Civilinė byla Nr. e2A-910-936/2022

Teisminio proceso 2-68-3-14286-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 24 d.

Vilnius

 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės ir Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Elme Metall Lithuania“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Elme Metalas“, akcinei bendrovei ,,BLRT Grupp Invest“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Litmark MK“ dėl nuosavybės teisių pažeidimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė: 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Elme Metalas“ ir UAB „Litmark MK“: a) per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visą produkciją ir kitus daiktus nuo žemės sklypo, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies, žemės sklypo plane „Vidinės naudojimosi tvarkos projektas M1:500“ pažymėtos skaičiais 6, 7, 22, 23, 24, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 6; b) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nebekrauti produkcijos ar kitokių daiktų žemės sklypo, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalyje, žemės sklypo plane „Vidinės naudojimosi tvarkos projektas M1:500“ pažymėtoje skaičiais 6, 7, 22, 23, 24, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 6; c) kitais būdais netrukdyti ieškovui G. G. naudotis žemės sklypo, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalimi, žemės sklypo plane „Vidinės naudojimosi tvarkos projektas M1:500“ pažymėta skaičiais 6, 7, 22, 23, 24, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 6; 2) įpareigoti atsakoves UAB „Elme Metalas“, UAB „Elme Metall Lithuania“, akcinę bendrovę (toliau – AB) „BLRT Grupp Invest“ per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti užkardą prie patekimo į sklypą, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 3) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovių ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodoma, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso administracinis – gamybinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šis pastatas yra pastatytas ant žemės sklypo dalies, priklausančios Lietuvos Respublikos valstybei, šią sklypo dalį Lietuvos Respublikos valstybė išnuomojo ieškovui. Gretimame sklype yra įsikūrusios ir veiklą vykdo atsakovės UAB „Elme Metalas“ ir UAB „Litmark MK“. Prie jam priklausančio pastato ieškovas gali patekti dviem įvažiavimais, tačiau galimybę privažiuoti apriboja atsakovių laikoma produkcija ir/ar kitos medžiagos, kurias atsakovės sukrovusios laiko ant pravažiavimų. Ieškovas taip pat siekia jam priklausantį pastatą išnuomoti, tačiau paminėtos aplinkybės ne tik trukdo jam pačiam patekti į pastatą, bet taip pat ir atbaido potencialius nuomininkus, kadangi jie iki pastato norėtų privažiuoti krovininėmis ir kitokiomis didesnio gabarito transporto priemonėmis, o dėl atsakovių sukrautos produkcijos ir kitų daiktų pravažiavimas yra labai siauras, dėl ko kyla tikimybė, kad didesnių gabaritų transporto priemonėms nepavyktų pravažiuoti. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo pateikti antstolio Armino Naujokaičio 2020 m. sausio 21 d., 2020 m. vasario 20 d bei 2021 m. gegužės 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Taip pat atsakovė AB „BLRT Grupp Invest“ yra įrengusi užkardą su apsaugos būdele prie įvažiavimo į sklypą, kas taip pat trukdo ieškovui patekti prie pastato – dėl to ieškovui tenka susidurti su apsaugos darbuotoju ir nuleista užkarda kiekvieną kartą, kai ieškovas nori patekti ir išvykti iš sklypo, kuriame yra ieškovui priklausantis pastatas, o neretais atvejais ieškovo yra prašoma leisti atlikti vairuojamos transporto priemonės patikrą apsaugos darbuotojui, tokie veiksmai neleidžia ieškovui tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisių bei apriboja ieškovui galimybę susirasti potencialius nuomininkus. Apsunkintą patekimą pro užkardą patvirtina ir į bylą pateiktas Armino Naujokaičio 2021 m. gegužės 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovo nuomone, atsakovės gali užtikrinti produkcijos apsaugą ir kitokiais būdais nei apribojant ieškovo galimybę naudotis ir disponuoti pastatu. Atsižvelgiant į tai, ieškovas kreipėsi į teismą su negatoriniu ieškiniu.

3.       Atsakovės UAB „Elme Metalas“, UAB „Elme Metall Lithuania“, AB „BLRT Grupp Invest“, UAB „Litmark MK“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Atsiliepimu prašoma ieškinį atmesti bei atsakovių naudai iš ieškovo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas pats paneigė savo argumentus, jog prie pastato negalima privažiuoti didesnio gabarito transporto priemonėmis – iš ieškovo į bylą pateikto 2020 sausio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 157-20-04 matyti, jog prie pastato yra pakankamo pločio privažiavimas privažiuoti bet kokia transporto priemone, tai patvirtina ir kiti į bylą pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai Nr. 157-20-28 bei Nr. 174/21/082. Taip pat, nors ieškovas ir nurodo, jog jo teisių pažeidimas pasireiškia tuo, kad prie jo valdomo pastato negali privažiuoti „potencialių nuomininkų“ krovininės ir kitokios didesnio gabarito transporto priemonės, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad nuomininkai apskritai egzistuoja bei įrodymų, jog nuomininkai prie pastato negali privažiuoti krovininėmis ar kitokiomis didesnio gabarito transporto priemonėmis. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog ieškovo ieškinyje nurodomos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių – ieškovas prašo teismą įpareigoti UAB „Elme Metalas“ ir UAB „Litmark Mk“ pašalinti visą produkciją ir kitus daiktus nuo žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje) dalies plane „Vidinės naudojimosi tvarkos projektas M1:500“ bendro naudojimo plotas pažymėtos skaičiais 6, 7, 22, 23, 24, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 6, tačiau atsakovės šioje žemės sklypo dalyse jokios produkcijos nelaiko, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės laikytų kokią nors produkciją ir/ar kitus daiktus nurodytose dalyse. Taip pat ieškovas reikalauja, jog sklypo dalyse, kurios nuosavybės teise išimtinai priklauso AB „BLRT Grupp Invest“, nebebūtų kraunama produkcija ar kitokie daiktai, o įstatymas tokios teisės ieškovui nesuteikia. Atsakovių nuomone, ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir dėl saugumo pastatyto užkardos, jog užkarda trukdo privažiuoti asmenims prie ieškovo pastato – ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokie vairuotojai saugos tarnybos nebuvo įleisti prie pastato arba apie tai, jog išvykstančių asmenų transporto priemonės buvo tikrinamos. Galiausiai, atsakovių nuomone, ieškovas negalėjo reikšti negatorinio ieškinio, kadangi negatorinis ieškinys reiškiamas tada, kai pažeidžiamos asmens teisės, šiuo atveju, jokios ieškovo teisės pažeistos nebuvo. Taip pat iki galo neaišku, kokius reikalavimus kelia ieškovas, o civilinėje byloje negali būti keliami neapibrėžti reikalavimai.

4.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog su ieškinyje nurodytais reikalavimais sutinka ir prašė ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, ieškovas, naudodamas žemę pagal paskirtį, turi turėti galimybę patekti į pastatą nevaržomai, taip pat, nepažeisdamas įstatymų ar kitų asmenų teisių ir interesų, leistis naudotis pastatu kitiems asmenims. Taigi, tarnybos vertinimu, ieškovui patekimas į pastatą, su transporto priemone ar be jos, turi būti įgyvendinamas taip, kad statinio savininko teisės naudotis pastatu būtų įgyvendinta netrukdomai, o ieškinyje nurodomas aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, Privažiavimo I ir Privažiavimo II užtvėrimas tam tikrais objektais to padaryti tinkamai neleidžia. Taip pat pagal naudojimosi tvarką šalys susitarė, kad bendrai naudos, valdys ir disponuos žemės sklypo dalimi, pažymėta simboliu ,,C“. Bet koks bandymas apriboti laisvą judėjimą žemės sklypo ,,C“ dalyje paneigia ne tik šalių susitarimą bendrai valdyti, naudoti ir disponuoti šia žemės sklypo dalimi, bet ir galimai pažeidžia žemės sklype esančių statinių savininkų, ne tik ieškovo teisę patekti iki pastato, bet ir galimai byloje nedalyvaujančio asmens UAB „Vallere international“, kaip administracinio pastato savininko teises. NŽT atsiliepime nurodo, jog kaip bendrasavininkė nebuvo gavusi atsakovės prašymo išreikšti sutikimą ar neprieštaravimą dėl užkardos pastatymo. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens nuomone, tam tikrų apribojimų sukūrimas, kurie apsunkina galimybę tinkamai naudotis nuosavybės teise priklausančiu pastatu, objektų statymas bendro naudojimo plote, pažymėtu simboliu „C“, nederinant tokių veiksmų su kitu žemės sklypo savininku –valstybe, lemia, jog ieškovo interesai pažeisti, o reikalavimai pagrįsti.

5.       Teismo posėdžių metu ginčo šalys, jų atstovai bei trečiasis asmuo nurodė, jog iš esmės palaiko savo pareikštus reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovo patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę AB ,,BLRT Grupp Invest“ per 15 (penkiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nemokamai ieškovui G. G. pagaminti ir perduoti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengtos užtvaros valdymo pultelį, suteikiantį teisę ieškovui bet kuriuo metu pateikti į minėtą žemės sklypą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo G. G. atsakovėms UAB ,,Elme Metall Lithuania“, UAB ,,Elme Metalas“, AB ,,BLRT Grupp Invest“ ir UAB ,,Litmark MK patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, jog:

6.1.                      Ieškovas negatorinio ieškinio reikalavimus kildina iš savo, kaip pastato savininko, teisių pažeidimo atsakovių veiksmais. Toks ieškovo reikalavimas atitinka negatorinio ieškinio sampratą. Atsižvelgiant į tai, ieškovas byloje turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad atsakovių veiksmai pažeidžia jo, kaip minėto pastato savininko, teises. Ieškovas savo reikalavimus grindė 2020 m. sausio 21 d., 2020 m. vasario 20 d. ir 2021 m. gegužės 27 d. antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, kartu su prie jų pateiktomis fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais, paties ieškovo 2021 m. balandžio 20 d. užfiksuota vaizdo medžiaga, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos pozicija ir pateiktais įrodymais, ieškovo ir jo atstovų paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įvertinus šiuos pateiktus įrodymus, nėra pagrindo spręsti, kad dėl ginčo teritorijoje iškrautos produkcijos ieškovui būtų apribota teisė patekti į jam priklausantį pastatą. Taip pat pateikti įrodymai nepatvirtina ir to, kad dėl sandėliuojamos produkcijos ginčo teritorijoje ieškovas negalėtų su krovininiu automobiliu nuvažiuoti iki jam priklausančio pastato.

6.2.                      Teismas taip pat sprendė, jog kai kuriuose vaizdo įrašuose fiksuojamos sukrautos prekės yra tose sklypo dalyse, kurios neturi jokios įtakos ieškovo patekimui į jam priklausantį pastatą. Šios bylos kontekste nereikšminga ir aplinkybė, jog NŽT atlikus patikrinimą ginčo žemės sklype, buvo nustatyta, kad ant bendro naudojimo žemės sklypo dalies yra sandėliuojamos metalo konstrukcijos ir dėl to atsakovė AB ,,BLRT Grupp Invest“ informuota apie nustatytą žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimą, kadangi byloje sprendžiama dėl ieškovo, kaip savininko teisių pažeidimo, o ne dėl galimo naudojimosi žemės sklypu tvarkos pažeidimo.

6.3.                      Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime į patikslintą ieškinį išreikšta pozicija nėra įrodymas, patvirtinantis, kad ieškinys yra pagrįstas, kadangi ieškinio palaikymas grindžiamas prielaidomis, jog egzistuoja nurodyti teisių pažeidimai.

6.4.                      Teismo nuomone, ieškovas taip pat neįrodė ir aplinkybės, kad dėl sandėliuojamos produkcijos ginčo žemės sklype ieškovas neturi galimybės išnuomoti minėto pastato. Įrodinėdamas šią aplinkybę ieškovas pateikė ginčo pastato 2019 m. vasario 13 d. nuomos sutartį, sudarytą su UAB ,,Moderautus“ ir 2019 m. lapkričio 11 d. nuomininko el. laišką, primenantį ieškovui, kad norima nutraukti minėtą nuomos sutartį. Šiame el. laiške nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių nuomininkas nusprendė nutraukti su ieškovu sudarytą nuomos sutartį, todėl minėti įrodymai nepagrindžia, kad dėl žemės sklype sandėliuojamos produkcijos ieškovui apribota jo, kaip pastato savininko, teisė išnuomoti minėtą pastatą. Šios aplinkybės taip pat nepagrindžia ir tai, jog ieškovas nurodo interneto tinklapyje įdėjęs skelbimą, jog išnuomoja ginčo pastatą, tačiau pastatas iki šiol nėra išnuomotas, kadangi neišnuomojimo priežastys gali būti įvairios.

6.5.                      Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas, jog atsakovė išardytų užtvarą yra nepagrįstas, kadangi ginčo užtvaras įrengtas siekiant užtikrinti produkcijos apsaugą. Taip pat ieškovo, kaip pastato savininko teises pažeidžia ne pati užkarda, o tai, jog ieškovas negali per užtvarą laisvai patekti į pastatą. Teismas sprendė, jog atsakovės pasiūlymas nemokamai pagaminti ieškovui apsaugos posto užkardos magnetinį raktą (pultelį), su kuriuo ieškovas netrukdomai bet kada galėtų patekti į žemės sklypą, šioje situacijoje būtų tinkama ir proporcinga pažeistų teisių gynimo priemonė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d., sprendimą panaikinti visa apimtimi ir priimti naują sprendimą – ieškovo G. G. ieškinį (pagal 2021 m. spalio 22 d. pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo suformuluotus galutinius reikalavimus) tenkinti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Ieškovo nuomone, byloje surinkti duomenys aiškiai patvirtina abi sąlygas, kurias ieškovas, pateikęs negatorinį ieškinį turėjo įrodyti, t. y. kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės pažeistos. Tačiau pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jo teisės buvo pažeistos. Ieškovo nuomone, šis teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir tai įrodo sklypo planas iš kurio matyti, kad ieškovo pastatas yra iš trijų pusių apsuptas dviejų bendrovių, vykdančių su metalo konstrukcijų gamyba susijusią veiklą, o prie ieškovo pastato vienintelis būdas patekti yra siauru privažiavimu. Taip pat byloje surinkti rašytiniai duomenys, ieškovo pateikti paaiškinimai, fotonuotraukos, vaizdo įrašai bei faktinių aplinkybių fiksavimo protokolai vienareikšmiškai patvirtina, kad kartu sklypo plane raudona linija apibrėžtoje teritorijoje atsakovės nuolatos laiko produkciją ir/ar kitas medžiagas, kurios ieškovui trukdo patekti prie pastato.

7.2.                      Ieškovas nurodo, jog bendrojo naudojimo teritorijoje faktiškai yra apibrėžtos ribos, kuriose sandėliuojama produkcija, taigi atsakovės bendro naudojimo teritorijas naudoja išimtinai savo tikslams ir tai vyksta nuolat, taip produkcija užtveriant vienintelį ieškovo pravažiavimą yra pažeidžiamos ieškovo teisės. Tačiau, neatsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovo teisių pažeidimų.

7.3.                      Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus – faktiniai aplinkybių konstatavimo protokolai aiškiai parodo, jog yra blokuojamas vienintelis kelias, kuriuo ieškovas gali patekti į pastatą. Byloje nebuvo įrodymų, kurie paneigtų ieškovo teisių pažeidimą, o atsakovės, bendro naudojimo sklypo teritoriją naudodamos kaip savo asmeninę teritoriją, pažeidžia tiek CK nuostatas, tiek sklypo naudojimosi tvarką. Tai patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos pateiktas atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame tarnyba patvirtino, kad produkcijos krovimas ant bendro naudojimo teritorijų yra neteisėtas ir pažeidžia sklypo naudotojų bei savininkų teises.

7.4.                      Ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas susiaurino ieškovo nuosavybės teisės turinį ir bylą nagrinėjo ne dėl viso ginčo, o dėl jo dalies, kadangi nagrinėjant ginčą dėl pažeidžiamos nuosavybės teisės, turėtų būti visais aspektais vertinama ar tokia teisė nėra pažeidžiama, o pirmosios instancijos teismas sprendė tik dėl vieno konkretaus pavyzdžio – negalėjimo pravažiuoti krovinine transporto priemone.

7.5.                      Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir iš teismų praktikos bei įstatymų išplaukiančio reikalavimo, jog turto savininkas turi galėti laisvai ir patogiai patekti prie jam priklausančio pastato. Vietoj to, ieškovo nuomone, teismas jam perkėlė pareigą įrodinėti, jog jam nepakanka vietos privažiuoti iki jam priklausančio pastato, taip teismas nuosavybės teisę prilygino kelio servitutui. Ieškovo nuomone, nagrinėjant apeliacinį skundą teismas turėtų įvertinti apeliaciniame skunde cituojamą Vilniaus apygardos teismo nutartį bei joje formuojamą praktiką.

7.6.                      Net ir tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo nuomone ieškovas gali netrukdomas privažiuoti prie jam priklausančio pastato, tokį sprendimą teismas turėtų pagrįsti, motyvuoti byloje nustatytomis aplinkybės, ieškovo nuomone, teismo sprendime tai padaryta nebuvo, teismas taip pat nepasisakė ir dėl to, koks plotas turėtų ieškovui būti paliktas, kad būtų užtikrinta galimybė privažiuoti prie pastato. Ieškovas ieškiniu siekė ne tik nutraukti daromus atsakovių pažeidimus, bet ir užtikrinti, kad bet kokie nuosavybės pažeidimai nebus daromi ateityje.

7.7.                      Ieškovas taip pat nurodo, jog minėtos aplinkybės „atbaido“ potencialius nuomininkus, tai įrodė pateikęs rašytinius įrodymus – skelbimą patalpintą aruodas.lt internetinėje svetainėje bei buvusio nuomininko pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo. Tai patvirtina, jog buvo bandoma išnuomoti pastatą, tačiau norinčių sudaryti nuomos sutartį neatsirado dėl minėtų aplinkybių.

7.8.                      Byloje surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog atsakovių inciatyva yra įrengtas apsaugos postas su nustatyta leidimų sistema, o tai pažeidžia ieškovo nuosavybės teisę disponuoti savo turtu ir atbaido potencialius nuomininkus, kurie norėtų užsiimti prekybine veikla. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pritaikė netinkamą ir neefektyvią ieškovo teisių gynimo priemonę ir nepagrįstai konstatavo, jog jo pasiūlyta teisių gynimo priemonė yra neproporcinga – neaišku, ar Nacionalinė žemės tarnyba buvo informuota apie užkardos statymą, be to, užkarda yra įrengta žemės sklypo dalyje, kuri yra skirta bendram naudojimui, taip pat, užkarda nėra registruota nekilnojamojo turto registre, todėl šios užkardos pašalinimas neturėtų būti laikomas neproporcinga priemone ginant ieškovo pažeistas teises. Ieškovas pabrėžia, jog nereikalauja, kad būtų išmontuotas apsaugos postas, prašoma tik išardyti užkardą. O atsakovės savo valdomas teritorijas bei jose esančią produkciją galėtų saugoti kitokiais būdais, pavyzdžiui, įsirengdami savarankiškus apsaugos postus prie jų valdomų teritorijų, taip prieš ieškovo valią nebūtų saugomas jo pastatas, įvažiuojant nebūtų tikrinamas pats ieškovas bei užkarda nebetrukdytų patekti į ieškovui priklausantį pastatą. O pirmosios instancijos teismo pritaikyta gynimo priemonė – pultelio sumontavimas – neapgynė ieškovo pažeistų teisių.

7.9.                      Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė atsakovių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą – ieškovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria visiškai atsisakyta jam kompensuoti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, atsižvelgiant į tai, jog buvo patenkintas vienas iš dviejų ieškovo reikalavimų, ieškovui turėjo būti priteista 50 procentų bylinėjimosi išlaidų. Norėdamas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, teismas turėjo motyvuoti, kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo priimtas toks sprendimas, tačiau to nepadarė. Taip pat atsakovėms nei vienoje sąskaitoje nedetalizavus suteiktų teisinių paslaugų turinio, įkainio bei trukmės, nesant nei vienos nuorodos, kad teisinės paslaugos buvo patirtos būtent šioje civilinėje byloje, pirmosios instancijos teismas turėjo nepriteisti atsakovėms jokių bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuomone, sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priimtas nepagrįstai ir padarant grubius CPK normų pažeidimus.

8.       Atsakovės pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą bei atsakovių naudai priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Atsiliepime nurodoma, kad, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodė, kad neturi galimybės privažiuoti prie jam priklausančio pastato. Motyvų nepagrįstumui aptarti atsakovės naudojo ieškovo pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje planą „Vidinės naudojimosi tvarkos projektą M1:500“ su raudona linija apibrėžta sklypo dalimi dėl kurios ir kilo ginčas, šį planą sugretinant su kitais byloje pateiktais įrodymais. Ieškovas tai, jog negali privažiuoti prie pastato argumentuoja deklaratyviais bei abstrakčiais teiginiais, tačiau nepateikia jokių įrodymų – matavimų ar lyginamųjų nuotraukų su transporto priemonėmis, kurios leistų daryti išvadą, kad kažkurioje vietoje nėra galimybės praeiti ar pravažiuoti transporto priemonei ar tai labai sunku padaryti. Ieškovas byloje net neįrodinėjo, kokių konkrečių matmenų pravažiavimas iki pastato turėtų būti, kad nekiltų kliūčių pravažiuoti.

8.2.                      Atsakovės pagrįsti savo argumentams nurodė, jog pagal statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai bendrieji reikalavimai“ 15 punktą važiuojamosios dalies plotis turi būti 2,50 m – 4,50 m. (kai važiavimo greitis 20 km/h – 30 km). Iš patikrinimo akto matyti, jog tarp metalo konstrukcijų ir žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu P3 yra ne mažesnis, nei 5 m pločio. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog kaip matyti iš plano, bendro naudojimo sklypo dalyje „a“ pažymėtos metalo konstrukcijų sukrovimo vietos plotis yra 5,41 m ir atitinkamai kitame gale 4,36 m nuo pastato sienos ir antra tiek pločio lieka laisvos vietos pravažiavimui bendro naudojimo sklypo dalyje. Atsižvelgiant į tai, likusi erdvė pravažiavimui atitinka STR reikalavimus.

8.3.                      Atsiliepime pabrėžiama, jog sklype nėra nei sklypo savininkų susitarimais, nei kitais dokumentais nustatyta, kad kuri nors sklypo dalis turi būti naudojama išimtinai kaip kelias, pravažiavimas, pėsčiųjų takas ar pan., o paties sklypo paskirtis yra „Pramonės ir sandėliavimo teritorijos“, todėl produkcijos ar kitų daiktų sandėliavimas sklype ant išasfaltuotos dangos pats savaime nepažeidžia nei sklypo naudojimo paskirties, nei sklypo savininkų susitarimo dėl sklypo naudojimo tvarkos, o juo labiau nepažeidžia ir negali pažeisti ieškovo, kaip pastato savininko, teisių.

8.4.                      Taip pat, išanalizavus antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus Nr. 157-20-04 bei Nr. 157-20-28 matyti, jog didžioji dalis ženklais „X“ antstolio pažymėtos sklype sukrautos produkcijos yra net ne sklypo dalyje, kuri priskirta bendram atsakovės 3 ir Lietuvos Respublikos naudojimui, o toje sklypo dalyje, kuri priskirta atsakovės 3 atskiram valdymui ir naudojimui, bei nepatenka ir į sklypo plane raudona linija apibrėžtą sklypo dalį, dėl kurios kaip nurodo ieškovas yra kilęs ginčas, o atsakovei 3 priklausančia žemės sklypo dalimi ieškovas neturi teisės naudotis.

8.5.                      Atsakovių nuomone, nepagrįsti ir ieškovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susisiaurino nagrinėjamo ginčo apimtį iki vieno konkretaus specifinio pavyzdžio, nors nuosavybės teisės turinys bei atitinkamai tokios teisės pažeidimo apimtis yra gerokai platesnė. Atsakovės nurodo, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas, o pareiga suformuoti tinkamą pagrindą ir dalyką kyla ne kam kitam, o ieškovui. Šiuo atveju pats ieškovas įrodinėjo, jog atsakovė 2 ir atsakovė 3 savo veiksmais užtvėrė ieškovui pravažiavimą prie pastato, o atsakovė 1, atsakovė 2 bei atsakovė 3 pažeidė ieškovo teises tinkamai naudotis pastatu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo ieškinį bylos nagrinėjimo ribose.

8.6.                      Atsakovių nuomone, ieškovas nepagrįstai teigia, jog vienas iš antstolio protokolų bei jų priedų vaizdo įrašų, kuriame matyti, jog ieškovas negali pravažiuoti pro vieną iš privažiavimų iki savo pastato dėl prieš jį stovinčio krovininio automobilio, patvirtina tai, kad ieškovas negali privažiuoti prie jam priklausančio pastato. Laikinas negalėjimas privažiuoti prie pastato dėl sustojusios transporto priemonės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nereiškia šioje byloje ieškovo įrodinėjamų aplinkybių dėl jo teisių pažeidimo įrodymo.

8.7.                      Atsakovės nurodo, jog ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovės 2 bei atsakovės 4 trukdymas privažiuoti jam prie pastato atbaido potencialius nuomininkus, todėl ieškovas pastato negali išnuomoti. Atsakovės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus: nei kad jis turėjo potencialių nuomininkų, nei kad tie nuomininkai atsisakė nuomoti pastatą dėl to, kad prie jo nėra galimybės privažiuoti. Taip pat ir pats ieškovui priklausantis pastatas yra gamybinės – administracinės paskirties, todėl potencialių nuomininkų neturėtų stebinti, kad pastato prieigose yra vykdoma gamybos ir sandėliavimo veikla.

8.8.                      Atsakovės nesutinka ir su ieškovo teiginiais, kuriais teigiama, jog norint patekti prie savo pastato pro atsakovių įsteigta užkardą, jis dažnu atveju yra tikrinamas, tam tikrais atvejais yra tikrinamas jo transporto priemonės bagažinės skyrius. Atsakovės nurodo, jog saugos darbuotojams yra griežtai nurodyta nekliudyti į pastatą patekti ieškovui bei į jo pastatą važiuojantiems /išvažiuojantiems asmenims bei netikrinti šių asmenų transporto priemonių. Apskritai, kad ieškovui būtų trukdoma pro užkardą patekti į pastatą, nepagrįsta jokiais įrodymais, o atsakovė 3 ne kartą siūlė pateikti ieškovui norimą kiekį užkardos atidarymo pultelių, tačiau ieškovas atsisakė. Atsižvelgiant į tai, jog užkarda pastatyta saugoti sklype esančiai produkcijai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog proporcinga priemonė būtų ieškovui nemokamai pagaminti ir perduoti sklype esančios užtvaros valdymo pultelį, tačiau ieškovas teigia, jog ši gynybos priemonė yra neproporcinga, nes užkarda pastatyta be galimo Nacionalinės žemės tarnybos informavimo. Atsakovių nuomone, bendrasavininkų teisių galimas pažeidimas nėra bylos nagrinėjimo dalykas, taip pat, pastatant užkardą nebuvo pažeisti jokie Lietuvos Respublikos įstatymai. O ieškovo nurodymas, jog atsakovės turėtų įsirengti atskirus apsaugos postus prie jų valdomų teritorijų, reikalauja ne tik papildomų išlaidų, bet net ir nėra galimybių pastatyti postus prie kiekvieno iš atsakovių valdomų teritorijų.

8.9.                      Atsakovių nuomone, atsižvelgiant į tai, jog nei vienas iš ieškovo reikalavimų, taip kaip jie buvo suformuluoti ieškinyje, nebuvo patenkintas, o teismas įpareigojo atsakovę 3 perduoti ieškovui pultelį užkardos valdymui, ką ir be ginčo ieškovui siūlė ir pati atsakovė, pagrįstai sprendė, jog ieškovo patirtos išlaidos neturi būti atlyginamos. Taip pat nesutiktina ir su ieškovo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo atsakovėms priteisti bylinėjimosi išlaidų, kadangi jos buvo netinkamai apiformintos. Atsakovių patirtos išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais advokato prašymais dėl patirtų išlaidų priteisimo, kuriuose pateikti kiekvienos iš atsakovių patirtų išlaidų paskaičiavimai, bei advokato sąskaitomis už šioje byloje suteiktas teisines paslaugas bei tų sąskaitų apmokėjimą pagrindžiančiais dokumentais.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys.

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11.       Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo esmė

12.       Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovui G. G. nuosavybės teise priklauso administracinis-gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šis pastatas yra pastatytas ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 7930/54619 dalis priklauso Lietuvos Respublikai, sklypo dalį ant kurios pastatytas pastatas, Lietuvos Respublikos valstybė išnuomojo ieškovui; likusi sklypo dalis, 46689/54619,  nuosavybės teise priklauso atsakovei AB „BLRT Grupp Invest“. Šio žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta 2009 m. spalio 2 d. susitarimu, sudarytu tarp Lietuvos Respublikos ir atsakovės AB ,,BLRT Grupp Invest“.

13.       Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, jog ieškovas pareiškė ieškinį atsakovėms, prašydamas pašalinti jo, kaip pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininko teisių pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovas nurodo, jog jo teisių pažeidimas pasireiškia tuo, jog dėl atsakovių sandėliuojamos produkcijos bendro naudojimo sklype bei prie įvažiavimo į žemės sklypą įrengtos užkardos jam yra apsunkinta galimybė patekti prie jam priklausančio pastato bei pastatu naudotis, jį išnuomoti.

Dėl negatorinio ieškinio pagrįstumo

14.       Apelianto nuomone, byloje surinkti duomenys aiškiai patvirtina abi sąlygas, kurias ieškovas, pateikęs negatorinį ieškinį turėjo įrodyti, t. y. kad jis yra turto savininkas ir kad atsakovių veiksmai pažeidžia jo teises. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovo teisės nebuvo pažeistos, nors byloje surinkti rašytiniai duomenys, ieškovo pateikti paaiškinimai, fotonuotraukos, vaizdo įrašai bei faktinių aplinkybių fiksavimo protokolai vienareikšmiškai patvirtina, jog atsakovių bendrojo naudojimo sklypo dalyje laikoma produkcija ieškovui trukdo patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato taip pažeidžiant jo, kaip savininko, teises.

15.       Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). Jei savininko teisių pažeidimas susijęs su valdymo praradimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo – vindikacinis ieškinys (lot. rei vindicatio). Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (lot. actio negatoria). Šiuo atveju statinio savininkas gali ginti savo pažeistas teises pareikšdamas negatorinį ieškinį, t. y. reikalaudamas pašalinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

16.       Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu.

17.       Teisėjų kolegija pažymi, kad savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus. Statinio savininkas, naudodamas jį pagal paskirtį, turi turėti galimybę į jį pakliūti, t. y. prie jo prieiti pats ar, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, leisti naudotis kitiems (nuomoti ir pan.). Priėjimas prie statinio turi būti suprantamas pagal konkrečias aplinkybes kaip galimybė patekti su daiktais, įranga, transportu ar kitokiu turtu, kuris reikalingas tam daiktui panaudoti savininko naudai ir interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-143-695/2019)

18.       Nagrinėjamu atveju yra pareikštas administracinio-gamybinio pastato savininko reikalavimas dėl jo, kaip savininko, teisių pažeidimo, sudarant kliūtis patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato, kuris yra pastatytas ant žemės sklypo, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei bei atsakovei AB „BLRT Grupp Invest“. Iš byloje pateiktų duomenų, t. y nekilnojamojo turto registro išrašo bei nuomos sutarties tarp ieškovo ir Lietuvos Respublikos, akivaizdu, jog pirmoji negatorinio ieškinio pareiškimo sąlyga, pagal kurią asmuo turi įrodyti, jog jis yra daikto savininkas, buvo įrodyta. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, jog jo teisių pažeidimas pasireiškia tuo, jog dėl atsakovių veiksmų – bendrojo naudojimo sklypo dalyje, kurioje yra vienintelis pravažiavimas prie jam priklausančio pastato, nuolat sandėliuojamos produkcijos, ieškovas negali patogiai ir laisvai automobiliu patekti prie jam priklausančio pastato. Pagal nagrinėjamoje byloje suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą aišku, kad ieškovas kreipėsi siekdamas apginti savo, kaip pastato savininko teises, nesusijusias su valdymo netekimu.

19.       Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018).

20.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė teismo pašalinti jo nuosavybės teisės pažeidimus – įpareigoti atsakoves UAB „Elme Metalas“ ir UAB „LITMAR MK“ per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visą produkciją ir kitus daiktus nuo žemės sklypo, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies, žemės sklypo plane „Vidinės naudojimosi tvarkos projektas M1:500“ pažymėtos skaičiais 6, 7, 22, 23, 24, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 6; nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nebekrauti produkcijos ar kitokių daiktų žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies, žemės sklypo plane „Vidinės naudojimosi tvarkos projektas M1:500“ pažymėtos skaičiais 6, 7, 22, 23, 24, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 6;  kitais būdais netrukdyti ieškovui G. G. naudotis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies, žemės sklypo plane „Vidinės naudojimosi tvarkos projektas M1:500“ pažymėtos skaičiais 6, 7, 22, 23, 24, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 6;  įpareigoti atsakoves UAB „Elme Metalas“, UAB „Elme Metall Lithuania“ ir AB „BLRT Grupp Invest“ per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti užtvarą prie patekimo į sklypą. 

