Civilinė byla Nr. 2-1730-781/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02109-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.1

                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios viešosios įstaigos „DOCTUM“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti bankrutavusios viešosios įstaigos „DOCTUM“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ prašymą dėl įmonės pabaigos.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi viešajai įstaigai „DOCTUM“ (toliau – BVšĮ „DOCTUM“) iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Tamtamas“ (toliau – bankroto administratorė); nutartis įsiteisėjo 2019 m. vasario 21 d. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi pripažino įstaigą bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 18 d.

2.       Bankroto administratorė 2020 m. spalio 7 d. kreipėsi į teismą, prašydama priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos motyvuodama tuo, kad visi likvidavimo procedūros veiksmai yra atlikti, įstaiga turto neturi. Su prašymu bankroto administratorė pateikė proceso pabaigos balansą, laisvos formos lentelę „Likvidavimo procese gautų lėšų ir išlaidų suvestinė“, sąrašą likusių nepatenkintais visų byloje patvirtintų reikalavimų, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi atsisakė priimti bankroto administratorės prašymą dėl įmonės pabaigos, įpareigojo bankroto administratorę sušaukti kreditorių susirinkimą. 

4.       Teismas pažymėjo, kad tęsiant bankroto procedūras po 2020 m. sausio 1 d., t. y. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), bei atsiradus naujoms šalių teisėms ir pareigoms, nagrinėjamu atveju taikytini JANĮ 99-100 straipsnių reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bankroto administratorės veiksmai nėra tinkamai atlikti, ir pateiktas prašymas su dokumentais neatitinka galiojančių norminių aktų (JANĮ) reikalavimų, todėl jis negali būti priimtas teisme.

5.       Atlikęs bankroto byloje esančių dokumentų analizę, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 metais už 497 Eur buvo parduotas įstaigai priklausantis automobilis, o pagrindinės BVšĮ „DOCTUM“ turto realizavimo veiksmai ir procedūros buvo atliktos 2020 metais.

6.       Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad teismui nepateikta duomenų, pagrindžiančių kreditorių informavimą apie galutinėje proceso stadijoje bankroto administratorės atliktus veiksmus ir jų pritarimą šiems veiksmams. Bendrovės lėšos privalo būti paskirstytos kreditorių nustatyta tvarka, tačiau duomenų apie kreditorių pritarimą įstaigai priklausančių lėšų paskirstymui, kaip ir faktiškai patirtų išlaidų pagrindimo, nėra.

7.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad bankroto proceso vykdymas negali būti savitikslis, skirtas išimtinai administravimui. Byloje nėra duomenų apie bankroto administratorės atsiskaitymą prieš kreditorius ir jos prievolės įvykdymo priėmimą. Todėl teismas sprendė, kad prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos neatitinka tokiems prašymams keliamų įstatymo reikalavimų, bankroto administratorė nesilaikė išankstinės tvarkos iki kreipimosi į teismą; kreditoriai nepriėmė bankroto administratorės prievolių įvykdymą, ir šie nustatyti trūkumai negali būti pašalinti, todėl prašymą atsisakytina priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

8.       Bankroto administratorė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl įmonės pabaigos, ir įpareigoti Vilniaus apygardos teismą priimti BVšĮ „Doctum“ bankroto administratorės minėtą prašymą, jį išnagrinėti iš esmės. Bankroto administratorė nurodė, kad:

8.1. BVšĮ „DOCTUM“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto buvo pripažinta 2019 m. birželio 18 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarčiai, t. y. galiojant ĮBĮ, todėl šis įstatymas turi būti taikomas nagrinėjamu atveju.

8.2.   Teismui buvo pateikta 2019 m. liepos 10 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos pažymos kopija, taip pat informacija, kad BVšĮ „DOCTUM“ turtas nebuvo grąžintas, nurašytas ar perduotas, t. y. dokumentai ir informacija, kurie yra reikalingi teismui sprendžiant dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis). Teismui papildomai buvo pateikti BVšĮ „DOCTUM“ 2020 m. spalio 2 d. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos kopija, likvidavimo proceso metu gautų lėšų ir išlaidų suvestinė, taip pat BVšĮ „DOCTUM“ kreditorių, kurių reikalavimai likvidavimo procedūros metu nebuvo patenkinti, sąrašas. Kitokių specialių prašymo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos reikalavimų ar specialios išankstinės iki kreipimosi į teismą tvarkos ĮBĮ nuostatos nenumatė ir nereglamentavo.

8.3. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti BVšĮ „DOCTUM“ bankroto administratorės prašymą remdamasis tuo, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ar, kad BVšĮ „DOCTUM“ bankroto administratorė, pasikreipusi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl teisinio reglamentavimo, taikomo nagrinėjamu atveju

10.       Pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, vadovavosi nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojusio teisės akto – JANĮ – nuostatomis, reglamentuojančiomis juridinio asmens pabaigos pripažinimą. Bankroto administratorės, pateikusios atskirąjį skundą, nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ĮBĮ normas ir priimti jos pateiktą prašymą, kuriuo prašoma priimti sprendimą dėl įstaigos pabaigos, kadangi ji įvykdė visus reikalavimus, numatytus ĮBĮ 31 straipsnyje, 32 straipsnio 2 dalyje.    

11.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties turiniu, nustatė, kad bankroto administratorės prašymą dėl įmonės pabaigos atsisakyta priimti vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktais, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ir dėl bankroto administratorės nesilaikymo tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (kreditoriai nepatvirtino bankroto administratorės pareigų atlikimo, kaip to reikalauja JANĮ).  

12.       Nagrinėjamu atveju aktualu pažymėti, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

13.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir kt. nutarimai). Teisinio tikrumo principas reikalauja, jog teisinių santykių subjektai būtų tikri dėl savo teisinės padėties. Su teisinio tikrumo principu glaudžiai siejasi įstatymo negaliojimo atgal teisinis principas. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos neigiamos teisinės pasekmės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu.

14.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisėtų lūkesčių principą būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejamas su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-148/2011). Todėl teisinis reguliavimas, nustatantis asmens teisės įgyvendinimo tvarką, turi būti aiškinamas taip, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir pagrįsti teisėti lūkesčiai, kurių siekiama įgyvendinant teisę. 

15.       Byloje nustatyta, kad BVšĮ „DOCTUM“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto buvo pripažinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. birželio 18 d. Bankroto administratorė su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos kreipėsi į teismą 2020 m. spalio 7 d., t. y. galiojant JANĮ. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ĮBĮ 2019 m. gruodžio 31 d. neteko galios, BVšĮ „DOCTUM“ pagrindiniai turto realizavimo veiksmai ir procedūros atliktos galiojant JANĮ, kreditorių susirinkimus bankroto administratorė šaukė vadovaujantis JANĮ nuostatomis, taikė JANĮ ir bankroto administratorės 2020 m. spalio 7 d. prašymo priėmimo klausimą sprendė taikydamas JANĮ įtvirtintą reglamentavimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, kadangi skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės negali lemti JANĮ taikymo.

16.       Bankroto bylos nagrinėjimas susideda iš kelių etapų – bankroto bylos iškėlimo, kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo, įmonės likvidavimo dėl bankroto, taip pat kitų su bankrotu susijusių procedūrų. Kiekviename iš jų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės pripažinimas bankrutavusia ir jos likvidavimas reglamentuoti ĮBĮ septintame skirsnyje „Bankrutavusios įmonės likvidavimas“. Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Įmonei perėjus į bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo stadiją, ĮBĮ 31 straipsnyje nustatytos administratoriaus teisės ir pareigos likviduojant bankrutavusią įmonę, kurias bankroto administratoriui tinkamai įvykdžius bei pateikus teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga), įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

17.       Taigi, sistemiškai įvertinus aukščiau nurodytas ĮBĮ normas, darytina išvada, kad įmonės likvidavimo etapas prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedūras, kurių metu sprendžiami su turto realizavimu, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas, susiję klausimai bei kuriuos išsprendus, yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla, priimant teismui sprendimą dėl įmonės pabaigos. Tiek likvidavimo dėl bankroto, tiek juridinio asmens pabaigos procedūros, kurias sieja įmonės likvidacinis tikslas, nėra savarankiškos procedūros, o sudaro bendrą įmonės likvidavimo etapą, kuris pradedamas įmonės pripažinimu bankrutavusia ir užbaigiamas teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos. Juridinio asmens turto realizavimo procedūros yra sudėtinė įmonės likvidavimo dalis.

18.       Anksčiau buvo minėta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl įstaigos pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto priimta 2019 m. birželio 6 d., įsiteisėjo 2019 m. birželio 18 d. Kaip matyti iš BVšĮ „DOCTUM“ kreditorių susirinkimo Nr. 1, įvykusio 2019 m. gegužės 31 d., protokolo, susirinkimo metu kreditoriai pritarė įstaigai priklausančio turto pardavimui. 2020 m. vasario 19 d. pranešime apie bankroto bylos eigą bankroto administratorė nurodė, kad informacijos teikimo dienai juridiniam asmeniui priklausęs turtas yra parduotas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat yra nurodęs, kad įstaigos turto realizavimas vyko ir 2019 m. Vadinasi, įmonės likvidavimo etapas buvo pradėtas ir įgyvendinamas galiojant ĮBĮ nuostatoms. Juridinio asmens pabaigos procedūra nelaikytina savarankiška procedūra, todėl aplinkybė, kad bankroto administratorės prašymas dėl BVšĮ „DOCTUM“ pabaigos pateiktas teismui 2020 m. spalio 7 d., ir dalies įstaigos turto realizavimo veiksmai buvo vykdomi 2020 m., t. y. jau po JANĮ įsigaliojimo, nelemia JANĮ nuostatų nagrinėjamam klausimui taikymo, nes nagrinėjančio įmonės bankroto bylą teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos yra likvidacinių veiksmų, pradėtų, pripažinus įmonę bankrutavusia 2019 m., užbaigimas, o ne savarankiška procedūra. Apibendrinant nurodytus motyvus apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl JANĮ, o ne ĮBĮ nuostatų taikymo nagrinėjamo klausimo išsprendimui (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis).

19.       ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi ne ĮBĮ, o JANĮ nuostatomis, atitinkamai bankroto administratorės 2020 m. spalio 7 d. pateikto prašymo priėmimą vertino neatsižvelgęs į ĮBĮ įtvirtintus reikalavimus, spręstina, kad dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino esminių teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su bankroto administratorės prašymo priimti sprendimą dėl BVšĮ „DOCTUM“ pabaigos, todėl klausimas dėl minėto prašymo priėmimo galėjo būti išspręstas neteisingai.

20.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl įmonės pabaigos, naikintina ir bankroto administratorės prašymo dėl BVšĮ „DOCTUM“ pabaigos priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl įmonės pabaigos, panaikinti ir atsakovės bankrutavusios viešosios įstaigos „DOCTUM“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, prašymo dėl bankrutavusios viešosios įstaigos „DOCTUM“ pabaigos priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                                          Jūratė Varanauskaitė