Civilinė byla Nr. e2-215-1112/2022

Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01116-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.28.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5

 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 15 d.

Naujoji Akmenė

        Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,

sekretoriaujant Audronei Kundrotienei, Inai Visockienei, Linai Erlickienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Osvalda“ atstovei advokatei Kristinai Grigaliūnienei,  

atsakovo UAB „mogo LT“ atstovui advokatui Gyčiui Kuncevičiui,

trečiojo asmens A. L. atstovui advokatui Mindaugui Normantui,

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Osvalda“ patikslintą ieškinį dėl skolos, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo UAB „mogo LT“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. L. ir Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Teismas

nustatė:

  ieškovė UAB „Osvalda“ kreipėsi į Telšių apylinkės teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydama jai solidariai iš atsakovų A. L. ir UAB „mogo LT“ priteisti: 1) 2 740,56 Eur transporto priemonės (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas; 2) 189,00 Eur palūkanas už skolos sumą, priskaičiuotas nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d.; 3) 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2014 m. spalio 3 d. UAB „Automagija“ ir Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Šiaulių apskrities VPK) sudarė sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis jos šalių susitarimu buvo pratęsta iki 2017 m. spalio 3 d. Pagal šios sutarties 4.1 punktą UAB „Automagija” įgijo teisę už priverstinį transporto priemonės nuvežimą, pervežimą ir saugojimą iš automobilio savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti Sutartyje nurodytas išlaidas. 2017 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių apskrities VPK ir UAB „Automagija” sudarė Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijoje sutartį Nr. 40-ST2-87-(1.32). 2019 m. sausio 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „Automagija” perleido ieškovei UAB „Osvalda“ reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. 2019 m. spalio 22 d. ieškovė su Šiaulių apskrities VPK sudarė Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį. 2016 m. gegužės 2 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos į Transporto priemonių saugojimo aikštelę Pramonės g. 2C, Šiauliai, buvo priverstinai nuvežtas automobilis (duomenys neskelbtini) kurioje jis buvo saugomas iki 2020 m. liepos 2 d. Transporto priemonės savininkė teisės pažeidimo padarymo momentu buvo UAB „mogo LT”, o valdytojas (vairuotojas) – A. L. Ieškovė prašo už 381 kalendorinės dienos laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. po 5,79 Eur už kalendorinę dieną – 2 205,99 Eur, o už 241 kalendorinės dienos laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. liepos 2 d. – 482,00 Eur. Transporto priemonės valdytojui Atsakovui A. L. apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą buvo žinoma jau nuo pat jos nuvežimo dienos, A. L. pagal Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrosios dalies 9.13 punktą privalėjo ne vėliau kaip per 3 dienas informuoti Atsakovę UAB „mogo LT”.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas UAB „mogo LT“ nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka. Mogo 2016 m. sausio 5 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš fizinio asmens M. P. nupirko A. L. išsirinktą ir nurodytą transporto priemonę (duomenys neskelbtini). 2016 m. sausio 5 d. „mogo LT“ ir A. L. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Lizingo sutartis), kurios pagrindu „mogo LT“ suteikė A. L. teisę lizingo pagrindu už užmokestį valdyti ir naudotis minėta transporto priemone, o A. L. priėmė transporto priemonę, ją valdė ir ja naudojosi lizingo pagrindu, įsipareigojo mokėti lizingo įmokas ir vykdyti kitus įsipareigojimus Sutartyje nustatyta tvarka. 2016 m. sausio 5 d. priėmimo-perdavimo aktu transporto priemonė buvo faktiškai perduota valdyti A. L. Sutartis buvo sudaryta terminui nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2020 m. sausio 5 d.  A. L. 2020 m. sausio 24 d. atlikto paskutinę lizingo įmoką pagal Lizingo sutartį. Nurodė, kad lizingo davėjo pagrindinis tikslas – ne įgyti daiktą nuosavybėn, o gauti pelną iš lizingo gavėjo finansavimo. Nors lizingo davėjas išlieka turto savininku teisine prasme, tačiau jo „ekonominiu“ savininku tampa lizingo gavėjas, kuris savo nuožiūra sprendžia, kaip naudoti pagal lizingo sutartį gautą daiktą ir būtent jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, jo išlaikymo bei remonto išlaidos, pareiga rūpintis daikto būkle (CK 6.571 straipsnio 1. 2, 4 dalys), atlyginti dėl lizingo sutarties dalyko naudojimo trečiųjų asmenų patirtą žalą (CK 6.572 straipsnio 4 dalis), jis atsakingas už prievolių, atsiradusių iš sutartinių santykių, susijusių su lizingo dalyko naudojimu, vykdymą, jam tenka nevykdymo padariniai. Ieškovas tik 2020 m. vasario 17 d., tai yra praėjus beveik 4 metams po A. L. įvykdyto nusižengimo ir transporto priemonės saugojimo pradžios, el. laišku informavo UAB „mogo LT“ apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Iki aukščiau nurodytos datos atsakovui nebuvo žinoma apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą, sulaikymą ir saugojimą. UAB „mogo LT“, kaip transporto priemonės savininkas, nebuvo įtrauktas į nusižengimo bylą. UAB “mogo LT“, remdamasis ieškovo pranešimu, 2020 m. vasario 17 d. A. L. išsiuntė raginimą VĮ „Regitra“ įregistruoti transporto priemonės nuosavybės teisę. Kadangi  A. L. nurodytu terminu transporto priemonės neperregistravo, UAB „mogo LT“ 2020 m. vasario 25 d. VĮ „Regitra“ pakeitė transporto priemonės registravimo duomenis ir transporto priemonę įregistravo A. L. vardu. Ieškovo reikalavimas priteisti transporto priemonės transportavimo ir saugojimo išlaidas solidariai iš atsakovo UAB „mogo LT“ laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu, todėl atmestinas.

Atsakovas A. L. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka.

Trečiasis asmuo Šiaulių apskrities VPK pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad palaiko ieškovės teisę į ieškinį dėl išlaidų atlyginimo, kadangi 2014 m. spalio 3 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų (toliau – Sutartis), sudarytos tarp Šiaulių apskrities VPK ir UAB „Automagija“, 4.1 papunktyje numatyta ieškovės teisė reikalauti iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko, valdytojo, įgalioto asmens ar asmens, dėl kurio neteisėtų veiksmų Paslaugos teikėjas patyrė išlaidas, atlyginti nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Administracinė teisena A. L. atžvilgiu pradėta dėl to, kad jis 2016 m. gegužės 2 d. apie 3.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1,93 promilės girtumo), vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio jo nesuvaldė ir atsitrenkęs į gatvės apšvietimo stulpą sukėlė eismo įvykį, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė ir gatvės inžineriniai įrenginiai. 2016 m. gegužės 2 d. transporto priemonė nuvežta iš eismo įvykio vietos (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, surašant priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Telšių aps. VPK Akmenės rajono policijos komisariate 2017 m. gegužės 17 d. administracinio nusižengimo medžiagoje (ROIK (duomenys neskelbtini)) priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo, esant aplinkybėms, dėl kurių administracinės bylos teisena negalima. A. L. vengė administracinės atsakomybės, t. y. vengė atvykti į policijos įstaigą, o neturint duomenų apie jo gyvenamąją ar buvimo vietą, 2016 m. rugsėjo 2 d. buvo paskelbta jo paieška. Jo nesuradus per nustatytus medžiagos tyrimo terminus buvo priimtas minėtas nutarimas nutraukti tyrimą. 2014 m. spalio 3 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.4 papunktyje numatyta paslaugos teikėjo teisė, kad jei transporto priemonė saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, reikalauti iš paslaugos gavėjo informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti. Šiaulių apskrities VPK neturi duomenų ar ieškovė pasinaudojo tokia teise.

Telšių apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo A. L. sudaryta 2022 m. liepos 28 d. taikos sutartis ir civilinė byla Nr. e2-215-1112/2022 taikos sutartyje aptartoje apimtyje nutraukta. Pagal teismo patvirtiną taikos sutartį, atsakovas A. L. iš dalies pripažįsta ieškinį, ieškovė ir A. L. susitaria, kad atsakovas A. L. šios taikos sutarties 3 punkte numatyta tvarka sumoka ieškovei 1 968,60 Eur priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 11 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. (nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą priėmimo) po 5,79 Eur už vieną transporto priemonės saugojimo dieną. Ieškovė ir atsakovas A. L. susitaria, kad atsakovas A. L. atlygina Ieškovei 70 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – 889,35 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 11,54 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Šios taikos sutarties 1 ir 2 punkte nurodytas sumas atsakovas A. L. sumoka ieškovei per 24 mėnesius nuo šios taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos, 23 mėnesius kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėdamas po 120 Eur per mėnesį, o paskutinį 24 mėnesį – 69,49 Eur įmoką iki mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Atsakovas A. L., vėluodamas atsiskaityti su ieškove šios taikos sutarties 3 punkte nustatyta tvarka ir terminais, moka ieškovei 5 procentų dydžio palūkanas nuo vėluojamos sumokėti sumos iki visiško atsiskaitymo su ieškove. Ieškovė atsisako likusių ieškinio reikalavimų atsakovui A. L. – dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo, saugojimo išlaidų už laikotarpius nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. birželio 10 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. liepos 2 d. bei palūkanų priteisimo, viso – 960,96 Eur sumai. Taip pat teismo nutartimi priimti ieškovės 2022 m. rugpjūčio 1 d. patikslinti ieškinio reikalavimai ir A. L. nuspręsta laikyti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

2022 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti ieškovei UAB „Osvalda“ iš atsakovės UAB „mogo LT“, 760,38 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, 52,50 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškime nurodyta, kad ieškovė prašo jai iš atsakovės UAB „mogo LT“ priteisti 52,57 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo išlaidas ir 707,81 Eur jos saugojimo išlaidas už šiuos laikotarpius: už 39 kalendorinių dienų laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. birželio 10 d. po 5,79 Eur už kalendorinę dieną – 225,81 Eur ir už 241 kalendorinės dienos laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. liepos 2 d. – 482,00 Eur. Viso ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 760,38 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo prašomos priteisti 760,38 Eur skolos sumos, priskaičiuotos per 504 kalendorinių dienų laikotarpį nuo 2020 m. liepos 2 d. iki ieškinio teismui pateikimo 2021 m. lapkričio 18 d., už. Palūkanos už šį laikotarpį sudaro 52,50 Eur.

Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė UAB „mogo LT“ palaikė argumentus, kuriuos pateikė atsiliepime į ieškinį.

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Osvalda“ atstovė advokatė Kristina Grigaliūnienė palaikė pateiktą patikslintą ieškinį. Nurodė, kad transporto priemonė buvo nuvežta ir saugoma pagal su Šiaulių apskrities VPK sutartį ir VPK raštą. Sutartis buvo pratęsta pranešimais. Teisių perleidimo sutarties pagrindu prašo priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. birželio 10 d. pagal sutartyje numatytą įkainį bei už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. liepos 2 d. pagal UAB „Osvalda“ ir Šiaulių apskrities VPK sudarytą sutartį. Dėl kitų laikotarpių ieškovė susitarė su A. L. ir reikalavimas reiškiamas dėl likusių laikotarpių. Dėl kitų laikotarpių pretenzijų nereiškia, nes kitais laikotarpiai ginčas išspręstas su A. L. taikos sutartimi. Laiko, kad transporto priemonės savininkė iki 2020 m. liepos 2 d. buvo UAB „mogo LT“, remiasi rašytiniais įrodymais, tai patvirtina ir transporto priemonės pardavimas, daiktas nebuvo grąžintas A. L. Pagal nuvežimo akte nurodytą įrašą, mano, kad transporto priemonės savininkas buvo tinkamai informuotas apie nuvežimą. Taip pat prašo priteisti palūkanas bei procesines palūkanas. Ieškovė neprašė priteisti visų saugojimo išlaidų dėl saugojimo trukmės ir kitų aplinkybių. Dėl skolos išieškojimo buvo kreiptasi į UAB „Turtuvos grupė“, jų duomenų ir siųstų pranešimų neturi. Turi duomenų, kad susirašinėjimas su UAB „mogo LT“ vyko nuo 2019 m. lapkričio 4 d. ir jie tinkamai buvo informuoti.

Teismo posėdžio metu UAB „mogo LT“ atstovas advokatas Gytis Kuncevičius nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Transporto priemonė buvo A. L. valdyme. Priteisiant išlaidas labai svarbu, kad transporto priemonės savininkas buvo informuotas apie saugojimą ir kokių veiksmų ėmėsi išlaidoms sumažinti po to, kai buvo informuotas. Atsakovė apie transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą nežinojo. Iš A. L. jokių pranešimų nebuvo, lizingo įmokas mokėjo ir pilnai įvykdė sutartį, į administracinio nusižengimo bylą įtraukta nebuvo. Įrašas nuvežimo akte nieko neįrodo, nes neaišku, kam buvo išsiųstas pranešimas. Pateiktas susirašinėjimas įrodo, kad UAB „mogo LT“ nežinojo, nes prašė informacijos apie saugojimo pagrindą. Ieškovės pateiktas susirašinėjimas neįrodo, kad atsakovė buvo tinkamai informuota. Atsakovė tik 2020 m. vasario 17 d. buvo tinkamai informuota, tą pačią dieną kreipėsi į A. L. ir pareikalavo perregistruoti transporto priemonę savo vardu. Sausio mėnesį susirašinėjant buvo užsiimta apie tokį automobilį, tačiau išsamią informaciją ieškovė pateikė tik gegužės mėnesį ir tik tada buvo galima įvertinti, ar tokie reikalavimai pagrįsti. A. L. to nepadarius, UAB „mogo LT“ pati perregistravo transporto priemonę. Transporto priemonės pardavimas įvyko siekiant nedidinti išlaidų ir tinkamai nesuvokus, kad transporto priemonė yra ne atsakovo ir dar iki ieškinio padavimo ši klaida buvo ištaisyta, pinigai grąžinti pirkėjui, duomenų, kur yra transporto priemonė, neturi. Susitarti su ieškove nepavyko dėl neadekvačių reikalavimų.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens A. L. atstovas advokatas Mindaugas Normantas nurodė, kad patikslintam ieškiniui nepritaria. Mano, kad tokios sumos nebūtų susidariusios, jeigu tiek savininkas, tiek A. L. būtų tinkamai informuoti pagal CK 6.229 straipsnio 3 dalį. Mano, kad taikos sutartimi sutarta suma būtų pakankama ieškovo patirtoms išlaidoms atlyginti.

Patikslintas ieškinys atmestinas.

UAB „Osvalda“ 2022 m. rugpjūčio 1 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „mogo LT”, 52,57 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo išlaidas, 707,81 Eur jos saugojimo išlaidas už šiuos laikotarpius: už 39 kalendorinių dienų laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. birželio 10 d. po 5,79 Eur už kalendorinę dieną – 225,81 Eur ir už 241 kalendorinės dienos laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. liepos 2 d. – 482,00 Eur, be to, prašė priteisti 52,50 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat teismo posėdžio metu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 3 d. UAB „Automagija“ ir Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sudarė sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis 1). Pagal šios sutarties 4.1 punktą UAB „Automagija” įgijo teisę už priverstinį transporto priemonės nuvežimą, pervežimą ir saugojimą iš automobilio savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti tik šias išlaidas: už nuvežimą, pervežimą (nugabenimą į saugojimo vietą) 150 Lt ir pridėtinės vertės mokestį ir už saugojimą 16,53 Lt ir pridėtinės vertės mokesčio. Pagal sutarties 14 punktą sutartis galiojo iki 2015 m. spalio 2 d. Šiame punkte taip pat numatyta, kad sutarties galiojimo terminas gali būti pratęstas du kartus po 12 mėnesių. Apie sutarties galiojimo termino pratęsimą ar nepratęsimą paslaugos gavėjas privalo paslaugos gavėją informuoti prieš tris mėnesius. Šiaulių apskrities VPK 2015 m. rugsėjo 2 d. pranešimu informavo paslaugų teikėją, kad nuspręsta Sutartį pratęsti iki 2016 m. spalio 2 d.

2019 m. spalio 22 d. ieškovė su Šiaulių apskrities VPK sudarė Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis 2), kuri įsigaliojo 2019 m. lapkričio 1 d. ir galiojo 36 mėnesius. Pagal Sutarties 2 2.6 punktą už priverstinį transporto priemonės saugojimą tais atvejais, kai nuvežimo ir saugojimo išlaidas pagal įstatymą privalo atlyginti transporto priemonės savininkas ir valdytojas (solidariai) ar tik vienas iš jų taikomas 2 Eur saugojimo įkainis. 

2019 m. sausio 14 d. UAB „Automagija“ ir UAB „Osvalda“ sudarė reikalavimų perleidimo sutartį, pagal kurios 1.1 punktą naujasis kreditorius priima iš pradinio kreditoriaus visas iš sutarties kylančias pradinio kreditoriaus teises ir su jomis susijusias teises.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas civilinių teisinių santykių, kilusių iš tretiesiems asmenims priklausančių transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo, kaip, kad nagrinėjamu atveju, turinį, tokio pobūdžio teisinius santykius kvalifikavo kaip pasaugos sutartį, sudarytą trečiojo asmens naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.191 straipsnio 1 dalis, 6.830-6.849 straipsnis). Tuo pačiu kasacinis teismas išaiškino, kad sprendžiant automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo klausimą kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad, atsižvelgiant į viešojoje teisėje nustatytą reguliavimą, pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos. Tuo pačiu kasacinis teismas pripažino, kad Sutarties dėl priverstinio nuvežimo ir saugojimo, kaip ir nagrinėjamu atveju, pagrindu atsiranda ne tik pasaugos santykiai tarp pasaugos sutarties šalių, bet ir transporto priemonės savininko pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013).

Pareiga atlyginti tiek priverstinio transporto priemonės nuvežimo, tiek saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui ir valdytojui specialios viešosios teisės normos pagrindu. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2016 m. liepos 2 d.) 33 straipsnio 6 dalis nustato, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Vadinasi, siekiant nustatyti kas turi įstatymo nustatytą pareigą atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas, turi būti nustatytas transporto priemonės savininkas ir valdytojas. Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (SEAKĮ 2 straipsnio 78 dalis). Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę (SEAKĮ 2 straipsnio 84 dalis).

Patikslintu ieškiniu atsakovė prašo atsakovės UAB „mogo LT“, kaip solidarios skolininkės pagal SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalį, atlyginti transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas, dėl kurių ieškovė nesusitarė su A. L.. UAB „mogo LT“ ir A. L. 2016 m. sausio 5 d. sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas nupirko A. L. išsirinktą automobilį (duomenys neskelbtini) ir lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išperkamosios nuomos sutartis), kurios pagrindu UAB „mogo LT“ suteikė A. L. teisę lizingo pagrindu už užmokestį valdyti ir naudotis minėta transporto priemone. 2016 m. sausio 5 d. priėmimo-perdavimo aktu transporto priemonė (duomenys neskelbtini) perduota A. L.. Į bylą pateiktas Lietuvos Banko finansų rinkos dalyvių išrašas įrodo, jog atsakovės UAB „mogo LT“ verslo forma – vartojimo kredito davėjas, t. y. turi teisę teikti finansinę lizingo paslaugą reglamentuojamą Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad pagal 2016 m. gegužės 2 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos buvo priverstinai nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę Pramonės g. 2C, Šiauliai, kurioje buvo saugomas iki 2020 m. liepos 2 d. Administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 17 d. priimtu nutarimu nuspręsta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, esant aplinkybėms, dėl kurių administracinės bylos teisena negalima, t. y. suėjus senaties terminui. Administracinė teisena A. L. atžvilgiu pradėta dėl to, kad jis 2016 m. gegužės 2 d. apie 3.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1,93 promilės girtumo), vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio jos nesuvaldė ir atsitrenkęs į gatvės apšvietimo stulpą sukėlė eismo įvykį, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė ir gatvės inžineriniai įrenginiai. Teismas atkreipia dėmesį, kad UAB „mogo  LT“ kaip automobilio savininkė nebuvo įtraukta į administracinio nusižengimo bylą. Į bylą pateiktas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame padarytas įrašas „Išsiųsta paštu 2016 m. gegužės 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini)“. Nesant jokių duomenų, kam pašto siunta buvo išsiųsta, teismo vertinimu, negali būti  laikoma tinkamu atsakovo informavimu apie transporto priemonės nuvežimą į saugojimo aikštelę. Į bylą pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad tik 2020 m. pradžioje atsakovui buvo pranešta apie transporto priemonę ir po pranešimo atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. kreipėsi į A. L., prašė pateikti informaciją apie transporto priemonę. Į bylą pateikti dokumentai rodo, kad atsakovas apie transporto priemonės (duomenys neskelbtini) saugojimo terminus, sąlygas buvo informuotas 2020 m. vasario 17 d. 

Kasacinio teismo yra pažymėta, jog pagal priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties nuostatas, automobilio saugotojas turi pareigą imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021). Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytus faktus, pripažįsta, kad atsakovė UAB „mogo LT“ iki 2020 m. vasario 17 d. nebuvo tinkamai informuota apie saugomą automobilį. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovės elgesys po gauto pranešimo nebuvo pasyvus ir ji aktyviai bandė susidariusią situaciją išspręsti derybų būdu ir sumažinti saugojimo išlaidas. 

Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad 2016 m. gegužės 2 d., kai automobilis (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę automobilio savininkas buvo UAB „mogo LT“, o jo teisėtas valdytojas buvo A. L. Į bylą pateiktais VĮ Regitra duomenimis 2020 m. vasario 25 d. pakeisti transporto priemonės (duomenys neskelbtini) duomenys ir transporto priemonės savininku (valdytoju) įregistruotas A. L. Pagal išperkamosios nuomos sutarties pagrindinių sąlygų 11 punktą, paskutinės įmokos terminas buvo 2020 m. sausio 5 d. Pagal atsakovės nurodytą informaciją, A. L. paskutinę įmoką įmokėjo 2020 m. sausio 24 d. Tai patvirtina 2021 m. vasario 17 d. pranešimas, kuriuo kreipiamasi į A. L. dėl nuosavybės teisės perregistravimo. Išperkamosios nuomos sutarties 12.2. punkte nustatyta, jog sutartis galioja tol, kol bus pilnai įvykdyta. Atsižvelgiant į sutarties tikslus ir pakeistus VĮ Regitra duomenis, darytina išvada, kad UAB „mogo LT“ neturėjo intereso šios transporto priemonės toliau valdyti, naudotis ir disponuoti nuosavybės teise, o tas faktas, kad bandant sumažinti išlaidas į ateitį už transporto priemonės saugojimą atsakovė pardavė transporto priemonę, vėliau atšaukė operaciją ir grąžino pinigus pirkėjui bei informavo apie tai ieškovę, nekeičia daromų išvadų, kad nuo 2020 m. vasario 25 d. atsakovė nebebuvo transporto priemonės savininkė ir ieškovo reikalavimai neturi jokio pagrindo.

Pagal Išperkamosios nuomos sutarties pagrindines sąlygas transporto priemonės gavėjas sutartį sudarė turėdamas tikslą įsigyti transporto priemonę, o transporto priemonės davėjas siekė suteikti transporto priemonės gavėjui transporto priemonę valdyti ir naudotis ja už užmokestį, o gavėjui patvirtinus apie transporto priemonės įsigijimą – ir perduoti nuosavybės teisę. Pagal Išperkamosios nuomos sutarties 14.7.1 ir 14.7.2 punktus, vyraujantis šios sutarties dalykas yra finansavimas ir atsakovo interesas šioje sutartyje yra ne nuosavybės, o finansinis. Taigi transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties davėjo, kaip ir lizingo davėjo pagrindinis tikslas – ne įgyti daiktą nuosavybėn, o gauti pelną iš gavėjo finansavimo. Nuosavybės teisės palikimas davėjui iki bus sumokėta visa sutartimi sulygta kaina atlieka tam tikrą prievolės vykdymo užtikrinimo funkciją. Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad nors lizingo davėjas išlieka turto savininku teisine prasme, tačiau jo „ekonominiu“ savininku tampa lizingo gavėjas, kuris savo nuožiūra sprendžia, kaip jo plėtojamame versle naudoti pagal lizingo sutartimi gautą daiktą ir gauti iš to pelną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-191/2014). Pažymėtina, kad Išperkamosios nuomos sutarties 9.5 punktas numato, kad lizingo gavėjas privalo sumokėti gautas administracines ar kitokias pinigines baudas ir kitus su transporto priemone, jos eksploatavimu ir/ar kelių eismo taisyklių pažeidimais susijusius mokėjimus, kuriuos privalu sumokėti transporto priemonės vairuotojui, naudotojui (valdytojui) ir/ar savininkui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovė šiuo atveju nelaikytina solidaria skolininke SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Atsižvelgiant į visus aukščiau nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad patikslinto ieškinio reikalavimai atsakovei UAB „mogo LT“ dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidų patikslintame ieškinyje nurodytais laikotarpiais priteisimo atmestini kaip nepagrįsti. Atmetus reikalavimus dėl transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidų, taip pat atmestini reikalavimai dėl palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovės atstovė į bylą pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė prašymą priteisti 762,30 išlaidų advokato paslaugoms apmokėti bei mokėjimus įrodančius dokumentus. Atsakovės atstovas pateikė teismui prašymą priteisti 2 597,27 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti bei pateikė mokėjimus įrodančius dokumentus. Kadangi patikslintas ieškinys atmestas, ieškovei jos nurodytos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės UAB „mogo LT“ nepriteistinos, tačiau atsakovė turi teisę į savo patirtų išlaidų atlyginimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės interesams byloje atstovavo advokatas, kuris nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymus dėl bendros 2 597,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų ruošimu ir atstovavimu, priteisimo bei apmokėjimą įrodančius rašytinius dokumentus. Prašoma priteisti išlaidų suma už byloje surašytą atsiliepimą, konsultacijas, atstovavimą teisme, neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Teismas taip pat atsižvelgia į bylos šalių procesinį elgesį, ginčo sudėtingumą, proceso trukmę ir į kilusio ginčo pobūdį, rašytinių įrodymų kiekį. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 2 597,27 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį atmesti. 

Priteisti iš ieškovės UAB „Osvalda“, juridinio asmens kodas 245195140, atsakovei UAB „mogo LT“, juridinio asmens kodas 302943102, naudai 2 597,27 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                 Jolanta Jasutienė