Civilinė byla Nr. e2A-385-852/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40317-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.3.1.10.; 2.4.2.13.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Delfinas“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė sodininkų bendrija „Delfinas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 141,60 Eur skolos, kurią sudaro 44,03 Eur už sodininkų bendrijos „Delfinas“ administravimo paslaugas, 2,03 Eur už elektros energiją vandens siurbliui, 94,77 Eur už vandentiekio rekonstrukciją, 0,59 Eur už vandentiekio sistemos profilaktinius darbus. Nurodė, kad 2018 m. balandžio mėn. bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo patvirtintos ne bendrijos nariams suteiktos paslaugos, kurios apmokamos proporcingai turimam žemės sklypo plotui. Atsakovas ne kartą ragintas sumokėti skolą, bet jos nesumokėjo. Taip pat prašė priteisti 10,18 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovas V. G. atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad jis nėra bendrijos narys ir nedavė sutikimo remontuoti ar renovuoti vamzdyną. Atsakovo žemės sklype yra vandens šulinys, todėl atsakovui nėra poreikio naudotis bendru sodininkų bendrijos vandentiekiu bei vandentiekiui tiekiama elektros energija. Atsakovas yra sudaręs sutartį su elektros energijos tiekimo operatoriumi ir tas aplinkybes atsakovas ieškovei nurodė 2018-08-14 pranešime.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo V. G. 141,42 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-12-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 348,75 Eur bylinėjimosi išlaidų sodininkų bendrijos „Delfinas“, naudai, kitoje dalyje ieškinį atmesti. Taip pat priteisti iš atsakovo 12,27 Eur  išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu valstybės naudai. Teismas nustatė, kad ieškovė 2018-07-25 išrašė atsakovui V. G. sąskaitą - faktūrą VPA Nr. 17 141,42 Eur sumai (e. c.b. I tomas, 51 b.l.). Ieškovė paaiškino, kad sąskaitoje nurodytą sumą sudaro 44,03 Eur suma už bendrijos administravimą. Ji apskaičiuota gavus mokėtiną sumą už vieną arą – 5,718659 Eur padauginus iš atsakovo žemės sklypo ploto (duomenys neskelbtini) arų. Pagal sodininkų bendrijos „Šilas“ pažymą, elektros energija vandens siurbliui, kuri dalijama keturioms sodininkų bendrijoms (158 vartotojams), vienam vartotojui tenka 2,52 Eur suma. Bendrija vandenį vartojo nuo 2017-05-01 iki 2017-10-01 (153 dienas), dėl vandentiekio rekonstrukcijos darbų vanduo atsakovui buvo tiekiamas nuo 2017-05-01 iki 2017-09-01 (123 dienas), todėl pritaikius koeficientą 123:153 atsakovui apskaičiuota 2,03 Eur (0,803921*2.52) skola. Vandentiekio rekonstrukcijos mokesčio kaina vienam arui sudarė 12,307469 Eur (1 398,99 Eur :1,1367 ha*100), todėl atsakovui, pagal jo turimą žemės sklypo plotą mokėtina suma sudarė 94,77 Eur (12,307469*7,7). Pagal mokėtiną už vieną arą mokestį už vandens tiekimo sistemos profilaktinius darbus 0,076801 Eur (8,73:1,1367*100), atsakovo mokėtina suma, padauginus nustatytą už vieną arą sumą (0,076801 Eur) iš atsakovo turimo žemės sklypo ploto (7,7 aro) sudaro 0,59 Eur (e.c.b. I tomas, b.l. 96 – 98). Ieškovė pateikė Sodininkų bendrijos „Delfinas“ išlaidas už sunaudotą elektros energiją vandentiekiui, taip pat išlaidas už inžinerinio topografinio plano, vandentiekio techninio projekto parengimą, ekskavatoriaus nuomą, transportavimo, vamzdyno dalių įsigijimą ir vamzdžių jungimą, vandens tiekimo sistemos profilaktikos darbus, taip pat ryšių, kuro, buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo išlaidas patvirtinančius dokumentus (e.c.b. I tomas, b.l. 40 – 50, 127, 128,130 – 138, 140 - 173). Ieškovė į bylą pateikė sodininkų bendrijos „Delfinas“ vasarinio vandentiekio vamzdyno rekonstrukcijos projektą, pagal kurį rekonstruojamas vandentiekis ir prie atsakovo žemės sklypo (e.c.b. I tomas, b.l. 186 – 195). Ieškovės pateikta foto nuotrauka, vandentiekio rekonstrukcijos projekto planas (e.c.b. I tomas, 185, 193 b.l.) patvirtina, kad vandentiekis prie atsakovo sklypo yra privestas ir atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog jis yra rekonstruotas, už ką bendrija patyrė išlaidas. Teismas nurodė, jog sodininkų bendrijos „Delfinas“ narių 2018-04-29 eiliniame visuotiniame susirinkime pagal darbotvarkę (14 punktas) buvo svarstomas klausimas dėl suteiktų ne bendrijos nariams paslaugų. Bendrijos narių balsų dauguma nutarta patvirtinti 2017 m. ne bendrijos nariams suteiktas tokias paslaugas – bendrijos administravimo, elektros energijos vandens siurbliui tiekimo, vandentiekio rekonstrukcijos ir vandens tiekimo sistemos profilaktinių darbų (e.c.b. I tomas, 22 - 32 b.l.). Teismas pažymėjo, kad esminis atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentas yra tas, kad jis nėra sodininkų bendrijos „Delfinas“ narys ir kad jam priklausantis žemės sklypas niekaip nėra susijęs su sodininkų bendrijos „Delfinas“ bendrojo naudojimo objektais, kuriais atsakovas nesinaudoja, t.y. nesinaudoja ir rekonstruotu vandentiekiu. Teismas konstatavo, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 2 straipsnio 3 dalį – mėgėjų sodo teritorija, tai savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Remiantis SBĮ 6 straipsnio 1 dalimi, mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Pagal SBĮ 7 straipsnio 1 dalį, sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas numato, kad sodininkų bendrijos narių susirinkimas turi teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklės yra privalomos visiems asmenims, įsigijusiems mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą (SBĮ 7 straipsnio 6 dalis, 12 straipsnio 4 dalis). Pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalį, asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Pagal SBĮ 22 straipsnio 1 dalį, asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai. Remiantis SBĮ 22 straipsnio 5 dalimi, kiti asmenys turi pareigą nustatyta tvarka atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas, mokėti infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestį. Teismas pažymėjo, kad Sodininkų bendrijos „Delfinas“ Vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų 2012-09-16 bendrijos narių visuotiniame susirinkime, 86 punktas numato, kad bendrijos teritorijoje nuosavybės ar kita valdymo teise valdantiems žemės sklypą asmenims, bet nesantiems bendrijos nariais, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal Bendrijos pateiktas sąskaitas. Pagal Taisyklių 87 punktą, ne Bendrijos nariai privalo mokėti Bendrijos narių susirinkimo nustatytus mokesčius (Taisyklės skelbiamos viešai internete). Teismas nurodė, jog atsakovas iš esmės neneigė aplinkybės, kad jam priklausantis (duomenys neskelbtini) aro žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra sodininkų bendrijos „Delfinas“ teritorijoje. Sodininkų bendrijos „Delfinas“ narių susirinkimas turėjo teisę spręsti klausimus, susijusius mokesčių nustatymu ne bendrijos nariams ir sodininkų bendrijos „Delfinas“ narių 2018-04-29 visuotinio susirinkimo nutarimas šiuo bei kitais klausimais yra nenuginčyti ir galiojantys. Todėl minėtas nutarimas yra privalomas ir ne bendrijos nariams, t.y. ir atsakovui, turinčiam žemės sklypą sodininkų bendrijos „Delfinas“ teritorijoje. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnis numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Pagal CK 4.86 straipsnio 1 dalį, bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Įvertinęs minėtas Civilinio kodekso ir Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas teismas pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus, kad jis neprivalo mokėti už paslaugas, suteiktas ne bendrijos nariams, kurias sodininkų bendrijos „Delfinas“ nariai pavirtino visuotiniame susirinkime. Vandentiekio rekonstrukciją ieškovė iniciavo dėl blogos vandentiekio būklės, dažnų avarijų, ir vandentiekio atnaujinimas pasitarnaus visų bendrijos teritorijoje esančių sklypų savininkų gerbūviui. Bendro turto išlaikymas yra pagrįstas solidarumo principu, t.y. kiekvienas bendraturtis turi proporcingai turimai nuosavybės daliai prisidėti prie bendro turto išlaikymo. Be to, teismas nurodė, kad pagal Įstatų 34.15 papunktį bendrijos narių susirinkimas turi teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir Bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Todėl Sodininkų bendrijos „Delfinas“ nariai 2018-04-29 visuotiniame susirinkime turėjo teisę nuspręsti paslaugų suteikimo ne bendrijos nariams patvirtinimo klausimą. Pagal teisminę praktiką pripažįstama, jog nesinaudojimas daiktu, jo pagerinimais neatleidžia nuo pareigos jį išlaikyti, sumokėti už pagerinimus, todėl šiuo atveju nėra reikšminga, ar atsakovas naudojasi vandentiekiu, ar nesinaudoja. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog yra pagrindas iš atsakovo, nesumokėjusio už bendrijos administravimo, elektros energijos vandens siurbliui tiekimo, vandentiekio rekonstrukcijos ir vandens tiekimo sistemos profilaktinių darbų paslaugas priteisti 141,41 Eur skolos sodininkų bendrijos „Delfinas“ naudai. Ieškinio reikalavimą priteisti delspinigius teismas atmetė, nes pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, o šiuo atveju ieškovas remiasi ne susitarimu, o sodininkų bendrijos „Delfinas“ taisyklių 84 punktu.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Atsakovas V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Apelianto nuomone, teismai siekia susidoroti su juo šioje ir kitose bylose sistemingai priimdami jam nepalankius sprendimus. Mano, kad teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, netinkamai vertino įrodymus, neatsakė į visus klausimus. Teismas neįvertino, kad mokesčiai už tas pačias paslaugas yra apskaičiuoti skirtingai bendrijos nariams ir ne nariams. Jam, kaip nesančiam bendrijos nariu, mokestis yra didesnis. Apelianto nuomone, jo teisės yra pažeidžiamos, nes jis nedalyvauja priimant sprendimus dėl bendros nuosavybės naudojimo. Teigia, kad renovuotas vandentiekis nėra pajungtas prie jo sklype esančio įvado. Jis vandentiekiu nesinaudoja.

5.       Sodininkų bendrija „Delfinas“ atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iš atsakovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Paaiškina, kad teismas, vertindamas tarp šalių susiklosčiusius santykius, konstatavo, jog atsakovas nors ir nėra bendrijos narys, tačiau jo turimas sodo sklypas patenka į mėgėjų sodų teritorijos sklypą (SBĮ 6 str. 1 d.). Teismas sprendime nurodė, kad šiuo atveju atsakovo pareiga proporcingai prisidėti prie apmokėjimo išlaidų, susijusių su bendrijos bendrojo naudojimo objektų išlaikymu, pagerinimu kyla iš SBĮ 7 straipsnio 1 ir 5 dalies, 22 straipsnio 1 ir 5 dalies, CK 4.76 straipsnio nuostatų. Teisinis reglamentavimas reiškia tai, kad nors atsakovas ir nėra sodininkų bendrijos „Delfinas“ nariu, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas neliko teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektu. Pagal teisminę praktiką pripažįstama, jog nesinaudojimas daiktu, jo pagerinimais neatleidžia nuo pareigos jį išlaikyti, sumokėti už pagerinimus, todėl šiuo atveju nėra reikšminga, ar atsakovas naudojasi vandentiekiu, ar nesinaudoja. Ieškovė pažymi, jog bendrija pateikė visus dokumentus, jog visos paslaugos buvo teikiamos, byloje yra pateikti dokumentai apie bendrijos patirtas išlaidas bei pateikti paskaičiavimai, kaip buvo paskaičiuota apeliantui jam mokėtina suma.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

7.       Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą apskųstoje dalyje, įrodymų vertinimo  ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl byloje nustatytų faktų tiek ir dėl materialinių teisės normų taikymo.

8.       Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovo pareiga proporcingai prisidėti prie išlaidų, susijusių su bendrijos bendrojo naudojimo objektų išlaikymu ir pagerinimu kyla iš SBĮ 7 str. 1 ir 5 dalies, 22 str. 1 ir 5 dalies, CK 4.76 str. ir 4.86 str. 1 dalies nuostatų.

9.       Teismas teisingai sprendė, kad atsakovas yra sodininkų bendrijos teritorijoje esančio vandentiekio, kaip inžinerinio objekto, bendraturtis ir turi prisidėti prie jo išlaikymo bei su tuo susijusių bendrijos administracinių išlaidų.

10.       Byloje nustatyta, kad atsakovas turi žemės sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui tenkantys mokesčiai, susiję su bendro objekto priežiūra ir administravimu, jam yra apskaičiuoti proporcingai jo turimai nuosavybės daliai, t.y. pagal turimo žemės sklypo ploto proporciją lyginant su visais žemės sklypų savininkais (žemės sklypų sąrašas ir plotų duomenys pateikti e. bylos t. 1, b.l. 38-39).

11.       Bendrijos išlaidos, kurias ieškovas prašo priteisti, yra tinkamai pagrįstos išlaidas pateisinančiais dokumentais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad įrodymai visiškai pagrindžia tiek vandentiekio rekonstravimo, tiek ir bendrijos administravimo išlaidas (dokumentai pateikti e. bylos t. 1, b.l. 40-50, 127, 128, 130-138, 140-173).

12.       Apelianto teiginiai, kad mokestis yra per didelis, nėra paremti jokia faktų analize.

13.       Atsakovo teiginiai, kad jis nesinaudoja vandentiekiu, reikšmingi sprendžiant dėl jo, kaip bendraturčio, pareigos prisidėti prie bendros nuosavybės objektų priežiūros ir išlaikymo. Be to, šie teiginiai nėra ir įrodyti, nes kaip nustatė teismas, atsakovas turi realią galimybę naudotis vandentiekiu, o nesinaudojimas yra grindžiamas tik jo paties subjektyviu sprendimu.

14.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o dalis apeliacinio skundo argumentų iš viso nesusiję su ginčo dalyku.

15.       Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

16.       Teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

17.       Teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas nėra pasirašęs neelektroniškai pateikto apeliacinio skundo. Tačiau kaip matyti, šalindamas teismo nustatytus apeliacinio skundo trūkumus, susijusius su žyminio mokesčio nesumokėjimu, pats apeliantas buvo atvykęs į apylinkės teismą ir pateikė už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį (e. bylos priedo b.l. 37-38). Todėl teismas vis tik vertina, kad pateiktas apeliacinis skundas atitinka tikrąją apelianto valią ir kad tai nėra esminė kliūtis, dėl ko teismas negalėtų nagrinėti tokio apeliacinio skundo.

18.       Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 93 str.).

19.       Ieškovas prašo priteisti 100 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šios išlaidos yra pagrįstos, todėl ieškovo prašymas tenkinamas.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti sodininkų bendrijai „Delfinas“, juridinio asmens kodas 300509089, iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                 Andrius Verikas