinkės ir apygardos teismai nepadarė esminių ANK pažeidimų, galinčių turėti įtakos neteisėtiems teismų sprendimams priimti administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjas prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti, tačiau nenustačius teisinio pagrindo, nurodyto ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte, tenkinti tokį prašymą pagal jame išdėstytus argumentus nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis nepakeistas.

Teisėjai                                                                Arvydas Daugėla  

                                                                                                          Audronė Kartanienė

Tomas Šeškauskas