Civilinė byla Nr. e2-2345-820/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32113-2025-8
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.5.3.;
(S)
2.2.4.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 13 d.,
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,
sekretoriaujant Ivetai Kavaliauskaitei,
dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Neringai Gylytei,
atsakovo atstovui M. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS Ramirent Baltic, veikiančio per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Enart“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir nuostolių atlyginimo.
Teismas
nustatė:
I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
1.1. Priteisti iš atsakovo 3 803,43 EUR sumą:
1.1.1. 943,76 EUR skolos;
1.1.2. 2 819,99 EUR nuostolių atlyginimo;
1.1.3. 39,78 EUR palūkanų.
1.2. Priteisti 10,05 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
1.3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog ieškovas ir atsakovas sudarė Kliento sutartį 2025 m. gegužės 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Sutartis), kuria ieškovas išnuomojo atsakovui statybinę įrangą.
3. Pasibaigus nuomos terminui, atsakovas dalies įrangos negrąžino, dalis įrangos buvo sugadinta, todėl ieškovas paskaičiavo patirtus nuostolius Sutartyje nustatyta tvarka ir pareiškė reikalavimą priteisti 2 819,89 EUR nuostolių atlyginimo už nuomotos įrangos negrąžinimą ir sugadinimą.
4. Atsakovas nėra sumokėjęs Sutartimi sutartais terminais 943,76 EUR nuomos mokesčio, todėl ši skola priteistina iš atsakovo.
5. Kadangi atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl iš atsakovo priteistina 39,78 EUR materialiųjų palūkanų, kaip buvo sutarta Sutarties 5.4 punkte.
II. Atsakovo atsikirtimų santrauka
6. Atsakovas UAB „Enart“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti dalyje, kaip nepagrįstą, perskaičiuoti skolos dydį, nepriteisti arba sumažinti palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovas nurodė, jog ieškovas 2025 m. spalio 21 d. sąskaitą nurodė apmokėti per 1 dieną, tačiau tai prieštarauja Sutarties nuostatoms ir šalių praktikai, kai apmokėjimo terminas buvo 15 kalendorinių dienų. Be to, nors atsakovas prašė, ieškovas nepateikė sąskaitos detalizacijos, kuri buvo pateikta tik 2025 m. lapkričio 11 d., todėl objektyviai atsakovas tik nuo tuomet įgijo galimybę vykdyti prievolę.
8. Ieškovas nėra įskaitęs visų atsakovo atliktų mokėjimų: 200 EUR mokėjimo pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini) (2026 m. sausio 6 d.) ir 200 EUR permokos. Perskaičiavus skolos dydį pagal permokas, skolos suma turėtų būti mažesnė.
9. Ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog atsakovas pametė išsinuomotą įrangą, nes nėra perdavimo-grąžinimo aktų, nėra inventorizacijos ar patikrinimo dokumentų, nėra paaiškinimų, patvirtinančių įrangos pametimą. Atsakovas yra sąžiningas ir sutinka sumokėti už sugadintą įrangą.
10. Ieškovas neturėjo teisės skaičiuoti palūkanų, nes skolos suma buvo ginčijama, prievolę įvykdyti trukdė paties ieškovo veiksmai, atsakovas vykdė prievoles ir atliko dalinius mokėjimus.
11. Atsakovas nesutiko su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, nes atsakovas siekė išspręsti ginčą taikiai. Buvo teikiami prašymai dėl sąskaitų detalizacijos, apmokėjo reikšmingą skolos sumą ir ginčas kilo dėl nepagrįstų ieškovo reikalavimų. Šios išlaidos neprotingai didelės ir nepagrįstos.
III. Procesiniai sprendimai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos
12. Ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, kuriuo prašė:
12.1. Priteisti iš atsakovo 2 103,43 EUR sumą, kurią sudaro:
12.1.1. 2 063,65 EUR nuostoliai;
12.1.2. 39,78 EUR palūkanos.
12.2. Priteisti 10,05 procentų dydžio metines procesines palūkanas
12.3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas
13. Ieškovas nurodė, jog atsakovas atliko dalinius mokėjimus, kuriais padengė visą skolą ir dalį nuostolių už negrąžintą ir sugadintą įrangą, todėl ieškovas mažina reikalavimus.
14. Atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo.
15. Atsakovas nurodė, jog siekė ginčą išspręsti taikiai, geranoriškai vykdė mokėjimus ir padengė visą skolą už nuomą. Nuostolių dydis nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, jų dydis nėra aiškus, nėra duomenų, jog įrangą sugadino atsakovas ir nėra duomenų, jog atsakovas negrąžino kokios nors įrangos dalies. Atsakovas siekė išspręsti ginčą taikiai, sutiko su ieškovo reikalavimais, tačiau ieškovas nesprendė ginčo taikiai, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš atsakovo.
IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Teismas
konstatuoja :
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai išplėtotoje teismų praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.). Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).
Dėl nuostolių atlyginimo
19. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
20. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus, jie buvo priimti, todėl toliau byla nagrinėtina pagal sumažintus reikalavimus, t. y. dėl nuostolių atlyginimo, materialiųjų palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
21. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas nurodė, jog sutinka apmokėti skolą, tačiau nesutinka mokėti bylinėjimosi išlaidų.
22. Šalys pasirašė 2025 m. gegužės 22 d. Kliento sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (tekste – Sutartis; failas 1 / p. 11-18). Kartu su Sutartimi galioja ir 2023 m. gruodžio 29 d. Įrangos nuomos bendrosios sąlygos (toliau tekste – Sąlygos; failas 1 / p. 34).
23. Sąlygų 4.2 punkte šalys sutarė, jog įrodinėjimo pareiga, jog įranga grąžinta laiku ir tinkama, tenka Klientui (atsakovui).
24. Sutarties 5.4 punktu šalys sutarė, jog jei atsakovas vėluoja atlikti bet kokį mokėjimą, atsakovas privalo sumokėti ieškovui 0,06 procentų dydžio palūkanas nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pardelstą dieną bei atlyginti visus kitus nuostolius, priklausančias mokėti baudas, taip pat įskaitant ir išlaidas už teisines bei išieškojimo paslaugas, kurių nepadengia šios palūkanos ir (ar) baudos.
25. Sutarties 7.15 punkte šalys sutarė, jog prieš priimdamas įrangą Klientas įsipareigoja atidžiai patikrinti jos būklę, kiekį ir komplektaciją. Apie priimamos įrangos trūkumus, nustatytus defektus Kliento atstovas privalo pažymėti akte. Neįvykdžius šios pareigos, preziumuojama, jog Klientui perduota įranga buvo tinkama.
26. Sutarties Priedu Nr. 2 šalys sutarė, jog atsakovas apmokės pateiktas sąskaitas per 15 kalendorinių dienų bei vėlavimas sumokėti daugiau nei 14 kalendorinių dienų yra esminis Sutarties pažeidimas.
27. Ieškovas 2025 m. liepos 8 d. išsiuntė atsakovui Pranešimą apie žalą Nr. (duomenys neskelbtini) (failas 1 / p. 25). Ieškovas nurodė atsakovui, jog jam nesutinkant su nustatyta žala, jis turi teisę per 72 valandas aptikrinti pažeidimus, to nepadarius bus laikoma, jog su pažeidimais atsakovas sutinka. Iš šio pranešimo matyti, kad ieškovas nurodė atsakovui, kad yra sugadinti du M. klojiniai po 1 700,79 EUR be PVM, iš viso 3 401,58 EUR be PVM sumai. Klojinių kaina buvo nurodyta sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo paaiškinimų (failas 1 / p. 76) matyti, kad už klojinius buvo išskaičiuotas nusidėvėjimas ir suma be PVM yra 2 006,93 EUR už klojinius. Iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad už kitas prarastas detales (strypai, veržlės, sujungėjai, spynos) ieškovas paskaičiavo nuostolius – 571,48 EUR be PVM. Rengiantis bylos nagrinėjimui, atsakovas apmokėjo skolą ir dalį nuostolių, todėl ieškovas sumažino reikalavimą priteisti nuostolius iki 2 063,65 EUR.
28. Iš fotonuotraukų (failas 1 / 56-57, 59, 66, 68, 70-71) matyti, kad atsakovo grąžinta nuomota įranga yra apgadinta. Dėl tokių apgadinimų naudoti pagal paskirtį negalima, o taisymas būtų ekonomiškai nenaudingas. Vadovaujantis Sutarties 7.20 punktu, atsakovas buvo įsipareigojęs padengti ieškovo dėl sugadinimo patirtus nuostolius. Sutarties 7.22 punktu šalys sutarė, jog remonto išlaidoms viršijant 75 procentus įrangos vertės, atsakovas įsipareigojo sumokėti įrangos vertės dydžio sumą.
29. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų priėmęs įrangą su defektais ar kitais trūkumais. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovui įranga buvo perduota be defektų ir trūkumų.
30. Pagal Sutarties 8.1 ir 8.2 punktus šalys sutarė, jog nuo įrangos perdavimo atsakovui momento, atsakovas privalo saugoti išsinuomotą įmonę ir yra atsakingas už bet kokią įrangai padarytą žalą arba įrangos sugadinimą ar praradimą. Kadangi atsakovas nuo įrangos priėmimo iki įrangos grąžinimo yra atsakingas, todėl jis privalo įrodyti, jog grąžino visą išsinuomotą įrangą nesugadintą ir neprarastą.
31. CK 6.499 straipsnio 1 dalis nustato, jog nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog pagal įstatymą ir sutartį atsakovas turėjo grąžinti visą išsinuomotą įrangą, todėl atsakovas turėjo pareigą įrodyti, jog jis grąžino visą įrangą (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nepagrįstai šią įrodinėjimo pareigą perkelia ieškovui. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas grąžino visą įrangą ir be defektų, todėl darytina išvada, jog atsakovas grąžino du sugadintus klojinius ir negrąžino dalies kitos įrangos (strypai, veržlės, sujungėjai, spynos, kurių nomenklatūra ir kiekis nurodyta sąskaitoje).
32. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas grąžino du klojinius sugadintus ir negrąžino dalies kitos įrangos, vadovaujantis Sutarties 7.20, 7.22 punktais, atsakovas laikytinas atsakingu už ieškovui padarytus nuostolius. Minėtais sutarties punktais atsakovas buvo įsipareigojęs padengti ieškovo nuostolius. Atsakovas negrąžino dalies įrangos, dalis grąžintos įrangos buvo sugadinta, todėl ieškovas patyrė žalą, tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų viekų (įrangos dalies negrąžinimo ir sugadinimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl yra visos civilinės atsakomybės sąlygos ŪCK 6.246 -6.249 straipsniai) ir ieškinys šioje reikalavimo dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinu – priteisiant ieškovui iš atsakovo 2 063,65 EUR nuostolių atlyginimo.
Dėl palūkanų priteisimo
33. Ieškovas pateikė palūkanų paskaičiavimo pažymą (failas 1 / p. 43) iš kurios matyti, kad 2025 m. liepos 31 d. sąskaitą atsakovas turėjo apmokėti 2025 m. rugpjūčio 15 d, ieškovo teigimu, atsakovas yra pradelsęs 70 dienų, todėl nuo 2 782,97 EUR sumos, priskaičiuota 38,96 EUR palūkanų. 2025 m. rugsėjo 30 d. sąskaita 171,72 EUR sumai pradelsta 9 dienas, todėl ieškovas paskaičiavo 0,31 EUR palūkanų. 2025 m. spalio 21 d. sąskaita 1 280,68 EUR sumai pradelsta 2 dienas, todėl ieškovas paskaičiavo 0,51 EUR palūkanų. Iš viso ieškovas priskaičiavo 39,78 EUR palūkanų. Atsakovas nesutinka su ieškovo paskaičiavimais, todėl toliau nagrinėtinas palūkanų paskaičiavimo pagrįstumas ir teisėtumas.
34. Pagal Sąlygų 5.2 punktą nuomos mokesčiai mokami pagal sąskaitas Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Šalys Sutarties Priede Nr. 2 sutarė, jog sąskaitos bus apmokamos per 15 kalendorinių dienų.
35. Pagal savo turinį, Sutarties 5.4 punkto susitarimas nėra susitarimas dėl palūkanų skaičiavimo, nes tai visiškai atitinka netesybų sampratą, nustatytą CK 6.71 straipsnyje: sutarta suma (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), kuri nurodoma konkrečia suma arba procentine išraiška (CK 6.71 straipsnio 2 dalis), skaičiuojama už kiekvieną pradelstą prievolės įvykdymo dieną (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Taigi, nors ieškovas įvardija šias sumas palūkanomis, tačiau teismas jas vertina ne pagal pavadinimą, bet pagal turinį, todėl laikytina, jog reiškiamas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.
36. Iš 2025 m. spalio 21 d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (failas 1 / p. 23) matyti, kad ieškovas nustatė šios sąskaitos apmokėjimo terminą 1 dieną ir už vėlavimo 2 dienas priskaičiavo 0,51 EUR palūkanų. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas turėjo teisę apmokėti sąskaitą per Sutartyje sutartą 15 dienų terminą, laikytina, jog atsakovas nebuvo praleidęs prievolės įvykdymo termino ieškovo nurodomas 2 dienas, todėl reikalavimas šioje dalyje dėl 0,51 EUR delspinigių priteisimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
37. Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti apmokėta 2025 m. rugpjūčio 15 d., sąskaita (duomenys neskelbtini) – 2025 m. spalio 15 d. Atsakovas pateikė įrodymus, jog mokėjimus atliko 2026 m. sausio 1 d. (failas 1 / p. 99-103), todėl akivaizdu, jog atsakovas praleido sutartą sąskaitų apmokėjimo terminą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistina 39,27 EUR delspinigių, likusioje dalyje šis reikalavimas atmestinas (39,78-0,51; CK 6.71 straipsnis).
38. Atsakovo nurodoma aplinkybė, jog jis siekė ginčą išspręsti taikiai rodo atsakovo sąžiningumą ir geranoriškumą, tačiau taikos sutarties, kaip ir bet kokios kitos sutarties sudarymas yra šalies teisė, o ne pareiga, todėl ieškovas turėjo teisę tiek sudaryti taikos sutartį, tiek atsisakyti ją sudaryti. Tačiau ieškovo atsisakymas neatleidžia atsakovo nuo jo prievolių vykdymo ir nekeičia įstatymų nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisės normų.
39. Pagal CK 6.37 straipsnio 1-3 dalis skolininkas privalo mokėti sutartas ar įstatymų nustatytas procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl įstatymo nustatyto dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Ieškovas rėmėsi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, todėl iš atsakovo priteistina 10,05 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).
40. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). atsižvelgiant į tai, jog atmestų reikalavimų dydis sudaro 0,03 procento, todėl skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio dydžio procentas laikytinas nereikšmingu, nes nesudaro nė vieno euro.
42. Ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas:
42.1. Žyminio mokesčio - 43 EUR (failas 1 / p. 45); 43 EUR (failas 1 / p. 79), iš viso 86 EUR žyminio mokesčio.
42.2. Ieškinį sumažinus, ieškovui grąžintina permokėta žyminio dalis – 39 EUR (86-47; CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42.3. išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 968 EUR (failas 1 / p. 46-48); 1 113,20 EUR (failas 1 / p. 136-142), iš viso 2 081,20 EUR.
42.4. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovo priteistina 2 128,20 EUR bylinėjimosi išlaidų.
43. Nagrinėjamoje byloje susidarė 8,64 EUR išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimu nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 EUR), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (8,64 EUR) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
44. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti ieškinį dalyje.
Priteisti ieškovui Ramirent Baltic AS (j. a. k. 101199349), veikiančiam per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą (j. a. k. 302431034), iš atsakovo UAB „Enart“ (j. a. k. 306352723) - 2 063,65 EUR (du tūkstančius šešiasdešimt tris euro ir 65 euro centus) nuostolių atlyginimui, 39,27 EUR (trisdešimt devynis euro ir 27 euro centus) delspinigių, 10,05 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 2 102,92 EUR (dviejų tūkstančių vieno šimto dviejų euro ir 92 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2025 m. gruodžio 02 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 128,20 EUR (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt aštuonis euro ir 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Atmesti ieškinį likusioje dalyje.
Grąžinti ieškovui Ramirent Baltic AS (j. a. k. 101199349), veikiančiam per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą (j. a. k. 302431034), dalį sumokėto žyminio mokesčio - 39 EUR (trisdešimt devynis euro) žyminio mokesčio, sumokėto (duomenys neskelbtini), bankinio mokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo užduoties kodas (duomenys neskelbtini))
Priteisti iš atsakovo UAB „Enart“ (j. a. k. 306352723) 8,64 EUR (aštuonis euro ir 64 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vaidas Pajeda