Civilinė byla Nr. e2-349-1014/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25244-2019-8
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujanti ieškovės atstovui A. P., atsakovei I. B. ir atsakovės atstovui bei trečiajam asmeniui advokatui J. B., trečiojo asmens Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkui V. K. ir jos atstovui advokatui G. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei I. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovės I. B. priešieškinį dėl įpareigojimo vykdyti sutartinę prievolę ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje namo Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, J. B., D. B..
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ pareiškė ieškinį atsakovei I. B., kuriuo prašo įpareigoti atsakovę per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo dienos įsileisti UAB „Mano Būstas Vilnius“ su jos atstovais į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir leisti atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą, leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai, už kiekvieną pradelstą dieną atsakovei skirti 50 Eur baudą bei priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė sutartiniais pagrindais (sutartis sudaryta su Daugiabučio gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilnius savininkų bendrija) teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – namas) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas. Ieškovei buvo pranešta apie užliejamas šio namo 13A buto patalpas, ieškovei apžiūrėjus statinį, paaiškėjo, kad nuolatiniai patalpų užliejimai vandeniu vyksta iš aukščiau esančių ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų – (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad buvo surašytas Statinio apžiūros aktas, kuriame užfiksuota, jog namo 6 – tame aukšte užsikimšo kanalizacija, į namo 13A butą bėga vanduo iš namo 15 buto bei nustatyta, jog būtina atlikti namo 15 buto kanalizacijos vamzdynų pravalymą, kuri rekomenduojama atlikti iš buto, nes palėpėje esantis senas stovas užaklintas, nefunkcionuojantis, nesusijęs. Ieškovė teigia, kad kreipėsi į atsakovę, prašydama sudaryti sąlygas specialistams patekti į butą būtinų darbų atlikimui, tačiau atsakymo negavo, atsakovės namuose nerado, susisiekti su atsakove nepavyko. Kadangi namo kanalizacijos nuotekų sistema yra namo savininkų nuosavybė, atsakovė privalo imtis veiksmų ir suteikti galimybę namo administratoriui pašalinti gedimus, tam, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims ir turtui.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė grindžia savo ieškinio reikalavimą statinio apžiūros aktu, kurį pasirašė du asmenys – techninės priežiūros inžinierius K. S. ir UAB „Naujamesčio būstas“ klientų asmeninis vadybininkas A. M.. Atsakovė teigia, kad akto duomenys dėl namo 15 buto atsakomybės ribose esančių nuotekų vamzdynų stovio neatitinka tikrovės. Paaiškino, kad išpjovė savo bute koridoriaus grindis ir patikrino, ar ties galima vandens pratekėjimo į butą Nr. 13A vieta yra pažeisti buto Nr. 15 nuotekų vamzdynai, jokio vamzdynų pažeidimo nerado. Be to, tikrinant buto Nr. 15 nuotekų vamzdynus santechniniu trosu (gyvatuku), buvo nustatyta, kad kliūtis nuotekoms yra už buto Nr. 15 ribų apie 1-2 metrais žemiau perdangos, tarp butų Nr. 15 ir 13 A. Atsakovė nurodė, kad su šia informacija pati kreipėsi į ieškovės avarinę tarnybą ir avarinės tarnybos santechnikai du kartus buvo atvykę į butą Nr. 15 ir namo pastogę bei užfiksavo, kad yra užsikišęs vertikalus nuotekų vamzdis, esantis namo sienoje, kurį turi pagal sutartį prižiūrėti ir tvarkyti ieškovė. Atsakovė nurodė, kad taip pat kreipėsi į UAB „Menga“ dėl nuotekų vamzdynų būklės fiksavimo vaizdo kamera, kuri 2019-09-26 surašytame defektiniame akte nustatė, kad buto Nr. 15 ribose nuotekų vamzdis nepažeistas ir neužsikimšęs. Patikrinus namo bendrijos vertikalus nuotekų vamzdžio stovį įvedant kamerą į vamzdį iš namo pastogės, UAB „Menga“ nustatė, kad 7 metrų gylyje, skaičiuojant nuo pastogėje esančiame alsuoklyje išpjautos skylės ir vamzdis yra užsikišęs kieta medžiaga. Ta pati kliūtis vertikaliame nuotekų vamzdyje buvo nustatyta įvedant kamerą iš buto Nr. 15 virtuvės. Atsakovė kreipėsi į teismo ekspertą N. B. su suformuluotais klausimais, kuris 2019-10-04 akte pateikė savo išvadas, kad atsakovės bute esantis vamzdynas nuo virtuvės iki nuotekų stovo neužsikišęs, nepažeistas, o patikrinimo metu pastato pastogėje esančio alsuoklio šone yra išpjauta skylė, kuri nebuvo apsaugota, uždengta ir bute esantys vamzdynai (einantis nuo virtuvės) yra pajungti į nuotekų stovą, todėl leidžiamos fekalinės nuotekos į nuotekų stovą, esant užsikimšimui nenubėga, o pakyla iki esančio nesandarumo nuotekų stove, kuris yra tarpaukštyje (tarp Buto ir buto Nr. 13A) ir to pasėkoje bute Nr. 13A fekalinės nuotekos bėga per lubas. Taip pat eksperto išvadoje yra nurodyta, kad paprasčiausias būdas pašalinti užsikimšimą – iškelti jį vakuuminiu siurbliu per alsuoklį esantį pastato pastogėje, o iškelti užsikimšimą atidarius vamzdžius bute Nr. 15 negalima dėl to, kad kamštis nepraeitų per vamzdynų alkūnes. Atsakovė mano, kad dėl šių nurodytų argumentų ieškovės ieškinys yra visiškai nepagrįstas.
Atsakovė I. B. pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi, prašo įpareigoti UAB „Mano būstas“ įvykdyti sutartinę prievolę ir pašalinti vertikalaus magistralinio nuotekų vamzdyno gedimą ne iš buto Nr. 15 per išardytą nuotekų vamzdyną, o kitu bendrovės pasirinktu būdu, leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai, už kiekvieną pradelstą dieną bendrovei skirti 300 Eur baudą bei priteisti atsakovei (ieškovei pagal priešieškinį) iš ieškovės (atsakovės pagal priešieškinį) 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad atsakovė geranoriškai net du kartus buvo įleidusi ieškovės darbuotojus, t. y. A. M. ir santechnikus į butą, kurie apžiūrėjo bute esantį vamzdį, o pakilus į namo pastogę priėjo išvados, kad yra užsikimšęs vertikalus magistralinis nuotekų vamzdis. Atsakovė pažymėjo, kad pati geranoriškai išpjovė parketą ties galimo pratekėjimo vietos tam, kad ieškovės darbuotojai galėtų įsitikinti, kad jokio pratekėjimo šioje vietoje nėra ir vamzdžiai nepažeisti. Be to, telefonu atsakovė ne kartą prašė ieškovę išvalyti vertikalų magistralinį nuotekų vamzdį, tačiau sulaukė tik patyčių iš atsakovės darbuotojų pusės. Esant užsikimštam vertikaliam magistraliniam vamzdžiui atsakovė geranoriškai nesinaudoja virtuve ir vonia, tam kad nekeltų daugiau nepatogumų gyventojams iš namo buto Nr. 13A, kol ieškovė pašalins užsikimšimą. Atsakovė paaiškino, kad dėl tokio ieškovės neveikimo, net tarėsi su 13A buto savininku D. B. dėl problemos sprendimo atsakovės lėšomis, tačiau derybos nutrūko įsikišus bendrijos pirmininkui. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė į bylą pateikė sutartį su namo savininku bendrija, kuri yra negaliojanti, nes sutartis buvo koreguojama ir jos galiojantis variantas 2015-01-08 ir pagal jos aktualią redakciją ieškovės prievolė yra sutartinė. Atsakovė priešieškinyje teigia, kad kilusią avariją techniškai išspręsti lengviausia išpjaunant dalį vertikalaus magistralinio vamzdžio iš D. B. vonios patalpos, išvalant jį ir atstatant magistralinį vamzdį bei D. B. vonios sieną, jei bus poreikis šios sienos ardymui. Atsakovė nurodė, kad dėl ieškovės neveikimo, negali nekliudomai naudotis nuotekų vamzdžiu, nors pagal 2015-10-08 sutartį (jos 4.8 p.) ieškovė įsipareigojo imtis priemonių gedimui pašalinti ne vėliau kaip sekančią darbo dieną nuo atitinkamo pranešimo gavimo. Atsakovė mano, kad ieškovės veiksmai, dėl kurių neatkuriama ieškovės teisė naudotis nuotekų vamzdžiu, sudaro vartotojo teisių pažeidimo sudėtį, todėl turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad dėl ieškovės neveikimo patyrė žalą, nes nuo 2019-05-29 negali naudotis virtuvės kriaukle, indų plovimo mašina, šalia virtuvės esančiu vonios kambariu, kas apsunkina bute gyvenančių žmonių buitį, nes kitas santechninis mazgas yra buto gale ir iki jo nueiti reikia apie 30 žingsniu pirmyn ir tiek pat atgal. Atsakovė teigia, kad turi garbingo amžiaus tėvus, kurie negali atvykti pasisvečiuoti, nes negali vaikščioti tuos 30 žingsnių pirmyn ir tiek pat atgal. Atsakovė turėjo ribotas bendravimo galimybes, nes šią vasarą negalėjo priimti garbingų užsienio svečių, dėl ko nukentėjo atsakovės reputacija.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, skirti atsakovei 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime teigia, kad atsakovė neįrodė savo priešieškinio reikalavimų pagrįstumo. Pažymėjo, kad tuo metu, kai atsakovės eksperto buvo vykdoma vamzdžių apžiūra nebuvo kreiptasi nei į namo bendriją nei į namo pirmininką, nei į ieškovą, nesuteikiant galimybės ieškovui dalyvauti ekspertui apžiūrint vamzdžius ir įsitikinti tokios eksperto apžiūros teisėtumu, todėl nėra realaus pagrindo tikėti tokios ekspertizės objektyvumu, juolab, kai atsakovės eksperto užfiksuotos aplinkybės skiriasi nuo ieškovo nustatytų aplinkybių. Ieškovė pažymėjo, kad ieškovė veikia kaip sutarties pagrindu, kuri sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų UAB „Naujamiesčio būstas“ ir Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad šiame santykyje atsakovė yra vartotojas. Ieškovė mano, kad atsakovei prašant neturtinės žalos atlyginimo už tai, kad atsakovė dėl vandens nebuvimo namuose priversta per dieną nueiti papildomus 30 žingsnių, tam, kad išplautų indus, yra vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir atsakovė siekia gauti nepagrįstos naudos, nes nepagrindė savo išgyvenimų, nenurodė, kaip yra nustatytas neturtinės žalos dydis.
Trečiasis asmuo byloje Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją (toliau – bendrija) pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį ir į atsakovės priešieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. liepos mėn. buvo gautas pranešimas apie užliejamą butą (duomenys neskelbtini), 2019-08-05 atlikus statinio apžiūrą, buvo nustatyta, kad namo 6 ame aukšte yra užsikimšusi kanalizacija, į 13A butą bėga vanduo iš 15 buto. Atsakovei, kaip buto savininkei buvo pateiktas 2019-08-19 pranešimas apie nustatytus defektus ir buvo paprašyta jos įleisti ieškovės atstovus į buto vidų, kad būtų atlikti kanalizacijos remonto darbai, tačiau atsakovė jai nustatytos pareigos nevykdė, todėl buvo pateiktas ieškinys teismui. Bendrija nurodė, kad su atsakovės priešieškiniu nesutinka. Bendrija teigia, kad ieškovė, kaip namo administratorius, turi teisę remontuoti ar kitaip tvarkyti namo bendrojo naudojimo įrangą, o atsakovė privalo leisti tai jai atlikti. Atsakovė, neįleisdama ieškovės darbuotojų į buto vidų kanalizacijos remonto darbų atlikimui, pažeidžia kitų namo gyventojų teises ir interesus. Bendrija mano, kad žalos atsakovė nepatyrė, o atsakovės nurodytos aplinkybės dėl poreikio eiti 30 žingsnių pirmyn ir atgal, menamas negalėjimas išsiplauti rankų, kai bute yra net keli vonios kambariai, taip pat dėl tariamų svečių nepatogumų, laikytini absoliučiai niekiniais, nelogiškais, nepagrįstais. Atsakovė nenurodė jokios vertybės, kuri buvo pažeista, nepateikė jokių svarių įrodymų apie patirtus fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimus.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas A. P. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu atsakovė I. B., atsakovės I. B. atstovas ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, advokatas J. B. prašė ieškinį atmesti, pateiktą priešieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovas advokatas G. B. ir pirmininkas V. K. prašė ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. V. K. paaiškino, kad atsakovė ignoruoja visus bendrijos sprendimus, už suteiktas paslaugas nemoka. Pažymėjo, kad namo užsikišęs vamzdynas yra dėl atsakovės kaltės, mano, kad atsakovei atliekant savo buto remontą įrengė kanalizacijos vamzdynus nesilaikant plano.
Trečiasis asmuo D. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai.
Ieškinys atmestinas
Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog atsakovei I. B. ir trečiajam asmeniui J. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. 15). Butas Nr. 15 gyvenamajame name yra virš trečiajam asmeniui D. B. priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini). Inžineriniai tinklai (kanalizacijos) nuotekoms iš atsakovės buto Nr. 15 šalinti yra perdangoje tarp minėtų butų Nr. 15 ir 13A, ir jungiasi į vertikalų kanalizacijos stovą, esantį už šių minėtų butų (Nr. 15 ir 13A) ribų. Byloje nėra ginčo dėl to, jog minėtas vertikalus kanalizacijos stovas yra butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektas.
Bylos duomenimis, namo bendrojo naudojimo objektų valdymui naudojimui ir priežiūrai namo patalpų savininkai įsteigė Daugiabučio gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją (toliau – ir Bendrija). Byloje nustatyta, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Mano Būstas Vilnius“ sutartiniais pagrindais teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas (2015-10-08 sudaryta sutartis su Daugiabučio gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, t.1 , b. l. 97-104). Bylos duomenimis, ieškovės darbuotojai, reaguodami į gautą pranešimą apie avarinę situaciją, nuvyko apžiūrėti namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpų, ko pasekoje :
2019-07-25 buvo surašytas defektinis aktas Nr. MB:T19-081333 (toliau – ir 1 Aktas), iš kurio matyti, jog užsikimšęs stovas tarp 5-6 aukštų, pravalyti stovo nuo palėpės nepavyko <...>, pravalyti WC kanaliz. stovo ties 15 bt. nepavyko, valyta iš palėpės, gyvatukas stringa kažkur apie 5 m, rūsyje nėra priėjimo <...> Rekomendacija: reiktų įrengti <...> reviziją, tada galima būtų valyti dar kartą. Arba pakeisti stovo dalį 13 bt. iki 15 bt. trišakio.
2019-08-12 buvo surašytas defektinis aktas Nr. MB:T19-089703(toliau – ir 2 Aktas) ), iš kurio matyti, jog rekomenduojama demontuoti ,,špižinį“ stovą tarp 6 ir 5 aukšto, pakeitus (duomenys neskelbtini)
2019-08-05 data surašytas statinio apžiūros aktas Nr. DA204307 (toliau – ir 3 Aktas), kuriame nurodytas apžiūros tikslas: namo 6-ame aukšte užsikimšo kanalizacija, į 13A butą bėga vanduo iš 15 buto. Pastebėjimų grafoje – <...>15 buto gyventojai piktybiškai atsisakė į patalpas įleisti namo bendrijos pirmininką. Apžiūrėjus 13A buto patalpas nustatyta, kad ties lubomis kambaryje ir tualeto patalpose matosi pratekėjimo žymės iš 15 buto. Galimai užsikišę 15 buto ribose esantys nuotekų tinklai 13A kanalizacija veikia. Rekomenduojami darbai – būtina atlikti 15 buto kanalizacijos vamzdynų pravalymą. Pravalymą rekomenduojama atlikti iš 15 buto, nes palėpėje esantis senas stovas užaklintas, nefunkcionuojantis, nesusijęs. Kanalizacijos sistema 15 bute perdaryta. Atlikus kanalizacijos valymą 15 bute, rekomenduojama atlikti profilaktinį stovo valymą.
2019-08-26 ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę I. B. įsileisti ieškovę su jos atstovais į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas ir leisti atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą, teismui pateikė tik Aktą Nr. 3, surašytą 2019-08-05 data.
Kai abejojama tam tikrų faktų buvimu (nebuvimu) ir surinkus bei ištyrus byloje esančius įrodymus tam tikrų aplinkybių nustatymui reikalingos specialios žinios, teisme gali būti sprendžiamas ekspertizės skyrimo klausimas. Teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kilusius klausimus, reikalaujančius specialių žinių, be kita ko, įvertinęs ieškovės ir atsakovės poziciją dėl bendrojo naudojimo objekto, kuriam reikalingas valymas(keitimas), ieškovės svarstymus apie atsakovės teikiamų įrodymų galimo nepatikimumo, šioje byloje skyrė teismo ekspertizę. Teisme gautas atliktos teismo ekspertizės aktas, kuriame suformuota išvada, kad Vamzdynas yra užsikimšęs (duomenys neskelbtini) esančio buto lygyje, žemiau (duomenys neskelbtini) buto perdangos. Apžiūrėjus kanalizacijos stovo būklę, nustatyta, kad švininis vamzdis yra senas, jo sienelės paveiktos korozijos, esamo vamzdyno būklė prasta. Svetimkūnio pašalinimas yra pigesnis nei viso vamzdyno keitimas. Pašalinti svetimkūnį nepatenkant į gyventojams nuosavybės teise priklausančias patalpas galima per pastogėje esantį stovą, kuriame yra išpjauta anga. Bet tam yra rizika pažeisti kanalizacijos vamzdyną. Racionaliausia darbus yra atlikti iš 15 bute esančių kanalizacijos vamzdžių. Racionaliausias būdas išvalyti yra naudojant profesionalią vamzdžių ir kanalų valymo mašiną. Spiralės įtraukimas gali būti vykdomas per palėpėje esančiame vamzdyne padarytą angą arba racionalaiusiu sprendimu iš 15 buto kanalizacijos vamzdžių. Rekomenduojama darbus atlikti iš artimiausio prieinamo atstumo iki svetimkūnio, kad sumažinti riziką pažeisti vamzdyną. Teismas pažymi, kad teismo ekspertas, siekdamas pašalinti visus proceso dalyviams kilusius neaiškumus, susijusius su jo atlikta teismo ekspertize, teismo posėdyje teismui pateikė atsakymus į pateiktus klausimus ir pastabas, nurodydamas, kodėl vienu ir kitu atveju buvo prieita prie atitinkamų išvadų.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės I. B. teisės į savo būsto neliečiamumą ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“, kaip asmens, sutartiniais pagrindais teikiančio namo esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas, teisės patekti į atsakovės būstą tikslu atlikti bendrojo naudojimo vertikalaus nuotekų vamzdžio (stovo) pravalymą ieškovės pasirinktu būdu, t. y. per atsakovės butą.
Žmogaus teisė į būsto neliečiamumą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, pagarbos šiai teisei principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Todėl pagal Konstituciją žmogaus būsto neliečiamumas nėra absoliutus tuo atžvilgiu, kad be gyventojo sutikimo įeiti į būstą leidžiama, jeigu reikia užtikrinti Konstitucijos saugomas ir ginamas vertybes (Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalis). Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimą galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad tarp, viena, asmens teisių ir laisvių ir, antra, visuomenės interesų neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų, kad demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros ir kad vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo ribojimas. Taigi įeiti į būstą be gyventojo sutikimo leidžiama teismo sprendimu, priimtu siekiant užtikrinti Konstitucijos saugomas ir ginamas vertybes, arba įstatymo nustatyta tvarka, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktą bendraturtis turi teisę reikalauti iš kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą (CK 4.83 straipsnio 5 dalis).
Ieškovės teigimu, atsakovė nebendradarbiauja ir nesudaro sąlygų patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas ir tokiu būdu neleidžia atlikti kanalizacijos vamzdžių pravalymą. Atsakovė sutinka, kad ieškovė turi teisę patekti į jai priklausančias patalpas CK 4.83 straipsnio 5 dalies pagrindu tikslu nustatyti avarijos priežastį ir teismo posėdžio metu akcentavo, kad ne kartą sudarė sąlygas tokiai apžiūrai ieškovės darbuotojams (tam tikslui, kad būtų įsitikinta, jog jos bute valyti vamzdžių poreikio nėra, darbuotojams atvykus, buvo surašomi aktai), tačiau nesutinka, kad ieškovė atliktų jos bute (perdangoje) esamų inžinerinių nuotekų tinklų valymo darbus ir todėl ieškovės atstovų į butą nebeįleidžia. Atsakovės teigimu, jos buto perdangoje esami vamzdžiai yra geros būklės ir poreikio jų valyti nėra.
Nesutarimai šiuo klausimu tarp šalių tęsiasi jau ilgą laiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinio faktiniu pagrindu buvo nurodomos aplinkybės apie poreikį atsakovės bute Nr. 15 atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą. Šios bylos nagrinėjimo eigoje ieškovės procesinė pozicija pasikeitė: ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad užsikimšęs yra vertikalus kanalizacijos stovas, esantis už buto ribų, o ne nuotekų vamzdžiai bute Nr.15, ir būtent dėl to buto Nr.15 gyventojai negali kanalizacija naudotis. Taigi šalys ginčijasi dėl ieškovės pareigos leisti ieškovės atstovams patekti į jos butą tikslu pašalinti svetimkūnį, įstrigusį namo vertikaliame kanalizacijos stove, esančiame už buto Nr. 15 ribų.
CK 4.83 straipsnio 5 dalyje išdėstyta teisės norma, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą (CK 4.83 straipsnio 5 dalis), šalys aiškina skirtingai. Atsakovės nuomone, ši teisės norma reiškia jos pareigą įsileisti ieškovę tvarkyti tik jos bute esančią įrangą, akcentuoja, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės bute esama bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų (nuotekų šalinimo), kuriuos yra būtina valyti (remontuoti), nėra duomenų, jog ekspertizės atlikimo metu būtų nustatytas trūkimas ar nesandarumas bute ar perdangoje tarp butų esančiame vamzdyne. Ieškovės ir trečiojo asmens nuomone, ši teisės norma turėtų būti aiškinama kitaip ir negali būti siejama vien su aplinkybe, ar bute yra , ar nėra tvarkytinos bendrojo naudojimo įrangos. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Šalių pateiktas teisės aiškinimas nesaisto teismo, nagrinėjančio bylą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 47 punktas; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017, 22 punktas). Teismo vertinimu, galimos faktinės situacijos, kai bendrojo naudojimo įrangos, kuri nėra gyventojo bute, neįmanoma sutvarkyti (remontuoti) niekaip kitaip, kaip tik patekus į gyventojo būstą ir tokiu atveju buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti patekti į patalpas, vykdydamas CK 4.83 straipsnio 5 dalis imperatyvą.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtinta, kad ieškovės darbuotojai nėra įleidžiami į butą, kad ardytų buto Nr. 15 perdangoje esamus vamzdžius ir parketo dangą. Ieškovės teigimu, atsakovė tokiu būdu neleidžia tvarkyti kitose patalpose (už buto ribų) esančią bendrojo naudojimo įrangą. Ieškovė savo teisę patekti į atsakovės patalpas CK 4.83 straipsnio 5 dalies pagrindu grindžiant būtinybe minėtą už buto Nr. 15 ribų užsikimšusį vertikalų kanalizacijos stovą valyti būtent ieškovės pasirinktu būdu.
Taigi įvertinus šioje byloje pagal šalių suformuluotus reikalavimus ir nurodomą jų faktinį pagrindą darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, be kita ko, spręstina, ar abiejų šalių teisėtų ir pagrįstų interesų pusiausvyrą atitinka išimtinai ieškovės pasirinktas būdas atkurti kanalizacijos funkcionalumą, – valyti vertikalų nuotekų stovą, esantį už buto Nr. 15 ribų, ardant buto Nr. 15 perdangoje esamus vamzdžius (grindų dangą).
Ta aplinkybė, kad dabartinėje situacijoje atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto dalyje yra įrengti vamzdynai, kuriais šalinamos nuotekos, ir kurie pajungti į bendrojo naudojimo kanalizacijos stovą, kuriame ir yra įstrigęs svetimkūnis, savaime nereiškia, kad būtina tuos darbus atlikti būtent per butą Nr.15. Siekiant teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, būtina įvertinti, ar ieškovės pasirinktas avarijos likvidavimo būdas,– per atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, ardant grindų dangą ir perdangoje esamus vamzdžius, – iš tiesų atitinka bendradarbiavimo, kooperavimosi ir interesų derinimo principus. Akcentuotina, kad tokiu būdu valant vamzdį, atsirastų papildomi darbų atlikimo kaštai (grindų dangos, vamzdynų ardymo ir atstatymo į buvusią būklę), dėl kurių padengimo ieškovė neteikė jokių pasiūlymų. Taip pat būtina vertinti, ar realiai yra kitų galimybių pašalinti svetimkūnį iš bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo, nepatenkant į atsakovės butą Nr. 15, ar vis dėlto ieškovės pasirinktas avarijos likvidavimo būdas yra vienintelis įmanomas faktinėje situacijoje, ir savininko nesutikimas įsileisti tokiu atveju į gyvenamąjį butą, akivaizdu, jog būtų vertinamas kaip 4.83 straipsnio 5 dalies imperatyvios pareigos pažeidimas. Esant galimybei bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą tvarkyti ir remontuoti, nepatenkant į butą, savininko atsisakymas įsileisti į savo privačią erdvę negali būti vertinamas kaip 4.83 straipsnio 5 dalies imperatyvo pažeidimas, trukdymas tvarkyti mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.
Atsakovė I. B. ir trečiasis asmuo J. B. nurodo, kad ieškovė, siekdama patekti į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, nepagrindžia tokio patekimo būtinybės. Savo atsikirtimus atsakovas grindžia aplinkybe, jog esama kitų būdų svetimkūnį išvalyti,– jį iškelti vakuuminiu siurbliu per alsuoklį, esantį namo pastogėje, smulkinti per tą alsuoklį su vamzdžių valymo įranga (t.1., b.l. 41, eksperto N. B. 2019 m. spalio 14 d. išvados 6 p., Teismo ekspertizės akto 4 p., 3 p.) ir visi šie būdai niekaip nereikalauja patekimo į butą. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad jos pasirinktas avarijos šalinimo būdas yra vienintelis galimas, atitinka ekonominio naudingumo kriterijus, ir dėl to būtina patekti į atsakovės patalpas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad esama alternatyvių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo vertikalaus stovo valymo būdų, alternatyvių būdų atstatyti jo funkcionalumą.
Ieškovė teigia dėl ilgo eksploatacijos laiko kanalizacijos stovas tiek susidėvėjęs, kad jį valant, anot ieškovės, kyla grėsmė jį pažeisti, remiasi eksperto išvada ir eksperto paaiškinimais teismo posėdžio metu, kad valyti stovą rekomenduojama esant kuo mažesniam atstumui iki skaldomo objekto. Teismo posėdžio metu, atsakydamas į klausimus, ekspertas nurodė, kad esant mažesniam atstumui iki skaldomo svetimkūnio, tikimybė pažeisti vamzdį yra mažesnė, nes mažiau ,,makaluotųsi“ žarna(spiralė), nurodė, kad iš kurios pusės bepasirinktų valyti vamzdį, vibracija neišvengiamai bus toje vietoje, kurioje ir yra įstrigęs skaldomas svetimkūnis ir per visą žarnos (spiralės) ilgį, be to, atkreipus dėmesį į buto Nr.15 vamzdynų išdėstymo, jiems jungiantis į vertikalų stovą, ypatumus, pripažino, kad valant iš buto Nr.15, tektų eiti ,,per alkūnę“, (2020-12-23 protokolo 2.56 min.), kas didintų vamzdyno pažeidimo tikimybę, o valant per palėpę, eitų tiesiai, kampų nebūtų (2020-12-23 protokolo 2.58 min.).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalauja CPK 218 straipsnio nuostatos. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas, arba tyrimas atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; kt.). Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, vertina ne tik teismo ekspertizės aktą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus, jų tikrumą, leistinumą, sąsajumą bei tarpusavio ryšį ir daro išvadą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą objektyviu įrodymų vertinimu, jog abiem atvejais, tiek valant iš buto Nr.15, tiek iš pastogėje esančio alsuoklio, esama rizikos pažeisti vamzdį, kurią pamatuoti objektyviai sudėtinga. Ekspertas minėjo daug faktorių, įtakojančių kamščio valymo rizikas vamzdynui – paties vamzdyno būklė, prietaiso darbo greitis, svetimkūnio pobūdis, nuo ko priklauso aplinkybė, kiek užtruks skaldymo darbai, atstumas iki skaldomo objekto (žarnos ilgis), aplinkybė, ar esama kampų, staigių posūkių vamzdyne, kas didintų rizikas ir t.t. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad stovo būklę nustatydamas, ekspertas nenaudojo jokių priemonių vamzdžio atsparumui patikrinti, jo būklę ekspertas nustatė iš esmės apžiūros būdu, tiek, kiek matyti palėpėje, ir nėra ekspertizės akte kategoriškos išvados, jog stovas, valant jį iš pastogės, tikrai bus pažeistas.
Visgi iš esmės ieškovė įrodinėja stovą esant tokios būklės, jog jis, tikėtina, neatlaikys įprastai valymo darbams kietiems įstrigusiems svetimkūniams pašalinti naudojamos įrangos sukeliamos vibracijos, todėl teigia privalanti patekti į butą Nr. 15, ardyti ten esamą vamzdyno tinklą, grindų dangą tam, kad minimalizuotų galimybę pažeisti minėtą susidėvėjusį stovą, siekdama išsaugoti jį tokios būklės, koks jis yra.
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje faktinėje situacijoje rizikos pažeisti stovą faktorius apskritai nėra lemiamas,– nėra jokio tikslo saugoti tokios būklės stovą, jei neįmanoma iš esmės normaliai eksploatuoti pagal funkcinę paskirtį. Tuo tarpu būtent siekiu išsaugoti šį stovą tokį, koks jis dabar yra, iš esmės ir grindžiama būtinybė vamzdį valyti per butą Nr.15.
Dėl ieškovės teismo posėdžio išsakytos replikos, kad vis tiek patekimas į ieškovės patalpas ieškovės įgaliotiems asmenims būtinas, jeigu būtų sprendžiama avariją likviduoti keičiant seną stovą,– prisijungimo prie naujojo darbams,– teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog būtų priimtas sprendimas ar iniciatyvos atlikti nuotekų šalinimo vertikalaus vamzdžio (jo dalies) keitimo darbus, nors, minėta, įrodinėjama stovą esant tokios būklės, jog jis neatlaikys įprastai valymo darbams kietiems įstrigusiems svetimkūniams pašalinti naudojamos įrangos sukeliamos vibracijos, ir ieškiniu prašoma įpareigoti įsileisti į butą tikslu atlikti kanalizacijos pravalymą, t. y. siekiant tą stovą išsaugoti. Duomenų, jog atsakovė atsisakytų įsileisti į butą atlikti kanalizacijos vamzdžių pajungimo į naują stovą darbų, nėra.
Taigi nėra pagrindo konstatuoti esant būtinybę patekti į atsakovės butą, nes bute Nr.15 nėra bendrojo naudojimo įrangos, kuriai reikalingas valymas, o bendrojo naudojimo vertikalaus stove esamo svetimkūnio pašalinimo darbus galima atlikti per palėpėje esamą angą. Teismo įsitikinimu, ši anga (alsuoklis) yra palikta tam, kad būtų techninės galimybės išvalyti vertikalų kanalizacijos stovą, esant problemai (revizijos grotelių ekspertas stove neaptiko), kad tokiu atveju avarijos likvidavimas nereikalautų papildomų kaštų ir svarstymų, per kurį gi namo butą, ardant pasirinkto buto apdailą (parketą (butas Nr.15), plyteles ar sienas(butas Nr. 13A) reiktų valyti užsikimšusį kanalizacijos stovą. Be kita ko, atskirai pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu ekspertas nurodė, kad vertikalaus stovo, kuris išlenda palėpėje su minėta anga, dalis iki buto Nr. 15 perdangos apskritai de facto atlieka alsuoklio funkciją, ir tik jo dalis po buto Nr. 15 perdanga – nuotekų šalinimo funkciją.
CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Teismas, išanalizavęs byloje esančią medžiagą, prieina išvados, kad ieškovė neįrodė būtinybės minėtą už buto Nr. 15 ribų užsikimšusį vertikalų kanalizacijos stovą valyti ir kanalizacijos funkcionavimą atstatyti būtent ieškovės pasirinktu būdu ir ieškinį atmeta. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkinami ir išvestiniai ieškinio reikalavimai.
Priešieškinis atmestinas
Atsakovė priešieškiniu įpareigoti ieškovę vykdyti sutartinę prievolę, pašalinant vertikalaus magistralinio nuotekų vamzdyno gedimą ne iš buto Nr. 15 per išardytą nuotekų vamzdyną, o kitu ieškovės pasirinktu būdu. Formuluojant priešieškinio faktinį pagrindą, be kitų aplinkybių, nurodytos aplinkybės, susijusios su daugiabučio namo nuotekų šalinimo sistemos (kanalizacijos) techninės priežiūros vykdymu ir šios priežiūros tinkamumu.
Butų ir kitų patalpų savininkai yra tie subjektai, kurie privalo užtikrinti tinkamą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Ši priežiūros funkcija gali būti įgyvendinama trejopai: 1) įsteigiant butų ir kitų patalpų savininkų bendriją (žr. papildomai Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (redakcija, galiojusi (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos steigimo momentu) 3 straipsnio 1 dalį; 2) sudarant jungtinės veiklos sutartį; 3) pasirenkant (anksčiau – skiriant) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, šie reikalavimai nustatyti aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010„Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau – Reglamentas). Reglamento 5 punkte įtvirtinta, kad privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (5.1 punktas): mechaninio atsparumo ir pastovumo (5.1.1 punktas); gaisrinės saugos (5.1.2 punktas); higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos (5.1.3 punktas); saugaus naudojimo (5.1.4 punktas); apsaugos nuo triukšmo (5.1.5 punktas); energijos taupymo ir šilumos saugojimo (5.1.6 punktas); reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad (5.2 punktas): patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse (5.2.1 punktas); būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (5.2.2 punktas). Reglamento 7 punktas nustato, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais) (7.1 punktas); esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu (7.2 punktas); gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (7.3 punktas); gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7.4 punktas). Reglamento 8 punkte išskirti tokie privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: esamos gyvenamojo namo, jo dalių būklės nustatymas ir jos atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimas (8.1 punktas); privalomųjų darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas (8.2 punktas); privalomųjų darbų įvykdymas (8.3 punktas). Reglamento priede „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ yra įtvirtintas pavyzdinis (nebaigtinis) darbų, kurie yra būtini daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, sąrašas, į kurį, be kitų darbų, patenka namo nuotekų šalinimo sistemos pralaidumo ir sandarumo palaikymo, smulkių defektų šalinimo darbai (16 punktas).
Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jeigu tokia yra įsteigta, privalo užtikrinti tinkamą – pirmiau nurodytus reikalavimus atitinkančią – namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Reglamento 23 punkte, be kita ko, nustatyta, kad gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja jo naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją. Vadinasi, pati daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija gali užsiimti šios priežiūros vykdymu arba pavesti tokios priežiūros vykdymą trečiajam asmeniui – profesionaliam techniniam prižiūrėtojui. Tokiam asmeniui pagal sutartį gali būti pavestos vykdyti tiek visos, tiek atskiros funkcijos, su kuriomis yra siejamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros įgyvendinimas (tiek, kiek, suprantama, yra objektyviai galimas atitinkamų funkcijų atskyrimas), be to, asmuo gali būti įpareigotas vykdyti tiek visų, tiek atskirų namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą – toks aiškinimas neprieštarauja CK, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo, Reglamento ir kitų teisės aktų nuostatoms, kurios reglamentuoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros įgyvendinimą.
Civilinių santykių subjektai veikia inter alia lygiateisiškumo, autonomijos, nesikišimo į privačius reikalus principų pagrindu, civiliniams santykiams nebūdingas pavaldumas, iš to seka, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Tai yra sutarties uždarumo principo esmė. Sutartimi pavestos vykdyti techninės priežiūros apimtis pirmiausia priklauso nuo paties susitarimo su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija turinio (CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovė 2015 m. spalio 8 d. sutartimi, be kita ko, įsipareigojo atlikti bendrojo naudojimo nuotekų tinklų bei įrenginių priežiūrą, vidaus nuotekų tinkle pravalymą, avarijų šalinimą pastato vamzdynuose, atlikti visus kitus veiksmus, kurie būtini, siekiant išsaugoti bendrojo naudojimo objektus ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį (Sutarties 4.1.2.2.4, 4.1.2.2.7 , 4.1.1.17 p. ir kt.).
Taigi sutiktina su atsakovės pozicija, kad ieškovė pagal Sutartį privalėjo imtis veiksmų, kurie užtikrintų nuotekų šalinimo sistemos pralaidumą. Akcentuotina ir tai, kad ieškovė neginčija savo pareigos vykdyti Sutartį, įsitikinusi, kad pasirinko tinkamą jos vykdymo būdą.
Teismo vertinimu, reiškiamu priešieškinio reikalavimu iš esmės siekiama keisti Sutarties, sudarytos tarp trečiojo asmens Daugiabučio gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, ir ieškovės vykdymo būdą, t. y. prašoma teismo įpareigoti ieškovą vykdyti sutartinę prievolę, pašalinant vertikalaus magistralinio nuotekų vamzdyno gedimą ne iš buto Nr. 15 per išardytą nuotekų vamzdyną, o kitu ieškovės pasirinktu būdu. Atsakovės nuomone, ieškovė nevykdė sutartinės prievolės tinkamai, nes nenaudojo tinkamos įrangos, imitavo darbą, pasirinko netinkamą sutartinės prievolės vykdymo būdą. Trečiojo asmens Bendrijos nuomonė buvo priešinga,– ieškovė sutartį vykdė tinkamai (vykdė apžiūras, surašė defektinius aktus, mėgino valyti gyvatuku ir t.t.), o nuotekų šalinimo per užsikimšusį stovą funkcija neatkurta išimtinai dėl pačios atsakovės pozicijos, neleidžiant darbų atlikti per jos buto Nr. 15 patalpas (neleidžiant ardyti jos buto perdangoje esamus nuotekų vamzdynus ir jos buto grindų dangą). Pažymėtina, kad, vadovaujantis sutarties laisvės principu, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Taigi sutarties šalių nustatytos tarpusavio teisės bei pareigos saisto tik sutarties dalyvius, t. y. sutartį pasirašiusius asmenis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje N. U. v. AB viešbutis ,,Lietuva“, Nr. 3K-7-145/2003; 2004 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje L. E. įmonė v. UAB ,,Jūsų Aušrė“, Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje A. V. v P. V., Nr. 3K-3-453/2010). Atsakovė nėra šios sutarties šalis, taigi neturi reikalavimo teisės dėl sutartinės prievolės (ne)vykdymo ar (ne)tinkamo vykdymo (būdo), todėl teismas šio priešieškinio reikalavimo netenkina. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkinami ir išvestiniai priešieškinio reikalavimai.
Atsakovė priešieškiniu taip pat reiškia reikalavimą ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš esmės teigdama, kad ieškovė neįvykdė savo pareigos pagal sutartį imtis veiksmų, kurie užtikrintų nuotekų šalinimo sistemos pralaidumą, tokiu neteisėtu neveikimu sukeldama emocinius išgyvenimus atsakovei. Dėl neveikiančios kanalizacijos sistemos yra pažeidžiami atsakovės interesai, yra pažeidžiama jos gyvenimo kokybė. Esant užkimštai bendrojo naudojimo inžinerinei sistemai, ji negali naudotis jai priklausančiu turtu pagal funkcinę paskirtį, patiria kitų nepatogumų (sumažėjo bendravimo galimybių).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės reikšmingumas laikytinas vienu iš lemiamų kriterijų, sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, negalima pamiršti ir subjektyvių šio klausimo aspektų, t. y. konkretaus asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Visais atvejais vertinant CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma būtina įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Pabrėžtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.
Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų neturtinių teisių gynimo būdų, suteikiantis galimybę nukentėjusiam asmeniui įsigyti alternatyvų komfortą teikiančių dalykų, t. y. kompensacija už moralinius praradimus reiškia tam tikrą substituciją, kuria asmuo gali pakeisti tai, kas buvo prarasta. Be to, neturtinės žalos atlyginimu siekiama atkurti ir pažeistų interesų pusiausvyrą, pripažįstant, kad asmuo netenka to, kas yra jo dalis ir neatskiriama nuo jo asmenybės. Teismas pažymi, kad net ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas, spręsdamas bylą, – priteisti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai taikydamas Konstituciją, jei nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 str.). Teismas pažymi, kad asmuo, pareiškęs ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinį ryšį. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 dalis).
Nagrinėjant šią civilinę bylą iš šalių paaiškinimų, rašytinės medžiagos surinkti duomenys neteikia teismui pagrindo konstatuoti esant įrodytas visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Teismo vertinimu, tai, kad nuotekų šalinimo sistemos pralaidumas konkrečioje faktinėje situacijoje vis dar nėra atkurtas, savaime nėra pagrindas išvadai esant kaltą, neteisėtą ieškovės neveikimą. Ieškovė vykdė savo pareigas pagal sutartį savo pasirinktu būdu, ėmėsi veiksmų, kurie, jos nuomone, turėjo užtikrinti nuotekų šalinimo sistemos pralaidumą, ieškovė buvo įsitikinusi, kad pasirinko tinkamą Sutarties vykdymo būdą: vykdė apžiūras, surašė defektinius aktus, mėgino valyti gyvatuku, vėliau sprendė, kad paprasčiau būtų darbus atlikti iš atsakovės buto Nr.15 ir tuo tikslu galop pareiškė ieškinį teisme, t. y. ieškovė veikė, tik ne atsakovės pageidaujamu būdu, ir tokios bylos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti esant ieškovės neteisėtą neveikimą. Nenustačius ieškovės neteisėto neveikimo ir kaltės, kaip būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų išsamiau nepasisakytina. Tik pažymėtina tai, kad neturtinėmis vertybėmis asmenys naudojasi savo nuožiūra. Neturtinių vertybių teisinio reguliavimo specifika yra ta, kad įstatymais numatomos ne jų įgyvendinimo, o galimo trečiųjų asmenų kišimosi į asmeniui priklausančių neturtinių teisių ir vertybių sritį ribos. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-337/2006). Nurodytais motyvais teismas atmeta atsakovės priešieškinio reikalavimus ieškovei dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl baudų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
Teismo posėdžio metu ieškovė prašė teismo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovei skirti 300 Eur baudą, o atsakovė prašė teismo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei skirti 500 Eur baudą. Atsakovės nuomone, ieškovė siekia sukelti kuo daugiau nepatogumų atsakovei, sąmoningai reiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, t. y. ieškovė šioje byloje elgiasi nesąžiningai. Ieškovės nuomone, atsakovė procese veikė nesąžiningai, reikšdama aiškiai nepagrįstą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei, vedama ieškovei nesuprantamais principais ir vidiniais įsitikinimais, esant konfliktinei situacijai su Bendrijos pirmininku, neturtinės žalos atlyginimo dėl ieškovei nesuprantamų priežasčių reikšdama ieškovei. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.
Pažymėtina tai, kad piktnaudžiavimas proceso teisėmis yra sunkus pažeidimas, aiškiai nepagrįsto ieškinio, prašymo pareiškimas ar kitokio pobūdžio procesinio dokumento pateikimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas nesiekiant pažeistų teisių gynybos, bet turint kitokių, nedeklaruojamų tikslų ar ketinimų (sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių). Įvertinęs nagrinėjamos bylos duomenis, teismas pažymi, kad ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę I. B. įsileisti ieškovę su jos atstovais į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas ir leisti atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą, faktiniu ieškinio pagrindu nurodydama Aktą Nr.3, surašytą 2019-08-05 data, ieškinio faktiniu pagrindu buvo nurodomos aplinkybės apie poreikį atsakovės bute Nr. 15 atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą, o atsakovės I. B. gyvenamosios vietos adresą nurodydama esant (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), prašydama, be kita ko, leisti sprendimą vykdyti skubiai ir esant CPK numatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių. Nepavykus įteikti ieškinio ieškovės nurodytu adresu, teismas netenkino ieškinyje išdėstyto prašymo įteikti procesinių dokumentų viešo paskelbimo būdu, o siuntė juos ginčo turto adresu. Įteikus procesinius dokumentus atsakovei, teisme buvo gautas teisėjos rezoliucija priimtas atsiliepimas į ieškinį ir gauti papildomi duomenys, reikšmingi ginčo sprendimui. Iš dalies sutiktina su atsakove tuo aspektu, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovė tikslingai pasirinko savo veikimo būdą, nes žinojo, jog esama papildomų duomenų dėl avarinės situacijos (ne tik Akto Nr.3, bet ir Akto Nr.1 ir Nr. 2), ir tik vėliau bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog atsakovės bute Nr. 15 atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymo poreikio nėra. Vis dėlto, teismo vertinimu, aukščiau minėtos aplinkybės savaime nėra pagrindas išvadai, jog ieškovė siekė ne, jos nuomone, teisėtų, bet kitokių, nedeklaruojamų tikslų ar ketinimų,– sukelti atsakovei nepatogumų, trukdžių, rūpesčių, taigi, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo taikyti CPK 95 straipsnyje reglamentuojamas sankcijas. Tas pats vertinimas, teismo nuomone, išsakytinas ir atsakovės reikšto priešieškinio reikalavimo atžvilgiu,–teismas neturi jokio pagrindo manyti, jog atsakovė siekė ne, jos nuomone, jos pažeistų teisių gynybos, bet turėjo kitokių, nedeklaruojamų tikslų, ir ieškovės požiūris į atsakovės subjektyvius emocinius išgyvenimus ir reikšto reikalavimo pagrįstumą yra lygiai tiek pat subjektyvūs ir todėl savaime nėra pagrindas taikyti CPK 95 straipsnyje reglamentuojamas sankcijas. Todėl teismas atsakovės prašymo paskirti 500 Eur baudą ieškovei ir ieškovės prašymo skirti 300 Eur baudą atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkina.
Ieškinį ir priešieškinį atmetus, šalys neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taigi bylinėjimosi išlaidos šalims nepaskirstomos. Vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 bei 7 dalimi, o būtent, kad aiškinant ir taikant įstatymus teismas turi vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, šalims neįgijus teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos ir trečiajam asmeniui namo Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai. Valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“ ir atsakovės I. B. lygiomis dalimis priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str., 96 str. 2 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei I. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.
Atasakovės I. B. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas Vilnius“ dėl įpareigojimo vykdyti sutartinę prievolę ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Atasakovės I. B. prašymo dėl baudos ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas Vilnius“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo netenkinti.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“ prašymo dėl baudos skyrimo atsakovei I. B. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, ir atsakovės I. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 5,27 Eur (penkis eurus ir 27 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Kazlauskienė