Administracinė byla Nr. eAS-782-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02238-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisijos Kauno skyrius) 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 21R1-226(AG1-221/10-2021) ir įpareigoti Komisijos Kauno skyrių išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2021 m. spalio 12 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y.: pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą, patvirtinantį 23 Eur sumokėjimą, arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; taip pat nurodyti, ar pareiškėjas pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2021 m. rugsėjo 29 d. gautas pareiškėjo prašymas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad skundams Komisijoje ir jos skyriuose nagrinėti nėra nustatytas žyminis mokestis, o pareiškėjo skundas teismui yra priskirtinas atskirųjų skundų kategorijai ir jam taikomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 straipsnio 3 dalies nuostatos, todėl teikiant tokį skundą nereikia mokėti žyminio mokesčio. Pareiškėjas taip pat prašė išnagrinėti jo pateiktą skundą rašytinio proceso tvarka.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ABTĮ nenumatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti administracinių ginčų komisijos sprendimus, todėl pareiškėjo skundas nelaikomas atskiruoju skundu, patenkančiu į žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategoriją. Pareiškėjui nepateikus žyminio mokesčio kvito bei motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, todėl tolimesnis teismo procesas negalimas (ABTĮ 33 str. 1 d.).

II.

Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartį ir įpareigoti Komisijos Kauno skyrių išnagrinėti jo pateiktą skundą. 

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo nesutinkantis su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, laikosi pozicijos, kad skundams Komisijoje ir jos skyriuose nagrinėti nenustatytas žyminis mokestis. Pareiškėjo skundas Regionų apygardos administraciniam teismui savo prigimtimi ir pobūdžiu priskirtinas atskirųjų skundų kategorijai, kuriai taikomos ABTĮ 36 straipsnio 3 dalies nuostatos, todėl teikiant tokį skundą nereikia mokėti žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.

Byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjo V. J. skundas laikytas nepaduotu, pareiškėjui nepašalinus trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas už jį nesumokėjo žyminio mokesčio, taip pat nepateikė motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; kt.).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog pagal ABTĮ skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus (34 str.). Administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (35 str. 1 ir 3 d.). Žyminiu mokesčiu neapmokestinami proceso šalių atskirieji skundai (36 str. 3 d.). Administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (37 str.).

Iš pateikto ABTĮ įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad vienas iš teismui teikiamo skundo formai bei turiniui keliamų reikalavimų – pateikti įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuotą prašymą atleisti nuo tokio mokesčio mokėjimo.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas už skundą teismui nėra sumokėjęs žyminio mokesčio, nes laikosi pozicijos, kad jo paduotas skundas yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal ABTĮ 36 straipsnio 3 dalį, t. y. kaip atskirasis skundas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį, šių pareiškėjo argumentų nelaiko pagrįstais. Pažymėtina, jog remiantis ABTĮ IV skyriaus „Atskirieji skundai“ nuostatomis, atskiraisiais skundais proceso šalys apeliacinės instancijos teismui gali apskųsti pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis. Taigi atskirojo skundo institutas administraciniame procese yra įtvirtintas ne bet kurių subjektų ir ne bet kuriems procesiniams dokumentams, o būtent pirmosios instancijos teismo nutartims, kurių apskundimas yra tiesiogiai įtvirtintas įstatyme ir / arba kai tokios teismo nutartys užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, apskųsti, atskiruosius skundus paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama (ABTĮ 152 str. 1 d. 1–2 p., 2 d.). 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Komisijos Kauno skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 21R1-226(AG1-221/10-2021) ir įpareigoti Komisijos Kauno skyrių išnagrinėti pareiškėjo skundą, nelaikytinas atskiruoju skundu, todėl nepatenka į ABTĮ 36 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategoriją. Šios išvados niekaip nekeičia pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad skundams Komisijoje ir jos skyriuose nagrinėti nenustatytas žyminis mokestis. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyta pateikti įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio už skundą teismui, o ne Komisijai, sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Nustačius šias aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti – pateikti žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjui šio teismo nustatyto skundo trūkumo nepašalinus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama 2021 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. 

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012; kt.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Stasys Gagys

                                        Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė