Civilinė byla Nr. 2A-323-881/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42935-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.10.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 5 d.

        Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaclovo Pauliko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 238-osios individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1136-141/2015 pagal ieškovės 238-osios individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, I. B., A. Č. dėl neteisėtų administracinių aktų ir nuosavybės objektų teisinės registracijos panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir savavališkai pastatytų statinių dalių nugriovimo, tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB „Lithaus“, E. S., notarė L. M..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

                                  I. Ginčo esmė

1. Ieškovė 238-oji individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2013 m. vasario 7 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr.1 bei 2013 m. rugsėjo 20 d. deklaraciją apie paskirties pakeitimą Nr.1-1; panaikinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), teisinę registraciją šešiems nekilnojamojo turto objektams, kuriems suteikti unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2013 m. vasario 7 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu; įpareigoti atsakoves I. B. ir A. Č. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovių lėšomis išardyti pertvaras ir perstatytas statinio dalis, nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą priestatą –laiptinę bei pilnai atstatyti statinį, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į buvusią padėtį, kuri fiksuota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2000 m. gruodžio 20 d. kadastro matavimų duomenų planais ir namų valdos žemės sklypo ribų plane, sudarytame 1994 m. kovo 8 d. A. M.; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 17 d. išduotą leidimą Nr. 13-2825 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje paskirties keitimui į dvibutį gyvenamąjį namą su kūrybinėmis dirbtuvėmis bei 2013 m. spalio 11 d. išduotą leidimą Nr. 13-3149 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su kūrybinėmis dirbtuvėmis patalpų Nr. 5 ir Nr. 6 kapitaliniam remontui; pripažinti negaliojančia atsakovių I. B. ir A. Č. 2013 m. gegužės 28 d. sudarytą buto ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti šalis į buvusią iki sandorio sudarymo padėtį.

            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – panaikino 2013 m. vasario 7 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2013 m. rugsėjo 20 d. deklaraciją apie paskirties pakeitimą Nr. 1-1; panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1993 m. rugsėjo 17 d. išduotą leidimą Nr. 13-2825 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskirties keitimui į dvibutį gyvenamąjį namą su kūrybinėmis dirbtuvėmis ir 2013 m. spalio 11 d. išduotą leidimą Nr. 13-3149 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje su kūrybinėmis dirbtuvėmis patalpų Nr. 5 ir Nr. 6 kapitaliniam remontui; panaikino gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisinę registraciją šešiems nekilnojamojo turto objektams, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atliktą 2013 m. vasario 7 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu; pripažino negaliojančia atsakovių I. B. ir A. Č. 2013 m. gegužės 28 d. pasirašytą buto, esančio (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje (buto unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypo 39/200 dalies (žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje) pirkimo-pardavimo sutartį, taikė dvišalę restituciją ir įpareigojo atsakovę A. Č. grąžinti atsakovei I. B. nekilnojamąjį turtą – butą ir žemės sklypo dalį, o atsakovę I. B. įpareigojo grąžinti atsakovei A. Č. lėšas – 85 438 Eur, gautas pagal pirkimo-pardavimo sutartį už parduotą nekilnojamąjį turtą; leido atsakovei I. B. per aštuoniolika mėnesių, skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statinio (dvibučio gyvenamojo namo) statybą (rekonstrukciją ar kapitalinį remontą) leidžiančius ir įteisinančius dokumentus, o neįvykdžius šio įpareigojimo, negavus statybą leidžiančių dokumentų  ir neįteisinus statybos įstatymo nustatyta tvarka, įpareigojo atsakovę I. B. per tris mėnesius (skaičiuojant nuo teismo sprendimu nustatyto aštuoniolikos mėnesių termino pabaigos) pašalinti savavališkos statybos padarinius – savo lėšomis išardyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perstatytas ir pertvarkytas statinio dalis, nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą gyvenamojo namo dalį (priestatą – laiptinę) bei atstatyti statinį, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į buvusią padėtį pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2000 m. gruodžio 20 d. kadastro matavimų duomenų planus ir namų valdos žemės sklypo ribų planą, 1994 m. kovo 8 d. sudarytą A. M.; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
3. Teismas nustatė, kad atsakovei I. B. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir žemės sklypas. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą detalųjį planą suformuotas Pilaitės individualių gyvenamųjų namų kvartalas, teritorija skirta mažaaukščių gyvenamųjų (individualių) namų statybai bei taikomi pastatų aukščio, užstatymo intensyvumo reikalavimai, kurie nustatyti Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. DI-338  „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09.2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Atsakovei I. B. priklausančiame name buvo atliekami statybos – kapitalinio remonto ir kiti darbai, o Nekilnojamojo turto pardavimų skelbimuose paskelbta, jog rekonstruotame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduodami 6 butai. Patikrinus atliktus statybos ar rekonstrukcijos darbus bei statybą leidžiančius dokumentus buvo surašytas Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros savavališkos statybos aktas 2013 m. liepos 10 d. Nr. SSA-00-130710-00090 dėl gyvenamosios paskirties pastato savavališko kapitalinio remonto.
4. Atsakovės I. B. prašymu 2013 m. rugsėjo 17 d. jai buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento leidimas keisti gyvenamojo namo paskirtį į dvibutį gyvenamąjį namą su kūrybinėmis dirbtuvėmis, o 2013 m. spalio 11 d. jos prašymu išduotas leidimas mansardinio aukšto kapitaliniam remontui, įrengiant kūrybines dirbtuves (patalpų Nr. 5 ir Nr. 6 kapitalinio remonto leidimas). Buvo atlikti statybos darbai, ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti du butai ir keturios kūrybinės dirbtuvės, iš viso šeši nekilnojamojo turto objektai. Registracija atlikta 2013 m. vasario 7 d. ir 2013 m. rugsėjo 20 d. deklaracijų apie statybos užbaigimą ir paskirties pakeitimą pagrindu.
5. Remdamasis Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atlikto gyvenamojo namo statybos darbų patikrinimo išvadomis, teismas konstatavo, kad darbai buvo atlikti pažeidžiant įstatymo reikalavimus (Statybos įstatymo 2 str., Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010). Tačiau teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju dar nėra išnaudotos visos galimybės įteisinti statinį, įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus ir pritarimus.
6. Teismas sprendė, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais yra pagrindas suteikti atsakovei I. B. galimybę įstatymo nustatyta tvarka įteisinti statinį, todėl ieškinį dalyje dėl įpareigojimo išardyti perstatytas ir pertvarkytas statinio dalis bei nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą priestatą – laiptinę bei atstatyti statinį į buvusią padėtį patenkino iš dalies – nustatė aštuoniolikos mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skirtą parengti dokumentaciją ir gauti leidimą statiniui įstatymo nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jei per teismo nustatytą aštuoniolikos mėnesių terminą reikalavimas nebūtų įvykdytas, būtų taikomos Statybos įstatymo nuostatos, įpareigojančios atsakovę per tris mėnesius, skaičiuojant nuo teismo nustatyto aštuoniolikos mėnesių termino pabaigos, savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius.
7. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius skiriamas vien atsakovei I. B., nes pripažinus negaliojančia nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, nelieka atsakovei A. Č. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto nurodytu adresu, todėl ir negali būti priskirti kokie nors įpareigojimai, susiję su gyvenamojo namo dalių pertvarkymu, perstatymu ar griovimu.
8. Teismo vertinimu, išsprendus ginčą tokiu būdu, kad atsakovei I. B. būtų suteikta galimybė įteisinti statinį, gauti įstatymo reikalavimus atitinkančius leidimus ir pritarimus, nebus pažeistos ieškovo (bendrijos ir jos narių, kitų gyvenamųjų namų savininkų) teisės ir teisėti interesai, ir bus išlaikyta pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos ir kitų asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė 238-oji individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį, kuria teismas leido atsakovei I. B. per aštuoniolika mėnesių, skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statinio (dvibučio gyvenamojo namo) statybą (rekonstrukciją ar kapitalinį remontą) leidžiančius ir įteisinančius dokumentus, o neįvykdžius šio įpareigojimo, negavus statybą leidžiančių dokumentų ir neįteisinus statybos įstatymo nustatyta tvarka, įpareigojo atsakovę I. B. per tris mėnesius (skaičiuojant nuo teismo sprendimu nustatyto aštuoniolikos mėnesių termino pabaigos) pašalinti savavališkos statybos padarinius – savo lėšomis išardyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perstatytas ir pertvarkytas statinio dalis, nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą gyvenamojo namo dalį (priestatą – laiptinę) bei atstatyti statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į buvusią padėtį pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2000 m. gruodžio 20 d. kadastrų matavimo duomenų planus ir namų valdos žemės sklypų ribų planą, 1994 m. kovo 8 d. sudarytą A. M., ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovę I. B. per vieną mėnesį (skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) pašalinti savavališkos statybos padarinius – savo lėšomis išardyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perstatytas ir pertvarkytas statinio dalis, nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą gyvenamojo namo dalį (priestatą – laiptinę) bei atstatyti statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į buvusią padėtį pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2000 m. gruodžio 20 d. kadastrų matavimo duomenų planus ir namų valdos žemės sklypų ribų planą, 1994 m. kovo 8 d. sudarytą A. M.; kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas, priteisti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.  
2.  
3.  
4.  
5.  
6.  
7.  
8.  
9.  
1. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, netaikydamas Statybos įstatymo 281 straipsnio normų, reglamentuojančių neteisėtos statybos padarinių šalinimą esant neteisėtai išduotam statybą leidžiančiam dokumentui. Teismo sprendimu buvo panaikinti statybą leidžiantys dokumentai, todėl tokiu atveju taikytinos Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto normos, kurios jokių terminų projektų parengimui ir suderinimui nenumato.
2. Pagal nustatytas aplinkybes teismas įvertino ir konstatavo, kad išduoti statybą leidžiantys dokumentai naikintini (pripažintini negaliojančiais) ir tokio statinio statyba atitinkamoje teritorijoje apskritai negalima, todėl teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu, kai, viena vertus, sprendimu yra konstatuojama neteisėtai atlikta statyba, kita vertus – suteikiamas terminas jos įteisinimui, nors sprendimu įteisinimo pagrindu buvę individualūs teisės aktai (statybą leidžiantys dokumentai) – panaikinami.
3. Teisė įteisinti savavališką statybą atsakovei I. B. galėjo būti suteikta, teismui įvertinus aplinkybes, ar atsakovės neteisėtai pastatyto šešiabučio pastato statyba šioje teritorijoje apskritai galima, dėl kokių priežasčių ši statyba nėra įteisinta, ir ar galimybė įteisinti tokią statybą yra reali, teisėtai galima. Tuo pačiu ir termino suteikimas yra galimas, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamu gi atveju pats teismas pripažino, kad pagal Vilniaus bendrąjį planą minėtoje teritorijoje (žemės sklype) yra galima maksimaliai dvibučio gyvenamojo namo statyba, tuo tarpu projektas yra keturių butų su kūrybinėmis dirbtuvėmis, o realiai – šešių butų, todėl negali būti suderintas. Minėtą aplinkybę taip pat patvirtina byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2015 m. rugsėjo 16 d. raštas Nr. A.51-87338/15 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)“. Be to, byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. raštas Nr. 49SJN-/1539 „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtino aplinkybę, kad atsakovės I. B. neteisėtos statybos įteisinimas yra negalimas dar ir dėl to, kad atsakovei nėra galimybės išsipirkti valstybinės žemės plotą, kurį užima neteisėtai pastatyto atsakovės statinio dalis – laiptinė.
4. Teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi šioje byloje atsakovei jau buvo suteikęs galimybę atlikti veiksmus, susijusius su atsakovės neteisėtos statybos įteisinimu, tačiau per penkis mėnesius, iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, atsakovė nesuderino projektinės dokumentacijos, kadangi projektinės dokumentacijos suderinimas ir statybą leidžiančių dokumentų gavimas atsakovės neteisėtos statybos atžvilgiu yra negalimas.
5. Visi atsakovės veiksmai nuo pat neteisėtos statybos pradžios buvo nukreipti į siekį bet kokiais būdais išvengti neteisėtos statybos pašalinimo, vilkinant eilę procesų, kurie jau vyko siekiant pašalinti atsakovės neteisėtos statybos padarinius. Nustatydamas ginčo terminą, teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi tariamų derybų aplinkybe, nes atsakovės teikiamos taikos sutartys buvo inicijuotos išimtinai jos pačios, realybėje šiomis sutartimis net ir nebuvo siekiama pasiekti šalių interesų pusiausvyros, o tik rasti būdą neteisėtos statybos realizavimui.
6. Dabartinis namo naudingas plotas viršija maksimaliai leistiną užstatymo intensyvumą net 95,55 procentais, o vertinant ieškovui pateiktą susipažinti ir tą patį 2015 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriui pateiktą derinti projektą, kurio aiškinamajame rašte nurodytas net 535,26 kv. m. dydžio naudingas plotas – net 123,02 procentais. Taigi atsakovės savavališkai vykdyta statyba atitinka abu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytus kriterijus, pagal kuriuos leidimas įteisinti savavališką statybą yra negalimas – savavališkai vykdyta statyba esmingai pažeidė suinteresuotų asmenų teises, neatitinka statybos techninių dokumentų reikalavimų ir svarbiausia – atsakovės galimybė įteisinti neteisėtą šešiabučio pastato statybą nagrinėjamu atveju yra nereali, nes tokia statyba pagal galiojančius teisės aktus šioje teritorijoje yra negalima. Taigi teismo nustatytas aštuoniolikos mėnesių terminas teisiškai neįmanomiems veiksmams atlikti yra neprotingas, neteisėtas ir pažeidžiantis tiek ieškovo interesus, tiek viešąjį interesą.
7. Teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta per tris mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat keistina, šį terminą sutrumpinant iki vieno mėnesio, nes trijų mėnesių terminas pernelyg ilgas, nesuderinamas su protingumo ir sąžiningumo principais pagrįstu terminu, per kurį asmuo, dėdamas maksimalias pastangas, realiai gali įgyvendinti privalomą teismo sprendimą.

10. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė I. B. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktas neaktualus susiklosčiusiai situacijai, kadangi pirmosios instancijos teismo panaikinti statybą leidžiantys dokumentai buvo dėl pastato patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskirties keitimo ir pastato patalpų Nr. 5 ir 6 remonto, todėl teigti, kad pagal minėtus statybą leidžiančius dokumentus buvo vykdoma statyba, kurios padariniai dabar turi būti šalinami, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Be to, minėtos teisės normos taikymas būtų visiškai neproporcingas atsakovės atžvilgiu, nes teismas visiškai pagrįstai konstatavo galimybę įteisinti esamą situaciją (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
2. Apeliantė nepaneigė atsakovės teisės turėti dvibutį gyvenamąjį namą, kurio projektavimo darbus atsakovė vykdė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
3. 2015 m. rugsėjo 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštas Nr. 49SJ-/1539 buvo paneigtas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Raštas niekaip nepaneigia atsakovės teisės įsigyti įsiterpusią valstybinę žemę, kurios plotas yra 0,032 ha ir neviršija teisės aktų nustatyto maksimumo (0,040 ha).
4. Apeliantė bando diskredituoti atsakovę teigdama, kad atsakovės veiksmai, siekiant rasti taikų ginčo sprendimo būdą ir teisės aktų nustatyta tvarka bandant suderinti dvibučio gyvenamojo namo projektą, įrodo, kad pastato gabaritai yra kone dvigubai didesni, nei galėtų būti. Apeliantė, matyt, pamiršo, kad pirminio pastato gabaritai ir kontūrai buvo iš esmės tapačių gabaritų. Be to, statybą leidžiančio dokumento nebuvo galimybės gauti ir todėl, kad vykstantis ginčas būdavo kliūtimi derinti projektinę dokumentaciją.
5. Apeliantė nutyli, kad bylos nagrinėjimo atidėjimai visada būdavo atliekami bendru šalių sutarimu, atsakovė parengė keletą projektinės dokumentacijos versijų, ją pristatinėjo apeliantei ir teismui, siūlė taikius ginčo sprendimo būdus ir t. t.
6. Apeliantė taip ir nepaaiškino bei neįrodė, kuo dvibutis gyvenamasis namas dvibučių gyvenamųjų namų kvartale yra prieštaraujantis apeliantės interesams. Be to, kaip pasikeistų apeliantės užstatymo intensyvumo skaičiavimas, jeigu atsakovė prisijungtų įsiterpusią valstybinę žemę.
11. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė A. Č. prašo apeliacinio skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad skundžiama teismo sprendimo dalis nėra susijusi su jos teisėmis ir pareigomis, todėl apeliacinio skundo tenkinimo atveju prašo nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
12. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą nagrinėti atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir atsiliepime išdėstytus argumentus. Pažymi, kad pagal Statybos įstatymo 281 straipsnį, kurį apeliantė nurodo kaip taikytiną šiuo atveju, įpareigojimas nugriauti statinį nėra vienintelė priemonė, kurią teismas gali taikyti, kai savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą.

13. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad netekus galios rašytiniams pritarimams statinio projektui, statinio paskirties keitimo ir statybos darbų, atliktų pagal šiuos statybą leidžiančius dokumentus, padariniai turi būti šalinami Statybos įstatymo 281 straipsnyje nustatyta tvarka. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, 2013 m. vasario 7 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2013 m. rugsėjo 20 d. deklaracija apie paskirties pakeitimą Nr. 1-1 nėra statybą leidžiantys dokumentai, jų pagrindu nekilo jokie neteisėtos statybos padariniai, taigi jų panaikinimas neturi įtakos statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimui. Ginčo statinyje atlikti ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, ir savavališkos statybos darbai, todėl teismas savo sprendime turėjo taikyti Statybos įstatymo 28, 281 straipsnių, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatas. Inspekcijos manymu, siekiant įteisinti atliktus statybos darbus, pastato naudingasis plotas turėtų būti mažinamas.
14. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą tretieji asmenys UAB „Lithaus“ ir E. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

13.  
14.  
1. Statybos įstatymo 281 straipsnyje (redakcija, galiojusi teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) įtvirtintas teisinis reguliavimas leidžia teismui taikyti teismo pasirinktą neteisėtos statybos teisinių padarinių šalinimo būdą – parengiant statinio projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį ir įteisinantį dokumentą. Apeliantė cituoja tik vieną iš alternatyvių, bet ne vienintelę galimą teisinių padarinių šalinimo priemonę.
2. Trečiųjų asmenų vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad projektinės dokumentacijos suderinimas ir statybą leidžiančio dokumento gavimas yra galimas, kad įpareigojimas išardyti perstatytas ir pertvarkytas statinio dalis bei priestatą (laiptinę) ir įpareigojimas atstatyti statinį į buvusią padėtį gali sukelti esminių pasekmių dideliam ratui asmenų (tiek atsakovėms, tiek tretiesiems asmenims, kurių naudai yra įkeistos patalpos, esančios pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje), į tai, kad neteisėtos statybos padariniai visuomenei nesukelia sunkių pasekmių, teismas pagrįstai pasirinko tokią neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonę.
3. Priešingai nei mano apeliantė, teismas sprendimu nustatė terminą dvibučio (o ne šešiabučio) namo įteisinimui. Ginčo dėl to, kad nurodomoje teritorijoje gali būti statomi dvibučiai namai, byloje nėra, o atsakovė yra parengusi dvibučio projektą, kurį ir stengtųsi įteisinti.
4. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesprendė galimybės leisti išpirkti visą šalia esantį žemės sklypą, o tik išsakė nuomonę apie į valstybinę žemę įsiterpusių 5 kv. m. ploto išpirkimo galimybę. Jokio atsisakymo parduoti atsakovei šalia esantį valstybinės žemės sklypą byloje nėra. Taigi atsakovei įgyvendinus teisę išpirkti šalia esantį valstybinės žemės sklypą, atitinkamai pasikeistų ir sklypo užstatymo intensyvumo rodikliai.
5. Tai, kad atsakovė nesuderino projekto bylos eigoje, savaime nereiškia, kad ir per teismo nustatytą terminą tai nebus padaryta.
6. Apeliantė tik deklaratyviai teigia, kad esama situacija iš esmės pažeidžia jos, kaip suinteresuoto asmens, teises, tačiau nenurodo, kuo pasireiškia toks jos teisių pažeidimas.
7. Teismo nustatytas 3 mėnesių terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra protingas ir objektyviai reikalingas tokių darbų atlikimui.

15. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nors 5 kv. m. valstybinės žemės plotas, kurį užima atsakovės namo laiptinė, negali būti laikomas įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai patvirtinus kitokio dydžio valstybinės žemės ploto planą, būtų galima iš naujo vertinti, ar valstybinės žemės plotas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nurodytas sąlygas, ir jų atitikimo atveju – įsiterpusį valstybinės žemės plotą parduoti (išnuomoti) besiribojančių žemės sklypų savininkams. Tarnybos nuomone, teismas pagrįstai suteikė atsakovei teisę per aštuoniolika mėnesių nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo gauti statybas leidžiančius dokumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliantė prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kad būtų įvertinti esminiai apeliacinio skundo argumentai bei patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl žodinių paaiškinimų davimas apeliacinės instancijos teisme nėra būtinas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka nėra tenkinamas.

   Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teismo taikytos neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonės – leidimo per teismo nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statinio statybą leidžiančius bei įteisinančius dokumentus.
19. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas taikė netinkamas neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimą reglamentuojančias teisės normas – Statybos įstatymo 28 straipsnį bei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies nuostatas, nors turėjo taikyti Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris jokių terminų projektų parengimui ir suderinimui nenumato.
20. Statybos įstatymo (toliau ir SĮ) 281 straipsnio 2 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) numatyta, kad jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau to paties straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas, savo sprendimu panaikinęs statybą leidžiančio dokumento galiojimą, gali taip pat leisti šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus.
21. Taigi net ir statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo atveju statinio nugriovimas nėra vienintelė įstatyme numatyta statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonė – įstatymas taip pat numato galimybę suteikti asmeniui terminą pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, pagal kurį statinys būtų perstatomas ar pertvarkomas, tačiau tik tuo atveju, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštaravo imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (SĮ 281 str. 2 d. 3 p.).
22. Byloje nustatyta, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą detalųjį planą buvo suformuotas Pilaitės individualių gyvenamųjų namų kvartalas, kurio teritorija yra skirta mažaaukščių gyvenamųjų (individualių) namų statybai bei taikomi pastatų aukščio, užstatymo intensyvumo reikalavimai, kurie nustatyti Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. DI-338  „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09.2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.
23. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovei terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statinio statybą (rekonstrukciją ar kapitalinį remontą) leidžiančius ir įteisinančius dokumentus.
24. Pagal minėtą Vilniaus miesto detalųjį planą, dvibučiai gyvenamieji namai ginčo teritorijoje yra galimi, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo sprendimas nustatyti atsakovei terminą statybą leidžiantiems dokumentams gauti nagrinėjamu atveju nėra priimtinas, nes tokia statyba, kokią realiai siekia įteisinti atsakovė, atitinkamoje teritorijoje apskritai nėra galima (atsakovė realiai siekia įteisinti ne dvibutį dviejų aukštų gyvenamąjį namą, o šešiabutį pastatą – du butus ir keturias kūrybines dirbtuves, iš viso šešis nekilnojamojo turto objektus). 
25. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės išdėstytais argumentais, jog teisė įteisinti savavališką statybą atsakovei I. B. galėjo būti suteikta, tik teismui įvertinus aplinkybes, ar atsakovės neteisėtai pastatyto pastato statyba šioje teritorijoje apskritai yra galima, dėl kokių priežasčių ši statyba iki šiol nebuvo įteisinta, ar galimybė įteisinti tokią statybą apskritai yra reali ir teisėtai galima. Minėta, jog termino įteisinti neteisėtą statybą suteikimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pagal Vilniaus bendrąjį planą minėtoje teritorijoje (žemės sklype) yra galima maksimaliai dvibučio gyvenamojo namo statyba, tuo tarpu atsakovės įgyvendinamas ir siekiamas įteisinti projektas yra keturių butų su kūrybinėmis dirbtuvėmis, o realiai – šešių butų, todėl negali būti suderintas. Minėtą aplinkybę taip pat patvirtina byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2015 m. rugsėjo 16 d. raštas Nr. A.51-87338/15 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. raštas Nr. 49SJN-/1539 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuose nurodoma, jog atsakovės I. B. neteisėtos statybos įteisinimas yra negalimas dar ir dėl to, kad atsakovei nėra galimybės išsipirkti valstybinės žemės plotą, kurį užima neteisėtai pastatyto atsakovės statinio dalis – laiptinė.
27. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. kovo 22 d. rašte Nr. A104-1176/17(3.11.1-TD3) nurodė, kad į bylą pateiktu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. A30-1533 buvo leista pradėti rengti sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Šis Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento gautą I. B. prašymą pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), bei vadovaujantis sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūras reglamentuojančiais teisės aktais. Minėtas Įsakymas buvo priimtas įvertinant ir tai, kad I. B. prašymo pateikimo metu dėl (duomenys neskelbtini) vykdomų statybų vyko teisminis ginčas, nagrinėjamas šioje civilinėje byloje. Tai įvertinant buvo atlikta aktualių teisės aktų analizė, kurios metu nustatyta, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ir perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Prašymo pateikimo metu sklypas nebuvo areštuotas, taip pat nebuvo ir teisminio ginčo objektu, taigi teisinis reglamentavimas nenumatė pagrindo neleisti pradėti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu. Tačiau rašte taip pat nurodoma, jog prašymų išduoti statybą leidžiantį dokumentų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ar remonto darbams nėra pateikta.
28. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. kovo mėn. rašte Nr. (2.34)-2D paaiškino, jog kol statytoja nėra įgijusi valstybinės žemės, nėra pagrindo atliktus statybos darbus, dėl kurių vyksta ginčas, vertinti kaip visiškai ar iš dalies įteisintus. Statytojai neįgijus valstybės žemės bei nesuformavus naujo sklypo, nėra įmanoma įvertinti, ar atsakovės įvykdyta statyba ginčo teritorijoje pagal galiojančius teisės aktus yra galima, taigi ar atliktų statybos darbų ginčo statinyje padariniai apskritai gali būti įteisinti. Teismui priėmus sprendimą, kuriuo statytojas įpareigojamas pašalinti neteisėtos statybos padarinius, statytojui išlieka galimybė įgijus žemės sklypo nuosavybės ar valdymo teisę visiškai ar iš dalies įteisinti neteisėtai atliktus statybos darbus, taigi teismo sprendimu nenumačius galimybės įteisinti atliktų statybos darbų, tokia teorinė galimybė galėtų atsirasti ir pasibaigus bylai.
29. Atsižvelgdama į pateiktus valstybės institucijų paaiškinimus, į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi šioje byloje atsakovei jau buvo suteikęs galimybę atlikti veiksmus, susijusius su atsakovės neteisėtos statybos įteisinimu, tačiau per penkis mėnesius, iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovė neatliko jokių veiksmų pastato įteisinimo procedūroms inicijuoti, į tai, kad nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo beveik pusantrų metų, tačiau atsakovė iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, išskyrus prašymą Miesto plėtros departamentui dėl pradėjimo rengti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris tėra susijęs tik su vienu iš pažeidimų, t. y. reglamento dėl užstatymo intensyvumo pažeidimu, kad suderintų projektinę dokumentaciją ir įteisintų neteisėtą statybą, teisėjų kolegija sprendžia, jog egzistuoja pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl teismo taikytos neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonės ir nesuteikti atsakovei leidimo per teismo nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statinio statybą leidžiančius bei įteisinančius dokumentus. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas tiek į atsakovės ilgą neveikimą, tiek ir spręsdamas, jog įvertinus padarytus Statybos reglamento pažeidimus, atsakovės savavališkai vykdyta statyba atitinka abu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytus kriterijus, pagal kuriuos leidimas įteisinti savavališką statybą yra negalimas, nes savavališkai vykdyta statyba esmingai pažeidžia suinteresuotų asmenų teises, neatitinka statybos techninių dokumentų reikalavimų ir atsakovės galimybė įteisinti neteisėtą pastato statybą šiuo metu nėra reali.
30. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta per tris mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat keistina, šį terminą sutrumpinant iki vieno mėnesio, nes trijų mėnesių terminas pernelyg ilgas, nesuderinamas su protingumo ir sąžiningumo principais pagrįstu terminu, per kurį asmuo, dėdamas maksimalias pastangas, realiai gali įgyvendinti privalomą teismo sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad teismo nustatytas trijų mėnesių terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius – savo lėšomis išardyti gyvenamojo namo perstatytas ir pertvarkytas statinio dalis, nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą gyvenamojo namo dalį (priestatą – laiptinę) bei atstatyti statinį į buvusią padėtį, būtų pernelyg ilgas ir nesuderinamas su protingumo bei sąžiningumo principais – tokių įrodymų apeliantė nepateikė (CPK 178 str.).
31. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau nepagrįstai taikė neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones, todėl šioje dalyje sprendimas pakeičiamas, nesuteikiant atsakovei leidimo per teismo nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statinio statybą leidžiančius bei įteisinančius dokumentus.
32. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

            Nesuteikti atsakovei I. B. leidimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statinio statybą leidžiančius bei įteisinančius dokumentus.

            Įpareigoti atsakovę I. B. per tris mėnesis nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – savo lėšomis išardyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perstatytas ir pertvarkytas statinio dalis, nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą gyvenamojo namo dalį (priestatą – laiptinę) bei atstatyti statinį, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje į buvusią padėtį pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2000 m. gruodžio 20 d. kadastro matavimų duomenų planus ir namų valdos žemės sklypo ribų planą 1994 m. kovo 8 d. sudarytą A. M..

            Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

            Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

           Teisėjai                                                                                                                         Rūta Burdulienė

                                             Vilija Mikuckienė

                                                                      Vaclovas Paulikas