Nr. 1S-813/2010
(S)
N U T A R T I S
2010 m. spalio 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja B. V., sekretoriaujant Onutei Astrauskienei, Editai Marcinkevičienei,
dalyvaujant prokurorei V. B..
pareiškėjai D. N.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos D. N. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. spalio 4 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas panaikinti prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 str. 2 d.,
n u s t a t ė :
Skundžiama nutartimi atmestas D. N. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimą, kuriuo paliktas galioti prokurorės 2010-03-29 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 45-1-00436-09 pagal BK 178 str. 2 d., nes ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (BPK 212 str. 2 p.).
Skundu D. N. prašo panaikinti ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį.
Skunde nurodo, kad 2009-08-24 L. D. iš jos ūkinio pastato, esančio Panevėžyje, Ramioji g. 13, pagrobė jai priklausantį turtą ir sugadino duris su spyna, taip jai padarydamas 4180 Lt turtinę žalą, o po to vėl pagrobė daiktus bendros 300 Lt vertės. Pareiškėjos teigimu, ikiteisminis tyrimas dėl šios vagystės nutrauktas nepagrįstai, nes išsamiai neįvertinti bylos duomenys. Liudytojos J. V. parodymai nenuoširdūs, nes ji jai pasakojo mačiusi L. D., vagiantį daiktus. L. D. motina Z. D. krovė pavogtus daiktus į automobilį, todėl jos parodymai nepatikimi, be to ši liudytoja šmeižia savo dukrą ir anūką, t.y. pareiškėją ir jos sūnų. Liudytojas V. D. negyvena Ramioji g. 13, jis vagystės metu nėjo į lauką, nes bijojo L. D., pagrobti daiktai jam nepriklauso, todėl jo atsisakymas rašyti pareiškimą nesuteikia pagrindo kritiškai vertinti liudytojo parodymus. Prokurorė skunde neteisingai nurodė, kad tiesioginiai įvykio liudytojai nenustatyti, nes įvykį tiesiogiai stebėjęs V. D. parodė matęs, kaip l.D du kartus nešė pagrobtus du skardos rulonus. Prokurorė neįvykdė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-04-29 nutarties, kad būtų ištirta aplinkybė, jog L. D. statė kai kuriuos pastatus ir juose laikė savo turtą.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja yra galėjo būti šališka, nes priėmė nuosprendį, kuriuo pareiškėja atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d.
Teismo posėdyje pareiškėja prašė skundą tenkinti, prokuroras - skundą atmesti. Pareiškėjos skundas atmestinas.
Pareiškėja D. N. savo skunde ginčija ikiteisminio tyrimo duomenų vertinimo klausimus. Iš skundo turinio matyti, kad ji tyrimo neobjektyvumą iš esmės motyvuoja tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu priimtuose prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjos sprendimuose pateiktas duomenų vertinimas ir tokio vertinimo pagrindu padarytos išvados dėl duomenų nepakankamumo įtariamojo kaltei pagrįsti neatitinka pareiškėjos požiūrio į jos dėstomas įvykio aplinkybes. Tokia pareiškėjos pozicija yra nepagrįsta.
Iš baudžiamos bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, siekiant išsiaiškinti ir teisiškai įvertinti D. N. skunde nurodytas aplinkybes apie esą L. D. įvykdytą jos turto vagystę. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai V. D., Z. D., J. V., A. P., pareikštas įtarimas L. D., dalis liudytojų suvesti akistaton su įtariamuoju ir tarpusavyje, atliktos kratos Z. D. ir įtariamojo gyvenamose ir pagalbinėse patalpose. Skundžiamuose sprendimuose prokurorai ir ikiteisminio tyrimo teisėja, įvertinę tyrimo metu surinktus duomenis, pagrįstai pripažino, kad jų nepakanka įtariamojo L. D. kaltei dėl vagystės pagrįsti. Tyrimo metu nustatyto vienintelio tiesioginio įvykio liudytojo V. D. parodymai, priešingai nei teigiama pareiškėjos skunde, negali būti laikomi patikimais, nes jis yra įtariamojo ir pareiškėjos tėvas, gyvenantis su pareiškėja ir ją palaikantis ilgamečiuose konfliktuose su kitais šeimos nariais. Liudytojo V. D. parodymų apie vagystę nepatvirtina ne tik liudytojos Z. D. ir paties įtariamojo, bet ir nesusijusi jokiais giminystės ryšiais nei su viena iš ginčo šalių liudytoja J. V. parodymai, kratų pas įtariamąjį ir liudytoją Z. D. metu iš pareiškėjos garažo dingę daiktai nerasti.
Pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad prokurorė nesurinko teismo 2010-04-29 nutartyje nurodytų duomenų. Ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad visi ankstesnėje teismo nutartyje nurodyti veiksmai atlikti, o tikslesni duomenys dėl ginčijamo turto nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes susiję su pareiškėjos ir jos giminių turtiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja civiliniai įstatymai.
Pareiškėjos skunde daroma prielaida apie skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos šališkumą yra išsamiai išnagrinėta Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės 2010-09-13 nutartyje, kuria atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo teisėjos nušalinimo. Esant tokioms aplinkybėms, šie pareiškėjos skundo argumentai plačiau nebeaptarinėjami ir atmestini kaip nepagrįsti.
Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad tiek prokurorų nutarimuose, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje yra išsamiai išanalizuoti ir įvertinti ikiteisminio tyrimo duomenys, šių duomenų vertinimas atitinka BPK 20 str. 5 d. ir teismų praktikoje suformuotus duomenų vertinimo kriterijus, o išvados nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 str. 2 d., nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių L. D. kaltę dėl šios veikos padarymo, yra pagrįstos ikiteisminio tyrimo duomenimis, todėl šiuos sprendimus pripažinti neteisėtais ir juos naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
Pareiškėjos D. N. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. spalio 4 d. nutartį.
Ši teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja B. Vidzėnienė