Administracinė byla Nr. eAS-464-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02416-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. (V. L.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. (V. L.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. L. (V. L.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 24S56506 (toliau – ir Sprendimas 1) ir 2024 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 24S93506 (toliau – ir Sprendimas 2) dalis dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. balandžio 5 d. iki 2027 m. balandžio 4 d. bei dėl perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą.

II.

Regionų administracinio teismo Vilnius rūmai 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, jog Sprendimas 1 ir pranešimas apie Sprendimą 2 pareiškėjui buvo įteikti per Migracijos departamento informacinę sistemą atitinkamai 2024 m. vasario 20 d. ir 2024 m. balandžio 29 d. Pareiškėjui kreipusis į teismą 2024 m. gegužės 21 d. buvo praleistas Lietuvos Respublikos įstatyme ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytas sprendimų apskundimo terminas.

Teismas nurodė, kad skundo padavimo terminas praleistas išskirtinai dėl subjektyvių, nuo pareiškėjo valios priklausiusių aplinkybių (nesidomėti leidimo išdavimo eiga, netikrinti el. pašto ir (ar) „Migris“ sistemos pranešimų), todėl netenkino jo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad potencialus pareiškėjo darbdavys 2023 m. gegužės 17 d. informavo jį apie Migracijos departamento priimtą sprendimą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o ginčas byloje keliamas dėl vėlesnių sprendimų dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir išvestinių pasekmių. Pareiškėjas, suplanavęs nuvykti į Rumuniją, atsitiktinai 2024 m. gegužės 14 d. patikrino savo „Migris“ paskyrą ir joje rado Migracijos departamento pranešimą apie Sprendimą 2 bei 2024 m. gegužės 16 d. dieną peržiūrėjo Sprendimą 1. Sprendimas 2 pareiškėjui nėra įteiktas iki šiol (pateiktas tik pranešimas apie priimtą sprendimą). Taigi pareiškėjas nepraleido sprendimų apskundimo termino.

Pareiškėjo įsitikinimu, jis neturėjo prievolės 2024 m. nuolat tikrinti el. pašto dėl Migracijos departamento el. laiškų bei jų pagrįstai nelaukė, kadangi jis nepasinaudojo jam išduotu leidimu laikinai gyventi Lietuvoje, teisinius reikalus tvarkiusiam potencialiam darbdaviui pareiškėjas pranešė, kad dėl pasikeitusių asmeninių aplinkybių neatvyks dirbti. Be to, potencialus darbdavys, atsiėmęs leidimo laikinai gyventi kortelę, privalėjo pateikti (ir pateikė) MD pranešimą apie pasikeitusius pareiškėjo duomenis. Pareiškėjas yra vairuotojas (dirba ne ofise), el. paštu naudojasi nereguliariai, lietuvių kalbos nežino, Migracijos departamento pranešimų el. pašte nematė. Jei jie buvo, pareiškėjas galėjo jų nepastebėti, pareiškėjas galėjo juos ištrinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą nustačius, kad jis praleido terminą skundui paduoti ir nesant pagrindo atnaujinti terminą jam paduoti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausiai pažymėtina, kad pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomų įrodymų, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nagrinėti įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir negalėjo būti įvertinti pirmosios instancijos teisme, priimant skundžiamą nutartį.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis apie skundžiamus sprendimus sužinojo 2024 m. gegužės 14 d. ir 2024 m. gegužės 16 d., kai atsitiktinai patikrino savo paskyrą Migracijos departamento informacinėje sistemoje „Migris“ sistemoje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sprendimas 1 jo priėmimo dieną (2024 m. vasario 20 d.) buvo išsiųstas pareiškėjui per „Migris“ sistemą, o 2024 m. balandžio 29 d. „Migris“ sistemoje pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas apie priimtą Sprendimą 2 (toliau – ir Pranešimas). Teismas nustatė, jog Pranešime taip pat nurodyta, kad jis išsiųstas ir el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Teismas termino skundui paduoti eigos pradžią siejo su Sprendimo 1 ir Pranešimo išsiuntimo per „Migris“ sistemą diena (atitinkamai 2024 m. vasario 20 d. ir 2024 m. balandžio 29 d.), todėl sprendė, kad  pareiškėjas kreipdamasis į teismą 2024 m. gegužės 21 d. praleido Įstatyme nustatytą sprendimų apskundimo terminą. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad terminą ginčyti sprendimus praleido dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jis nepraleido termino skundui paduoti, nes apie skundžiamus sprendimus jis sužinojo tik 2024 m. gegužės 14 d. ir 2024 m. gegužės 16 d., be to, Sprendimas 2 jam iki šiol nėra įteiktas. Leidimo laikinai gyventi išdavimu rūpinosi potencialus pareiškėjo darbdavys, pareiškėjas leidimo laikinai gyventi neatsiėmė ir neturėjo pareigos tikrinti el. pašto, o prie „Migris“ sistemos prisijungė atsitiktinai, nes ketino vykti į Rumuniją.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija) 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomi panaikinti sprendimai nėra nurodyti Įstatymo 138 straipsnio 2 dalyje, todėl skundas dėl jų panaikinimo administraciniam teismui turi būti paduotas per 14 dienų nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; kt.).

Dėl pareiškėjo skundo dalies, kuria prašoma panaikinti Sprendimą 1 

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 132 punkte (2023 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 1V-525 redakcija) nustatyta, jog Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, o Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 130 ar 131 punkte nurodyto sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos, privalo šį sprendimą per „Migris“ išsiųsti užsieniečiui, jeigu užsienietis prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildė per „Migris“. Kai šis prašymas užpildytas ne per „Migris“, sprendimas išsiunčiamas prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu elektroninio pašto adresu, jeigu užsienietis prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodė, kad pageidauja pranešimą apie priimtą sprendimą ir (ar) sprendimus leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo (panaikinimo) klausimais gauti elektroniniu paštu, arba registruotu paštu užsieniečio deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o jei gyvenamoji vieta nedeklaruota – prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu adresu. Jeigu priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 41, 42 ar 13 punkte nurodytu pagrindu, apie priimtą sprendimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos per „Migris“ arba raštu informuojamas darbdavys, kuriam tarpininkaujant leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas ir, jeigu buvo priimtas sprendimas leisti pakeisti darbdavį, – darbdavys, kuris buvo pateikęs tarpininkavimo raštą dėl leidimo pakeisti darbdavį.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad jis apie Sprendimą 1 sužinojo 2024 m. gegužės 16 d. dieną prisijungęs prie savo paskyros „Migris“ informacinėje sistemoje. Pareiškėjo į bylą pateikta ekrano nuotrauka (b. l. 9) patvirtina, kad žinutė apie priimtą Sprendimą 1 buvo sukurta 2024 m. vasario 20 d., o peržiūrėta – 2024 m. gegužės 16 d. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nevertino skundo priėmimo klausimo išsprendimui svarbių aplinkybių dėl Sprendimo 1 įteikimo pareiškėjui, kurios reikšmingos sprendžiant, ar pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie Sprendimą 1 (Aprašo 132 p.). Teismas nevertino, ar pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė per „Migris“. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos dėl būtinybės teismui išsiaiškinti skundžiamo sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo įteikimo pareiškėjui aplinkybes laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje eAS-373-789/2024.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodytais motyvais nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo 1 panaikinimo.

Dėl pareiškėjo skundo dalies, kuria prašoma panaikinti Sprendimą 2

Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas 2 jam nėra įteiktas, jis yra gavęs tik pranešimą apie priimtą Sprendimą 2, kurį jis „Migris“ informacinėje sistemoje pamatė 2024 m. gegužės 14 d. Byloje pateikta ekrano nuotrauka (b. l. 10) patvirtina, kad žinutė apie Pranešimą buvo sukurta 2024 m. balandžio 29 d., o peržiūrėta – 2024 m. gegužės 14 d. Byloje nėra duomenų, kad Sprendimas 2 buvo įteiktas pareiškėjui.

Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama.

Vadovaudamasi Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 9 dalimis, Vyriausybė 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtino Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisykles (2024 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 123 redakcija) (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.

Iš Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 turinio matyti, kad Sprendimas 2 priimtas jau po to, kai Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 1, kuriuo nusprendė pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi. Pranešime, su kurio pateikimo data pirmosios instancijos teismas siejo termino Sprendimui 2 apskųsti eigos pradžią, yra nurodyta, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. balandžio 5 d. iki 2027 m. balandžio 4 d., vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui). Pranešime taip pat nurodyta, kad nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. balandžio 5 d. iki 2027 m. balandžio 4 d. Pranešime taip pat nurodyta Sprendimo 2 apskundimo tvarka.

Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Migracijos departamentas pareiškėją 2024 m. balandžio 29 d. Pranešimu informavo apie Sprendimą 2, tačiau visiškai nevertino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pats Sprendimas 2 (t. y. visos apimties individualus administracinis aktas) jam nebuvo įteiktas. Kaip minėta, duomenų, jog pareiškėjui Migracijos departamentas siuntė Sprendimą 2, byloje nėra. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad nors Pranešime prie adresato nurodytas el. pašto adresas, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad Pranešimas buvo išsiųstas nurodytu el. pašto adresu. Kaip minėta, jeigu pirmosios instancijos teismas manytų, kad pareiškėjo pateiktų duomenų nepakanka tinkamai įvertinti Sprendimo 2 įteikimo pareiškėjui aplinkybes, teismas gali kreiptis į Migracijos departamentą, įpareigodamas jį pateikti trūkstamą informaciją ir įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir minėtas teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai procesinio termino eigos pradžią siejo su Pranešimo pareiškėjui pateikimo data. Pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo klausimu laikomasis analogiškos pozicijos (pvz., žr., 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024, 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-95-821/2024). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodytais motyvais nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo 2 panaikinimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jeigu pirmosios instancijos teismas manytų, kad pareiškėjo pateiktų duomenų nepakanka tinkamai įvertinti skundžiamų Sprendimų įteikimo pareiškėjui aplinkybes, teismas gali kreiptis į Migracijos departamentą, įpareigodamas jį pateikti trūkstamą informaciją ir įrodymus.

Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodytais motyvais nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. L. (V. L.) atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo V. L. (V. L.) skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan