Civilinė byla Nr. e2-1631-823/2018
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01008-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos verslininkų namai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4001-565/2018, kuria atsakovei UAB „Baltijos verslininkų namai“ iškelta bankroto byla, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti UAB „Baltijos verslininkų namai“ bankroto bylą. Nurodė, kad ieškovas už atsakovę sumokėjo 479 Eur ir vietoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) tapo atsakovės kreditoriumi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50 straipsnį.
2. AB SEB bankas pateikė teismui prašymą į nagrinėjamą civilinę bylą įtraukti jį bendraieškiu ir iškelti bankroto bylą UAB ,,Baltijos verslininkų namai“, nes atsakovės įsiskolinimas jam yra 716 467,29 Eur. 2018 m. birželio 11 d. teisėjos rezoliucija AB SEB bankas įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje.
3. Antstolė. N. Š. – S. taip pat pateikė prašymą į nagrinėjamą civilinę bylą įtraukti ją bendraieške ir iškelti bankroto bylą UAB ,,Baltijos verslininkų namai“, nurodydama, kad atsakovė yra skolinga jai 13 165,64 Eur antstolio vykdymo išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi įtraukė antstolę į bylą trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje.
4. Atsakovė UAB „Baltijos verslininkų namai“ su pareiškimu dėl bankroto bylos jai iškėlimo nesutiko. Nurodė, kad su ieškovu M. Š. visiškai atsiskaitė, sumokėdama jam 480 Eur, todėl ieškovas nebeturi teisės inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsakovei. Antstolė N. Š. – S. nėra pateikusi jokių savo reikalavimą dėl 13 165,64 Eur dydžio išieškojimo iš bendrovės pagrindžiančių įrodymų. Vykdomojoje byloje Nr. 0033/09/0081 UAB „Baltijos verslininkų namai“ padengė skolas tiesiogiai VMI, todėl atlygis antstolei N. Š. – S. nepriklausė. Su kreditoriumi AB SEB banku vyksta derybos dėl skolos ar reikalavimo teisės perleidimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi iškėlė UAB „Baltijos verslininkų namai“ bankroto bylą, bendrovės bankroto administratore paskirdamas UAB „ADMIVITA“.
6. Teismas pažymėjo, kad paskutinį kartą UAB „Baltijos verslininkų namai“ finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė už 2014 m. laikotarpį. Iš 2014 m. atsakovės finansinės atskaitomybės nustatyta, kad 2014 m. atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (802 440,33 Eur) neviršijo pusės į bendrovės balansą įrašyto turto vertės (2 604 231,64 Eur), tačiau naujos finansinės atskaitomybės, pagal kurią teismas galėtų įvertinti aktualią atsakovės finansinę būklę, atsakovė teismui nepateikė, o turint tik pakankamai senus, 2014 m., įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, teismas neturi pagrindo teigti, jog praėjus ketveriems metams įmonės finansinė padėtis yra tokia pati, kaip ir 2014 m.
7. Teismas nurodė, kad 13 165, 64 Eur dydžio antstolės N. Š. – S. vykdymo išlaidų pagri?stumas patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi. AB SEB banko finansinio reikalavimo dydžio atsakovė pateiktame atsiliepime neginčijo, todėl teismas vertino, kad atsakovė su šio kreditoriaus finansiniu reikalavimu sutinka ir jį pripažįsta, o atsakovės teiginius dėl skolos perleidimo vertino kaip deklaratyvius.
8. Teismas pažymėjo, kad pagal viešuosius duomenis 2018 m. rugpjūčio 16 d. UAB ,,Baltijos verslininkų namai“ mokestinė nepriemoka sudarė 28 664,33 Eur. Vadovaujantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, visas atsakovės turtas yra areštuotas antstolių. VĮ „Regitra“ duomenimis UAB ,,Baltijos verslininkų namai“ vardu registruota viena kelių transporto priemonė (priekaba) BRENDERUP 2300, kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, taip pat taikyti areštai. Teismas, remdamasis viešaisiais duomenimis, nenustatė, kad atsakovė turėtų kokio nors kito turto iš kurio galima būtų padengti kreditorių reikalavimus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė UAB ,,Baltijos verslininkų namai“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl bankroto bylos UAB ,,Baltijos verslininkų namai“ iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovė dėl objektyvių priežasčių – Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos vykdomo ikiteisminio tyrimo, teismui negalėjo laiku pateikti 2017 m. ir dabartinės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti atsakovės nemokumo remdamasis 2014 m. atsakovės finansinės atskaitomybės ataskaita.
9.2. UAB ,,Baltijos verslininkų namai“ 28 664,33 Eur mokestinė nepriemoka nėra paremta bylos medžiaga, nėra aišku ir nenurodoma, iš kokių tiksliai viešųjų duomenų matyti, kad atsakovė turi 28 664,33 Eur dydžio įsiskolinimą valstybei. Trečiuoju asmeniu įtraukta VMI nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir kartu informacijos apie egzistuojančias bendrovės skolas.
9.3. Tik pradinis ieškovas M. Š. formaliai buvo įgyvendinęs ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, o tretieji asmenys šios tvarkos nebuvo įgyvendinę, todėl teismas pareikštus reikalavimus turėjo palikti nenagrinėtus.
10. Ieškovas M. Š. atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius. Vertingo turto, kuris užtikrintų atsiskaitymą su visais kreditoriais, atsakovė neturi. Atsakovė yra nemoki ir negali (negalės) atsiskaityti su visais kreditoriais. Atsakovės dokumentų nepateikimas, remiantis atliekamu Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos vykdomu ikiteisminiu tyrimu, yra nepagrįstas jokiais įrodymais.
10.2. Iš kreditorių, siekiančių įstoti (įstojusių) į jau prasidėjusį bankroto procesą, nėra reikalaujama laikytis ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, t. y. įspėti skolininką apie ketinimą kreitis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo trečiųjų asmenų prašymus svarstyti ir priimti dėl jų sprendimus.
10.3. Atsakovė nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų, vilikina viešąjį interesą turinčią bylą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 2 dalimi, atsakovei turi būti skirta 5 000 Eur baudą, 50 procentų jos priteisiant lygiosiomis dalimis ieškovui ir tretiesiems asmenims.
11. Suinteresuotas asmuo antstolė N. Š. – S. atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtino 13 165, 64 Eur dydžio antstolės N. Š. – S. vykdymo išlaidų pagrįstumą, skola nėra padengta.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, sprendęs, kad bendrovė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, yra nemoki, negalinti vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, iškėlė jai bankroto bylą.
13. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.
14. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyve rinkos dalyve. Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011; 2013 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Pagal teismų praktiką įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1785-798/2017, ir joje nurodytą teismų praktiką).
15. Pažymėtina, kad, nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismo aktyvumo bankroto procese pareiga negali būti suprantama kaip byloje dalyvaujančių asmenų atleidimas nuo pareigos pagrįsti jų nurodytus argumentus ir (ar) rungimosi principo paneigimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1292-516/2015). Priešingai, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, įmonės mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
16. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovei buvo nustatytas terminas pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi atsakovės prašymu buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą ir nustatęs atsakovei papildomą terminą pateikti teismui atsiliepimą į pareiškimą bei 2018 m. birželio 4 d. nutartyje nurodytus duomenis ir dokumentus – įmone?s kreditoriu? ir skolininku? sa?rašus, kuriuose nurodyti ju? adresai, i?sipareigojimu? ir skolu? sumos, atsiskaitymo terminai, prae?jusiu? finansiniu? metu? ir ataskaitiniu? finansiniu? metu? laikotarpio iki pareiškimo iškelti bankroto byla? pateikimo teismui finansiniu? ataskaitu? rinkini?, informacija? apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginc?o tvarka, i?keista? turta? ir kitus i?sipareigojimus (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atsakovė teismo nurodytų duomenų ir dokumentų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pagrįstai vadovavosi turimais duomenimis apie atsakovės finansinę padėtį. Nors apeliantė teigia, kad atitinkamų duomenų pateikti teismui negalėjo dėl Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos vykdomo ikiteisminio tyrimo, teismui nepateikti jokie įrodymai, kad vykdomas ikiteisminis tyrimas kokiu nors būdu kliudė atsakovei gauti ir pateikti teismui duomenis, reikšmingus vertinant atsakovės mokumą.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi spręsdamas dėl pagrindų iškelti atsakovei bankroto bylą egzistavimo, vertino į bylą pateiktų įrodymų, susijusių su atsakovės turtine padėtimi visumą, t. y. Juridinių asmenų registrui pateiktus bendrovės 2014 m. finansinės atskaitomybės duomenis, VĮ Registrų centro bei VĮ „Regitra“ duomenis apie atsakovės turtą. Pažymėtina, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo turimi duomenys (duomenys apie vykdomąsias bylas, kuriose vykdomi išieškojimai iš atsakovės turto, atsakovės kreditorės antstolės N. Š. – S. reikalavimas dėl 13 165,64 Eur vykdymo išlaidų apmokėjimo, atsakovės kreditoriaus AB SEB banko nurodytos aplinkybės bei įrodymai dėl 716 467,29 Eur dydžio atsakovės įsiskolinimo, kuris nepadengiamas jau ilgą laiko tarpą, taip pat vieši VMI duomenys, įrodantys atsakovės 28 664,33 Eur dydžio mokestinę nepriemoką) leidžia spręsti apie atsakovės nemokumą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nesutikdama su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi bei pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis dėl bendrovės nemokumo, atsakovė jos mokumą patvirtinančius įrodymus, paneigiančius pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, galėjo pateikti apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti, t. y. atitinkamos pirmosios instancijos teismo išvados atskiruoju skundu nebuvo paneigtos (CPK 178 straipsnis).
19. Apeliantė taip pat teigia, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo būti teismo paliktas nenagrinėtas, kadangi tik pradinis ieškovas M. Š. formaliai buvo įgyvendinęs ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, o tretieji asmenys šios tvarkos nebuvo įgyvendinę. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais.
20. ĮBĮ normose nereglamentuojami su trečiųjų asmenų statusu susiję klausimai bankroto bylos iškėlimo procese, tačiau nei šiose normose, nei CPK normose, kurios taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ normoms, nedraudžiama kreditoriui įstoti trečiuoju asmeniu bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog į bylą norintis įstoti kreditorius nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos, neužkerta kelio jam dalyvauti jau prasidėjusiame procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-461/2012). Tai reiškia, kad iš kreditorių, siekiančių įstoti (įstojusių) į jau prasidėjusį bankroto procesą, nėra reikalaujama laikytis ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovas M. Š. 2018 m. gegužės 31 d. pateikė pareiškimą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašė atsakovui UAB „Baltijos verslininkų namai“ iškelti bankroto bylą. Kartu su pareiškimu pateikė įrodymus, jog laikėsi ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Šios aplinkybės apeliantė neginčija. Antstolė N. Š. – S. ir AB SEB bankas teismo buvo įtraukti į jau prasidėjusį bylos procesą, todėl iš jų neturėjo būti reikalaujama laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, o pirmosios instancijos teismas galėjo minėtų kreditorių pareiškimų pagrindu svarstyti klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ĮBĮ nustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra savitikslė – ja siekiama sudaryti galimybę įmonei skolininkei atsiskaityti su kreditoriumi, išvengiant bankroto proceso iniciavimo teisme. Nagrinėjamu atveju atsakovė, formaliai remdamasi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymu, nepateikia jokių duomenų kad būtų atsiskaičiusi (galėjusi atsiskaityti) su kreditoriais AB SEB banku ir N. Š. – S., jei pastarieji būtų kreipęsi į atsakovę, informuodami apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kartu pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 27 straipsnį tuo atveju, jei atsakovė atsiskaitys su visais kreditoriais, jai iškelta bankroto byla galės būti nutraukta.
23. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados atskirojo skundo argumentais nepaneigtos (CPK 320 straipsnis), todėl ginčijama nutartis paliekama nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas atmetamas.
24. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.). Vien tik tai, kad apeliantės atskirasis skundas apeliacinės instancijos teismo buvo atmestas, nereiškia apeliantės piktnaudžiavimo apeliacijos teise, todėl ieškovo prašymas skirti apeliantei baudą apeliacinės instancijos teismo atmetamas kaip nepagrįstas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 95 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovo M. Š. prašymą skirti apeliantei baudą atmesti.
Teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė