Civilinė byla Nr. 2S-1703-565/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24799-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.5.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas skundo dėl antstolio veiksmų trūkumams pašalinti,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       pareiškėjas (skolininkas) R. B. pateikė skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, prašydamas nutraukti antstolės vykdomas vykdomąsias bylas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą; išlaidas perskaičiuoti remiantis naujai įsigaliojusiu įstatymu.

2.       Nurodė, jog vykdomosioms byloms Nr. 0015/06/00554, 0015/05/01833, 0015/07/09254, 0015/07/09188, 0015/06/01149, 0015/14/34531, 0015/14/03806, 0015/14/03779, 0015/14/01844, 0015/13/13046 yra suėjęs senaties terminas. Tais atvejais, kai per dvejus metus nuo nutarimo paskelbimo dienos bauda nėra išieškoma ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, išieškojimas vykdymo procese turėtų būti nutrauktas, taip užbaigiant vykdomąją bylą. Šiuo atveju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.8 straipsnį turi būti taikoma įstatymo ir teisės analogija su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnyje nustatytu apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminu. Be to, daliai vykdomųjų bylų taikytinas bendrasis 10 metų senaties terminas pagal CK 1.125 straipsnį. 

3.       Antstolė Virginija Meškauskienė 2019 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu Nr. S1-50350 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir pareiškėjo skundą persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4.       Antstolė nurodė, jog vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, kad vykdomųjų dokumentų perdavimo vykdyti terminas pažeistas nebuvo, vykdomieji dokumentai vykdyti priimti pagrįstai. Bylose esantys duomenys patvirtina, jog antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus – siuntė skolininkui priimtus procesinius dokumentus, periodiškai tikrino jo turtinę padėtį, darbovietes, ėmėsi visų galimų priverstinio vykdymo priemonių, kad skolos būtų išieškotos. Vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolė neatliko vykdymo veiksmų. Tuo tarpu skolininkas nevykdė savo pareigos savalaikiai padengti įsiskolinimus, darė naujus nusižengimus. Išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolės, o būtent dėl skolininko vengimo vykdyti jam paskirtas nuobaudas, todėl taikyti senaties terminus nėra jokio pagrindo. Be to, vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/09188 išieškoma ne administracinė nuobauda – bauda, o skola pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L-2-13469-602/2005, todėl CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas negali būti taikomas, kadangi CPK nenumato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui. Antstolė taip pat nurodė, jog vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose apskaičiuotos įstatymo nustatyta tvarka pagal vykdymo veiksmų atlikimo metu galiojusias teisės normas.  

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui R. B. 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti skundo dėl antstolio veiksmų trūkumus. Teismas nurodė, jog:

5.1.       pareiškėjas R. B. antstolei pateikė 2019 m. rugpjūčio 8 d. surašytą procesinį dokumentą, įvardintą skundu, kuriame neformuluojamas joks skundo reikalavimas, o tik dėstoma nuomonė, jog vykdomosios bylos turėtų būti nutrauktos CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, vertina būtent skundžiamą antstolio veiksmą. Kiekviename teismui pateikiamame procesiniame dokumente turi būti aiškiai suformuluojamas procesinio dokumento faktinis pagrindas ir procesinio dokumento dalykas – reikalavimas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai). Pareiškėjas turėtų nurodyti, kokį konkretų antstolio veiksmą 2019 m. rugpjūčio 8 d. skundu skundžia (nurodant konkrečią skundžiamo veiksmo atlikimo datą), tai yra skundžiamas antstolio veiksmas turi būti atliktas iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. skundo surašymo, taip pat turi būti laikomasi CPK 512 straipsnyje numatytų skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo terminų;

5.2.       remiantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, procesinį dokumentą teikiantis asmuo privalo nurodyti visų dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, vardus, pavardes, gyvenamųjų vietų adresus, asmens kodus (jei žinomi), o jei byloje dalyvauja juridinis asmuo – jo visą pavadinimą, teisinę formą, kodą, atsikaitomosios sąskaitos rekvizitus (jei šie žinomi), taip pat žinomus korespondencijos įteikimo adresus. Pareiškėjas R. B. skunde dėl antstolio veiksmų nurodo ne savo vardą: Gyventojų registro duomenimis, asmens, kurio kodas (duomenys neskelbtini) vardas yra R., o ne R., kaip kad nurodoma skunde dėl antstolio veiksmų. Be to, skunde dėl antstolio veiksmų suinteresuotais asmenimis turi būti nurodomi visi išieškotojai, kurių naudai vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose, kuriose teikiamas skundas dėl antstolio veiksmų;

5.3.       procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui turi būti pateikiami tiek egzempliorių, kad po vieną tektų teismui ir kiekvienam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 113 straipsnio 1-2 dalys). Aplinkybė, kad asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, neatleidžia jo nuo pareigos pateikti reikiamą procesinių dokumentų egzempliorių skaičių;

5.4.       ne kiekvienas vykdymo proceso dalyvių pateiktas prašymas vykdymo procese gali ir turi būti traktuojamas kaip skundas dėl antstolio veiksmų. Vien tai, kad skolininko prašymas įvardintas kaip skundas, dokumento turinio ir jo esmės nekeičia (CPK 115 straipsnio 4 dalis). CPK 629-630 straipsnių normos, reglamentuojančios vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus ir tvarką, nenumato būtinybės, antstoliui atmetus prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, vykdomąsias bylas perduoti teismui. Remiantis CPK 630 straipsnio 1 dalimi, vykdomąsias bylas nutraukia antstolis savo patvarkymu, o ne teismas. Skolininkas turi teisę skųsti 2019 m. rugpjūčio 19 d. antstolės patvarkymą, kuriuo atsisakyta tenkinti prašymą dėl vykdomųjų bylų nutraukimo CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais (skundą paduodant antstoliui).  

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Pareiškėjas R. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti bei išspręsti skundo nagrinėjimo teisme priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       skundas antstoliui dėl antstolio veiksmų (neveikimo) paduodamas antstoliui, kuris, netenkinęs skundo reikalavimų, privalo skundą persiųsti teismui (CPK 510, 512 straipsniai);

6.2.       šiuo atveju skundo dalykas – antstolio neveikimas. Pareiškėjas aiškiai, suprantamai ir motyvuotai pagrindė savo skundą. Antstolė suprato pareiškėjo pateikto procesinio dokumento reikalavimą bei ėmėsi procesinių veiksmų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo reikalavimas nėra suformuluotas;

6.3.       reikalaujami duomenys ir prašomos nurodyti aplinkybės teismui buvo pateiktos antstolės kartu su vykdomosiomis bylomis. Dauguma teismo reikalaujamos informacijos prieinama tik viešosios teisės subjektams ir visai neprieinama pataisos namuose esančiam asmeniui, kas teismo nurodytų trūkumų pašalinimą daro neįmanomu dalyku. Neesminiai procesinio dokumento trūkumai netrukdo nagrinėti procesinio dokumento dalyko iš esmės.   

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.  

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

8.       Iš bylos ir vykdomųjų bylų Nr. 0015/07/09188, 0015/14/34531, 0015/14/03806, 0015/14/01844, 0015/14/03779, 0015/13/13046, 0015/06/01149, 0015/05/01833, 0015/06/00554, 0015/07/09254, medžiagos nustatyta, jog antstolė Virginija Meškauskienė vykdo: Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L-2-13469-602/2005 dėl 2000 Lt žalos, 5 proc. metinių palūkanų ir 15 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš R. B. kreditorės UAB ,,DK PZU Lietuva” (ADB ,,Gjensidige”) naudai; SĮ ,,Susisiekimo paslaugos” 2014 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 60061701 dėl 60 Lt baudos, 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 60009260 dėl 80 Lt baudos, 2013 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 60005032 dėl 60 Lt baudos, 2013 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 60009296 dėl 80 Lt baudos, 2013 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 14214440 dėl 60 Lt baudos išieškojimo iš skolininko R. B.; Vilniaus m. VPK VPEPT 2006 m. vasario 9 d. administracinio teisės pažeidimo nutarimą Nr. E19-3121 dėl 4000 Lt baudos, 2005 m. gegužės 23 d. administracinio teisės pažeidimo nutarimą Nr. E047938 dėl 4000 Lt baudos, 2005 m. gruodžio 8 d. administracinio teisės pažeidimo nutarimą Nr. E173960 dėl 5000 Lt baudos, 2006 m. vasario 2 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 048652 dėl 300 Lt baudos išieškojimo iš R. B..  

9.       Iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, jog 2019 m. liepos 17 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui R. B. priklausančių lėšų Nr. S-1-49705, kuriuo vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštavo 5857,72 Eur (4763,57 Eur skolos suma ir 1094,15 Eur vykdymo išlaidų suma), neįskaitant metinių palūkanų, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykdomosios bylos Nr. 0015/07/09188 l. 114-115). R. B. 2019 m. rugpjūčio 8 d. skundu (antstolės kontoroje gautas 2019 m. rugpjūčio 12 d.) dėl senaties termino taikymo vykdomosiose bylose kreipėsi į antstolę, nurodydamas, jog vykdomosios bylos turėtų būti nutrauktos pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą, o išlaidos perskaičiuotos remiantis naujai įsigaliojusiu įstatymu (vykdomosios bylos Nr. 0015/07/09188 l. 118). Antstolė Virginija Meškauskienė 2019 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu Nr. S-1-50350 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nenutraukė ir nesustabdė vykdomųjų bylų bei patvarkymą kartu su pareiškėjo skundu ir vykdomosiomis bylomis persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui (vykdomosios bylos Nr. 0015/07/09188 l. 118).

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs antstolės persiųstą pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, sprendė, kad skundas neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų: nėra aišku, koks konkretus antstolės procesinis veiksmas skundžiamas (nenurodyta konkreti skundžiamo veiksmo atlikimo data); pareiškėjas nesilaikė CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto reikalavimo – skunde nurodė ne savo vardą, nurodytą Gyventojų registre (pareiškėjo vardas yra R., o ne R.); teismui perduoto skundo kopijų skaičius neatitinka CPK 113 straipsnyje nurodomo procesinių dokumentų skaičiaus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog ne kiekvienas vykdymo proceso dalyvio pateiktas prašymas vykdymo procese gali ir turi būti traktuojamas kaip skundas dėl antstolio veiksmų, tai yra skolininkas turi teisę skųsti 2019 m. rugpjūčio 19 d. antstolės patvarkymą, kuriuo atsisakyta tenkinti prašymą dėl vykdomųjų bylų nutraukimo CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais, skundą paduodamas antstolio kontorai.

11.       Skundas dėl antstolio veiksmų turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui (CPK 443 straipsnio 2 dalis, 111-115 straipsniai). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Tačiau CPK 115 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, suformuoja procesinio dokumento „trūkumų esmingumo“ kriterijų. Taigi procesiniai dokumentai, įskaitant ir skundus dėl antstolio veiksmų, perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, šiuo atveju – pradėti procesą dėl skundo dėl antstolio veiksmų. 

12.       Įvertinus R. B. skundą dėl antstolės veiksmų, iš jo turinio matyti, kad skundžiamas antstolio procesinis veiksmas (neveikimas) yra senaties termino vykdomosiose byloje vykdomiems išieškojimams netaikymas. Pareiškėjas taip pat nurodė pagrindą, kuriuo remiantis jis mano, kad antstolė nepagrįstai nesiima veiksmų ieškinio senačiai taikyti. Iš bylos duomenų matyti, kad kartu su skundu antstolė teismui perdavė vykdomąsias bylas, skunde dėl antstolio veiksmų nurodyti skundžiami antstolės veiksmai (neveikimas) ir šie duomenys yra pakankami identifikuoti skundžiamą antstolės veiksmą, juolab, antstolei abejonių dėl skundžiamo veiksmo ir skundo argumentų nekilo, antstolė nurodė argumentus, kuriais remiantis skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad būtent įstatymas (CPK 513 straipsnio 1 dalis) numato, kokius veiksmus turi atlikti teismas, pripažinęs antstolės veiksmą / patvarkymą neteisėtu, t. y. patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas yra pernelyg abstraktaus pobūdžio ir dėl to nėra galimybės nustatyti, koks konkretus antstolės veiksmas yra skundžiamas, ar, kad pareiškėjas nesuformulavo skundo pagrindo ir dalyko. 

13.       CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog procesinį dokumentą teikiantis asmuo privalo nurodyti visų dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, vardus, pavardes, gyvenamųjų vietų adresus, asmens kodus (jei žinomi), o tais atvejais, kai byloje dalyvauja juridinis asmuo – jo visą pavadinimą, buveinę, pareiškėjui žinomus kitus dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus, kodus, atsiskaitomųjų sąskaitų numerius (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitus (jeigu jie žinomi).

14.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nurodė ne savo vardą, nes Gyventojų registro duomenimis, asmens, kurio kodas (duomenys neskelbtini) vardas yra R., o ne R., teismas taip pat nustatė, jog skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas suinteresuotais asmenimis nenurodė visų išieškotojų, kurių naudai vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose. Konkrečiu atveju pareiškėjo vardo netikslumas, kai antstolė pareiškėjo asmenį identifikavo, išnagrinėjo jo skundą bei skundo netenkinusi kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė teismui, nelaikytinas tokiu procesinio dokumento trūkumu, dėl kurio pareiškėjas privalo pateikti naują procesinį dokumentą. Priešinga išvada neatitiktų proceso koncentracijos, ekonomiškumo, kooperacijos, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CPK 3, 7, 8 straipsniai). Be to, iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjas, pateikdamas atskirąjį skundą, nurodė tikslų savo vardą – R.. Taigi šis netikslumas nelaikytinas esmine kliūtimi skundo sprendžiant skundo priėmimo klausimą. 

15.       Dėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimo skunde dėl antstolio veiksmų nurodyti visus suinteresuotus asmenis, pažymėtina, jog CPK XXXI skyriuje įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai, išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė skundą antstolei, kurio antstolė netenkino bei persiuntė teismui. Taigi pareiškėjas tiesiogiai į teismą su skundu šiuo atveju nesikreipė. Iš antstolės teismui persiųstų procesinių dokumentų bei vykdomųjų bylų medžiagos yra aiški visa informacija tiek apie skolininko asmenį, tiek apie bylose dalyvaujančius suinteresuotus asmenis (išieškotojus). CPK 37 straipsnyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (šalys, tretieji asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardintose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai), o CPK 47 straipsnis suteikia teismui teisę savo iniciatyva į bylą įtraukti trečiuosius asmenis (nagrinėjamu atveju suinteresuotus asmenis – išieškotojus), jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Ypatingosios teisenos bylose teismas privalo būti aktyvus, konkrečiu atveju įvertintina ir tai, jog pareiškėjas skundo teikimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taigi neturi galimybės susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga bei nustatyti visus suinteresuotus asmenis, teikdamas skundą antstolei vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tokie formalūs trūkumai, kaip suinteresuotų asmenų nenurodymas skunde dėl antstolio veiksmų, kai šiuos asmenis yra nurodžiusi antstolė, taip pat kai šie asmenys gali būti identifikuojami remiantis vykdomosios bylos medžiaga ir teismui įstatymas suteikia teisę pačiam į bylą įtraukti suinteresuotus asmenis, iš esmės nekliudo priimti skundo. Priešinga išvada neatitiktų CPK 2 straipsnyje nustatytų civilinio proceso tikslų – be kita ko, ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (nagrinėjamu atveju – įvertinti antstolės veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą vykdant skolos įsiskolinimo išieškojimą iš skolininko).

16.       CPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai procesinio dokumento priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims. Minėta, jog pagal CPK 510 straipsnio reglamentavimą skolininkas pirmiausiai skundą pateikia antstoliui, kuris skundo netenkinimo atveju privalo skundą persiųsti teismui. Konkrečiu atveju svarbi aplinkybė, jog teikdamas skundą antstoliui, pareiškėjas dar nežino, ar antstolis, išnagrinėjęs skundą, jį tenkins, ar skundas bus atmestas ir persiųstas teismui. Taigi šiuo atveju nepakankamas procesinio dokumento egzempliorių skaičius nelaikytinas trūkumu, kliudančiu antstolės nepatenkintą ir teismui persiųstą skundą priimti. 

17.       Dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, jog pareiškėjas, pateikdamas antstolei prašymą dėl senaties išieškojimams taikymo, nesilaikė CPK įtvirtintos privalomos išankstinės skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 510 straipsnis, 512 straipsniai), pažymėtina, jog šie pirmosios instancijos teismo argumentai neatitinka procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto, o yra galimybės ginčą nagrinėti teisme (pareiškėjui nesilaikius ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos) klausimas, kuris niekaip negali būti pašalintas taikant procesinių dokumentų trūkumų šalinimą (CPK 115 straipsnis). Trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę pareiškėjui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, tačiau negali būti taikomas tais atvejais, kai nustatoma, jog nesilaikyta CPK 510 straipsnyje nustatytos privalomos išankstinės skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme tvarkos, kas yra pagrindas atsisakyti priimti skundą.

18.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas per daug formaliai taikė šalių procesinių dokumentų reikalavimus reglamentuojančias proceso teisės normas. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti, tai yra skundžiamą nutartį panaikinti, o, atsižvelgiant į tai, jog skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo R. B. skundo dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja                                                                        Rūta Burdulienė