Civilinė byla Nr. e2A-845-803/2020

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ir atsakovo A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovams A. S. ir R. S. S. dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu, išdavimo paveldėjimo teisės liudijimo į 1/3 dalį, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė Aldona Adomaitienė.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2017 m. gegužės 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį atsakovai R. S. S. ir A. S. paveldėjo po 1/2 dalį mirusio tėvo A. J. S. turto; įpareigoti Vilniaus 4-ojo notarų biuro notarę Aldoną Adomaitienę išduoti mirusiojo sūnui S. S., paveldėjimo teisės liudijimą į 1/3 dalį 2017 m. gegužės 19 d. Vilniaus 4-ojo notarų biuro notarės A. A. išduotame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 2-5024, punktuose 1-20 nurodytą turtą; priteisti iš R. S. S. 3384,80 Eur ir 5 proc. procesines palūkanas iki būsimo teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš A. S. 3384,80 Eur ir 5 proc. procesines palūkanas iki būsimo teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra A. J. S., mirusio (duomenys neskelbtini) sūnus. Po A. J. S., mirties Vilniaus m. 4-ajame notarų biure 2017 m. vasario 22 d. buvo užvesta paveldėjimo byla vienam iš įstatyminių įpėdinių pateikus pareiškimą dėl palikimo priėmimo. A. J. S. įstatyminiai įpėdiniai yra ieškovas, sūnus A. S., dukra R. S.-S. ir sutuoktinė – ieškovo motina A. S.. 2017 m. gegužės 19 d. atsakovams buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriame nurodyta, jo atsakovai paveldi po 1/2 dalis viso paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyto turto.

2.       Ieškovo teigimu, atsakovai nuslėpė nuo notarės apie dar vieną pirmosios eilės įpėdinį – ieškovą, kuris yra atsakovų brolis ir palikėjo sūnus, palikimo atsiradimo metu gydėsi ligoninėje. Ieškovas paaiškino, jog kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2004-465/2018 atnaujino ieškovui terminą palikimui priimti po jo tėvo A. J. S. mirties. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1711-565/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį paliko nepakeistą. Nurodė, jog kreipėsi į atsakovus dėl ieškovo paveldėtos turto dalies įforminimo, tačiau atsakovai geranoriškai nebendradarbiavo.

3.       Atsakovai A. S. ir R. S. S. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė A. J. S. – ieškovo, R. S. S. bei atsakovo tėvas ir A. S. sutuoktinis. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė Aldona Adomaitienė 2017 m. vasario 22 d. išdavė liudijimą, kuriuo liudijo, kad A. J. S., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė šie įpėdiniai: mirusiojo sutuoktinė A. S., dukra R. S. S., sūnus A. S.. 2017 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė Aldona Adomaitienė išdavė mirusiojo sutuoktinei nuosavybės teisės liudijimą, kuriuo konstatavo, jog santuokos metu įgytas turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl sutuoktinei priklauso pusę viso mirusiojo turto įgyto po santuokos sudarymo. 2017 m. gegužės 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, paveldėjimo teisių dovanotojas A. S. padovanojo visas savo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jos sutuoktinio A. J. S. mirties, paveldėjimo teisių gavėjams R. S. S. ir A. S. po 1/2 dalį. 2017 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė Aldona Adomaitienė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriame nurodyta, kad palikėjo A. J. S. turtą lygiomis dalimis, po 1/2 paveldėjo palikėjo dukra R. S. S. ir palikėjo sūnus A. S.. Paaiškino, jog visada elgėsi sąžiningai ir siūlė ieškovui pasidalinti liudijimo 1-22 punktuose nurodytą turtą po 1/3. Pažymėjo, kad ieškovas palikėjo laidotuvėse nedalyvavo, atvyko tik į šermenis. Apie palikėjo mirtį ieškovas sužinojo laiku ir galėjo pareikšti valią priimti palikimą. Pažymėjo, jog ieškovui kreiptis dėl palikimo priėmimo sutrukdė ne atsakovo nesąžiningumas, bet paties ieškovo pasirinktas netinkamas gyvenimo būdas, dėl ko ieškovas gulėjo ligoninėje. Taip pat ieškovas palikimą galėjo priimti ir per atstovą. Atsakovai nesutiko, jog turtas nurodytas liudijimo 1-22 punktuose būtų padalintas po 1/3 kiekvienam iš paveldėtojų. Pažymėjo, jog palikėjo sutuoktinė 2017 m. gegužės 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, padovanojo visas savo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jos sutuoktinio A. J. S. mirties R. S. S. ir A. S.. Minėta dovanojimo sutartis nebuvo nuginčyta, yra galiojanti bei turinti teisinę galią paveldėtojams. Atsakovai neprieštaravo, kad liudijimo 1-22 punkte nurodytos turtinių objektų dalys būtų perdalintos po 3/8 atsakovui ir atsakovei, o ieškovui 1/4 dalis.

4.       Trečiasis asmuo notarė Aldona Adomaitienė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino Vilniaus 4-ojo notarų biuro notarės A. A. 2017 m. gegužės 19 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-5024 negaliojančiu ir nustatė, kad A. J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), turto 3/8 dalis paveldi R. S. S., 3/8 dalis paveldi A. S. ir 1/4 dalį paveldi S. S.; įpareigojo Vilniaus 4-ojo notarų biuro notarę Aldoną Adomaitienę paveldėtojams R. S. S., A. S. ir S. S. išduoti paveldėjimo teisės pagal šiuo teismo sprendimu nustatytas A. J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldimo turto dalis. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė valstybei lygiomis dalimis iš atsakovo A. S. ir R. S. S. 507,00 Eur  žyminio mokesčio, 425,81 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 25,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovo atsakovui A. S. priteisė 487,50 išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

6.       Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. J. S., ieškovo S. S. ir atsakovų R. S. S. bei A. S. tėvas ir A. S. sutuoktinis. 2017 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė Aldona Adomaitienė išdavė liudijimą, notarinio registro Nr. 2-1796, kuriuo liudijo, kad A. J. S., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė įpėdiniai: mirusiojo sutuoktinė A. S., dukra R. S. S., sūnus A. S.. 2017 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė Aldona Adomaitienė išdavė mirusiojo sutuoktinei nuosavybės teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 2-4269, kuriame nurodyta, jog santuokos metu įgytas turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl sutuoktinei priklauso pusę viso mirusiojo turto įgyto po santuokos sudarymo. 2017 m. gegužės 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2-5022, A. S. padovanojo visas savo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jos sutuoktinio A. J. S. mirties, paveldėjimo teisių gavėjams R. S. S. ir A. S. po 1/2 dalį. Palikėjo A. J. S. turtą lygiomis dalimis, po l/2, paveldėjo palikėjo dukra R. S. S. ir palikėjo sūnus A. S.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2004-465/2018 ieškovui buvo atnaujintas terminas palikimui priimti po jo tėvo A. J. S., mirties.

7.       Teismas konstatavo, kad ieškovas yra įstojęs į paveldėjimo santykius, palikimą priėmė. Vadovaudamasis CK 5.8 straipsniu, kasacinio teismo praktika, teismas sprendė, kad ieškovas yra palikėjo pirmos eilės įpėdinis, turintis teisę ginčyti atsakovams išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

8.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kilo ginčas, dėl palikimo dalies priklausančios ieškovui.

9.       Teismas, remdamasis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CK 5.13 straipsniu nurodė, kad po palikėjo mirties buvo tris pirmos eilės įpėdiniai (vaikai) ir sutuoktinė A. S., kuri turėjo teisę paveldėti 1/4 palikėjo turto, nurodyto liudijimo 1-22 punktuose. Teismas pažymėjo, jog palikėjo sutuoktinė 2017 m. gegužės 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, savarankišku sandoriu, padovanojo visas savo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jos sutuoktinio A. J. S. mirties vaikams R. S. S. ir A. S. lygiomis dalimis, t. y. tik atsakovams, ieškovui savo teisių motina nedovanojo. Nurodyta dovanojimo sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, todėl turinti teisinę galią paveldėtojams. Teismas sprendė, kad ieškovo motinai nedovanojus ieškovui savo paveldėjimo teisių, ieškovas nepaveldi jokios dalies motinos dalies paveldėtino turto, todėl pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 5.13 straipsnį ieškovas kaip įstatyminis įpėdinis turi teisę į 1/4 dalį tėvo A. J. S. turto.

10.       Teismas, remdamasis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi konstatavo, kad A. J. S. palikimo perėjimas atsakovams visa apimtimi prieštarauja imperatyviai CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatai, todėl Vilniaus 4-ojo notarų biuro notarės A. A., 2017 m. gegužės 19 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, Nr. 2-5024, pripažintinas negaliojančiu. Pripažinęs nurodytą paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovų motina padovanojo savo paveldėjimo teises tik atsakovams, nustatė, jog 3/8 dalis A. J. S. turto paveldi R. S. S., 3/8 dalis A. J. S. turto paveldi A. S. ir 1/4 dalį A. J. S. turto paveldi S. S..

11.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pripažino minėtą liudijimą negaliojančiu ir nustatė įpėdinių paveldimo turto dalis, atmetė ieškovo reikalavimų dalis dėl piniginių sumų priteisimo, kaip neatitinkančius nustatytų paveldimo turto dalių.

12.       Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi bei CPK 93 straipsnio 2 dalimi teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (75 proc. patenkintų reikalavimų), atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteisė 507,00 Eur (676,00 Eur x 75 proc.) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą bei 425,81 Eur (567,75 Eur x 75proc.) išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Iš ieškovo atsakovui A. S. teismas sprendė priteisti 487,50 Eur (1950,00 Eur x 25 proc. ) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų teismas taip pat priteisė 25,46 Eur (33,95 Eur x 75 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

13.       Ieškovas S. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo, kuriuo prašo pakeisti skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 487,50 Eur priteisimo iš ieškovo atsakovui A. S.. Nurodo šiuos esminius argumentus:

13.1.                      sprendime teismas nevertino ir nemotyvavo išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančių įrodymų leistinumo ir pakankamumo;

13.2.                      byloje pateiktų duomenų nepakanka atsakovo 1950,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti: pirma, advokatas, kuriam atsakovas mokėjo už teisines paslaugas, nedalyvavo ir neatstovavo byloje; antra, byloje dalyvavusi advokatė Rita Balsevičė gavo apmokėjimą 600 eurų pagal 2019 m. kovo 19 d. sąskaitą RB Nr. 14, kuri aiškiai susijusi su nagrinėjama byla; trečia, byloje nedalyvavęs advokatas gavo 1350 Eur iš atsakovo; ketvirta, galimai finansiniai dokumentai atsakovui įforminti ir jo mokėjimai atlikti mokesčių optimizavimo tikslais; penkta, galimai atsakovui suteiktos ir buvo jo apmokėtos teisinės paslaugos, nesusijusios su nagrinėjama byla;

13.3.                      atsakovo neginčijamos bylinėjimosi išlaidos yra patvirtintos tik 600 Eur sumai, ir nuo šios sumos atitinkamai turėtų būti skaičiuojamas ir atliekamas paskirstymas proporcingai atmestų reikalavimų daliai, juos priteisiant iš apelianto;

13.4.                      advokatas Olegas Kakurinas, nenurodyta, kad būtų teikęs paslaugas atsakovui šioje byloje. Byloje atstovavimo sutarties ar išrašo su advokatu Olegu Kakurinu nėra;

13.5.                      2019 m. liepos 4 d. sąskaitos S16 Nr. 144 išklotinėje paslaugos apskritai nepatenka į ginčo dalyko šioje byloje ribas, tai atsakovų pusės vidiniais tarpusavio susitarimais akivaizdžiai susiję teisinės paslaugos, jos negali būti priskirtos prie tų, nuo kurių priimant sprendimą skaičiuotina atitinkamai pralaimėjusiai šaliai paskirstytina suma nepriklausomai nuo byloje ne/dalyvavusio advokato;

13.6.                      iš ieškovo atsakovo naudai šiuo atveju priteistinos išlaidos turi būti skaičiuojamos nuo 600 eurų sumos, o ne nuo 1950 eurų sumos, kaip nurodyta sprendime. Netinkamas civilinio proceso įstatymų aiškinimas ir taikymas sudaro pagrindą keisti skundžiamą sprendimą atitinkamoje dalyje.

2.                      Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo S. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; atlyginti atsakovo A. S. apeliacinės instancijos teise patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

14.1.                      šioje civilinėje byloje iki jos nagrinėjimo iš esmės pabaigos Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateikti dokumentai (sąskaitos bei mokėjimo nurodymai), tinkamai pagrindžiantys atsakovo A. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su civilinės bylos Nr. e2-3811-566/2019 nagrinėjimu. Prie sąskaitų pridėtose atliktų darbų ataskaitose aiškiai pažymėta, kad jos išrašytos už civilinėje byloje Nr. e2-3811-566/2019 A. S. teiktas teisines paslaugas arba su nagrinėjama civiline byla susijusias teisines paslaugas. Šie rašytiniai dokumentai pirmosios instancijos teismo buvo priimti, kaip tinkamai pagrindžiantys atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, bei prijungti prie civilinės bylos medžiagos;

14.2.                      atsižvelgiant į advokato veiklos formas, kurios, vadovaujantis Advokatūros įstatymo 21 straipsniu, gali būti veikimas individualiai, partnerystės pagrindais, neįsteigus juridinio asmens bei veikla įsteigus juridinį asmenį – advokatų profesinę bendriją –  teisinių paslaugų sutartis gali būti sudaroma tiek su konkrečiu advokatu, veikiančiu individualiai, tiek ir su juridiniu asmeniu – advokatų profesine bendrija, kuri yra sutarties šalis bei kuriai kyla sutartinės pareigos (suteikti klientui teisines paslaugas) bei teisės (gauti sulygtą honorarą/atlygį). Atsakovas bei advokatų profesinė bendrija „ConsulTax“ (buvusi advokatų kontora Kručkauskas ir partneriai „ConsulTax“, kurios teises ir pareigas, sudarytas sutartis su klientais perėmė advokatų profesinė bendrija „Consultax“, atstovaujama to paties vadovaujančio partnerio advokato A. Kručkausko), atstovaujama vadovaujančio partnerio advokato A. Kručkausko, sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį. Minėtame išraše buvo nurodytas advokatas Gediminas Blaškevičius kaip atsakovui minėtoje byloje atstovaujantis bendrijos advokatas, kuris pasirašė bei per savo EPP paskyrą pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį. 2019 m. birželio 19 d. išrašas iš minėtos teisinių paslaugų teikimo sutarties buvo pateiktas į bylą kartu su pranešimu dėl atsakovo atstovo šioje civilinėje byloje pasikeitimo. G. Blaškevičiui nutraukus bendradarbiavimą su advokatų profesine bendrija „ConsulTax“, iškilo poreikis pakeisti byloje atsakovo atstovą, pakeičiant jį tos pačios bendrijos advokatu – vadovaujančiu partneriu Albertu Kručkausku, nors teisinių paslaugų teikimo sutarties subjektas – „ConsulTax“ – liko nepasikeitęs;

14.3.                      advokatai Rita Balsevičė faktiškai atstovavusi atsakovui teismo posėdžiuose, bei advokatas Olegas Kakurinas, kurio vardu buvo išrašytos kelios sąskaitos atsakovui už teisinių paslaugų teikimą minėtoje byloje, yra advokatų profesinės bendrijos „ConsulTax“ advokatai, sudarę sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo advokatų profesinei bendrijai „ConsulTax“;

14.4.                      kadangi tiek advokatė Rita Balsevičė, tiek ir advokatas Olegas Kakurinas teisines paslaugas teikia advokatų profesinei bendrijai „ConsulTax“ ir jos klientams, laikoma, kad tiek į vieno, tiek į kito advokato sąskaitą gautos piniginės lėšos iš advokatų profesinės bendrijos „ConsulTax“ kliento, yra išimtinai susijusios su advokatų profesinės bendrijos „ConsulTax“ teikiamomis teisinėmis paslaugomis ir laikomos gautomis advokatų profesinės bendrijos „ConsulTax“ naudai ir interesais, kuri ir yra teisinių paslaugų teikimo sutarties subjektas bei sutarties šalis;

14.5.                      nors išrašė iš teisinių paslaugų sutarties, sudarytos su A. S., yra nurodytas „ConsulTax“ vadovaujantis partneris advokatas A. Kručauskas, per kurio EPP paskyrą buvo teikiami procesiniai dokumentai į bylą, bei advokatė Rita Balsevičė, kuri pagal susitarimą su klientu faktiškai atstovavo kliento interesams teismo posėdžiuose, ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad advokatas O. Kakurinas taip pat dirbo ties minėta civiline byla. Taigi advokatas, kurio vardu klientui išrašytos sąskaitos, faktiškai turėjo teisę teikti A. S. teisines paslaugas, vadovaujantis standartiniu teisinių paslaugų sutarties priedu Nr. 1 bei jas faktiškai teikė, todėl turėjo pagrindą išrašyti sąskaitas paslaugų gavėjui bei gauti apmokėjimą.

3.                      Atsakovas A. S. taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant atsakovui A. S. iš ieškovo visas šioje civilinėje byloje atsakovo A. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 950 Eur), bei atmesti ieškovo prašymą dėl išlaidų antrinei teisinei pagalbai atlyginimo iš A. S. bei atitinkamai perskirstant žyminį mokestį bei teismo išlaidas, jų iš atsakovo A. S. nepriteisiant; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

15.1.                      teismui formaliai tenkinus vieną ieškinio reikalavimą iš keturių, darytina išvada, kad buvo tenkinta tik 25 procentai ieškinio reikalavimų, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, atitinkamomis proporcijoms turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos – atsakovui A. S. priteisiant 75 procentus jo bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui S. S. – 25 procentus;

15.2.                      bylinėjimosi išlaidos sprendimu buvo paskirstytos netinkamai, pažeidžiant numatytas proporcijas, teismui nepagrįstai nurodžius, kad buvo tenkinta 75 procentai ieškovo reikalavimų, nors formaliai buvo tenkinta tik 25 procentai (1 iš 4 reikalavimų). Iš ieškovo atsakovo A. S. naudai nepagrįstai priteista tik 487,50 Eur (1 950 Eur x 25 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti;

15.3.                      teismas dėl padarytos klaidos netinkamai paskirstė bylos šalims bylinėjimosi išlaidas, suklydęs formaliai tenkintų ieškinio reikalavimų apimtyje, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų ištaisyti šią akivaizdžią klaidą ir sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims, jas skaičiuodamas nuo 25, bet ne nuo 75 procentų tenkintų ieškinio reikalavimų;

15.4.                      tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teisminio nagrinėjimo metu atsakovo A. S. bei jo atstovės buvo akcentuotos aplinkybės, sudarančios pagrindą, nukrypus nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, visiškai atlyginti A. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepriteisiant iš jo jokių ieškovo/teismo bylinėjimosi išlaidų, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo liko ne tik neįvertintos, bet dėl jų buvo visiškai nepasisakyta, kas daro sprendimą neišsamiu bei iš dalies nemotyvuotu;

15.5.                      A. S. šioje byloje patirtos visos bylinėjimosi išlaidos atsirado būtent dėl ieškovo kaltės, todėl, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, jos turi būti jam visiškai atlygintos. Nors teismas formaliai ir tenkino vieną iš keturių ieškovo reikalavimą – panaikino notarės A. Adomaitienės paveldėjimo teisės liudijimą, svarbu akcentuoti tai, kad atsakovas A. S. nei esant bendravimui su ieškovu iki teismo, nei bylai pasiekus teismą, niekada neprieštaravo dėl paveldėto turto perpadalinimo tarp įpėdinių įstatymų nustatyta tvarka, jis taip pat teisme neprieštaravo dėl taikaus susitarimo šioje byloje sudarymo, jo buvo pateiktas pasiūlymas dėl taikos sutarties sudarymo, su kuriuo ieškovas nesutiko;

15.6.                      teisminis ginčas ieškovo buvo inicijuotas nereikalingai, atsakovui A. S. sutinkant taikiai perskirstyti paveldėtą turtą įstatymo nustatyta tvarka, tad tiek jo paties, tiek atsakovo A. S. bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl ieškovo kaltės, nes atsakovas sutiko atlikti turto perskirstymo procedūrą ir kad šis ginčas galėjo būti išspręstas taikiai bendradarbiavimo būdu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui, konstatavus ieškovo kaltę dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo, nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pritaikius CPK 93 straipsnio 4 dalį, atlyginant visas atsakovo A. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje, iš jo nepriteisiant jokių ieškovo/teismo bylinėjimosi išlaidų;

15.7.                      ieškovas S. S. netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, trukdė greitai išnagrinėti civilinę bylą bei įtakojo papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą šalims. Ieškovas, būdamas suinteresuotas motinos apklausa, neužtikrino jos atvykimo į teismo posėdį, kai pati motina, kuriai yra beveik 90 metų, savarankiškai pasiekti teismo neturėjo jokios objektyvios galimybės. Posėdžio pertraukos padarymas neabejotinai įtakojo papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimų atsakovui, nes reikėjo papildomai vykti į teismo posėdį, kai bylos nagrinėjimas galėjo būti baigtas 2019 m. spalio 8 d., o apklausta liudytoja nesuteikė teismui jokios naudingos, su ginčo nagrinėjimo dalyku susijusios informacijos.

4.                      Ieškovas S. S. pateikė atsiliepimą į atsakovo A. S. apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo A. S. apeliacinį skundą atmesti, tenkinti ieškovo S. S. apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

16.1.                      nesutiktina, kad byloje teismas atmetė tris iš keturių ieškinio reikalavimų ir tokiu būdu buvo tenkinti tik 25 procentai ieškinio reikalavimų. Pagrindinis ieškinio šioje byloje reikalavimas buvo susijęs su paveldėjimo teisės liudijimo galiojimu. Kiti trys ieškinio reikalavimai yra išvestiniai;

16.2.                      negalima daryti išvados, kad antras ieškinio reikalavimas buvo atmestas. Sprendimu ieškovui priteista ne ieškiniu jo reikalauta 1/3, tačiau 1/4 ginčijamo 2017 m. gegužės 19 d. Vilniaus 4-ojo notarų biuro notarės A. A. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-5024 dalis. Tai yra, teismas ne atmetė reikalavimą, tačiau priteisė 1/12 mažesnę paveldimo turto dalį, nei buvo reikalaujama ieškiniu;

16.3.                      atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškinio reikalavimas dėl 19254,86 Eur piniginių lėšų priteisimo atmestas. Ieškovo reikalavimas dėl jų tiesioginio priteisimo šioje byloje, atsižvelgiant į ekonomiškumą, faktą, kad jomis nuo 2017 m. gegužės mėnesio disponuoja atsakovai ir kitus ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu ieškovo pusės pateiktus argumentus, atmestas, tačiau jos ieškovui sprendimu nurodytos priskirti 1/4 dalimi, nes liudijimas teismo buvo pripažintas negaliojančiu visa jo apimtimi;

16.4.                      ginčas byloje yra turtinis, todėl pagal tai skaičiuotina patenkintų ieškinio reikalavimų proporcija. Bendra liudijime nurodyto turto vertė yra 90230,44 Eur. Ieškiniu buvo prašoma priteisti 30076,80 Eur vertės turto (1/3 dalis, įskaitant pinigines lėšas). Sprendimu teismas priteisė, nors konkrečios sumos nenurodė, 1/4 dalį turto nuo jo vertės (90230,44 eurai), įskaitant pinigines lėšas, kas sudaro 22557,61 Eur. Skirtumas nuo ieškiniu reikalautos ir priteistos sumos sudaro 7519,19 Eur (30076,80 - 22557,61). Tai būtent visiškai atitinka sprendime teismo padarytą išvadą, kad ieškinys byloje patenkintas 75 procentų: 1 procentas  ieškinio reikalavimų yra 300,77 Eur. Priteisti 22557,61 Eur padalinus iš 300,77 sudaro 74,99 procentus;

16.5.                      ieškovas netrukdė ir nepiktnaudžiavo bylos procesu, jo procesinis elgesys laikomas tinkamu, byla nė karto nebuvo atidėta dėl jo nesąžiningumo, todėl visi apelianto argumentai dėl jo pripažinimo piktybiniu proceso dalyviu ir už tai taikymo jam sankcijos – nukrypimo nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, priteisiant apeliantui netgi visas byloje jo pateiktas teisinių paslaugų išlaidas atmestini.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.                      Apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl šalių išlaidų advokatų teisinei pagalbai paskirstymo bei atsakovui A. S. iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo.

6.                      Byloje nėra ginčo, kad šalių bylinėjimosi išlaidos už advokatų teisinę pagalbą viršytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.

7.                      Ieškovas S. S. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė iš ieškovo atsakovui A. S. 487,50 Eur  išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo teigimu atsakovui A. S. priteistinos bylinėjimosi išlaidos turi būti skaičiuojamos nuo 600 Eur sumos, o ne nuo 1 950 Eur sumos, kadangi byloje tik 600 Eur atsakovo išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla, likusią sumą atsakovas apmokėjo byloje nedalyvavusiam advokatui.

8.                      Teismų praktikoje yra nurodyta, kad į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, 18 punktas). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad atstovavimo teisinius santykius patvirtina teisinių paslaugų teikimo (atstovavimo) sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/20186, 37 punktas).

9.                      Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas išrašas iš 2011 m. kovo 15 d. teisinių paslaugų sutarties patvirtina, kad atsakovas A. S. su advokatų profesine bendrija „ConsulTax“ sudarė 2011 m. kovo 15 d. teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovas įgaliojo advokatų profesinės bendrijos advokatus, be kita ko, jį atstovauti civilinėse bylose. Pažymėtina, kad teisinių paslaugų sutarties sudarymo data nagrinėjamu atveju tik patvirtina, kad tarp atsakovo A. S. ir advokatų profesinės bendrijos „ConsulTax“, atstovaujamos vadovaujančio partnerio A. Kručkausko, teisinių paslaugų teikimo santykiai susiklostė nuo 2011 m. kovo 15 d., tuo tarpu bylinėjimosi išlaidas byloje pagrindžia mokėjimo dokumentai.

10.                      Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas, siekdamas pagrįsti 1 950 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė į bylą: 2019 m. kovo 19 d. sąskaitą Serija RB Nr. 14 (600 Eur sumai) ir 2019 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymą Nr. 445 (gavėjas Rita Balsevičė) (tomas II, b. l. 139, 141), 2019 m. gegužės 17 d. sąskaitą Serija S16 Nr. 140 (250 Eur sumai) ir išrašą iš sąskaitos dėl 250 Eur sumokėjimo (gavėjas Olegas Kakurinas) (tomas II, b. L. 142, 144), 2019 m. rugpjūčio 6 d. sąskaitą Serija S16 Nr. 152 (100 Eur sumai) ir išrašą iš sąskaitos dėl 100 Eur mokėjimo (gavėjas Olegas Kakurinas) (tomas II, b. l. 182, 184), 2019 m. liepos 4 d. sąskaitą Serija S16 Nr. 144 (550 Eur sumai) ir išrašą iš sąskaitos dėl 550 Eur mokėjimo (gavėjas Olegas Kakurinas) (tomas II, b. l. 185, 187), 2019 m. spalio 10 d. sąskaitą Serija S16 Nr. 166 (250 Eur sumai) ir 2019 m. spalio 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. 536 dėl 250 Eur sumokėjimo (gavėjas Olegas Kakurinas) (tomas III, b. l. 3, 5), 2018 m. spalio 26 d. sąskaitą Serija S16 Nr. 115 (200 Eur sumai) bei išrašą iš sąskaitos dėl 200 Eur mokėjimo (gavėjas Olegas Kakurinas) (tomas III, b. l. 6, 8). Atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotinėse (tomas II, b. l. 140,143, 186, tomas III, b. l. 4, 7) nurodyti advokatų darbai, už kuriuos atsakovas atliko mokėjimus. Teismo vertinimu, šiose išklotinėse nurodyti visi advokatų atlikti darbai – atsiliepimo į ieškinį parengimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose, paaiškinimų, prašymų rengimas, susitikimas su Vilniaus kredito unijos teisininke ir susitarimo dėl lėšų užskaitymo koregavimas, raštų dėl paveldėto turto rengimas – yra susiję su nagrinėjama civiline byla. Todėl nepaisant to, kad byloje esančiuose 2011 m. kovo 15 d. teisinių paslaugų sutarties išrašuose yra nurodyti konkretūs advokatai, turintys teisę teikti atsakovui teisines paslaugas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad advokatų profesinėje bendrijoje „ConsulTax“ dirba tiek advokatas A. Kručkauskas, tiek advokatai Olegas Kakurinas, Rita Balsevičė (http://www.advokatura.lt/lt/advokatai/praktikuojanciu-advokatu-sarasas/one/albertas-kruckauskas/3149, http://www.advokatura.lt/lt/advokatai/praktikuojanciu-advokatu-sarasas/one/olegas-kakurinas/3406, http://www.advokatura.lt/lt/advokatai/praktikuojanciu-advokatu-sarasas/one/rita-balsevice/2435, http://www.consultax.lt/komanda/), o advokatas Gediminas Blaškevičius, teikęs teismui atsiliepimą į ieškinį, advokatų profesinėje bendrijoje „ConsulTax“ dirbo nuo 2014-08-22 iki 2020-01-29 (http://www.advokatura.lt/lt/advokatai/praktikuojanciu-advokatu-sarasas/one/gediminas-blaskevicius/2368) bei esant į bylą pateiktoms sąskaitoms, atliktų darbų išklotinėms, iš kurių matyti, kokio dydžio išlaidos ir už kokias konkrečias suteiktas paslaugas buvo patirtos, taip pat jų apmokėjimą pagrindžiantiems dokumentams, ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstų atsakovo A. S. išlaidų advokatų pagalbai apmokėti atmetami kaip nepagrįsti.

11.                      Atsakovas A. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant atsakovui A. S. iš ieškovo visas šioje civilinėje byloje atsakovo A. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 950 Eur). Atsakovo nuomone, šią civilinę bylą nagrinėjęs teismas pažeidė CPK nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, nes neteisingai nustatė patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją. Atsakovo teigimu buvo patenkinta tik 25 procentai ieškinio reikalavimų, o byloje patirtos visos jo bylinėjimosi išlaidos atsirado būtent dėl ieškovo kaltės, nes atsakovas neprieštaravo dėl paveldėto turto perskirstymo tarp įpėdinių įstatymų nustatyta tvarka. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

12.                      Nagrinėjamoje byloje teismas nagrinėjo kelis reikalavimus: dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, dėl notarės įpareigojimo išduoti ieškovui paveldėjimo teisės liudijimą į 1/3 dalį išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo 1-20 punktuose nurodytą turtą bei priteisti iš atsakovų po 3384,80 Eur.

13.                      Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju teismas tenkino tik 25 procentus ieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju ieškinyje buvo nurodyti keturi atskiri reikalavimai, tačiau ginčas dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo yra turtinio pobūdžio, nes paveldėjimo teisės liudijimas sukuria įpėdiniams turtines teises ir pareigas. Teismas, pripažinęs paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu, ir nustatęs, kad ieškovas paveldi 1/4 dalį A. J. S. turto, o atsakovai po 3/8 dalis A. J. S. turto, ieškovo reikalavimus dėl paveldėtų piniginių lėšų priteisimo atmetė nurodęs, kad ieškovo reikalavimų dalis dėl piniginių sumų priteisimo neatitinka teismo nustatytų paveldimo turto dalių, o konkrečių sumų priskyrimas kiekvienam įpėdiniui, kaip ir kito paveldimo turto pagal teismo sprendimu nustatytas dalis priskirtinas notaro kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pretendavo į 1/3 dalį palikimo, tačiau įgijo teisę paveldėti 1/4 dalį viso turto (įskaitant pinigines lėšas) pripažintina, jog ginčas iš esmės yra išspręstas ieškovo naudai. Teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodė, kad patenkino 75 procentus reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu bylinėjimosi išlaidų skaičiavimu, kadangi 2017 m. gegužės 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime (tomas I, b. l. 10-49) nurodyta, jog paveldimo turtą sudaro nekilnojamasis turtas, kurio vertė 69 921,61 Eur bei piniginės lėšos, esančios AB Šiaulių banko sąskaitose bei Vilniaus kredito unijoje esančiose sąskaitose. Byloje esantys sąskaitų išrašai (tomas I, b. l. 61,62) patvirtina, kad paveldimos lėšos sudarė 20 308,82 Eur sumą. Taigi bendra paveldimo turto vertė yra 90 230,43 Eur (69 921,61 + 20 308,82). Teismas sprendė, jog ieškovas turi teisę paveldėti 1/4 dalį viso turto (22 557,61 Eur vertės) ir šios teismo sprendimo dalies šalys neginčijo, o ne 1/3 dalį (30 076,81 Eur) kaip buvo prašoma pareikštu ieškiniu, taigi liko nepatenkinta 25 procentai ieškinio reikalavimų, atitinkamai patenkinta – 75 procentai ieškinio reikalavimų. Pažymėtina, kad reikalavimas priteisti iš atsakovų lėšas yra išvestinis reikalavimas iš paveldėjimo teisės į konkrečią palikimą sudarančio turto dalį ieškovui pripažinimo, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovo ieškinio reikalavimai dėl piniginių lėšų priteisimo buvo atmesti. Atsižvelgiant į nurodytą, atmetami kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismas atmetė ieškovo reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į 1/3 dalį A. J. S. turto ir paveldėtų piniginių lėšų iš atsakovų priteisimo.

14.                      CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

15.                      Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi šioje civilinėje byloje atsakovo bylinėjimosi išlaidos atsirado išimtinai dėl ieškovo kaltės, atsakovas niekada neprieštaravo dėl paveldėto turto perskirstymo tarp įpėdinių įstatymų nustatyta tvarka, todėl iš atsakovo apskritai neturėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

16.                      Kaip jau minėta, šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020, 15 punktas).

17.                      Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).

18.                      Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės bei į bylą pateiktų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutarties, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties matyti, kad atsakovas prieštaravo atnaujinimui ieškovo praleisto termino palikimui priimti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl to, kad jis prieštaravo, kad ieškovas įstotų į paveldėjimo bylą praleidęs terminą palikimui priimtų, dėl ko ieškovas, siekdamas apginti savo teises į palikimą, turėjo pradėti teisminius procesus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą nuginčijimo. Jeigu priėmę palikimą įpėdiniai būtų sutikę, kad ieškovas priimtų palikimą praleidęs terminą, paveldėjimo byla būtų baigta notarei išdavus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir tokiu būdu šalys išvengtų minėtų teisminių procesų ir su jais susijusių bylinėjimosi išlaidų. Taigi įvertinus šias nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl teisminio proceso ir atsakovo susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra kaltas išimtinai tik ieškovas. Teismo vertinimu, atsakovo nurodomos aplinkybės, kad teisminio ginčo metu atsakovas sutiko su paveldėto turto perskirstymo įstatymų nustatytomis dalimis, nurodydamas kad ieškovui pagal įstatymą priklausytų 1/4 dalis paveldėto turto, o ne 1/3 dalis, kad ieškovas trukdė greitai išnagrinėti civilinę bylą nepasirūpinęs liudytojos atvykimu į teismo posėdį, nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Dėl šių priežasčių minėti atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kitų aplinkybių apie išskirtinai netinkamą ieškovo ar atsakovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

Dėl bylos procesinės baigties

19.                      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reguliuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo, todėl ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20.                      CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantams neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21.                      Atsakovas A. S. pateikė prašymą atlyginti 700 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo parengimą į ieškovo S. S. apeliacinį skundą.

22.                      Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

23.                      Kasacinis teismas išaiškino, kad, kai procesą apeliacinėje instancijoje pralaimi abi šalys, nė viena iš jų neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su savo apeliacinio skundo padavimu, atlyginimą. Tuo tarpu kiekviena iš jų turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu dėl atsiliepimo į priešingos šalies apeliacinį skundą rengimo, atlyginimą. Jeigu apeliacinis skundas, į kurį teiktas priešingos šalies atsiliepimas, buvo atmestas, tai atsiliepimo rengimo išlaidos turi būti atlygintos, kadangi jį rengusi šalis apeliaciniame procese šio proceso (t. y. pradėto pagal priešingos šalies apeliacinį skundą) požiūriu bei šio apeliacinio skundo atžvilgiu yra laimėjusi. Šalis, kuri pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prieš kurią pateiktas apeliacinis skundas buvo atmestas, yra vertinama kaip šalis, kurios naudai priimtas sprendimas apeliacinėje instancijoje. Todėl ji turi teisę į visų ar dalies atstovavimo išlaidų (priklausomai nuo individualių bylinėjimosi išlaidų susidarymo aplinkybių) atlyginimą. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino individualių ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą apeliaciniame procese (CPK 98 straipsnis) susiformavimo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-965/2016).

24.                      Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo A. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą.

25.                      Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

n u t a r i a :

ieškovo S. S. apeliacinį skundą atmesti. 

Atsakovo A. S. apeliacinį skundą atmesti. 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. S. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atsakovo A. S. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) naudai.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Vaclovas Paulikas

                                                                                Rūta Petkuvienė

                                                                                Inga Staknienė