Civilinė byla
Nr.2S-1135-390/2010
Pirmosios instancijos teismo
teisėja Vida Agurkienė
Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.3
(S)

KAUNO
APYGARDOS TEISMAS
nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. gegužės 26 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės,
Albino Čeplinsko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010
m. balandžio 9 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios
apsaugos priemonės.
Kolegija,
išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
Atsakovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos
priemones, kadangi teisme nagrinėjama ištuokos byla, kurioje sprendžiamas ir
nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, užsitęsė. Nurodė,
jog iki 2008 m. balandžio mėnesio nepilnametis sūnus A.
K., gimęs 1990-12-28, gyveno su ja, bute,
esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2008 m. balandžio mėn. sūnus
gyvena su tėčiu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl vykstančių ginčų
su ieškovu santuokos nutraukimo byloje, ji negali kada panorėjusi patekti į
butą, kuriame gyvena nepilnametis sūnus, ir ten jį lankyti. Ieškovas A. K. taip pat sudaro ir kitokias
kliūtis jai bendrauti su sūnumi: savaitgaliais ir švenčių dienomis išsiveža
sūnų pas savo gimines, draugus, į įvairius renginius, o eilinėmis dienomis taip
suderina sūnaus popamokinį užimtumą, kad sūnui visiškai nelieka laisvo laiko.
Todėl mano, jog būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatyti laikiną
bendravimo su sūnumi tvarką pagal jos pateiktą pasiūlymą:
1. Savaitės
dienomis: ketvirtadieniais, penktadieniais, sekmadieniais bei kas antrą
pirmadienį A. K. būna su atsakove (duomenys
neskelbtini), ketvirtadieniais po pamokų sūnus iš mokyklos grįžta į butą
(duomenys neskelbtini), nakvoja, penktadienio
ryte atsakovė išleidžia jį į mokyklą, penktadienio vakare sūnų pasiima ieškovas
A. K.. Jei sūnus su atsakove būna sekmadienį ir
pirmadienį, tuomet pas ją ateina (arba jį atveža A. K.)
sekmadienio ryte, nakvoja, pirmadienio ryte atsakovė išleidžia į mokyklą, o
vakare jį pasiima ieškovas A. K.. Jei sūnus pas atsakovę
būna tik sekmadienį, ateina (arba atvežamas) sekmadienio ryte, o vakare jį
pasiima A. K.. Pagal sūnaus pageidavimą, jis gali ateiti į
butą (duomenys neskelbtini). arba grįžti į
butą (duomenys neskelbtini) pats.
2. Švenčių
dienomis: Švenčių dienas sūnus praleidžia paeiliui - vienas šventes su
atsakove, kitas - su ieškovu, išskyrus ypatingas šventes: Motinos dieną - su
atsakove, Tėvo dieną- su ieškovu, motinos gimtadienį – su atsakove, tėvo
gimtadienį - su ieškovu, senelių gimtadienius - su seneliais, atsakovės motinos
mirties metines - su atsakove, vaikų gimtadienius - vieną dieną- su ieškovu,
kitą - su atsakove.
3. Atostogas:
pusę kiekvienų atostogų praleisti su atsakove, pusę - su ieškovu.
4. A. K. išvykų į užsienį metu, nepilnametį vaiką palikti su
atsakove. Taip pat prašo vaikui
susirgus, netrukdyti atsakovei jį lankyti (duomenys
neskelbtini). Esant A. K. šokių konkursams
sekmadienį, sūnų pristatyti pas atsakovę po konkurso. Pasikeitus vaiko buvimo
vietai, visuomet apie tai informuoti atsakovę. Netrukdyti atsakovei su vaiku
susitikti mokykloje, dalyvauti mokyklos tėvų susirinkimuose, šventėse,
ekskursijose, renginiuose. Leisti
vaikui bendrauti su motinos giminėmis.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 9 d. nutartimi atsakovės
prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąją apsaugos priemonę ir nustatė atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. K. ir dalyvavimo jo auklėjime
tvarką:
1. 2010 m. mokslo
metų laikotarpiu A. K. su sūnumi A.
K. praleidžia kiekvieną trečiadienį. Sūnus
trečiadienį grįžta iš mokyklos į butą (duomenys
neskelbtini) ir nakvoja pas atsakovę.
Ketvirtadienio ryte atsakovė jį išleidžia į mokyklą. Taip pat A. K. bendrauja su sūnumi savo gyvenamojoje (duomenys neskelbtini), 2010 m. mokslo metų savaitgaliais –
kiekvieną šeštadienį nuo 12 val. iki sekmadienio 16 val., kai nevyksta šokių
konkursai, o vykstant konkursams – laisvą nuo konkurso savaitgalio dieną nuo 12
iki 16 val.
2. Švenčių
dienas tėvas ir motina su sūnumi A. K. praleidžia iš eilės
- vienas šventes su sūnumi praleidžia atsakovė, kitas ieškovas. Šalys taip pat
bendrauja su sūnumi ir būna su juo per jiems ypatingas šventes: per Motinos
dieną – su sūnumi būna atsakovė, per Tėvo dieną – su sūnumi būna ieškovas, per
motinos gimtadienį – su sūnumi būna atsakovė, per tėvo gimtadienį – su sūnumi
būna ieškovas. Per senelių gimtadienius ar mirties metines – vaikas būna su tuo
iš tėvų, iš kurio pusės yra senelio atmintina diena. Nepilnamečio šalių sūnaus
Audriaus gimtadienio dieną su juo praleidžia atsakovė.
3. Per 2010 m.
sūnaus vasaros atostogas pusę laisvo nuo stovyklų laiko su juo praleidžia
atsakovė, pusę ieškovas.
4. Ieškovo A. K. išvykų į užsienį metu, nepilnametis A.
K. būna su atsakove.
Teismas, įvertinęs abiejų šalių paaiškinimus, išklausęs vaiko
nuomonės bei vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvados, sprendė, jog
šalys geruoju nesusitaria dėl dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo,
todėl taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną atsakovės
bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. K. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (LR CK 3.170 str. 4 d.). Teismas sprendė, jog atsakovės prašoma nustatyti
bendravimo su sūnumi jos pasiūlytomis savaitės dienomis tvarka neatitinka vaiko
interesų, nes vaikui itin dažnai tektų keisti savo buvimo vietą, gabentis jam
reikalingas mokymosi priemones ir šokių reikmenis. Besibaigiant mokslo metams,
tai turėtų neigiamą įtaką, nes atsirastų papildomų sunkumų ruošiant pamokas,
vykstant į treniruotes. Teismo manymu, mokslo metų laikotarpiu tikslinga
išlaikyti iki šiol nusistovėjusią atsakovės su sūnumi bendravimo eilinėmis
savaitės dienomis tvarką – trečiadieniais, su nakvyne, o taip pat nustatyti
bendravimo tvarką laisvu nuo pamokų ir treniruočių metu savaitgaliais,
nustatant, kad atsakovė bendrauja su sūnumi kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį,
kai nevyksta konkursai, o vykstant konkursams – laisvą nuo konkurso savaitgalio
dieną. Tokia bendravimo savaitgaliais tvarka iš dalies kompensuotų atsakovei
jos retesnį bendravimą su sūnumi per savaitę. Atsakovės prašymą dėl bendravimo
su sūnumi švenčių dienomis iš esmės nustatė pagal jos pageidavimą, išskyrus Joninių
šventę, kurią sūnus pageidavo praleisti išskirtinai su ieškovu, nes tą dieną
švenčiamas senelio vardadienis. Bendravimo
su sūnumi vasaros atostogų metu bei ieškovo išvykų į užsienį metu tvarką nustatė
pagal atsakovės prašymą. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo
atsisakymą sudaryti sąlygas sūnui bendrauti su artimais giminaičiais iš
atsakovės pusės, šio prašymo netenkintino (CK 3.176 str.).
Atskiruoju skundu ieškovas
A. K. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-09
nutartį pakeisti taip: 2010 m. mokslo metų laikotarpiu A. K. su
sūnumi A. K. praleidžia kiekvieną trečiadienį. Sūnus
trečiadienį grįžta po šokių treniruotės į butą adresu, (duomenys
neskelbtini), ir nakvoja pas atsakovę. Ketvirtadienio ryte atsakovė jį
išleidžia į mokyklą. Taip pat A. K. bendrauja su sūnumi
savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini)
2010 m. mokslo metų kas antrą savaitgalį - kas antrą šeštadienį nuo 12 val. iki
sekmadienio 16 val. Šokių konkursui vykstant sekmadienį, sūnus A.
K. pas A. K. šeštadienį nevyksta. Taip pat šokių
konkursui baigiantis šeštadienį po 21 val., sūnus A. K. pas
A. K. vyksta sekmadienį 12 val., jei yra grįžęs iš
konkurso.“ Apeliantas teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, kadangi
teismas ne visais klausimais išklausė vaiką ir neatsižvelgė į nepilnamečio
vaiko interesus. Teigia, jog sūnui tikslingiau pas atsakovę vykti trečiadienį
po šokių repeticijos, t.y. nuo 21 val., kadangi atsakovė A. K.
dirba Tado Ivanausko muziejuje, muziejaus darbo laikas nuo antradienio iki sekmadienio
prasideda nuo 11 val. ir baigiasi 19 val. Atsakovė trečiadieniais pati lanko
šokių repeticijas, kurios trunka iki 18.30 val. Sūnus rakto nuo atsakovės buto
neturi. Raktus atsakovė laiko pas kaimynę, tačiau kaimynė raktų nuo buto sūnui
neduoda. Todėl sūnus atsakovei turi paskambinti, tačiau atsakovė dažnai
neatsiliepia. Sūnui laukti po pamokų atsakovės buto laiptinėje yra nesaugu. Be
to sūnus trečiadieniais nuo pat ryto su savimi turi gabenti aktualias tos
dienos pamokoms knygas bei šokių aprangą. Visą dieną su savimi gabenti šokių
aprangą ir knygas yra nepatogu. Sūnus lanko šokių kolektyvą „Sūkurys“, taip pat
individualias sportinių šokių treniruotes, kurios vyksta pirmadieniais 18-19
val. Kartais laikas būna pakeičiamas į 17 - 18 val. Antradieniais taip pat
vyksta individualios lotynų Amerikos šokių repeticijos, nuo 17-18 val. Trečiadieniais
17-18 val. vyksta bendra lotynų Amerikos šokių repeticija, o 18.30 - 20.00 val.
standartinių šokių repeticija. Ketvirtadieniais 19-20 val. bendra standartinių
šokių repeticija. Penktadieniais 15 - 17 val. bendroji klasikinių šokių
repeticija, o 17.00 - 19 val. bendros standartinių ir lotynų Amerikos šokių
repeticijos. Šeštadieniais ir sekmadieniais sūnus dažnai treniruojasi
papildomai. Taip pat dažnai savaitgaliais važiuoja į šokių konkursus, kurie
vyksta ne tik Lietuvoje. Sūnų į
konkursus veža ieškovas, atsakovė sūnaus į konkursus neveža ir nelydi, todėl
tais savaitgaliais, kai sūnus dalyvauja konkursuose, jis pervargęs neturėtų
vykti pas atsakovę. Sūnus 2010 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje paaiškino, kad
prieš konkursą pas atsakovę būti nepageidauja, nes reikia ruoštis konkursui.
Todėl sūnus dieną prieš šokių konkursą ir konkurso dieną po konkurso pas
atsakovę vykti neturėtų. Taip pat nurodo, jog Vaiko teisių apsaugos
kontrolierius atsakovės skundų pagrindu atliko tyrimą ir nustatė, kad „nepilnametis
Audrius su mama bendrauja 1-2 kartus per savaitę (kartais lieka nakvoti),
telefonu bendrauja kasdien. Nepilnamečiui lankytis pas mamą niekas nedraudžia -
jis gali eiti kada nori, tačiau vaikas yra išreiškęs norą pas ją lankytis
rečiau, kadangi būdamas pas mamą nesijaučia saugiai ir patiria psichologinį
spaudimą (mama kaltina tėtį ir brolį nebūtais dalykais, pasilikti su mama bijo,
nes nebūtų kam jį apginti, gyvenant su mama konfliktų išvengti nepavyksta)“
(pažymos 9.3 punktas). Sūnus pas atsakovę nori lankytis kartą per dvi savaites.
Atsiliepimu į
atskirąjį skundą atsakovė A. K. prašo nutartį palikti
nepakeistą. Nurodo, kad teismas, atsižvelgęs į A. K. pageidavimus
bei nepilnamečio sūnaus užimtumą, atsakovės siūlytas dienas bendravimui su
sūnumi atmetė ir nustatė ieškovo bei sūnaus pasirinktą bendravimo tvarką.
Atskirai apklausus nepilnametį sūnų ir buvo sudarytas bendravimo grafikas. Po
nutarties priėmimo ieškovas persigalvojo ir nusprendė, jog sūnus nenori
lankytis pas atsakovę nustatytu grafiku. Teigia, jog Vaiko teisių apsaugos
kontrolieriaus pažymoje aprašyta daugybė faktų neatitinkančių tikrovės. Pažymi,
kad ieškovas pats teisme prašė skirti sūnui lankymosi pas mamą dieną
trečiadienį, kadangi jis tą dieną dirba Vilniuje ir grįžta tik ketvirtadienį,
nors atsakovė teisme teigė, kad ta diena jai nepatogi dėl nuo 19 val. iki 20
val. vykstančių šokių repeticijų. A. K. teismui pateikė
tik žodinį repeticijų šokių klube „Sūkurys“ grafiką. Iš sąrašo matyti, kad
pirmadieniais, antradieniais bei savaitgaliai vyksta brangiai apmokamos
individualios repeticijos, kurios nėra sūnui privalomos. Dažną savaitgalį sūnus
būna laisvas, nes konkursai nevyksta, tačiau ieškovas prisigalvoja daugybę
nepagrįstų priežasčių arba tiesiog sūnų išveža, dėl ko jis pas mamą lankytis
negali. Atskirajame skunde ieškovas nurodo naujas aplinkybes ir reikalauja dar
labiau apriboti atsakovės teises. Atskirajame skunde taip pat keliami nauji
reikalavimai, kurie nebuvo pateikti teismui, todėl tenkinti skundą nėra
teisinio pagrindo. Jei ieškovas mano, kad atsirado naujų aplinkybių, dėl ko
turi būti pakeistas bendravimo grafikas, jis turi iš naujo kreiptis į pirmosios
instancijos teismą su nauju reikalavimu, o jo atskirasis skundas apeliacinės
instancijos teisme net nenagrinėtinas.
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės
instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios
instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į
atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar
nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių
nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje,
apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje
byloje nustatyta, kad atsakovė pateikė prašymą
taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi teisme nagrinėjama ištuokos
byla, kurioje sprendžiamas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
klausimas, užsitęsė.
Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 1, 2, 3 d. nustatyta, kad tėvas ar
motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku
ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę
nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.
Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš
tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teisėjų kolegija sprendžia,
jog pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąją apsaugos priemonę,
tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas – CK 3.170 str. 2, 3 d. ir
nustatė atsakovės, kuri gyvena skyrium nuo ieškovo ir šalių nepilnamečio sūnaus,
bendravimo su sūnumi tvarką. Iš byloje pateiktų duomenų, nustatyta, kad atsakovė
nori dalyvauti sūnaus auklėjime, bendrauti su juo. CK 3.156 straipsnyje
nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.
Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios
įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas,
nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Atskirojo
skundo argumentą, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
klausimą, ne visais klausimais išklausė vaiką ir neatsižvelgė į nepilnamečio
vaiko interesus, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu. Iš bylos medžiagos matyti,
kad minėtas klausimas buvo sprendžiamas teismo posėdžio metu, jame buvo
apklaustas ir šalių nepilnametis sūnus, kuris paaiškino, jog jis bendrauja su mama nuolat,
kiekvieną dieną su ja kalbasi telefonu ar per skaipą. Taip pat trečiadieniais
eina pas ją nakvoti. Daugiau dienų su nakvyne likti pas ją nepageidautų, nes
yra labai užimtas, po pamokų ruošia pamokas, kiekvieną dieną lanko šokių
treniruotes. Be trečiadienio, jis dar galėtų būti pas mamą savaitgaliais, kai
nevyksta konkursai. Pabūtų iki sekmadienio 15.00 val. Prieš konkursą arba po jo
būti pas mamą nepageidauja, nes reikia ruoštis konkursui arba pailsėti.
Atostogų metu rugpjūčio mėn. bus stovykloje, likusį laiką sutiktų praleisti
dalį su mama, dalį su tėčiu. Tačiau
Joninių ir Velykų šventės norėtų praleisti su tėčiu. Pirmosios instancijos
teismas, būtent atsižvelgęs į vaiko interesus,
ir nustatė kitokią, nei prašė atsakovė bendravimo tvarką (t. III, b.l.
144). Teismas įvertino A. K. užimtumą, klausimo
sprendimo metu susiklosčiusią atsakovės ir sūnaus bendravimo tvarką ir nustatė,
kad 2010 m. mokslo metų laikotarpiu A. K. su sūnumi A. K. praleidžia
kiekvieną trečiadienį. Sūnus trečiadienį
grįžta iš mokyklos į butą (duomenys neskelbtini) ir
nakvoja pas atsakovę. Ketvirtadienio ryte atsakovė jį
išleidžia į mokyklą. Taip pat A. K. bendrauja su
sūnumi savo gyvenamojoje vietoje (duomenys
neskelbtini), 2010 m. mokslo metų savaitgaliais – kiekvieną šeštadienį nuo 12
val. iki sekmadienio 16 val., kai nevyksta šokių konkursai, o vykstant
konkursams – laisvą nuo konkurso savaitgalio dieną nuo 12 iki 16 val. Teisėjų
kolegijos nuomone, tokia laikina bendravimo tvarka sudaro sąlygas atsakovei
bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, dalyvauti jo auklėjime ir kartu užtikrina
vaiko interesų apsaugą. Ta aplinkybė, kad sūnus neturi rakto atsakovės
buto nesudaro pagrindo pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, kadangi buto
raktas yra paliekamas pas atsakovės kaimynę. Teisėjų kolegija sutinka, kad
vaikui trečiadieniais nuo pat ryto su savimi gabenti aktualias tos dienos pamokoms
knygas bei šokių aprangą yra sunku, tačiau pažymi, jog ieškovo siūloma bendravimo
tvarka šios problemos neišsprendžia. Priešingai, pakeitus nustatytą tvarką,
nepilnamečiui vaikui reikėtų iki pat vakaro su savimi nešiotis knygas ir
aprangą, kadangi pas atsakovę nueitų tik po šokių treniruočių. Pagal dabar
nustatytą tvarką – kai sūnus po pamokų grįžta pas atsakovę – vaikas turi
galimybę pamokoms mokykloje reikalingas mokymosi priemones palikti pas atsakovę
bute ir jam nebereikia jų neštis į šokių treniruotę. Teisėjų kolegijos nuomone
nėra jokio teisinio pagrindo pakeisti laikinąją bendravimo tvarką nustatant,
kad atsakovė su sūnumi bendrauja tik kas antrą savaitgalį. Kaip jau buvo
minėta, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą
bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Nustačius bendravimo tvarką pagal
ieškovo prašymą – atsakovės galimybės dalyvauti nepilnamečio vaiko auklėjime
būtų nepagrįstai apribotos. Tokia laikina bendravimo tvarka, kurioje nustatyta,
jog A. K. bendrauja su sūnumi kiekvieną
šeštadienį nuo 12 val. iki sekmadienio 16 val., kai nevyksta šokių konkursai, o
vykstant konkursams – laisvą nuo konkurso savaitgalio dieną nuo 12 iki 16 val.
suderina tiek atsakovės teisę bendrauti su vaiku, tiek vaiko galimybę dalyvauti
šokių konkursuose. Atkreiptinas
dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra tik
prevencinė priemonė, ir jų pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės
vienos iš šalių naudai.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios
instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai
pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių
taikymą, tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl
atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio
9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog ši nutartis neužkerta
kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovui pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos
priemonių pakeitimo.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, kolegija,
nutaria:
Atskirąjį
skundą atmesti.
Kauno
miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutarties nekeisti.
Kolegijos pirmininkas Algimantas
Kukalis
Kolegijos teisėjai Dalė
Burdulienė
Albinas Čeplinskas