LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo S. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. M. prašymas dėl bausmės sušvelninimo.
Teisėjas, išnagrinėjęs skundą,
n u s t a t ė :
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nuosprendžiu, S. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už šias nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, S. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 metų.
2. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo S. M. prašymas, kuriame nuteistasis, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), prašo peržiūrėti jo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-317/2019 priimtą nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį.
2. Kauno apygardos teismas 2023 m. liepos 26 d. nutartimi atmetė nuteistojo S. M. prašymą dėl bausmės sušvelninimo, kadangi 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai neturi įtakos nuteistojo S. M. teisinei padėčiai.
II. Skundo argumentai ir prašymai
3. N. S. M. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį. Jo nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžiu, įsigaliojus naujajam BK įstatymui, atitinka BK 260 straipsnio 5 dalį, t. y. papildomai, kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, nebūtų inkriminuota BK 260 straipsnio 3 dalis. Tai reiškia, kad naujasis baudžiamasis įstatymas lengvina jo teisinę padėtį. Be to, jis nuteistas už neteisėtą disponavimą psichotropine medžiaga, kuri Lietuvos respublikos teritorijoje nėra draudžiama.
4. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
III. Lietuvos apeliacinio teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo S. M. skundas atmetamas.
5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, skundžiama nutartimi ir skundui nagrinėti gautais bylos duomenimis, sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
6. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tokio įstatymo taikymo tvarka atitinkamai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3621 straipsnyje.
7. Šiuo metu S. M. atlieka Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nuosprendžiu, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį paskirtą galutinę subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos duomenų matyti, kad S. M. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį – 808,62609 g psichotropinės medžiagos 3-fluorofenmetrazino (3 FPM, PAL-593) ir šią psichotropinę medžiagą neteisėtai kontrabandos būdu pasikėsino pargabenti į Didžiąją Britaniją. Apygardos teismas, spręsdamas dėl 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 įtakos nuteistojo S. M. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui, paskirtoms bausmėms bei nuteistojo teisinei padėčiai, skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad nuosprendžio vykdymo metu BK 260 straipsnis keičiamas nebuvo, o keitėsi tik BK 199 straipsnis. Ir nors pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymą Nr. XIV-1925 nuteistojo S. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), atitiktų BK 2601 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį, tačiau įvertinus tai, kad BK 199 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų, o BK 2601 straipsnio 5 dalies sankcija – laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki aštuoniolikos metų, apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad BK 2601 straipsnio 5 dalyje yra numatyta ženkliai griežtesnė bausmė, o tai reiškia, kad naujasis baudžiamasis įstatymas nelengvina nuteistojo S. M. teisinės padėties, o ją sunkina. Taigi, BK pakeitimai, įsigalioję 2023 m. birželio 1 d., kaip teisingai nustatyta skundžiamoje nutartyje, negali būti laikomi kokiu nors būdu lengvinantys S. M. teisinę padėtį, taigi pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo veiksmus pagal šiuo metu galiojančią BK redakciją, vadovaujantis minėtu BPK 3621 straipsniu, nėra.
8. Nepagrįstas ir nuteistojo skundo argumentas, kad įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui Nr. XIV-1925, jo nusikalstami veiksmai turėtų būti kvalifikuoti tik kaip vienas nusikaltimas, numatytas BK 2601 straipsnio 5 dalyje, t. y. jo padaryta veika neturi būti papildomai kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. BK 2601 straipsnio 5 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos dvi savarankiškos nusikalstamų veikų sudėtys. Iš Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendyje nustatytų aplinkybių matyti, kad S. M. neteisėtai įgijo, laikė, Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kėsinosi gabenti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, todėl teismas jo nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo kaip neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų ir pasikėsinimą padaryti psichotropinių medžiagų kontrabandą, t. y. kaip dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje bei 260 straipsnio 3 dalyje, idealiąją sutaptį. Be to, aukštesnysis teismas pažymi, jog pagrindinis įstatymo leidėjo tikslas pakeičiant narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos teisinį reguliavimą buvo nustatyti proporcingas už šio nusikaltimo padarymą gresiančias bausmes, baudžiamąją atsakomybę diferencijuoti taip, jog būtų įvertintas gabenamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis, tikslas ir pan. Kaip jau minėta, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 BK 260 straipsnio 3 dalis nebuvo keičiama, todėl, įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui Nr. XIV-1925 nuteistojo S. M. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti kitaip, nei tai buvo padaryta Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendyje, nėra pagrindo. Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl BPK 3621 straipsnio tvarka priimtos apygardos teismo nutarties, iš naujo nevertina bylos aplinkybių, todėl su skundo nagrinėjimo dalyku nesusiję argumentai nenagrinėjami. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo S. M. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Linas Šiukšta