Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-8072– 888/2016

                                                       Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07142-2016-5

                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. lapkričio 8 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė,

sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

2016 m. rugsėjo 19 d., 18 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), S. K. vairuodamas automobilį Fiat Fiat Stilo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir jį apgadino. Nesant nukentėjusiojo automobilio savininko įvykio vietoje, nesustojo ir nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 219.1., 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apie 2016 m. spalio 12 d. teismo posėdį buvo informuojamas įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 1, 2), tačiau į teismo posėdį neatvyko, jo neatvykimą pateisinančių priežasčių teismui nepateikė. Teismas, siekdamas išsamiai išsiaiškinti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, nutarė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kviesti pakartotinai, tačiau teismo šaukimas grįžo neįteiktas, su pašto žyma „neatsiėmė pašte“ (b. l. 34, 35). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmenį, gauto iš Registrų centro Gyventojų registro departamento matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K. 2015 m. rugpjūčio 26 d. deklaravo išvykimą į Vokietiją (b. l. 39).

ATPK 272 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Dalyvavimas bylos nagrinėjime yra viena tokio asmens teisių, kuria pasinaudojęs administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo gali pasinaudoti ir kitomis, su ja susijusiomis, teisėmis. Tačiau dalyvavimas bylos nagrinėjime asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybės, nėra privalomas. Tai jo teisė, ir todėl asmuo turi būti tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, kad galėtų šia teise pasinaudoti. ATPK 272 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, dalyvavimas bylos nagrinėjime yra privalomas, tačiau netgi tokiais atvejais įstatymų leidėjas numato išimtį: jeigu pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. ATPK 272 straipsnyje numatytų teisių suteikimas asmeniui įgalina jį būti aktyviu proceso dalyviu. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo savo teisėmis naudotis sąžiningai, turi būti aktyvus ir domėtis bylos proceso eiga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N261-566/2011) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Nr. 2AT-8-976/2015). Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo tinkamai informuotas apie 2016 m. spalio 12 d. teismo posėdžio laiką ir vietą, taip pat buvo išnaudotos visos galimybės tinkamai pranešti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie sekančio teismo posėdžio vietą ir laiką, jo pareiga taip pat yra būti aktyviam ir suinteresuotam bylos baigtimi bei domėtis procesu ir savo teisių gynyba, tačiau jis sąmoningai vengia atvykti į teismą, todėl byla išnagrinėta S. K. nedalyvaujant.

              ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

              ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

              Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančio S. K. pasiaiškinimo matyti, kad jis kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 14).

              S. K. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis (b. l. 4), fotonuotraukomis (b. l. 5-6, 8, 16-17), V. J. paaiškinimu (b. l. 7), tarnybiniu pranešimu (b. l. 9), išrašu iš elektroninės policijos pranešimų sistemos (b. l. 10), I. D. paaiškinimu (b. l. 12), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 15).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 19 d., 18 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), S. K. vairuodamas automobilį Fiat Fiat Stilo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir jį apgadino. Nesant nukentėjusiojo automobilio savininko įvykio vietoje, nesustojo ir nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 219.1., 222 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. S. K. kaltas dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis. 

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. K. administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino teisės pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies, sankcijų ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

ATPK 130 straipsnio sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. ATPK 26 straipsnis (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-2049 redakcija (įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.)) numato, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais. Šio kodekso <...> 130 straipsnio pirmojoje dalyje <...> numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Atsižvelgiant į tai, kad S. K. pripažino pažeidimo padarymą, nuoširdžiai gailėjosi, nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vairavo kitam asmeniui – E. B., priklausantį automobilį Fiat Fiat Stilo (b. l. 13), byloje nėra duomenų, kad perleisdamas automobilį S. K., transporto priemonės savininkas žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti, eismo įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio konfiskavimas neskirtinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 3024 straipsniu,

n u t a r i a :

S. K. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį  – 1 158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 1 158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16061683914. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                  Laima Šeputienė