Administracinė byla Nr. eA-102-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02893-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. R. ir atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėja I. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2022 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. V3-17 „Dėl nurodymo ir poveikio priemonės skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl audito trūkumų, pareiškimo dėl išvadų neatitikimo ir poveikio priemonės taikymo.

2.       Pareiškėja skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      Pareiškėja paaiškino, kad auditorė kontrolierė, atlikusi audito (3 užduočių) peržiūros procedūrą, 2022 m. kovo 9 d. surašė ir pateikė pareiškėjai finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitą. Pareiškėja teigė, kad šioje ataskaitoje nurodyti pažeidimai apibūdinti abstrakčiai, nepateikti argumentai ir įrodymai pažeidimams pagrįsti. Peržiūros ataskaitoje pateikti abstraktūs teiginiai dėl to, kad kai kurie trūkumai kartojasi (lyginant su 2018 m. atliktu tyrimu), nesurinkti duomenys, pagrindžiantys, kurių metų auditai buvo tikrinti 2016 metais ir 2018 metais. Peržiūros ataskaitoje nemotyvuotai nurodyta, kad nustatyti trūkumai laikytini reikšmingais.

2.2.                      Peržiūros rezultatai buvo apsvarstyti Lietuvos auditorių rūmų (toliau – ir LAR) Kokybės kontrolės komiteto (toliau – ir Komitetas) posėdyje 2022 m. kovo 22 d., svarstymo eigą fiksuojant 2022 m. kovo 25 d. protokole Nr. 1.4-10 (toliau – ir Komiteto protokolas). Komiteto protokole nepateikiamas joks savarankiškas trūkumų vertinimas, nenurodyti motyvai dėl trūkumų reikšmingumo, nepateiktas pareiškėjos pastabų vertinimas. Komiteto protokole užfiksuotas vienbalsiai priimtas nutarimas siūlyti atsakovui nurodyti pareiškėjai kelti kvalifikaciją (išklausyti 24 valandas kursų) ir pareikšti įspėjimą, t. y. siūlomas vienas nurodymas ir viena (švelniausia) poveikio priemonė.

2.3.                      Peržiūros rezultatai buvo apsvarstyti Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo (toliau – ir Prezidiumas) posėdyje 2022 m. balandžio 14 d., svarstymo eigą fiksuojant 2022 m. balandžio 28 d. protokole Nr. 1.4-14 (toliau – ir Prezidiumo protokolas). Prezidiumo protokole taip pat nepateikiamas joks savarankiškas trūkumų vertinimas, motyvai dėl trūkumų reikšmingumo. Tačiau Prezidiumas, skirtingai nei Komitetas, siūlė pareiškėjai skirti vieną nurodymą ir nesiūlė skirti jokios poveikio priemonės.

2.4.                      Peržiūros rezultatai buvo apsvarstyti atsakovo Audito priežiūros komiteto posėdyje 2022 m. gegužės 27 d., o skundžiamas Įsakymas priimtas 2022 m. birželio 10 d.: 1) Įsakymo 2 punkte konstatuota, kad pareiškėja nesilaikė teisės aktų reikalavimų, perrašomi auditorės kontrolierės peržiūros ataskaitoje nurodyti trūkumai, nepateikiant savarankiško trūkumų vertinimo ir pagrindimo; 2) Įsakymo 3.2 punkte nurodyta, kad auditorė kontrolierė konstatavo, jog trūkumai reikšmingi ir paplitę, nepateikiant jokių motyvų; 3) Įsakymo 6 punkte nurodyta, kad pareiškėjos auditoriaus išvados dėl finansinių ataskaitų neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo (toliau – ir Įstatymas, Audito įstatymas) 35 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nepateikiant jokių motyvų; 4) Įsakymo 4 punktu nepritarta Prezidiumo siūlymui nurodyti pareiškėjai kelti kvalifikaciją; 5) Įsakymo 5 punkte nurodyta, kad sustabdomas pareiškėjos auditoriaus pažymėjimo galiojimas ir pavedama pareiškėjai perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 3 metų laikotarpį nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos, nenurodant jokių motyvų. Taigi, atsakovas nemotyvuotai skyrė vieną (griežčiausią) poveikio priemonę, nors nebuvo nustatyta jokių sunkinančių aplinkybių, o pareiškėjos bendradarbiavimas su atsakovu galėtų būti laikomas lengvinančia aplinkybe. LAR ir atsakovui neatlikus priskirtų funkcijų, buvo pažeistos Įstatymo 41 straipsnio 5 bei 7 dalių, 44 straipsnio 4, 5 dalių ir 56 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų.

2.5.                      Atsakovas nenurodė aiškių argumentų, faktų ir įrodymų, kuriais remiantis buvo konstatuoti pareiškėjos pažeidimai. Nei atsakovas, nei Komitetas, nei Prezidiumas neatliko objektyvaus auditorės kontrolierės nurodytų pažeidimų pagrįstumo vertinimo. Tai, kad faktai, argumentai ir įrodymai Įsakyme nenurodyti, užkerta kelią pareiškėjai suprasti pažeidimo esmę ir ginti savo teises.

2.6.                      Atsakovas privalėjo, bet nevertino auditorės kontrolierės teiginių pagrįstumo (Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. V3-21 „Dėl Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 43 p.).

2.7.                      Situaciją nagrinėjusios institucijos nenustatė, kurių metų auditai buvo tikrinti 2016 m. ir 2018 m., o pareiškėjos pastabų šiuo aspektu neįvertino.

2.8.                      Įsakyme aiškiai neišdėstyti sankcijų skyrimo motyvai, sąsajos su konkrečiu padarytu pažeidimu, neįmanoma nustatyti, koks buvo sankcijos pareiškėjai pritaikymo pagrindas, neaišku, su kokia faktine aplinkybe, kokiu pažeidimu siejama sankcija.

2.9.                      Pareiškėjai skirta poveikio priemonė – auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas ir pavedimas perlaikyti kvalifikacinį egzaminą – nemotyvuota ir skirta nesant Įstatyme nustatytų pagrindų – nurodymų nevykdymo. Peržiūros ataskaitoje auditorė kontrolierė nurodė, kad po 2018 m. atlikto tyrimo pareiškėjai buvo skirtas nurodymas kelti profesinę kvalifikaciją ir išklausyti 16 auditoriaus kvalifikacijos kėlimo kursų valandų, bet informacijos apie tai, kad pareiškėja būtų pažeidusi šį nurodymą, nepateikta.

2.10.                      Atsakovas nepateikė argumentų dėl pažeidimų / trūkumų, todėl jų reikšmingumas liko neįvertintas arba žinomas tik atsakovui. Be to, neįvertinta, kad 2016 m. atliktos peržiūros metu trūkumų nebuvo nustatyta.

2.11.                      Atsakovas neatskleidė, kodėl pareiškėjos bendradarbiavimas nulėmė griežtesnės sankcijas nei buvo siūloma Komiteto ir Prezidiumo, skyrimą, nenustačius sunkinančių aplinkybių.

2.12.                      Dėl audito trūkumų pareiškėja nurodė, kad Įsakyme nurodytų pažeidimų pagrįstumo neįmanoma patikrinti arba jie neatlikti. Atsakovas nenurodė atliktų / neatliktų audito procedūrų. Išvados dėl šių trūkumų (ne) buvimo galėjo nulemti išvadą dėl auditoriaus nuomonės modifikavimo. Atsakovas trūkumus dėl auditoriaus išvadų modifikavimo turėjo ištirti itin atidžiai, pagrįsti argumentais ir įrodymais.

2.13.                      Įsakymo 6 punkte deklaratyviai nurodyta, kad pareiškėjos auditoriaus išvados dėl finansinių ataskaitų neatitinka Įstatymo 35 straipsnyje nustatytų reikalavimų, detaliau nenurodant nei kokios išvados, nei dėl kokių priežasčių.

3.       Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė papildomai pažymėjo, kad auditorius kontrolierius, prieš surašydamas peržiūros ataskaitą, lankosi audito įmonėje, tikrina atliktus auditus. Auditorius kontrolierius peržiūros ataskaitos teiginiams pagrįsti turi surinkti įrodymus, tarp tokių įrodymų – audito darbo dokumentų kopijos. Įrodymais nepagrįsta auditorės kontrolierės peržiūros ataskaita teikiama kitoms institucijoms; kad taptų privaloma, peržiūros ataskaita turi būti pateikta kelioms institucijoms: Komitetui, Prezidiumui, Tarnybai. Šiose institucijose auditorės kontrolierės peržiūros ataskaita yra svarstoma be jokių įrodymų, t. y. be audito darbo dokumentų. Neįmanoma nustatyti, ar konkretus pažeidimas yra padarytas, ar auditorės kontrolieriais teiginiai, išdėstyti peržiūros ataskaitoje, yra pagrįsti, jeigu prie ataskaitos nepridedami audito darbo dokumentai. Komitetas, Prezidiumas, Tarnyba, kurios nagrinėja peržiūros ataskaitą, audito darbo dokumentų (įrodymų dėl pažeidimų) šiuo atveju neturėjo. Susidarė situacija, kad tai, ką nurodė auditorė kontrolierė, buvo laikoma tiesa. Tarnyba nepasinaudojo Įstatymo 40 straipsnyje įtvirtinta teise gauti darbo dokumentų kopijas, todėl jų neanalizavo. Be šių dokumentų analizės nebuvo įmanoma įvertinti pažeidimų, tai pagrindžia ir byloje esanti konsultacinė išvada. Šią išvadą teikusiam ekspertui nepakako dokumentų, norint atsakyti į užduotus klausimus; ekspertui buvo pateikta visa peržiūros medžiaga. Auditorė kontrolierė audito darbo dokumentų nesurinko, jų atsakovui nepateikė, todėl turėjo būti konstatuota, kad pažeidimai negalėjo būti nustatyti. Atsakovo paaiškinimas, kad jis remiasi tuo, ką parašė ar pasakė auditorė kontrolierė, reiškia auditorės kontrolierės teiginių suabsoliutinimą. Dėl pažeidimų reikšmingumo paaiškino, kad taip peržiūros ataskaitoje nurodė auditorė kontrolierė, tačiau toks teiginys nemotyvuotas; vėliau Komitetas, Prezidiumas, atsakovas argumentų šiuo aspektu taip pat nenurodė. Pareiškėjos atstovė rėmėsi Aprašo 43 punktu, kuriame nurodytos aplinkybėmis, kurios turi būti įvertintos sprendžiant dėl audito atlikimo trūkumų reikšmingumo, tačiau atsakovė jų nevertino. Dėl sankcijos skyrimo paaiškino, kad Komitetas siūlė vieną nurodymą – 24 valandų kursų išklausymą ir vieną poveikio priemonę – įspėjimą. Prezidiumas nusprendė, kad reikia švelninti sankciją ir palikti tik 24 valandų kursų išklausymą. Atsakovas be įrodymų, motyvų atmetė abu pasiūlymus dėl sankcijos ir nepagrįstai nutarė skirti griežčiausią poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybių pateikti kontrargumentų. Diskrecijos teisė nėra absoliuti, ji įgalina pasirinkti vieną iš teisės aktų numatytų galimybių. Pareiškėjos atstovė rėmėsi Įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi.

4.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

5.       Atsakovas atsiliepime į skundą rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      Tarnyba, 2022 m. gegužės 4 d. gavusi pareiškėjos ir jos audito įmonės finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatus ir atliktos finansinių ataskaitų kokybės peržiūros dokumentus, juos įvertino ir kreipėsi į Komitetą. Tarnyba nurodė, kad nepritaria LAR siūlymui, kadangi auditorė kontrolierė peržiūros dokumentuose konstatavo, jog, atliekant pareiškėjos atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, nustatyti tarptautinių audito standartų laikymosi trūkumai laikytini reikšmingais, o trūkumai dėl dalies reikalavimų nesilaikymo ir dėl nesurinktų audito įrodymų dėl atsargų srities audito – pasikartojantys (minimi trūkumai buvo nustatyti ir 2018 m.), todėl, vadovaujantis Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, siūlė sustabdyti pareiškėjos auditoriaus pažymėjimo galiojimą bei pavesti jai perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą.

5.2.                      Įstatymas nesuteikia teisės atsakovui naudotis ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės sukaupta informacija bei tikrinti darbo dokumentus ir finansinių ataskaitų audito atlikimo metodikas. Vertindama finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatus – finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitą ir visą su peržiūra susijusią informaciją, Tarnyba remiasi peržiūros ataskaitoje ir susijusioje informacijoje auditoriaus kontrolieriaus nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais.

5.3.                      Įsakymas pagrįstas rašytiniais įrodymais. Pareiškėjos atliktos finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros dokumentuose (taip pat ir jos paaiškinimuose) nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, kurie paneigtų peržiūros ataskaitoje padarytas išvadas.

5.4.                      Pareiškėja nepateikė argumentų, kurie paneigtų konstatuotus pažeidimus. Komiteto posėdžio protokole fiksuota, kad pareiškėja pripažino, jog trūkumai yra ir pažadėjo juos taisyti. Prezidiumo posėdžio protokole fiksuota, kad pareiškėja neginčijo Komiteto priimtų sprendimų, tačiau atkreipė dėmesį, jog peržiūros procedūra užsitęsė per ilgai (5 mėn.), trūko komunikavimo iš auditorės kontrolierės bei į tai, kad Tarnybos Audito priežiūros komiteto posėdžio protokole fiksuota, kad pareiškėja sutinka su finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros metu nustatytomis pastabomis ir nurodė, kad jos finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra buvo itin ilgai atliekama.

5.5.                      Vertindama pareiškėjos finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatus, Tarnyba nenustatė įrodymų, kurie leistų abejoti auditorės kontrolierės vertinimu dėl nustatytų trūkumų reikšmingumo ir paplitimo, pareiškėja šių argumentų nepaneigė.

5.6.                      Priimdama Įsakymą Tarnyba atsižvelgė į finansinių ataskaitų audito trūkumo reikšmingumą, pasikartojimą ir trukmę.

5.7.                      Dėl sankcijos atsakovas nurodė, kad šiuo atveju buvo konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, o tai patvirtina sankcijos (poveikio priemonės) pritaikymo pagrindą. Be to, Įsakymo preambulėje nurodyta, kad jis priimamas, vadovaujantis Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies pagrindu. Sankcija skirta ne už konkretų pažeidimą ar faktinę aplinkybę, kaip nurodo pareiškėja, o už pažeidimų visumą. Aplinkybės, turėjusios įtakos paskirtos nuobaudos skyrimui, nurodytos Įsakyme.

5.8.                      Naudojimasis viešojo administravimo institucijos diskrecija savaime nedaro Įsakymo neteisėtu ar nepagrįstu, o pareiškėja nepateikė jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų, kad Tarnyba, įgyvendindama savo diskrecijos teisę, padarė aiškių aplinkybių vertinimo ar teisės taikymo klaidų, ar kad būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes.

5.9.                      Argumentai, kad poveikio priemonė skirta nesant Įstatyme nustatytų pagrindų – nurodymų nevykdymo, yra nepagrįsti, nes pažeidimai, už kuriuos skiriama sankcija, bei susijusios aplinkybės, Įsakyme aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti. Įsakymo 2 punkte konstatuoti pažeidimai ir nurodyta, dėl kokių pareiškėjos veiksmų jie buvo konstatuoti. Pareiškėjos argumentai, kad išvados dėl finansinių ataskaitų neatitinka Įstatymo 35 straipsnyje nustatytų reikalavimų, yra nepagrįsti.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai pažymėjo, kad atsakovui nebuvo pateikti įrodymai, paneigiantys auditorės kontrolierės padarytas išvadas, dėl ko galima būtų kitaip vertinti nustatytus trūkumus. Pareiškėja neginčijo auditorės kontrolierės nustatytų trūkumų, net pripažino, kad tokie trūkumai egzistuoja. Ginčo dėl konstatuotų trūkumų nebuvo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad trūkumai nėra paplitę ar reikšmingi. Buvo atsižvelgta į tai, kad 2016 m. atliktos peržiūros metu nebuvo nustatyta trūkumų, o 2018 m. pažeidimai buvo konstatuoti, todėl pažeidimai – pasikartojantys. Įsakyme konstatuoti pažeidimai sudaro pagrindą vertinti, kad auditoriaus išvada neatitinka Įstatymo 35 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Poveikio priemonės skyrimą lėmė tai, kad trūkumai buvo reikšmingi ir pasikartojantys. Atsakovo atstovė, atsakydama į pareiškėjos atstovės klausimą, kodėl pareiškėjos trūkumai įvertinti kaip reikšmingi, paaiškino, kad atsakovas rėmėsi peržiūros dokumentuose nustatytais faktais ir argumentais; šiuo atveju nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, kurie paneigtų reikšmingumą; atsakovas parinko proporcingą poveikio priemonę.

 

II.

 

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino Įsakymo 5 punktą bei priteisė pareiškėjai iš atsakovo Tarnybos 246,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

8.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, nustatė, be kita ko, šias aplinkybes:

8.1.                      Teismas, remdamasis pagal Aprašo 1 priedą 2021 m. birželio 8 d. pareiškėjos parengta ir pasirašyta Anketa A apie pareiškėjos audito įmonės duomenis, nustatė, kad pareiškėja yra audito įmonės vadovė ir vienintelė auditorė šioje audito įmonėje.

8.2.                      Pareiškėja 2021 m. gegužės 19 d. gavo pranešimą dėl 2021 m. planuojamos finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros, taip pat byloje pateiktas pareiškėjos sutikimas dėl konkrečios auditorės kontrolierės kandidatūros.

8.3.                      2022 m. kovo 9 d. pareiškėjos audito įmonės finansinių ataskaitų auditų kokybės peržiūros ataskaitoje, pasirašytoje auditorės kontrolierės, nurodyta, kad peržiūra atlikta vadovaujantis Aprašu; kad buvo peržiūrėtos auditoriaus (pareiškėjos) trys einamaisiais finansiniais metais atlikto finansinių ataskaitų audito užduotys, peržiūra atlikta pilna apimtimi. Peržiūros ataskaitoje nurodyti trūkumai, pateiktos rekomendacijos dėl nustatytų trūkumų šalinimo; pateiktas galutinis autoriaus kontrolieriaus vertinimas: 1) nenustatyta trūkumų dėl įstatymo ir kitų teisės aktų laikymosi; 2) nustatyti trūkumai dėl audito kokybės kontrolės sistemos audito įmonėje, kadangi audito įmonė nesilaikė 1-ojo tarptautinio kokybės kontrolės standarto (toliau – ir TKKS) 32 ir 48 dalyse nurodytų reikalavimų; 3) nenustatyta profesinės etikos principų laikymosi trūkumų; 4) nenustatyta išteklių auditui panaudojimo ir atlyginimo už audito trūkumus.

8.4.                      2022 m. kovo 9 d. auditoriaus (pareiškėjos) audito peržiūros ataskaitoje, pasirašytoje auditorės kontrolierės, nurodyta, kad peržiūra atlikta vadovaujantis Aprašu; kad peržiūrai buvo atrinktos dvi einamaisiais finansiniais metais atlikto audito užduotys, kurios buvo peržiūrėtos pilna apimtimi; kadangi peržiūrėtose užduotyse buvo nustatyti audito atlikimo trūkumai, peržiūrai buvo atrinkta trečia užduotis; peržiūros ataskaitoje nurodyti trūkumai, pateiktos rekomendacijos dėl trūkumų šalinimo; pateiktas galutinis kontrolieriaus vertinimas: 1) nustatyta trūkumų dėl Įstatymo laikymosi, kadangi atlikdamas peržiūrėtus auditus auditorius nesilaikė tarptautinių audito standartų nuostatų, kaip nurodyta Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje; 2) nustatyti Tarptautinių audito standartų laikymosi trūkumai, kurie laikytini reikšmingais; 3) nebuvo nustatyta profesinės etikos principų laikymosi trūkumų; 4) nenustatyta išteklių auditui panaudojimo ir atlyginimo už auditą trūkumų.

8.5.                      2022 m. kovo 8 d. pareiškėja raštu pateikė atsakymus į auditoriaus peržiūros ataskaitoje pareikštas pastabas. Pareiškėja nurodė, kad: 1) 2016 m. atliktos peržiūros metu Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų vykdymo trūkumų nebuvo nustatyta; 2018 m. Tarnyba atliko tyrimą už auditus, atliktus 2012 m. ir už rastus trūkumus auditorei buvo paskirta drausminė nuobauda įspėjimas ir papildomai kelti profesinę kvalifikaciją išklausyti 16 auditoriaus kvalifikacijos kėlimo kursų valandų; atliekant peržiūrą už 2020 m. kontrolierė rėmėsi 2018 m. Tarnybos tyrimo metu už 2012 m. atliktų auditų iškeltais trūkumais, kurie 2016 m. nesikartojo; 2) atliekant konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą, auditorė neturėjo galimybių atlikti nei peržvalgos, nei tiesiogiai papildomo darbo, susijusio su dukterinės įmonės finansinių ataskaitų auditu, nes sutartis dėl tokių paslaugų nebuvo sudaryta. Nurodė, kad audito įmonės kokybės kontrolės vadove numatyta užduočių atlikimo ir dokumentavimo metodika bei numatytos procedūros užduočių atlikimo nuoseklumui, stebėjimui bei peržiūrai prieš išvados pasirašymą, kaip nurodyta 1-ajame TKKS 32 ir 48 dalių reikalavimuose.

8.6.                      Byloje pateiktas 2022 m. kovo 25 d. Komiteto posėdžio (vykusio 2022 m. kovo 22 d.) Nr. 3 protokolas Nr. 1.4-10, kuriame aptariamos su peržiūros dokumentuose nurodytais audito trūkumais susijusios aplinkybės. Komitetas vienbalsiai nutarė: I siūlyti Tarnybai nurodyti audito įmonei: 1) iki 2022 m. birželio 1 d. parengti ir pateikti Komitetui derinimui trūkumų ištaisymo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios, kad audito įmonėje būtų laikomasi 1-ojo tarptautinio TKKS (32 ir 48 p. reikalavimų); 2) įgyvendinti trūkumų ištaisymo plane numatytas priemones; 3) iki 2022 m. rugsėjo 1 d. informuoti Komitetą apie šio nurodymo įvykdymą; II konstatuoti, kad nustatyta auditoriaus (pareiškėjos) finansinių ataskaitų audito trūkumų ir siūlyti Tarnybai: 1) nurodyti auditoriui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją – iki 2022 m. gruodžio 31 d. išklausyti 24 auditoriaus kvalifikacijos kėlimo kursų valandas tarptautinių audito standartų tema bei apie nurodymo įvykdymą informuoti Komitetą; 2) vadovaujantis Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 1 punktu, pareikšti auditoriui įspėjimą.

8.7.                      LAR 2022 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 1.9-S0384 informavo atsakovą, kad 2022 m. balandžio 14 d. vykusiame Prezidiumo posėdyje buvo svarstyti 2022 m. kovo 22 d. vykusiame Komiteto posėdyje priimti nutarimai. Rašte nurodyta, kad 2022 m. balandžio 14 d. Prezidiumo posėdyje buvo priimti nutarimai ir dėl pareiškėjos audito įmonės. Prie šio rašto pridėti Prezidiumo 2022 m. balandžio 14 d. posėdžio protokolo išrašas, Komiteto 2022 m. kovo 22 d. posėdžio protokolo išrašas, audito įmonės ir joje dirbančio auditoriaus finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros dokumentai, audito įmonės ir joje dirbančio auditoriaus (pareiškėjos) finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros dokumentai.

8.8.                      2022 m. balandžio 28 d. Prezidiumo posėdžio Nr. 4 protokole Nr. 1.4-14 nurodyta, kad Prezidiumo posėdis įvyko 2022 m. balandžio 14 d., kuriame svarstant klausimą dėl pareiškėjos audito įmonės ir auditoriaus (pareiškėjos) dalyvavo ir pati pareiškėja. Prezidiumo nariai vienbalsiai nutarė: 1) patvirtinti ir teikti Tarnybai 2022 m. kovo 22 d. vykusiame Komiteto posėdyje priimtus nutarimus: 2) įgyvendinti trūkumų ištaisymo plane numatytas priemones; 3) iki 2022 m. rugsėjo 1 d. informuoti Komitetą apie šio nurodymo vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl Komiteto priimtų sprendimų dėl nuobaudų auditoriui kilo diskusija ir buvo išreikšta nuomonių, jog galbūt Komiteto priimtas siūlymas dėl įspėjimo skyrimo yra per griežta poveikio priemonė, pasiūlyta balsuoti už alternatyvius pasiūlymus – pareiškėjai papildomai kelti profesinę kvalifikaciją išklausant 24 auditoriaus kvalifikacijos kėlimo kursų valandas ir dar pareikšti įspėjimą; arba pareiškėjai papildomai kelti profesinę kvalifikaciją išklausant 24 auditoriaus kvalifikacijos kėlimo kursų valandas, o įspėjimo nepareikšti. Prezidiumas nutarė: patvirtinti patikslintą ir teikti Tarnybai šį 2022 m. kovo 22 d. vykusiame Komiteto posėdyje priimtą nutarimą – atsižvelgiant į tai, kad, auditorius kontrolierius, vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, auditoriaus (pareiškėjos) finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitoje nurodė, jog nustatyta auditoriaus finansinių ataskaitų audito trūkumų, vadovaujantis Aprašo 31.2 punktu konstatuoti, kad nustatyta auditoriaus finansinių ataskaitų audito trūkumų ir siūlyti Tarnybai vadovaujantis Įstatymo 56 straipsnio 3 dalies 2 punktu nurodyti auditoriui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją – iki 2022 m. gruodžio 31 d. išklausyti 24 auditoriaus kvalifikacijos kėlimo kursų valandas tarptautinių audito standartų tema bei apie nurodymo įvykdymą informuoti Kokybės kontrolės komitetą.

8.9.                      Tarnybos Audito kokybės patikrinimų skyriaus 2022 m. gegužės 11 d. teikimu Nr. A2-27 (toliau – ir Teikimas) buvo siūloma: 1) pritarti LAR siūlomam sprendimui nurodyti pareiškėjos audito įmonei: 1.1) parengti ir pateikti Komitetui derinimui trūkumų ištaisymo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios, kad pareiškėjos audito įmonėje būtų laikomasi 1-ojo TKKS 32 ir 48 punktų reikalavimų; 1.2) įgyvendinti trūkumų ištaisymo plane numatytas priemones; 1.3) iki 2022 m. rugsėjo 1 d. informuoti Komitetą apie šio nurodymo vykdymą; 2) nepritarti LAR siūlymui – nurodyti auditorei (pareiškėjai) papildomai kelti profesinę kvalifikaciją – iki 2022 m. gruodžio 31 d. išklausyti 24 auditoriaus kvalifikacijos kėlimo kursų valandas tarptautinių audito standartų tema bei apie nurodymo įvykdymą informuoti Komitetą; 3) vadovaujantis Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu sustabdyti auditorės (pareiškėjos) auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pavesti auditorei perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos.

8.10.                      Tarnybos Audito priežiūros komiteto posėdžio 2022 m. birželio 3 d. protokole Nr. A1-5 nurodyta, kad komiteto posėdis įvyko 2022 m. gegužės 27 d., svarstant Tarnybos Audito kokybės patikrinimų skyriaus 2022 m. gegužės 11 d. teikimą Nr. A2-27 dalyvavo ir pati pareiškėja. Posėdyje buvo nutarta pritarti Tarnybos siūlomam sprendimui skirti nurodymą pareiškėjos audito įmonei: 1) per 3 mėnesius parengti ir pateikti Komitetui derinimui trūkumų ištaisymo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios, kad pareiškėjos audito įmonėje būtų laikomasi 1-ojo TKKS 32 ir 48 punktų reikalavimų; 2) audito įmonei per 3 mėnesius įgyvendinti trūkumų ištaisymo plane numatytas priemones; 3) pareiškėjos audito įmonei, veikiančiai kaip audito įmonė, per 4 mėnesius informuoti Komitetą apie šio nurodymo vykdymą. Posėdyje priimtas sprendimas vadovaujantis Įstatymo 56 straipsnio 3 dalies 5 punktu pareikšti, kad auditorės pareiškėjos auditoriaus išvados dėl finansinių ataskaitų neatitinka Įstatymo 35 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

8.11.                      2022 m. birželio 10 d. Tarnybos direktorius priėmė skundžiamą Įsakymą. Įsakymo 1 punkte (1.1–1.2 papunkčiuose) konstatuoti pareiškėjos audito įmonės padaryti pažeidimai; Įsakymo 2 punkte (2.1–2.12 papunkčiuose) konstatuoti auditorės (pareiškėjos) padaryti pažeidimai; Įsakymo 3 punkte nuodyta, į ką atsižvelgiant priimti sprendimai; Įsakymo 4 punkte nurodyta, kad nepritariama 2022 m. gegužės 3 d. rašte Nr. 1.9-S0384 nurodytam Lietuvos audito rūmų Prezidiumo siūlymui; Įsakymo 5 punktu, vadovaujantis Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, sustabdytas auditorės (pareiškėjos) auditoriaus pažymėjimo galiojimas ir auditorei pavesta perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 3 metų laikotarpį nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos; Įsakymo 6 punkte, vadovaujantis Įstatymo 56 straipsnio 3 dalies 5 punktu, pareikšta, kad auditoriaus (pareiškėjos) išvados dėl finansinių ataskaitų neatitinka Įstatymo 35 straipsnyje nustatytų reikalavimų; Įsakymo 7 punkte nurodyta, kad pareiškėjos audito įmonei, veikiančiai kaip audito įmonė turi: 1) per 3 mėnesius parengti ir pateikti Komitetui derinimui trūkumų ištaisymo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios, kad audito įmonėje būtų laikomasi 1-ojo TKKS 32 ir 48 punktų reikalavimo; 2) per 3 mėnesius įgyvendinti trūkumų ištaisymo plane numatytas priemones; 3) per 4 mėnesius informuoti Komitetą apie šio nurodymo vykdymą.

9.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Įstatymo (1 str. 1 d., 2 str. 14–15 d., 14 str. 2 d. 3 p., 33 str. 1 d., 40 str. 1–3 d., 41 str. 1, 3–4, 7 d., 44 str. 1–6 d., 56–57 str. , 62 str. 1 d. 2 p. c p.), Aprašo (25, 43 p.) nuostatas, atkreipė dėmesį, kad pareiškėja prašė panaikinti Įsakymo dalis dėl: 1) audito trūkumų, 2) pareiškimo dėl išvadų neatitikimo ir 3) poveikio priemonės pareiškėjai. Iš pareiškėjos skundo ir Įsakymo turinio matyti, kad pareiškėja ginčijo Įsakymo 2 punktą (visa apimtimi, t. y. visus 2 punkto papunkčius), 3.2 papunktį, 5 punktą, 6 punktą.

10.       Teismas pažymėjo, kad Įsakymo 2 punkte konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, kadangi nesilaikė Įsakymo 2.1–2.12 papunkčiuose nurodytų tarptautinių audito standartų (TAS) reikalavimų, 2.1–2.12 papunkčiuose išvardinami trūkumai. Teismas pabrėžė, kad byloje pateiktos auditorės kontrolierės pareiškėjos audito įmonės ir auditorės (pareiškėjos) peržiūros ataskaitos parengtos pagal Tarnybos direktoriaus 2017 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V3-11 Dėl Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitos reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintų Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitos reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) 1 ir 2 prieduose pateiktas formas, prie peržiūros ataskaitų pateikti auditorės kontrolierės Apraše nurodyti dokumentai (anketos). Ginčo dėl to byloje nebuvo. Ginčas kilo dėl to, kad, pareiškėjos nuomone, auditorės kontrolierės pateiktos pareiškėjos peržiūros ataskaitos teiginiai nepagrįsti įrodymais – finansinių ataskaitų audito darbo dokumentais.

11.       Teismo teigimu, vertinant Įsakymo 2 punktą, turi būti atsižvelgiama į konkrečias šios bylos aplinkybes, teisės aktai negali būti taikomi formaliai. Teismas akcentavo, kad atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą atlieka auditorė kontrolierė, ji rengia peržiūros ataskaitas, kurias nagrinėja (o ne iš naujo (pakartotinai) atlieka auditorės kontrolierės funkcijas) LAR bei Tarnyba. Parengta peržiūros ataskaita turi suteikti išsamią ir vienareikšmišką informaciją, reikalingą peržiūros rezultatams tvirtinti, drausminėms nuobaudoms skirti ir nurodymams duoti. Asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.

12.       Pareiškėjos argumentai, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad Komiteto, Prezidiumo nariams, Tarnybai neužteko informacijos, kuri buvo pateikta su peržiūros ataskaita ir prie jos pridėtais dokumentais, kad jie galėtų priimti sprendimus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad minėtos institucijos, nagrinėdamos auditorės kontrolierės peržiūros ataskaitas, turėjo per mažai informacijos, dokumentų, ar kad joms būtų trūkę informacijos ar dokumentų. Šiuo atveju svarbu įvertinti, ar pareiškėjai buvo aišku, kokie trūkumai buvo nustatyti auditorės kontrolierės peržiūros ataskaitoje. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad byloje yra pareiškėjos 2022 m. kovo 8 d., 2022 m. gegužės 19 d. raštu pateikti atsakymai į audito peržiūros ataskaitoje pareikštas pastabas; pareiškėja asmeniškai dalyvavo Komiteto, Prezidiumo, Tarnybos Audito priežiūros komiteto posėdžiuose. Komiteto posėdyje, vykusiame 2022 m. kovo 22 d., pareiškėja pripažino, kad trūkumai yra, pažadėjo juos taisyti, nesutiko, kad trūkumai yra pasikartojantys; Prezidiumo posėdyje, įvykusiame 2022 m. balandžio 14 d., ji neginčijo Komiteto priimtų sprendimų. Tarnybos Audito priežiūros komiteto posėdyje, vykusiame 2022 m. gegužės 27 d., pareiškėja sutiko su nustatytomis finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros metu pastabomis, o, paprašyta plačiau pakomentuoti 2022 m. gegužės 19 d. pateiktą atsiliepimą Tarnybai, sutiko, kad pasirašant audito sutartį dėl patronuojančiosios įmonės finansinių ataskaitų audito atlikimo, nebuvo aptartas ir įtrauktas patronuojamosios įmonės finansinių ataskaitų audito atlikimas, todėl jis ir nebuvo atliktas; pareiškėja paminėjo, kad įmonės akcininkas buvo informuotas apie patronuojamosios įmonės finansinių ataskaitų audito neatlikimą ir todėl auditoriaus išvados „Dalyko pabrėžimo“ pastraipoje nurodyta apie patronuojamosios įmonės finansinių ataskaitų audito neatlikimą.

13.       Pareiškėjos atlikto audito peržiūros ataskaitoje nurodyta, kad: peržiūrai buvo atrinktos dvi einamaisiais finansiniais metais atlikto audito užduotys, kurios buvo peržiūrėtos visa apimtimi; kadangi peržiūrėtose užduotyse buvo nustatyti audito atlikimo trūkumai, peržiūrai buvo atrinkta dar trečia užduotis ((01) užduotis – konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas, atliekamas trečius metus; (02) užduotis – šeštus metus atliekamas auditas statybos, langų, gamybos ir kita papildoma veikla užsiimančioje įmonėje, atrankos kriterijus – ilgas nepertraukiamo auditavimo laikotarpis; (03) užduotis – antrus metus atliekamas auditas viešojoje sveikatos priežiūros įstaigoje, atrankos kriterijus – svarba visuomenei); kad atliekant peržiūrą dalyvavo auditorius (pareiškėja); aptarimas dėl peržiūros eigos, peržiūrai reikalingų dokumentų perdavimo būdo, dalinė peržiūra vyko fiziškai nuvykus į audito įmonę ir bendraujant su auditore (pareiškėja). Vėliau buvo bendraujama elektroninio ryšio priemonėmis ir peržiūra buvo atliekama nuotoliniu būdu. Peržiūros rezultatai su auditore buvo aptariami elektroninėmis ryšio priemonėmis ir telefonu keletą kartų, gaunant papildomos informacijos jie buvo tikslinami. Paskutinį kartą peržiūros rezultatai buvo aptarti telefonu 2021 m. kovo 21 d.; peržiūros ataskaitoje nurodyti trūkumai, pateiktos rekomendacijos dėl trūkumų šalinimo, pateiktas galutinis kontrolieriaus vertinimas: 1) nustatyta trūkumų dėl Įstatymo laikymosi, kadangi, atlikdamas peržiūrėtus auditus, auditorius nesilaikė tarptautinių audito standartų nuostatų, kaip nurodyta Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje; 2) nustatyti tarptautinių audito standartų laikymosi trūkumai, kurie laikytini reikšmingais trūkumais; 3) nebuvo nustatyta profesinės etikos principų laikymosi trūkumų; 4) nenustatyta išteklių auditui panaudojimo ir atlyginimo už auditą trūkumų. Prie šios peržiūros ataskaitos pagal Aprašo 4 priedą auditorė kontrolierė 2022 m. kovo 9 d. parengtoje Anketoje C nurodė, kad peržiūrai buvo atliktos 3 užduotys: užduotis 01 (veiklos rūšis: statyba, langų gamyba, krovinių gabenimas, darbuotojų skaičius 239), užduotis 02 (veiklos rūšis: statyba, langų gamyba, krovinių transportas, darbuotojų skaičius 227), užduotis 03 (veiklos rūšis: sveikatos priežiūros įstaiga / ligoninė, 301 darbuotojas).

14.       Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjai buvo žinoma, kokių jos atliktų finansinių ataskaitų auditų kokybės peržiūra buvo atlikta, kokius trūkumus nustatė auditorė kontrolierė; trūkumai buvo aptarti Komiteto, Prezidiumo, Tarnybos Audito priežiūros komitete.

15.       Pareiškėjos teismui pateiktoje 2022 m. rugpjūčio 17 d. privataus teismo eksperto konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad ekspertui pateiktų dokumentų nepakanka, siekiant atsakyti į užduotus klausimus dėl teisės aktų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų audito atlikimą, pažeidimų. Tyrimo objektu turi būti atlikto audito darbo dokumentai, kurių visoje apimtyje tyrimui nebuvo pateikta, atitinkamai, neturint galimybės įvertinti, ar buvo padaryti pažeidimai, ekspertas negali kvalifikuoti galbūt padarytų pažeidimų reikšmingumo. Tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėja žinojo, kokių jos atliktų finansinių ataskaitų auditų kokybės peržiūrą atliko auditorė kontrolierė, taigi, pareiškėja, prašydama eksperto pateikti konsultacinę išvadą, galėjo, tačiau nepateikė jos atliktų finansinių ataskaitų auditų, kurių kokybės peržiūrą atliko auditorė kontrolierė, darbo dokumentų. Byloje pareiškėja nepateikė paaiškinimų, kodėl tokių dokumentų privačiam teismo ekspertui nepateikė. Todėl teismas nelaikė aptartos konsultacinės išvados įrodymu nagrinėjamoje byloje.

16.       Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kad nepadarė Įsakymo 2.1–2.12 papunkčiuose nustatytų pažeidimų. Dėl pareiškėjos argumento, kad Įsakymo 2 punkte perrašomi auditorės kontrolierės ataskaitoje nurodyti trūkumai, nepateikiant savarankiško trūkumų vertinimo ir pagrindimo, teismas pažymėjo, kad vertinimo metu gali būti konstatuota, kad trūkumai yra arba ne. Komiteto, Prezidiumo, Tarnybos Audito priežiūros komiteto, Tarnybos vertinimu trūkumai buvo, tai buvo grindžiama auditorės kontrolierės peržiūros ataskaita, kurioje nustatytų trūkumų pareiškėja iš esmės neginčijo nei Komiteto, nei Prezidiumo, nei Tarnybos Audito priežiūros komiteto posėdžiuose, kuriuose dalyvavo, taip pat savo 2022 m. kovo 8 d., 2022 m. gegužės 19 d. raštuose. Atsižvelgdamas į tai teismas atmetė argumentus, kad Įsakyme nepagrįstai konstatuota, jog buvo pažeista Įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, kad nebuvo laikytasi Įsakymo 2.1–2.12 papunkčiuose nurodytų tarptautinių audito standartų reikalavimų, kad Įsakymo 2.1–2.12 papunkčiuose nurodytų trūkumų nebuvo, taip pat kad nebuvo padaryti Įsakymo 2.1–2.12 papunkčiuose nurodyti pažeidimai. Todėl pareiškėjos skundo dalis dėl Įsakymo 2 punkto (įskaitant 2.1–2.12 papunkčius) nepagrįstumo buvo atmesta.

17.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos prašymas panaikinti Įsakymo 2 punktą buvo atmestas, kaip nepagrįstą atmetė ir pareiškėjos prašymą panaikinti Įsakymo 6 punktą.

18.       Teismas taip pat netenkino prašymo panaikinti Įsakymo 3.2 punktą, kuriame nurodyta, kad nustatyti trūkumai yra reikšmingi ir paplitę. Teismas pažymėjo, kad Įsakymo preambulėje nurodyta, jog jis priimamas atsižvelgiant į 2022 m. kovo 9 d. auditoriaus ir audito įmonės peržiūros ataskaitose auditorės kontrolierės pateiktas išvadas, LAR 2022 m. gegužės 3 d. raštą Nr. 1.9-S0384, taip pat į Audito priežiūros komiteto 2022 m. gegužės 27 d. posėdyje pateiktą nuomonę. Auditorė kontrolierė pareiškėjos peržiūros ataskaitoje nurodė, kad nustatyti reikšmingi trūkumai (8 srityse). Komitetas, Prezidiumas bei Tarnybos Audito priežiūros komitetas svarstė pareiškėjos peržiūros ataskaitoje nurodytus trūkumus, tačiau jų nevertino kitaip nei juos vertino auditorė kontrolierė; minėtos institucijos nenustatė, kad peržiūros ataskaitoje nurodyti trūkumai laikytini nereikšmingais. Iš Tarnybos Audito priežiūros komiteto protokolo teismas nustatė, kad buvo svarstoma dėl trūkumų reikšmingumo bei konstatuota, kad pažeidimai – reikšmingi.

19.       Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2022 m. kovo 8 d., 2022 m. gegužės 19 d. raštuose nenurodė, kad nustatyti trūkumai nelaikyti reikšmingais; pareiškėja asmeniškai dalyvavo Komiteto, Prezidiumo, Tarnybos Audito priežiūros komiteto posėdžiuose, tačiau neginčijo peržiūros ataskaitoje pateiktos pozicijos dėl pažeidimų reikšmingumo. Byloje nebuvo ginčo, kad Komiteto, Prezidiumo, Tarnybos Audito priežiūros komiteto protokoluose būtų neteisingai nurodyta pareiškėjos išsakyta pozicija.

20.       Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė argumentus, kad auditorės kontrolierės peržiūros ataskaitoje nurodyti trūkumai galėtų ar turėtų būti vertinami kaip nereikšmingi.

21.       Teismas, vertindamas pareiškėjos teiginius, kad Įsakymo 5 punktas, kuriuo sustabdomas pareiškėjos auditoriaus pažymėjimo galiojimas ir jai pavedama perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 3 metų laikotarpį nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos, nenurodant motyvų, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, jog pareiškėjai skirta griežčiausia poveikio priemonė. Atsižvelgdamas į Įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, teismas su tokia pozicija nesutiko, nes, pavyzdžiui, poveikio priemonė – panaikinti auditoriaus pažymėjimo galiojimą, laikytina griežtesne poveikio priemone nei buvo skirta pareiškėjai. Be to, pareiškėjos atstovė teigė, kad poveikio priemonė skirta nesant Įstatyme nustatytų pagrindų – nurodymo nevykdymo, tačiau Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies formuluotė patvirtina, kad poveikio priemonės gali būti skiriamos ne tik už nurodymų nevykdymą, bet ir Įstatymo reikalavimų nesilaikymą – būtent dėl to pareiškėjai ir buvo skirta poveikio priemonė.

22.       Teismas, atsižvelgdamas į Komiteto, Prezidiumo, Tarnybos Audito priežiūros komiteto posėdžių protokolus, Tarnybos Audito kokybės patikrinimų skyriaus teikimą, Įsakymą, įskaitant jo 3 punktą, sutiko su pareiškėja, kad Įsakyme, jį pagrindžiančiuose dokumentuose nepateikta motyvų, kodėl pareiškėjai buvo skirta būtent Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta poveikio priemonė. Įsakymo preambulėje nurodyta, kad jis priimamas atsižvelgiant į 2022 m. kovo 9 d. auditoriaus ir audito įmonės peržiūros ataskaitose pateiktas išvadas, LAR 2022 m. gegužės 3 d. raštą Nr. 1.9-S0384, į Audito priežiūros komiteto 2022 m. gegužės 27 d. posėdyje pateiktą nuomonę. Tačiau Komitetas siūlė pareiškėjai papildomai kelti kvalifikaciją išklausant 24 auditoriaus kvalifikacijos kėlimo kursų valandų TAS tema ir pareikšti įspėjimą; kad Prezidiumas pritarė Komiteto siūlymui, jog auditorei pareiškėjai reikia papildomai kelti kvalifikaciją išklausant 24 auditoriaus kvalifikacijos kėlimo kursų valandų TAS tema, bet nepritarė įspėjimo pareiškimui; kaip matyti iš Tarnybos Audito priežiūros komiteto protokolo, buvo keliamas klausimas, ar įspėjimo pareiškimas pareiškėjai yra adekvati priemonė.

23.       Remdamasis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punktu, teismas vertino, kad Įsakymo 3 punkte nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog yra aiškūs motyvai, kodėl pareiškėjai skirta būtent Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta poveikio priemonė. Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino pareiškėjos prašymą dėl Įsakymo 5 punkto panaikinimo.

24.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 40 straipsnio 1, 4–5 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 39 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsižvelgęs į patenkintų skundo reikalavimų dalį, priteisė pareiškėjai iš atsakovo 246,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

 

III.

 

25.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjos skundas atmestas, ir patenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

26.       Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

26.1.                      Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad audito darbo dokumentai būtų pridėti prie peržiūros ataskaitos ir atsakovo išnagrinėti, teismas neįvertino šios teisiškai reikšmingos aplinkybės.

26.2.                      Teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas. Pareiškėja kėlė LAR ir atsakovo (kaip viešojo administravimo subjektų) tinkamo pareigų vykdymo klausimą, kuris liko neįvertintas. Atsakovas neįvykdė pareigos priimti VAĮ 10 straipsnio reikalavimus atitinkantį Įsakymą. Nei auditorės kontrolierės peržiūros ataskaitoje, nei Komiteto posėdžio protokole, nei Prezidiumo protokole, nei Įsakyme nepateikta įrodymų, kuriais remiantis buvo konstatuoti pažeidimai. Šių aplinkybių nepaneigė ir teismas, kuris šią atsakovo pareigą įvertino tik kaip teisę rinkti pažeidimus pagrindžiančius įrodymus. Nesurinkęs ir neįvertinęs įrodymų atsakovas negalėjo nei suformuluoti motyvuojamosios Įsakymo dalies, nei patikrinti auditorės kontrolierės motyvų (nei remtis peržiūros ataskaita, kuri yra be įrodymų ir nepagrįsta įrodymais / audito darbo dokumentais). Atsakovas neįvykdė pareigos įvertinti visos su tikrinimu susijusios informacijos.

26.3.                      Nustačius, kad audito darbo dokumentų nei atsakovas, nei Prezidiumo, nei Komiteto nariai neturėjo, spręstina, kad jie negalėjo ir tinkamai neįvertino auditorės kontrolierės ataskaitos. Todėl tariami pažeidimai liko nepagrįsti ir nepatikrinami – atsakovas įrodymų papildomai nesurinko, nevertino, todėl negalėjo padaryti savarankiškos išvados dėl pažeidimų. Teismas šių aplinkybių neįvertino, apsiribodamas formalia išvada, kad pareiškėja neginčijo pažeidimų.

26.4.                      Teismas pareiškėjos pateiktos konsultacinės išvados nepagrįstai nepripažino įrodymu. Jeigu konsultacinė išvada, atlikta be audito darbo dokumentų (įrodymų), negali būti laikoma įrodymu, analogiškai ir Įsakymas, priimtas be minėtų dokumentų, turėtų būti laikomas nepagrįstu, o teismo sprendimas – neteisėtu (teismo sprendimas taip pat priimtas neturint šių įrodymų). Pareiškėja pabrėžia, kad ekspertui pateikė visus turimus dokumentus, tačiau paaiškėjo, kad joks specialių žinių turintis asmuo negali atlikti vertinimo, nes tam trūksta audito darbo dokumentų. Vien tai pagrindžia Įsakymo neteisėtumą.

26.5.                      Teismo argumentai, kad pareiškėja žinojo, kokių jos atliktų finansinių ataskaitų auditų kokybės peržiūrą atliko auditorė kontrolierė, suponuoja nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja galėjo ir ekspertui, ir teismui pateikti nurodytus trūkstamus darbo dokumentus. Tačiau pareiškėja prašė patikrinti, kaip atsakovas vykdė savo pareigas. Be to, minėta išvada prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, pagal kurią teismas turi veikti ne kaip „apeliacinė audito komisija“. Net jei pareiškėja būtų pateikusi aptariamus audito darbo dokumentus, o teismas juos tyręs, tai nepanaikintų atsakovo padarytų pažeidimų ir nekeistų skundo. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo bylos esmės ir nevertino atsakovo pareigų.

26.6.                      Teisės aktai pareiškėjai nenustato pareigos pateikti išsamių argumentų administracinio tyrimo eigoje, jo ikiteisminėje stadijoje, neįpareigoja teikti įrodymų, ginčyti tarpinių sprendimų, neužkerta kelio teisme pateikti argumentų, kurie nebuvo išsakyti ikiteisminėje ginčo stadijoje. Ikiteisminėje ginčo stadijoje nustatyti per trumpi terminai, kad pareiškėja galėtų suformuluoti išsamius prieštaravimus. Aplinkybės, kad pareiškėja Komitete ar Prezidiume neginčijo pažeidimų, nesudaro pagrindo atleisti atsakovo nuo pareigos surinkti įrodymus pažeidimams pagrįsti, atlikti išsamų tyrimą ir surašyti VAĮ reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą. Teisės aktai nenustato, kad Tarnyba atleidžiama nuo pareigos rinkti įrodymus, atlikti išsamų tyrimą ir surašyti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą, jei pareiškėjas neginčijo pažeidimų esmės ikiteisminėje ginčo stadijoje, ar situaciją vertinti tik pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Pareiškėjams, nepateikusiems baigtinių argumentų dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų esmės, taip pat nenustatyti naikinamieji terminai, ikiteisminio tyrimo stadijoje. Be to, pareiškėjai teises ir pasekmes sukelia tik individualus administracinis aktas, šiuo atveju – Įsakymas. Peržiūros ataskaita pareiškėjos atžvilgiu nėra laikoma administraciniu aktu, jos pareiškėja negali skųsti. Pareiškėjai buvo suteikta teisė dalyvauti nuotoliniuose posėdžiuose, svarstant peržiūros ataskaitą, tik tam, kad ji išsakytų savo poziciją, tačiau prieiga ir teisė dalyvauti posėdžiuose, išklausant kitų jame dalyvaujančių dalyvių nuomones / komentarus, nebuvo suteikiama. Pareiškėja tik perskaičiusi protokolus sužinojo apie kitų asmenų išsakomas pozicijas.

26.7.                      Skundžiamu Įsakymu buvo pažeistos pareiškėjos teisės į teisingą teismą, nes teismo sprendimu pažeidimai konstatuoti, o įrodymų byloje nėra.

26.8.                      Auditorė kontrolierė ir atsakovas nepagrindė, kodėl nustatyti pažeidimai laikytini reikšmingais. Teismas tinkamai neįvertino pareiškėjos argumentų šiuo aspektu, o teismo nurodyti argumentai yra ydingi, nepakankami ir nepagrįsti.

26.9.                      Atsakovas tyrimo metu nesurinko duomenų apie 2016 m. ir 2018 m. atliktus tikrinimus, t. y. byloje nėra vienareikšmių duomenų, kurių metų pareiškėjos atlikti auditai buvo tikrinti 2016 m. ir 2018 m. Šiuos argumentus pareiškėja kėlė tiek tikrinimo metu, tiek skunde teismui. Atsakovas ir teismas neįvertino aplinkybės, kad 2012 m. pareiškėjos trūkumai 2015 m. nesikartojo, taigi – pareiškėja kėlė kvalifikaciją, ištaisė trūkumus ir dirbo be pažeidimų.

26.10.                      Pareiškėja teismui teikė argumentus dėl to, kad pažeidimai nepadaryti, nurodydama net keletą motyvų. Išvados dėl trūkumų buvimo / nebuvimo turėjo esminės įtakos išvadai dėl auditoriaus nuomonės modifikavimo. Atsakovui nepateikus faktų, argumentų ir įrodymų, neįmanoma patikrinti, ar pareiškėjos auditoriaus nuomonės buvo nemodifikuotos nepagrįstai. Atsakovas deklaratyviai pareiškė, kad išvados dėl finansinių ataskaitų neatitinka Įstatymo 35 straipsnyje nustatytų reikalavimų, detaliau nenurodant, nei kokios išvados, nei dėl kokių priežasčių, o teismas šių trūkumų neįvertino.

27.       Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Įsakymo 5 punkto panaikinimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundo dalį dėl Įsakymo 5 punkto panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

28.       Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

28.1.                      Byloje nėra ginčo, kad Tarnyba, priimdama Įsakymą, įvertino visas Įstatymo 57  straipsnyje nurodytas aplinkybes. Faktai ir aplinkybės, lėmusios skirtą poveikio priemonę, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos ne tik Įsakymą pagrindžiančiame dokumente, t. y. Teikime, bet ir Įsakyme. Tai, kad Įsakyme nėra aprašyti Teikime pateikti motyvai, kodėl siūloma skirti būtent tokią poveikio priemonę, kaip Teikime, nesudaro pagrindo vertinti, kad nebuvo pateikta aiškių motyvų, kodėl pareiškėjai skirta konkreti poveikio priemonė.

28.2.                      Atsižvelgdamas į Įsakymo turinį ir į jį pagrindžiančius dokumentus, atsakovas vertina, kad Įsakymas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punktą. Pareiškėjai pagrįstai skirta Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta poveikio priemonę. Viešojo administravimo subjekto naudojimasis diskrecija savaime nedaro Įsakymo neteisėtu ar nepagrįstu.

28.3.                      Konstatavus, kad pareiškėja atliko Įsakyme nurodytus pažeidimus ir kad jie yra reikšmingi, byloje įvertinus esančio Teikimo, Įsakymo turinį ir kitą susijusią medžiagą, teismo išvados, kad Įsakymo 3 punkte nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad yra aiškūs motyvai, kodėl pareiškėjai skirta Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta poveikio priemonė, yra prieštaringos byloje esančiai medžiagai ir sudaro pagrindą spręsti, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.

29.       Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka bei prašo jį atmesti. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja savo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei papildomai remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

29.1.                      Atsakovo Įsakymas nebuvo adekvačiai, aiškiai ir pakankamai motyvuotas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Įsakymo 5 punktą.

29.2.                      Pažeidimų reikšmingumas nebuvo motyvuotas (kodėl jie reikšmingi ir kurie iš jų). Vien reikšmingumo konstatavimas nesudaro pagrindo išvadai, kad pažeidimų reikšmingumas ir poveikio priemonė yra motyvuoti. Pažeidimų reikšmingumas turėjo būti pagrįstas argumentais, faktais ir įrodymais.

29.3.                      Pažeidimus reikšmingais įvardino auditorė kontrolierė, tačiau atsakovas tik citavo / perrašė auditorės kontrolierės teiginius. Sistemiškai įvertinus visą aktualią informaciją, ypač faktą, kad įrodymai dėl pažeidimų Tarnybai nebuvo pateikti, darytina išvada, kad Tarnyba negalėjo motyvuoti nei pažeidimų padarymo, nei jų reikšmingumo, todėl ir paskirta sankcija yra nemotyvuota.

29.4.                      Atsakovo diskrecijos teisė neatleidžia jo nuo pareigų (be kita ko, pareigos motyvuoti, pagrįsti savo sprendimus). Atsakovas piktnaudžiavo suteikta diskrecijos teise, o apeliaciniame skunde siekia nepagrįstai išplėsti šios teisės ribas ir pagrįsti nemotyvuotą sankciją.

29.5.                      Pareiškėja, remdamasi Įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, pažymi, kad įstatymų leidėjas atsakovo teisę skirti poveikio priemonę susiejo su papildoma sąlyga: nurodymų nevykdymu. Tačiau informacijos apie tai, kad pareiškėja būtų pažeidusi nurodymą (neišklausiusi kursų), nepateikta. Todėl poveikio priemonė pareiškėjai negalėjo būti skirta.

30.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

30.1.                      Tarnyba, skirdama pareiškėjai poveikio priemonę, įgyvendino pareigą vertinti atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatus.

30.2.                      Auditorius kontrolierius faktines aplinkybes nustato naudodamasis tiek audito įmonės informacija, tiek tikrindamas darbo dokumentus ir vadovaudamasis finansinių ataskaitų audito atlikimo metodika. Tarnyba, vertindama finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatus – finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitą ir visą su peržiūra susijusią informaciją, remiasi peržiūros ataskaitoje ir susijusioje informacijoje auditoriaus kontrolieriaus nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais. Skundžiamas Įsakymas buvo pagrįstas rašytiniuose įrodymuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais. Nei pareiškėjos atliktos finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros dokumentuose (taip pat ir pareiškėjos paaiškinimuose), nei pareiškėjos Tarnybai teiktuose paaiškinimuose nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, kurie paneigtų auditorės kontrolierės padarytas išvadas, dėl ko Tarnyba galėtų kitaip vertinti pareiškėjos atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros metu nustatytus audito trūkumus.

30.3.                      Pareiškėja ne tik neneigė ir neginčijo auditorės kontrolierės konstatuotų trūkumų, tačiau juos pripažino. Todėl atsakovas šiuo aspektu sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

30.4.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog Komiteto, Prezidiumo nariai, Tarnyba, nagrinėdami auditorės kontrolierės peržiūros ataskaitas, būtų turėję per mažai informacijos, dokumentų, jiems būtų trūkę informacijos. Šiuo atveju pagrįstas ne tik teismo vertinimas, kad buvo svarbu įvertinti, ar pareiškėjai buvo aišku, kokie trūkumai buvo nustatyti auditorės kontrolierės peržiūros ataskaitoje, bet ir pagal byloje esančią medžiagą padaryta išvada, kad pareiškėja žinojo, kokių jos atliktų finansinių ataskaitų auditų kokybės peržiūra buvo atlikta, kokius trūkumus nustatė auditorė kontrolierė; trūkumai buvo aptarti Komiteto, Prezidiumo, Audito priežiūros komiteto posėdžiuose. Įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų Įsakyme konstatuotus pažeidimus, ar teismo padarytas išvadas, pareiškėja nepateikia.

30.5.                      Aplinkybė, kad konsultacinę išvadą teismas vertino kitaip nei norėjo pareiškėja, nereiškia, kad šie įrodymai buvo įvertinti netinkamai.

30.6.                      Tiek Įstatyme, tiek Apraše plačiai nedetalizuojamas ir nekonkretizuojamas reikšmingumo vertinimas, t. y. nėra reglamentuota, kiek kriterijų turi atitikti audito kokybės trūkumai – vieną, kelis ar visus, kad trūkumus galima būtų laikyti reikšmingais. Toks reglamentavimas pagrįstas paties audito atlikimo specifika. Be to, konkretūs Aprašo 43 punkte nurodyti kriterijai yra itin reikšmingi audito kokybei, todėl pakanka, jog trūkumai atitiktų vieną kriterijų, siekiant konstatuoti jų reikšmingumą. Vien patys konstatuotų pažeidimų, kaip, pvz., Įsakymo 2.4, 2.11–2.12 papunkčių motyvai, patvirtina trūkumų reikšmingumą. Pareiškėja nepateikia objektyvių įrodymų, kurie leistų prieiti priešingų išvadų, t. y. kad Įsakyme nustatyti trūkumai nėra reikšmingi.