21.       Kaip jau minėta, byloje kilo ginčas dėl antrosios negatorinio ieškinio sąlygos – teisių pažeidimo – įrodymo. CPK

22.       Teisėjų kolegija pažymi, jog statinio savininkas gina savo privatų interesą – netrukdomai naudotis nuosavybe. Todėl jį įgyvendindamas jis turi teisę remtis tomis aplinkybėmis, kurios parodo jo, kaip savininko, teisių pažeidimą, ir reikalauti įgyvendinti priemones, kurios tą pažeidimą pašalintų. Savininkas neprivalo nuginčyti visų neteisėtų veiksmų ir (ar) aktų. Teismas, gindamas savininko teises pagal negatorinį ieškinį, tenkina savininko reikalavimus ta apimtimi, kiek konkrečiu atveju reikia, t. y. veiksmingai pašalina savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-143-695/2019). Ieškovas teisių pažeidimą, grindė šiais pagrindiniais įrodymais: rašytiniais duomenimis, pateiktais paaiškinimais, fotonuotraukomis, vaizdo įrašais bei antstolio Armino Naujokaičio 2020 m. sausio 21 d., 2020 m. vasario 20 d. ir 2021 m. gegužės 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais. Kaip minėta, esminis ieškovo įrodinėjamas teisių pažeidimas pasireiškė tuo, jog dėl atsakovių produkcijos sandėliavimo bei užkardos pastatymo ieškovui sudėtinga automobiliu patekti prie jam priklausančio pastato, o su krovininėmis bei kitomis didesnio gabarito mašinomis prie pastato patekti apskritai neįmanoma. Įvertinus pateiktus įrodymus matyti, jog ieškovo teiginiai yra pagrįsti. Tiek iš paties ieškovo pateiktos filmuotos medžiagos, tiek iš byloje pateiktų antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų matyti, jog įvairiose sklypo vietose yra sukrauta produkcija bei kiti daiktai. Pabrėžtina, jog iš įrodymų matyti, kad produkcija kraunama ne tik atsakovei AB „BLRT Grupp Invest“ nuosavybe priklausančioje sklypo ir jai naudotis priskirtoje dalyje, bet ir sklypo dalyje, kuri atsakovės AB „BLRT Grupp Invest“ bei trečiojo asmens valdoma bendrai ir kuri yra reikalinga tiek ieškovui netrukdomai pravažiuoti iš/į jam priklausantį pastatą, tiek ir atsakovėms patekti prie joms priklausančių sandėlių. Atsakovių pateikti dokumentai patvirtina, kad šalia ieškovo pastato esančius pastatus veiklai nuomos pagrindais nuomoja atsakovės UAB „Elme metalas“ ir UAB „Litmark MK“. Nors atsakovės byloje neigė, kad bylos medžiagoje užfiksuota metalo produkcija yra jų, tačiau nei sklypo dalies ir pastatų savininkė atsakovė AB „BLRT Grupp Invest“, nei jų valdytojos nuomininkės UAB „Elme metalas“ ir UAB „Litmark MK“ nepateikė patikimų duomenų, kieno daiktai galėtų būti kraunami ginčo teritorijoje. Atsižvelgiant į atsakovių UAB „Elme metalas“ ir UAB „Litmark MK“ vykdomą veiklą, naudojamą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), darytina kaip labiau tikėtina išvada, kad būtent jos yra atsakingos už byloje įrodinėjamus ieškovo teisių pažeidimus. Iš pateiktų įrodymų taip pat akivaizdu, jog minėta atsakovių veikla – bendro naudojimo teritorijoje sandėliuoti produkciją, nėra vienkartinio pobūdžio pažeidimas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, vaizdo įrašuose, nuotraukose iškrauta produkcija buvo fiksuojama praėjus tam tikriems laiko tarpams tarp kiekvieno iš įrodymų, todėl akivaizdu, jog  produkcija bendro naudojimo sklypo dalyje yra sandėliuojama nuolat, nors jos apimtis laike ir kinta, iš vaizdo įrašų matyti, kad atsakovės kaupia ir krauna ne joms naudoti priskirtose bendro sklypo dalyse įvairius daiktus, sandėliuoja didelių gabaritų metalo konstrukcijas, metalo produkciją. Analogiški pažeidimai nustatyti ir NŽT 2021 m. kovo 29 d. patikrinimo akte. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tokiais atsakovių veiksmais yra akivaizdžiai apsunkinama ieškovo, kaip nekilnojamojo turto savininko, teisė laisvai ir netrukdomai patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio daikto vieninteliu pravažiavimu, taip pažeidžiant jo, kaip pastato savininko, teises.

23.       Nors pirmosios instancijos teismas bei atsakovės ir nurodo, jog ieškovo kaip savininko teisės nėra pažeidžiamos, kadangi jam palikta pakankamai vietos pravažiavimui, apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais sutikti neturi pagrindo, kadangi nepagrindžiama, kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo prieita tokia išvada, juolab, kai iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, jog dėl atsakovių vykdomų darbų arba iškrautos produkcijos kartais sudėtinga pravažiuoti net su automobiliu. Taip pat, neaišku, kuo remiantis apskaičiuota, kiek vietos turi būti palikta ieškovui, kad spręsti, jog produkcijos sandėliavimas sklypo dalyje, kuri yra bendro naudojimo paskirties, būtų laikytinas nepažeidžiantis ieškovo teisių. Atsakovės nurodo, jog tai, kad ieškovui palikta pakankamai vietos patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 15 punktas, kuris numato, jog važiuojamosios dalies plotis turi būti 2,50 m – 4,50 m. (kai važiavimo greitis 20 km/h – 30 km). Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo remtis reglamentu, kuriuo nustatomi gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techniniai reikalavimai, privalomi visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Dėl to atsakovių nurodomos Reglamento 15 punkto 2 lentelės nuostatos, reglamentuojančios pagrindinius vietinės reikšmės kelių techninius parametrus, šios bylos kontekste neaktualios. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kaip žemės sklypo savininkės AB „BLRT Grupp Invest“ ir Lietuvos Respublika susitarė naudoti joms priklausančiomis žemės sklypo dalimis. 

24.       Teisėjų kolegija pažymi, jog net ir tuo atveju, jeigu ieškovui ir būtų palikta pakankami vietos pravažiuoti automobiliu, tai savaime nereikštų, jog jo teisės nėra pažeidžiamos. Iš byloje pateikto 2009 m. spalio 2 d. susitarimo matyti, jog bendrasavininkės susitarė, jog pagal naudojimosi tvarką bendrai naudos, valdys ir disponuos 6292/54619 sklypo dalimi, plane pažymėta „C“ simboliu. Aktualiame Žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos plane bendro naudojimo plotas „C“ pažymėtas skaičiais 1, 2, 97, 98, 99, 100, 101, 6, 7, 22, 28, 27, 26, 25, 24, 31, 30, 29, 32-84, 1., ir į šį plotą patenka ieškovo byloje nurodytos vietos, kuriose laikoma produkcija. Pažymėtina, jog CK 4.72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Taigi, pagal sklypo naudojimosi tvarkos planą matyti, kad ši ginčo teritorija yra priskirta bendram šalių naudojimui. NŽT atstovė 2021 m. lapkričio 25 d. posėdyje paaiškino, kad visa „C“ dalis nustatyta, kad kiekvienas žemės sklype esančio pastato naudotojas nekliudomai pakliūtų prie statinių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas, kaip statinio savininkas bei žemės sklypo dalies naudotojas (nuomininkas) turi teisę naudotis „C“ dalimi nekliudomai. Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo NŽT nurodė, jog atsakovės yra užėmusios ir neteisėtai sandėliuoja produkciją bendro naudojimo sklypo dalyje. Nors atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą ir nurodo, jog nėra susitarimo, kad bendro naudojimo sklypo dalis bus naudojama išimtinai pravažiavimui, tačiau atsižvelgiant į tai, jog šioje dalyje yra vienintelis pravažiavimas, kuriuo ieškovas gali patekti prie jam priklausančio pastato, savaime suprantama, jog jam turi būti suteikta teisė laisvai ir netrukdomai juo naudotis. Vien tai, jog pačiame susitarime nėra nustatyta, kokia tiksliai paskirtimi bus naudojama minėto sklypo dalis, nereiškia, jog šią dalį atsakovės gali naudoti savavališkai ir išskirtinai savo poreikių tenkinimui – krauti ir sandėliuoti savo produkciją užkraunant bendro naudojimo plotą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant bendraturčių sutarimo dėl bendro naudojimo žemės sklypo dalies naudojimo asmeniniams poreikiams tenkinti, yra pagrindas tokius atsakovių veiksmus laikyti neteisėtais, juolab kad atsakovės turi atskiro naudojimo dalį, kurią gali naudoti savo nuožiūra, įskaitant ir daiktų laikymą.

25.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu. Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Nors nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, ir yra absoliutaus pobūdžio, tačiau tai nereiškia, kad ši teisė negali būti ribojama – varžymai galimi įstatymo pagrindu arba teismo sprendimu. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019). Šiuo atveju spręstina, jog ieškovas įrodė tiek, jog yra turto savininkas, tiek, kad jo teisės buvo pažeistos. Sekant kasacinio teismo praktika, tokiu atveju atsakovėms kilo pareiga įrodyti, jog jų elgesys nelaikytinas neteisėtu – nuosavybės teisės ribojimas privalo būti pagrįstas įstatymiškai, kitu atveju jis nėra teisėtas. Atsakovės UAB „Elme metalas“ ir UAB „Litmark MK“ nepateikė jokių įrodymų, kurie suponuotų, kad jų elgesys – bendrosios sklypo dalies naudojimas išimtinai savo poreikiams – buvo teisėtas. Atvirkščiai, kaip matyti, būtent pačios atsakovės nesielgė pagal sudarytą susitarimą ir savo savavališkais veiksmais pažeidė bendrojo naudojimosi sklypo dalimi tvarką, tuo pačiu pažeisdamos ieškovo teises. 

26.       Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bendro naudojimo žemės sklypo dalis turi būti palikta laisva pravažiavimui nuo bet kokių kliūčių, taip pat joje negali būti savavališkai laikoma atsakovių UAB „Elme metalas“ ir UAB „Litmark MK“ produkcija ar kiti daiktai. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas įrodė abi negatorinio ieškinio sąlygas, negatorinis ieškinys laikomas pagrįstu, todėl spręstina, jog būtina užtikrinti, kad ieškovui nebūtų trukdoma naudotis pravažiavimu. Šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo patikslintame ieškinyje pateiktus reikalavimus – įpareigoti atsakoves UAB „Elme metalas“ ir UAB „Litmark MK“ pašalinti visą produkciją ir kitus daiktus nuo žemės sklypo, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies, žemės sklypo plane „Vidinės naudojimosi tvarkos projektas M1:500“ pažymėtos skaičiais 6, 7, 22, 23, 24, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 6, bei įpareigoti atsakoves šioje sklypo dalyje nebekrauti produkcijos ir kitų daiktų. Ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakoves UAB „Elme metalas“ ir UAB „Litmark MK“ kitais būdais netrukdyti ieškovui G. G. naudotis šia žemės sklypo dalimi netenkintinas, nes yra abstraktaus pobūdžio, pagal bylos medžiagą – perteklinis, nes jokie kiti būdai, kuriais ieškovo teisės pažeidžiamos, byloje nebuvo nurodyti.

Dėl užkardos nugriovimo

27.       Ieškovas teigia, jog byloje surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog atsakovių UAB „Elme Metalas“, UAB „Elme Metall Lithuania“ ir AB „BLRT Grupp Invest“ inciatyva yra įrengtas apsaugos postas su nustatyta leidimų sistema, o tai pažeidžia ieškovo nuosavybės teisę disponuoti savo turtu ir atbaido potencialius nuomininkus, kurie norėtų užsiimti prekybine veikla. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepragrįstai atmetė ieškovo prašymą išmontuoti užkardą, konstatavęs, jog jo pasiūlyta priemonė yra neproporcinga ir pritaikė netinkamą ir neefektyvią ieškovo teisių gynimo priemonę – įpareigojo atsakovę nemokamai ieškovui perduoti užkardos valdymo pultelį.

28.       Tenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami. Teismas gali susidurti su situacijomis, kai negatorinio ieškinio reikalavimai suformuluoti netinkamai, t. y. arba labai abstrakčiai, arba labai detaliai ir konkrečiai. Tokiais atvejais teismas įvertina, kad ieškiniu siekiama pašalinti savininko teisių pažeidimus, ir taiko proporcingas savininko teisių gynimo priemones. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas apsisprendžia, kokios priemonės turi būti įformintos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Jos turi užtikrinti, kad savininko teisių pažeidimą sukeliančios aplinkybės būtų pašalintos. Kito, nei nurodyta ieškinyje, savininko teisių gynimo būdo pritaikymas nelaikomas ieškinio ribų peržengimu, nes pačiu negatoriniu ieškiniu siekiama apginti savininko teises. Tačiau, atsižvelgiant į CPK 8 straipsnyje reglamentuotą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą, teismas turi su bylos šalimis aptarti savininko galimo teisių gynimo būdo parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).

29.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovui, kaip pastato savininkui turi būti suteikta teisė nevaržomai patekti per užkardą. Tokią išvadą priėmė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau, ieškovo nuomone, teismas pritaikė neproporcingą jo teisių gynimo priemonę. Nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Pritaikyta teisių gynimo priemonė turi užtikrinti, kad savininko teisių pažeidimą sukeliančios aplinkybės būtų pašalintos. Kito, nei nurodyta ieškinyje, savininko teisių gynimo būdo pritaikymas nelaikomas ieškinio ribų peržengimu, nes pačiu negatoriniu ieškiniu siekiama apginti savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).

30.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas apskritai nugriauti užkardą yra neproporcinga teisių gynimo priemonė ir pritaikė kitą priemonę – įpareigojo atsakovę AB ,,BLRT Grupp Invest“ nemokamai pagaminti ir perduoti ieškovui užkardos valdymo pultelį, ši teisių gynimo priemonė pirmosios instancijos teismo nuomone yra proporcinga pareikštam reikalavimui. Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad taikomos priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (žr., pvz., Teisingumo Teismo 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimo Reinhard Gebhard, C-55/94, 37 punktą). Atsižvelgiant į tai, svarbu vertinti ar pirmosios instancijos teismo pritaikyta priemonė yra pakankama, jog būtų pasiektas tikslas (ieškovas galėtų pro užkardą patekti kada nori prie pastato) ir ar dėl šio tikslo nebuvo viršyta, kas būtina. Šiuo atveju, ieškovui, gavus pultelį, taip jam buvo sudaryta galimybė patekti pro užkardą, tačiau kitokiu būdu nei jis reikalavo, nesukeliant kitoms ginčo šalims žalos. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, atsakovės verčiasi pramonine veikla, sklype laikoma sukrauta produkcija, todėl, savaime suprantama, sklypui reikalinga papildoma apsauga. Pabrėžtina, jog teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismo pritaikyta priemonė šiuo atveju laikoma ne tik proporcinga, bet ir užtikrinančia abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą – turėdamas pultelį ieškovas bet kada netrukdomai galės patekti pro užkardą prie jam priklausančio pastato, o atsakovė nepatirs žalos, kurią būtų sukėlęs užkardos išardymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu ieškovui būtų objektyviai reikalingi daugiau nei 1 pulteliai (pvz., pastato nuomininkams), jam turėtų būti sudaroma galimybė savo lėšomis juos pasigaminti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pritaikė efektyvią bei tinkamą ieškovo teisių gynimo priemonę, todėl apeliacinio skundo šioje dalyje netenkina.

Dėl bylos baigties

31.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, pasisakydamas dėl ieškovo teisių pažeidimo, pasireiškiančio daiktų krovimu, trukdant ieškovui nekliudomai patekti į jo pastatą, todėl yra pagrindas ieškovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, įpareigojant atsakoves UAB „Elme Metalas“ ir UAB „Litmark MK“ per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visą produkciją ir kitus daiktus nuo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies, žemės sklypo plane „Vidinės naudojimosi tvarkos projektas M1:500“ pažymėtos skaičiais 6, 7, 22, 23, 24, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 6; nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nebekrauti produkcijos ar kitokių daiktų žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies, žemės sklypo plane „Vidinės naudojimosi tvarkos projektas M1:500“ pažymėtos skaičiais 6, 7, 22, 23, 24, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 6 (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčo išsprendimui aktualią kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, pritaikydamas proporcingą ieškovo teisių gynimo priemonę ir netenkindamas reikalavimo nugriauti užtvarą, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, o atitinkama apeliacinio skundo dalis atmestina.

32.       Dėl kitų ieškovo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje J. v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo

33.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

34.       Apeliacinės instancijos vertinimu, ieškovo ieškinys iš esmės yra tenkintas pilna apimtimi, nes konstatuoti ieškovo teisių pažeidimai ir būtinybė juos ginti tiek ieškovo prašomu, tiek kitu pažeidimui proporcingu būdu. Remiantis bylos duomenimis, pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 9 525,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 9 450,74 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 75 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos nemaža dalimi yra patirtos dėl būtinybės plėsti atsakovų ratą bei tikslinti ieškinio reikalavimus ir buvo susijusios su netinkamu atsakovų procesiniu elgesiu, neteikiant į bylą visos reikšmingos informacijos CPK nustatytu metu, t. y. pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, taip pat dėl tos priežasties ženkliai užtrukusiu bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, įvertinus procesinių dokumentų, teismo posėdžių kiekį, proceso eigą, ieškovo patirtos išlaidos negali būti laikomos kaip viršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytus išlaidų dydžius, todėl ši 9 525,74 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina ieškovui iš atsakovių AB „BLRT Grupp Invest“, UAB „Elme Metalas“ ir UAB „Litmark MK“ lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės UAB „Elme Metall Lithuania“ atžvilgiu teismas jokio ieškovo reikalavimo netenkino, nes pritaikė kitą ieškovo teisių gynimo būdą, todėl iš šios atsakovės ieškovui pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, tačiau šiai atsakovei jos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, teismui konstatavus ieškovo teisių pažeidimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

35.       Ieškovas (apeliantas) apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 074 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 170 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovės apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 486,16 Eur bylinėjimosi išlaidų (kiekviena po 621,54 Eur).

36.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas patenkino 50 proc. apeliacinio skundo, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovių UAB „Elme Metalas“ ir UAB „Litmark MK“ atžvilgiu, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš šių atsakovių lygiomis dalimis priteistina 1 537 Eur (3 074 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

37.       Netenkinus 50 proc. apeliacinio skundo atsakovėms iš ieškovo priteistina 1 243,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (kiekvienai po 310,77 Eur).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Ieškovo G. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakoves uždarąją akcinę bendrovę „Elme Metalas“ ir uždarąją akcinę bendrovę „Litmark MK“ per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visą produkciją ir kitus daiktus nuo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies, žemės sklypo plane „Vidinės naudojimosi tvarkos projektas M1:500“ pažymėtos skaičiais 6, 7, 22, 23, 24, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 6.

Įpareigoti atsakoves uždarąją akcinę bendrovę „Elme Metalas“ ir uždarąją akcinę bendrovę „Litmark MK“ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nebekrauti produkcijos ar kitokių daiktų žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalyje, žemės sklypo plane „Vidinės naudojimosi tvarkos projektas M1:500“ pažymėtoje skaičiais 6, 7, 22, 23, 24, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 6.

Įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę ,,BLRT Grupp Invest“ per 15 (penkiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nemokamai ieškovui G. G. pagaminti ir perduoti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengtos užtvaros valdymo pultelį, suteikiantį teisę ieškovui bet kuriuo metu pateikti į minėtą žemės sklypą.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Elme Metalas“, juridinio asmens kodas 126143113, akcinės bendrovės ,,BLRT Grupp Invest“, juridinio asmens kodas 122604723, ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Litmark MK“, juridinio asmens kodas 300593888, lygiomis dalimis 9 525,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Elme Metalas“, juridinio asmens kodas 126143113, ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Litmark MK“, juridinio asmens kodas 300593888, lygiomis dalimis 1 537 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo G. G., asmens kodas(duomenys neskelbtini), atsakovėms akcinei bendrovei „BLRT Grupp Invest“, juridinio asmens kodas 122604723, uždarajai akcinei bendrovei „Elme Metall Lithuania“, juridinio asmens kodas 300142700, uždarajai akcinei bendrovei „Elme metalas“, juridinio asmens kodas 126143113, uždarajai akcinei bendrovei „Litmark MK“, juridinio asmens kodas 300593888, 1 243,08 Eur, kiekvienai atsakovei po 310,77 Eur, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                         Asta Jakutytė-Sungailienė

                                            Eglė Surgailienė

Urmila Valiukienė