30.7.                      Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad Tarnyba, priimdama sprendimą, be kita ko, atsižvelgia į finansinių ataskaitų audito trūkumo, šio įstatymo, reglamento (ES) Nr. 537/2014 nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą, pasikartojimą ir trukmę, taip pat į paskutinio atlikto tikrinimo, peržiūros, tyrimo metu nustatytą (nustatytus) trūkumą (trūkumus). Nagrinėjamu atveju tai buvo tinkamai įvykdyta – priimant Įsakymą buvo atsižvelgta į tai, kad 2016 m. atliktos peržiūros metu nenustatyta trūkumų, o 2018 m. buvo konstatuota, kad pareiškėja pažeidė 320-ojo TAS „Reikšmingumas planuojant ir atliekant auditą“ 10, 12 dalis, 450-ojo TAS „Apskaitinių įvertinimų, įskaitant tikrosios vertės apskaitinius įvertinimus, ir susijusios atskleistos informacijos auditas“ 10 dalį, 600-ojo TAS 21 dalies a), c) ir d) punktus, 24, 44, 50 dalis, 550-ojo TAS „Susijusios šalys“ 18, 20, 25, 28 dalis, 501-ojo TAS 4 dalį, 330-ojo TAS 18, 24, 26, 27 dalis, 500-ojo TAS 4 ir 6 dalis, 230-ojo TAS 15 dalį, 700-ojo TAS 11 dalį, Audito įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Tarnyba, neišplėsdama Įsakymo turinio, pažymi, kad būtent šios Įsakyme nurodytos aplinkybės patvirtina, kad konstatuoti pažeidimai yra pasikartojantys.

30.8.                      Įsakyme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti pareiškėjos atlikti pažeidimai ir dėl kokių veiksmų jie buvo konstatuoti. Kadangi Įsakymui taikomi griežti formos reikalavimai, jame nurodoma, kad jis priimtas atsižvelgiant į auditorės kontrolierės pateiktas išvadas, t. y. auditorės kontrolierės išvada pateikta peržiūros ataskaitoje ir visa susijusi informacija yra sudedamoji Įsakymo dalis, būtent joje visapusiškai, nuodugniai ir detaliai aptariami nustatyti pažeidimai, tai pagrindžiantys faktai ir aplinkybės.

30.9.                      Įsakymas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, kurių pareiškėja nepaneigė. Peržiūros ataskaitoje auditorė kontrolierė konstatavo, kad visose trijose tikrintose užduotyse buvo pateiktos besąlyginės audito išvados, nors atlikto audito kokybės peržiūros rezultatai patvirtina, kad audito dokumentuose nepakanka įrodymų, kad auditas buvo pilnai atliktas pagal visus taikomus TAS, pateikti surinkti įrodymai pilnai nepagrindžia auditoriaus apibendrinančios išvados apie atlikto audito rezultatus. Todėl Įsakymo 2.10 punkte konstatuota, kad visose užduotyse auditoriaus išvadose pateiktos nemodifikuotos auditoriaus nuomonės, kurios nėra pagrįstos surinktais pakankamais tinkamais audito įrodymais, kaip numatyta 700-ojo TAS „Nuomonės apie finansines ataskaitas susidarymas ir pateikimas“ 10–15 dalyse. Įrodymų, paneigiančių šias išvadas, pareiškėja nepateikė.

30.10.                      Įsakyme aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuotas Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pažeidimas (minėta nuostata apima TAS pažeidimus). Pagal Įstatymo 56 straipsnio 3 dalies 5 punkto prasmę, akivaizdu, kad konstatuoti pažeidimai sudaro pagrindą pareikšti, jog auditoriaus išvada neatitinka Įstatymo 35 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjos argumentai, kad nenurodyta, dėl kokių priežasčių Įsakyme pareikšta, kad pareiškėjos išvados dėl finansinių ataskaitų neatitinka Įstatymo 35 straipsnio reikalavimų, yra nepagrįsti.

30.11.                      Įsakyme trūkumai konstatuoti dėl visų trijų atrinktų užduočių ir Įsakymo turinys patvirtina, kad visos trys auditoriaus išvados neatitinka Įstatymo 35 straipsnio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad jos išvados dėl finansinių ataskaitų neatitinka Įstatymo 35 straipsnyje nustatytų reikalavimų detaliau nenurodant dėl kokių išvadų toks pareiškimas konstatuotas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

31.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Įsakymo dalies (dėl audito trūkumo, pareiškimo dėl išvadų neatitikimo, poveikio priemonės taikymo) teisėtumo ir pagrįstumo.

32.       Skundžiamo Įsakymo 1 punkte konstatuota, kad pareiškėjos audito įmonė pažeidė Audito įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, kadangi nesilaikė šio įsakymo 1.1–1.2 punktuose nurodytų 1-ojo tarptautinio kokybės kontrolės standarto „Audito įmonių, atliekančių finansinių ataskaitų auditą ir peržiūrą bei vykdančių kitas užtikrinimo ir susijusių paslaugų užduotis, kokybės kontrolė“ (1-asis TKKS) reikalavimų; Įsakymo 2 punkte konstatuota, kad auditorė (pareiškėja) pažeidė Audito įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, kadangi nesilaikė šio įsakymo 2.1–2.12 punktuose nurodytų tarptautinių audito standartų (TAS) reikalavimų; Įsakymo 3 punkte nuodyta, į ką atsižvelgiant priimti sprendimai; Įsakymo 4 punkte nurodyta, kad nepritariama 2022 m. gegužės 3 d. rašte Nr. 1.9-S0384 „Dėl 2021 metų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų rezultatų“ nurodytam Prezidiumo siūlymui – vadovaujantis Audito įstatymo 56 straipsnio 3 dalies 2 punktu nurodyti auditorei I. R. papildomai kelti profesinę kvalifikaciją – iki 2022 m. gruodžio 31 d. išklausyti 24 auditoriaus kvalifikacijos kėlimo kursų valandas TAS tema bei apie nurodymo įvykdymą informuoti Kokybės kontrolės komitetą; Įsakymo 5 punktu, vadovaujantis Audito įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, sustabdytas auditorės (pareiškėjos) auditoriaus pažymėjimo galiojimas ir auditorei pavesta perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 3 metų laikotarpį nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos; Įsakymo 6 punkte, vadovaujantis Audito įstatymo 56 straipsnio 3 dalies 5 punktu, pareikšta, kad auditorės (pareiškėjos) išvados dėl finansinių ataskaitų neatitinka Audito įstatymo 35 straipsnyje nustatytų reikalavimų; Įsakymo 7 punkte nurodyta pareiškėjos audito įmonei, veikiančiai kaip audito įmonė: 1) per 3 mėnesius parengti ir pateikti Komitetui derinimui trūkumų ištaisymo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios, kad audito įmonėje būtų laikomasi 1-ojo TKKS 32 ir 48 punktų reikalavimų; 2) per 3 mėnesius įgyvendinti trūkumų ištaisymo plane numatytas priemones; 3) per 4 mėnesius informuoti Komitetą apie šio nurodymo vykdymą.

33.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – panaikino Įsakymo 5 punktą bei priteisė pareiškėjai iš atsakovo Tarnybos 246,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, priėjo išvados, kad pareiškėjos skundžiama Įsakymo dalis (Įsakymo 2, 3.2, 6 punktai) yra teisėta ir pagrįsta, o skundžiamas Įsakymo 5 punktas panaikintinas, kadangi iš Įsakymo nėra aiškūs motyvai, kodėl pareiškėjai skirta Audito įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta poveikio priemonė.

34.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjos skundas atmestas, ir patenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad: pirmosios instancijos teismas neįvertino teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog prie auditorės kontrolierės pateiktos peržiūros ataskaitos nepridėti įrodymai – audito darbo dokumentai, turėję pagrįsti ataskaitos teiginius, todėl ši ataskaita negalėjo pagrįsti atsakovo vertinimo dėl pažeidimų buvimo / nebuvimo; netinkamai aiškino materialinės teisės normas ir tinkamai neįvertino pareiškėjos argumentų dėl atsakovo netinkamo pareigų vykdymo, priimant Įsakymą; nepagrįstai pareiškėjos pateiktos konsultacinės išvados nepripažino įrodymu. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad skundžiamas Įsakymas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, yra nemotyvuotas, atsakovas, priimdamas Įsakymą, neįvertino visos su tikrinimu susijusios informacijos.

35.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Įsakymo 5 punkto panaikinimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundo dalį dėl Įsakymo 5 punkto panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad aplinkybės, lėmusios pareiškėjai skirtą poveikio priemonę, yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos ne tik Įsakymą pagrindžiančiame dokumente – Teikime, bet yra nurodytos ir Įsakyme (Įsakymo 3.2 ir 3.5 punktai). Atsakovas taip pat nurodo, kad teismui pripažinus, jog pareiškėja atliko Įsakyme konstatuotus pažeidimus ir tokie pažeidimai yra reikšmingi, byloje įvertinus Teikimo, Įsakymo turinį ir kitą susijusią medžiagą, teismo išvados, jog Įsakymo 3 punkte nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad yra aiškūs motyvai, kodėl pareiškėjai skirta Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta poveikio priemonė, yra prieštaringos byloje esančiai medžiagai ir sudaro pagrindą laikyti, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą panaikinti Įsakymu pareiškėjai paskirtą poveikio priemonę.

36.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų. Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.

37.       Pasisakydama dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

38.       Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

39.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinių skundų teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; ir kt.).

40.       Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog prie auditorės kontrolierės pateiktos peržiūros ataskaitos nepridėti įrodymai – audito darbo dokumentai, turėję pagrįsti ataskaitos teiginius, todėl ši ataskaita negalėjo pagrįsti atsakovo vertinimo dėl pažeidimų buvimo / nebuvimo, taip pat tinkamai neįvertino pareiškėjos argumentų dėl atsakovo netinkamo pareigų vykdymo.

41.       Audito įstatymo (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad auditorius kontrolierius – tai auditorius arba kitos valstybės narės auditorius, Įstaigos patvirtintas atlikti auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą.

42.       Pagal Audito įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, kontrolierius, atlikęs finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, turi parengti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitą. Šioje ataskaitoje turi būti nurodoma, ar nustatyta finansinių ataskaitų audito trūkumų, ar nenustatyta. Jeigu trūkumų nustatyta, finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitoje pateikiama: 1) informacija apie finansinių ataskaitų audito trūkumus, kartu nurodant, ar jie pasikartojantys, jeigu tokie nustatyti; 2) rekomendacijos dėl nustatytų finansinių ataskaitų audito trūkumų šalinimo ir (arba) finansinių ataskaitų audito kokybės gerinimo.

43.       Tarnybos direktorius 2017 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V3-11 „Dėl Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitos reikalavimų patvirtinimo“ patvirtinti Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitos reikalavimai. Reikalavimuose nustatyta, kad Reikalavimais privalo vadovautis auditoriai kontrolieriai atlikdami atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą (toliau – Peržiūra) ir rengdami Peržiūros ataskaitą (2 punktas); atlikęs Peržiūrą, Kontrolierius turi parengti tikrintos audito įmonės Peržiūros ir kiekvieno tikrinto auditoriaus Peržiūros ataskaitas (4 punktas); audito įmonės Peržiūros ataskaita rengiama pagal šių reikalavimų 1 priede pateiktą formą (6 punktas); auditoriaus Peržiūros ataskaita rengiama pagal šių reikalavimų 2 priede pateiktą formą (7 punktas); parengta Peržiūros ataskaita turi suteikti išsamią ir vienareikšmišką informaciją, reikalingą Peržiūros rezultatams tvirtinti, drausminėms nuobaudoms skirti ir nurodymams duoti (8 punktas); Peržiūros metu Kontrolieriaus pagal Tvarkos aprašo reikalavimus pildomos anketos ir kiti Peržiūros ataskaitoje pateikiamas išvadas pagrindžiantys dokumentai (jų kopijos) turi būti pridedami prie auditoriaus ar audito įmonės Peržiūros ataskaitos. Šie dokumentai yra sudėtinė Peržiūros ataskaitos dalis (9 punktas).

44.       Audito įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Auditorių rūmai nagrinėja finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų ataskaitas ir prireikus siūlo Įstaigai skirti auditoriui ar audito įmonei šio įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nustatytą (nustatytus) nurodymą (nurodymus) ir (arba) 56 straipsnio 4 dalyje nustatytą (nustatytas) poveikio priemonę (priemones) arba siūlo atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą.

45.       Įstaiga, gavusi finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatus – finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitą ir visą su peržiūra susijusią informaciją, juos įvertina ir: 1) pritaria Auditorių rūmų siūlymui skirti nurodymą (nurodymus) ir (arba) poveikio priemonę (priemones) ir jį (juos) ir (arba) ją (jas) skiria; 2) nepritaria Auditorių rūmų siūlymui ir skiria kitą nurodymą (nurodymus) ir (arba) poveikio priemonę (priemones); 3) nepritaria finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatams ir paveda kontrolieriui atlikti papildomą finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą ar kitam kontrolieriui pakartotinai atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą arba priima sprendimą atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą; 4) pritaria Auditorių rūmų siūlymui atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą (Audito įstatymo 44 straipsnio 5 dalis).

46.       Įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Įstaiga, užtikrindama finansinių ataskaitų audito kokybę, ir Auditorių rūmai, kai jiems pavesta atlikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas funkcijas, turi teisę: 1) peržiūrėti darbo dokumentus, finansinių ataskaitų audito atlikimo metodiką; 2) reikalauti iš ne viešojo intereso įmonių auditorių arba audito įmonių paaiškinti, kaip jie atliko finansinių ataskaitų auditą; 3) peržiūrėti kontrolieriaus atliktos finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros dokumentus; 4) pasitelkti ekspertus (specialistus), išskyrus auditorius, turinčius žinių, finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros metu iškilusiems klausimams spręsti; 5) gauti paaiškinimus iš kiekvieno ne viešojo intereso įmonių audito įmonės darbuotojo arba dalyvio, dalyvavusio atliekant finansinių ataskaitų auditą; 6) gauti iš kitų asmenų finansinių ataskaitų audito kokybei užtikrinti reikalingą informaciją.

47.       Įvertinus nurodytą reglamentavimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Audito įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje yra nustatytos Tarnybos ir Lietuvos auditorių rūmų teisės, bet ne pareigos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju atsakovui, kaip ir Lietuvos auditorių rūmams, nekilo abejonių dėl peržiūros ataskaitoje nurodytų finansinių ataskaitų audito trūkumų. Juolab, kad pareiškėja minėtų trūkumų nei asmeniškai dalyvaudama Komiteto, Prezidiumo, Tarnybos Audito priežiūros komiteto posėdžiuose, nei 2022 m. kovo 8 d. ir 2022 m. gegužės 19 d. raštu teikdama atsakymus į peržiūros ataskaitoje pareikštas pastabas, iš esmės neginčijo (žr. Nutarties 12, 16, 19 p.). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad peržiūros ataskaitoje nurodyti finansinių ataskaitų audito trūkumai pareiškėjai buvo žinomi. Be to, byloje nėra duomenų, jog Komiteto nariai, Prezidiumo nariai, Tarnyba, nagrinėdami auditorės kontrolierės peržiūros ataskaitą, būtų turėję per mažai informacijos, dokumentų, jiems būtų trūkę informacijos ar dokumentų.

48.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad byloje pateiktos auditorės kontrolierės pareiškėjos audito įmonės ir auditorės (pareiškėjos) peržiūros ataskaita parengta pagal Reikalavimų 1 ir 2 prieduose pateiktas formas, prie peržiūros ataskaitos pateikti auditorės kontrolierės Apraše nurodyti dokumentai (anketos). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje yra pareiškėjos audito įmonės parengta ir pareiškėjos 2021 m. balandžio 14 d. pasirašyta „Nepriklausomo auditoriaus išvada“, adresuota uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Sumeda“; UAB „Valmasta“ 2020 m. gruodžio 31 d. balansas; UAB „Valmasta“ 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita; UAB „Valmasta“ 2020 m. gruodžio 31 d. Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas. Šie dokumentai kaip priedai pridėti prie 2022 m. kovo 9 d. auditoriaus (kuriam suteiktas kodas 2021009001, t. y. pareiškėjos) peržiūros ataskaitos, nurodant, kad tai yra 01 užduoties nepriklausomo auditoriaus išvada ir 01 užduoties dukterinės įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita ir aiškinamasis raštas.

49.       Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjos argumentai, kad Įsakymas yra nemotyvuotas dėl to, kad prie peržiūros ataskaitos nėra pridėti audito darbo dokumentai, turėję pagrįsti ataskaitos teiginius.

50.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino reik6mingu įrodymu nagrinėjamoje byloje pareiškėjos pateiktos 2022 m. rugpjūčio 17 d. konsultacinės išvados, parengtos privataus eksperto R. B., įvertinęs tai, kad pareiškėja žinojo, kokių jos atliktų finansinių ataskaitų auditų kokybės priežiūrą auditorė kontrolierė atliko, todėl privačiam ekspertui galėjo pateikti šių auditų darbo dokumentus, tačiau jų ekspertui nepateikė (ABTĮ 56 str.).

51.       Pasisakydama dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad aplinkybės, lėmusios pareiškėjai skirtą poveikio priemonę, yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos ne tik Įsakymą pagrindžiančiame dokumente – Teikime, bet yra nurodytos ir Įsakyme (Įsakymo 3.2 ir 3.5 punktai), teisėjų kolegija pažymi, kad Įsakyme nurodyta, jog jis priimtas, atsižvelgiant į 2022 m. kovo 9 d. auditoriaus ir audito įmonės peržiūros ataskaitose auditorės kontrolierės N. Z. pateiktas išvadas, Lietuvos auditorių rūmų 2022 m. gegužės 3 d. raštą Nr. 1.9-S0384 „Dėl 2021 metų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatų“ ir į Audito priežiūros komiteto 2022 m. gegužės 27 d. posėdyje pateiktą nuomonę, įformintą 2022 m. birželio 3 d. Audito priežiūros komiteto protokolo nutarimu Nr. A1-5-2. Taigi, Teikimas Įsakymo preambulėje nenurodytas, todėl Teikime išdėstyti motyvai, vertinant pareiškėjai skirtą poveikio priemonę, neturi teisinės reikšmės.

52.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Įsakymo 3 punkte nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad yra aiškūs motyvai, kodėl pareiškėjai skirta Audito įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta poveikio priemonė. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog, svarstant klausimą dėl poveikio priemonės auditorei (pareiškėjai) skyrimo, kilo diskusijų, galiausiai Prezidiumas nutarė siūlyti Tarnybai, vadovaujantis Įstatymo 56 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nurodyti auditoriui 2021009001 (pareiškėjai) papildomai kelti profesinę kvalifikaciją – iki 2022 m. gruodžio 31 d. išklausyti 24 auditoriaus kvalifikacijos kėlimo kursų valandas tarptautinių audito standartų tema bei apie nurodymo įvykdymą informuoti Kokybės kontrolės komitetą (žr. Nutarties 22 p.). Minėta, kad skundžiamu Įsakymu nepritarta 2022 m. gegužės 3 d. rašte Nr. 1.9-S0384 „Dėl 2021 metų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatų“ nurodytam Prezidiumo siūlymui. Atsižvelgiant į tai, kad skirtingi subjektai (Komitetas, Prezidiumas ir Tarnyba) skirtingai vertino auditorei (pareiškėjai) skirtiną poveikio priemonę, atsakovo Įsakymo motyvavimas turėjo būti itin aiškus ir išsamus,  pagrindžiant, kodėl šiuo atveju skiriama būtent tokia poveikio priemonė.

53.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; kt.). Administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-676-502/2023). Ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1328-629/2023).

54.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjos ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

55.       Pareiškėja apeliaciniame skunde ir atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo priteisti patirtas, su bylos nagrinėjimu susijusias, išlaidas. Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2022 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymą Nr. 48 ir 2022 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą 3law Nr. 002258, iš kurių matyti, kad pareiškėja patyrė 1 815 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-5518-1114/2022. Byloje taip pat pateiktas 2022 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. 45, kuris patvirtina 11,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.

56.       ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

57.       Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už apeliacinio skundo parengimą, tačiau, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Pažymėtina, kad pareiškėja iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo raštu su išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą, apskaičiavimu ir pagrindimu (iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja patyrė bylinėjimosi išlaidas tik už apeliacinio skundo parengimą, kurios, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nepriteistinos). Todėl pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

58.       Įsiteisėjus galutiniam procesiniam teismo sprendimui šioje byloje (ABTĮ 148 str. 1 d.), reikalavimo užtikrinimo priemonės, pritaikytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi (sustabdyti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2022 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. V3-17 „Dėl nurodymo ir poveikio priemonės skyrimo“ 5 punkto galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje), galiojimas pasibaigia (ABTĮ 70 str. 9 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjos I. R. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.        

 

 

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

 

 

                                Artūras Drigotas

 

 

                                Rasa Ragulskytė-Markovienė